Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto, posėdžio atidėjimą dėl svarbių priežasčių, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-47-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07494-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5; 3.3.3.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Danguolės Bublienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V., Z. V. ir Anglijos įmonės „Ellora 4522899 Ltd“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Anglijos įmonės „Ellora 4522899 Ltd“ (ankstesnis pavadinimas „Ellora Ltd.“), R. V., Z. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto, posėdžio atidėjimą dėl svarbių priežasčių, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė teismo pripažinti UAB „Skomė“ 2010 m. kovo 23 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

4. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies, 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis.

5. Ieškinio palikimą nenagrinėto teismas motyvavo tuo, kad: ieškovai apie 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, į jį ne pirmą kartą neatvyko, apie neatvykimą teismo iš anksto neinformavo, neatvykimą pateisinančių svarbių priežasčių teismui nenurodė; vieno iš ieškovų (Z. V.) liga nelaikytina pateisinama priežastimi neatvykti į teismo posėdį visiems trims ieškovams; ieškovo procesines teises ir pareigas galima įgyvendinti ir per atstovus; atsakovės atstovas pareiškimuose nurodė faktinius duomenis apie aktyvią ieškovo veiklą ligos laikotarpiu, be to, pats ieškovas 2017 m. birželio 3 d. prašyme nurodė posėdį atidėti rugsėjo mėn.

6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

7. Ieškovų argumentus, kad ieškovei – įmonei „Ellora 4522899 Ltd“ – nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, nes įmonė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteikė, argumentas nesusijęs su Z. V. ir R. V. apeliacine tvarka ginamomis teisėmis.

8. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis), todėl CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos galėjo būti taikomos. Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 straipsnio 5 dalis).

9. Teismas nurodė, kad argumentas, jog ieškovai 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymu buvo išreiškę norą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prieštarauja bylos duomenims. Ieškovai prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir 2013 m. rugsėjo 13 d. posėdyje ieškovams nedalyvaujant išspręsti jų prašymus, o jų procesinio pobūdžio prašymai buvo išspręsti 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje.

10. Teismas pažymėjo, kad liga ne visais atvejais teikia pagrindą teismui atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali nebūti laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tokia neatvykimo priežastis jau buvo įvertinta kaip nesvarbi 2017 m. birželio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, o galimi ieškovo Z. V. sveikatos sutrikimai negali būti priežastis neatvykti į teismo posėdį kitiems ieškovams; taip pat į atsakovės atstovo nurodytus faktus dėl aktyvios ieškovo veiklos ligos laikotarpiu. Ieškovai dėl tos pačios priežasties nebuvo atvykę ir į 2017 m. birželio 8 d. parengiamąjį posėdį, taigi, tinkamai naudodamiesi procesinėmis teisėmis, turėjo pasirūpinti atstovavimu šioje byloje dėl tolesnės bylos eigos.

11. Atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas sprendė, kad bylų gausa iš esmės priklauso nuo pačių ieškovų procesinių veiksmų, o tai, kad jiems be teisinės pagalbos yra per didelė našta susitvarkyti su jomis, nelaikytina pateisinama priežastimi nedalyvauti parengiamajame posėdyje. Įstatymas įtvirtina galimybę asmeniui, kurio turtinė padėtis neleidžia jam pasisamdyti byloje advokato, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

12. Prašymą skirti teismo medicininę Z. V. sveikatos būklės ekspertizę teismas atmetė, nurodęs, kad byla nesprendžiama iš esmės, be to, tai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies, 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad iki posėdžio ieškovai buvo pasyvūs, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdami vilkinti teismo procesą. Ieškinio palikimas nenagrinėto šiuo atveju neatitinka šio instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsniai, 159 straipsnio 1 dalis), juolab atsižvelgiant į ieškovo Z. V. sveikatos būklę ir nepranešimo apie bylos nagrinėjimą ieškovei įmonei faktą.

13.2. Teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį, nes apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta visiems ieškovams (nereaguota į prašymus dėl procesinių teismo dokumentų siuntimo tinkamai ieškovei įmonei (byloje dalyvaujančiam asmeniui); apie posėdį viešai nepranešta).

13.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pripažino, jog ieškovų nesutikimas (2017 m. rugsėjo 12 d. prašyme) su bylos nagrinėjimu iš esmės parengiamajame posėdyje neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės.

13.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes: neturėjo duomenų apie ieškovės įmonės neatvykimo priežastis, ši negalėjo atvykti, nes jai nebuvo pranešta; ieškovai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant – spręsti dalyvių prašymus; ieškovai prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovo ligos. Ieškovai turi procesinę teisę nesutikti su bylos nagrinėjimu iš esmės parengiamajame teismo posėdyje, todėl teismas turėjo pareigą priimti nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje.

13.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 1622 straipsnio nuostatas. 2017 m. birželio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu galiojo kita šio straipsnio redakcija. Teismai nepagrįstai ieškovo Z. V. ligos nepripažino pateisinama priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovai prašė 2017 m. rugsėjo 13 d. posėdyje tik parengti bylą nagrinėti. Bylos nagrinėjimas turi būti atidedamas dėl ligos, jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o asmuo pageidauja asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime. Teismai klaidingai vertino ieškovo būklę, nepagrįstai atsisakė skirti ieškovui medicininę ekspertizę. Turėti atstovų dėl bylų gausos ir dėl sunkios finansinės padėties ieškovas negali. Valstybės teisinė pagalba visose bylose negali būti skiriama.

13.6. Teismui atmetus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, stabdyti ją iki ieškovo ligos pabaigos, skirti medicininę teismo ekspertizę, pažeidžiamos CPK 5, 17, 21 straipsnių nuostatos, teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).

14. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio proceso dalį dėl ieškovės Anglijos įmonės „Ellora 4522899 Ltd“ kasacinio skundo nutraukti arba atmesti, ieškovų R. V. ir Z. V. kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Kasacinio proceso dalis dėl ieškovės Anglijos įmonės „Ellora 4522899 Ltd“ kasacinio skundo nutrauktina, nes kasacinis skundas šios ieškovės vardu pasirašytas tinkamai neįgalioto asmens (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas), be to, ši dalis prieštarauja CPK 341 straipsnio reikalavimams (ieškovus sieja neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisiniai santykiai, atskirąjį skundą buvo pateikę tik ieškovai R. V. ir Z. V., įmonė nutarties dalies, kuria buvo paliktas nenagrinėtas jos ieškinys, neskundė, taigi ši dalis apeliacine tvarka neperžiūrėta, todėl kasacija dėl jos negalima (CPK 350 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14.2. Ieškovų ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas, nes ieškovams apie posėdį buvo pranešta tinkamai ir laiku, jie neatvyko be pateisinamos priežasties, nepareiškė prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Neatvykus į parengiamąjį posėdį teismas gali priimti sprendimą, be kitų, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 1 dalis).

14.3. Neatvykimo priežasčių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas (CPK 1622 straipsnio 1 dalis). Ieškovo liga nagrinėjamu atveju pagrįstai teismų nebuvo laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia neatvykimą į posėdį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas objektyvioje realybėje veikė ir šiuo metu veikia itin aktyviai (teikia procesinius dokumentus bylose, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir pan.). Į teismo posėdį dėl nepateisinamų priežasčių ieškovai neatvyko ne pirmą kartą. Be to, ieškovo liga neturi jokios įtakos ieškovių neatvykimo į posėdį pateisinimui, taigi jos neturi pagrindo skųsti ieškinio palikimą nenagrinėto.

14.4. Ieškovės įmonės atstovų teigimu, Anglijos įmonė „Ellora 4522899 Ltd“ yra ta pati įmonė „Ellora Ltd“, kuri buvo likviduota ir jos veikla atnaujinta įmonei suteikus kitą pavadinimą. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami įmonės atstovu prisistačiusio ieškovo adresu. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. atstovavimo sutartį įmonės vardu sudarė ieškovas, sutartyje minimos konkrečios skundžiamos teismų nutartys. Netikslaus įmonės pavadinimo nurodymas ant voko nelaikytinas esminiu informavimo trūkumu.

14.5. Kasacinio skundo argumentai dėl negalėjimo pasirūpinti tinkamu atstovavimu nepagrįsti. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi dėl nemokamos teisinės pagalbos ir ji nebuvo suteikta. Kitose bylose ieškovai yra pasirūpinę atstovavimu.

14.6. Nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos ieškovai negrindžia, nenurodo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išaiškinimai kasacinio teismo nesaisto.

15. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Ieškovė įmonė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka, aplinkybių dėl tinkamo informavimo neginčijo, jos nebuvo apeliacijos dalykas, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl tai negali būti kasacijos objektas.

15.2. Pagal CPK 246 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jei yra dvi sąlygos: šalies prašymas ir dokumentais pagrįstų neatvykimą pateisinančių priežasčių teismo pripažinimas svarbiomis. Ieškovai prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovo ligos, nesutiko su bylos nagrinėjimu iš esmės šiame posėdyje. Ieškovo neatvykimo priežasčių svarba vertinta pagal reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovo aktyvią veiklą, paneigiančią negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės, juolab kad byla inicijuota ieškovų ir jos nagrinėjimas tęsiasi aštuonerius metus. Į ankstesnį posėdį taip pat neatvyko visi ieškovai. Ieškovė R. V. nepateikė jokių negalėjimo dalyvauti paaiškinimų.

15.3. Ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, todėl jis žinojo apie posėdį ir kaip ieškovės įmonės atstovas. Viso proceso metu procesiniai dokumentai įmonei buvo siunčiami ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Argumentai dėl dokumentų siuntimo kitam juridiniam asmeniui – nepagrįsti.

15.4. Ieškovė įmonė, kuriai buvo pranešta, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, duomenų dėl svarbių neatvykimo priežasčių nėra, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti CPK 246 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

15.5. Prašymo turinys pagrindžia, kad ieškovų teiginiai, jog jie buvo pateikę prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, nepagrįsti. Ieškovai prašė atidėti bylos nagrinėjimą, o prašymus spręsti jiems nedalyvaujant. Be to, toks prašymas teismo neįpareigoja (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalis).

15.6. Teismui pagal CPK 1622 straipsnį suteikta diskrecija spręsti dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos.

15.7. Nebuvo teisinio pagrindo, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, skirti medicininės ekspertizės. Ieškinio palikimą nenagrinėto lėmė ieškovų elgesys piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir vilkinant bylos nagrinėjimą.

15.8. Ieškovai nepateikė duomenų, kad buvo kreipęsi dėl nemokamos teisinės pagalbos ir buvo atsisakyta ją suteikti. Be to, ieškovai kitose bylose naudojasi advokatų paslaugomis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto

16. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse.

17. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

18. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).

19. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

20. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

21. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2012">3K-3-316/2012</a>).

22. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

23. Nagrinėjamai bylai aktuali galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį (nagrinėjamu atveju, ieškovo sveikatos būklė), bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės Anglijos įmonė „Ellora 4522899 Ltd“ ir R. V., kurioms apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į parengiamąjį posėdį, vykusį 2017 m. rugsėjo 13 d., neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant nepateikė. Ieškovas Z. V., kuriam apie 2017 m. rugsėjo 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą taip pat buvo pranešta tinkamai, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. 2017 m. rugsėjo 12 d. teisme gautame prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ieškovas nurodė, jog dėl jo ligos prašo atidėti bylos nagrinėjimą, pateikė medicininę pažymą. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko ne pirmą kartą, dar 2017 m. birželio 8 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovo neatvykimo priežastis – dėl ligos – buvo pripažinta nesvarbia. Atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ieškovams neatvykus be svarbių priežasčių, nurodė, jog ieškovas Z. V. aktyviai dalyvauja viešuose renginiuose, kas patvirtina, jog argumentas, kad dėl patirtų traumų gydymo jis negali dalyvauti teismo posėdyje, nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo įvertinti ieškovų neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis, jų svarbą ir atitinkamai spręsti dėl ieškovų neatvykimo padarinių.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas Z. V. neįrodė, kad jo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis būtų buvęs nepajėgus atvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir jame dalyvauti. Byloje nustatyta, kad nutarties 24 punkte nurodytais laikotarpiais ieškovas aktyviai veikė (dalyvavo įvairiuose renginiuose, teikė procesinius dokumentus kitose bylose ir kt.). Teismai ieškovo nurodytą neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastį vertino visų bylos aplinkybių kontekste, konstatavo, kad dar 2018 m. birželio 8 d. tapati neatvykimo priežastis buvo pripažinta nesvarbia, ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, todėl, nepateikus įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovo sveikatos būklė akivaizdžiai pakito, pagrįstai sprendė, jog ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Ieškovė R. V. jokių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių nenurodė, todėl jos neatvykimo faktas CPK 231 straipsnio nuostatų kontekste taip pat įvertintas tinkamai.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualioje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra įtvirtinta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Taigi, ieškovai, neatvykdami į parengiamąjį teismo posėdį, prisiėmė ir tokią riziką.

28. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų primintina nuosekli kasacinio teismo praktika, kad kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 34 punktą; 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-701/2018">e3K-3-345-701/2018</a> 35 punktą). Teisėjų kolegija nepasisako dėl argumentų, susijusių su teismuose ieškovo vedamų bylų kiekiu, jų įtaka ieškovo sveikatai, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

29. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir nepripažinęs nurodytos neatvykimo priežasties svarbia, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl laikytina, jog pagrindo konstatuoti ieškovų proceso teisių pažeidimą nėra, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės „ELLORA 4522899 Ltd“ kasacinio skundo

30. Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų. Absoliutus kasacijos ribojimas nustatytas CPK 341 straipsnyje, pagal kurį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė „Ellora 4522899 Ltd“ atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, neteikė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, kuri yra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, konstatavo, kad ieškovų Z. V. ir R. V. atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės „Ellora 4522899 Ltd“ nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ši ieškovė atskirojo skundo neteikė.

32. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, atskirąjį skundą padavė tik du iš bendrininkų, o trečia ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškovės „Ellora 4522899 Ltd“ nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl aplinkybė, jog nebuvo apeliacinio proceso dėl šios ieškovės, reiškia, kad kasacija dėl šios ieškovės negalima, t. y. pripažintina, kad egzistuoja CPK 341 straipsnyje nustatytas kasacijos negalimumo pagrindas.

33. CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą kasaciniame teisme, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuotas, taikomi CPK 1–300 straipsniai tiek, kiek jie neprieštarauja nurodyto skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų kasacijos ribojimų kasacinis procesas pagal ieškovės „Ellora 4522899 Ltd“ kasacinį skundą nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl ieškovo prašymo stabdyti vykdomųjų bylų vykdymą

34. Po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) gautas (2018 m. gruodžio 19 d.) ieškovo prašymas stabdyti vykdomąsias bylas, kol ši (kasacinė) byla bus išnagrinėta iš esmės.

35. Pagal CPK 355 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų teises kasaciniame teisme, 1 dalies nuostatas, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti prašymus raštu iki teismo posėdžio pradžios.

36. Kadangi ieškovo prašymas pateiktas nesilaikant CPK 355 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia atsisakyti jį priimti. Dėl šios priežasties prašymas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ieškovui).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovams neatlygintinos.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Skomė“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1089 Eur išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ – 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovų kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą iš ieškovų. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, priteistinas lygiomis dalimis iš ieškovų R. V., Z. V.: atsakovei po 544,50 Eur iš kiekvieno ieškovo, trečiajam asmeniui – po 726 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai).

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,81 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis po 4,90 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 355 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kasacinį procesą pagal ieškovės „Ellora 4522899 Ltd“ kasacinį skundą nutraukti.

Grąžinti ieškovui Z. V. prašymą stabdyti vykdomąsias bylas.

Priteisti atsakovei UAB „Skomė“ (j. a. k. 122574319) lygiomis dalimis iš ieškovų R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Baltic Arms“ (j. a. k. 110786047) lygiomis dalimis iš ieškovų R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,90 Eur (keturis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Danguolė Bublienė

Donatas Šernas