Civilinė byla Nr. 3K-3-50-1075/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08198-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11, 3.5.21.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Maris Invest“, A. D., antstolis Darius Stakeliūnas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme ir išieškojimą iš skolininko turtinių teisių vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjai J. J. ir V. J. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Dariaus Stakeliūno 2018 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. 1807-1602 priverstinai sustabdyti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. 1807 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. 1807-1584 areštuoti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. I-2703-473/2016-1601, 2018 m. vasario 19 d. nurodymą Nr. 1807 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. 1807 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
3. Nurodė, kad pareiškėja J. J. pagal antstolio vykdomą Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1807 nėra skolininkė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, kurio pagrindu iš pareiškėjos J. J. A. D. (skolininkė šiame vykdymo procese) naudai yra priteista skola, antstolis nevykdo. Nurodė, kad antstolis išieškojimą pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1807 gali nukreipti tik į hipotekos objektą, bet neturi teisės vykdyti išieškojimo iš kito hipotekos skolininkui priklausančio turto. Nurodė, kad skolininkė A. D. savo reikalavimo teisę J. J., atsiradusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo pagrindu, perleido UAB „Arlitanus“.
4. Antstolis 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 23 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos UAB „Maris invest“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu skolininkės A. D. naudai iš J. J. yra priteista 70 377,67 Eur. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 straipsnio nuostatomis, buvo areštuotos J. J. ir V. J. priklausančios išieškojimui reikalingos lėšos. Nurodė, kad skolos buvimo faktas yra konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad negalima nukreipti išieškojimo į skolininkei priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, nors ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas nėra vykdomas priverstinai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjų J. J. ir V. J. skundą dėl antstolio veiksmų.
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Sipavičiaus 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos UAB „Maris invest“ naudai.
7. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, iš J. J. A. D. naudai priteista 70 377,67 Eur.
8. Atsižvelgdamas į vykdymo proceso metu nustatytas aplinkybes, antstolis, remdamasis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriais 2018 m. vasario 14 d. areštavo pareiškėjos lėšas, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu nutarė skolą išieškoti iš pareiškėjos darbo užmokesčio, apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas.
9. Teismas nurodė, jog skundžiami patvarkymai buvo priimti antstoliui nukreipiant išieškojimą į kitą skolininkės turtą – reikalavimo teisę pareiškėjai J. J., atsiradusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, pagrindu.
10. Teismas iš vykdomosios bylos nustatė, kad hipotekos sandorio objektas buvo žemės sklypas, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu, pritaikius restituciją, buvo grąžintas valstybei. Todėl minėto turto pardavimas varžytynėse buvo paskelbtas neįvykusiu. Tačiau paaiškėjus, kad A. D. turi 70 377,67 Eur dydžio reikalavimo teisę pareiškėjai J. J., antstolis areštavo pareiškėjai J. J. priklausančias lėšas.
11. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500-421/2015">3K-3-500-421/2015</a>, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje įtvirtintomis išimtimis tiek, kiek nereglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma. Tą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto.
12. Teismas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, kad skolininkė D. D. savo 70 377,67 Eur dydžio reikalavimo teisę J. J. perleido UAB „Arlitanus“, yra nepagrįsti įrodymais.
13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Teismas nurodė, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas CPK 314 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo. Teismas, įvertinęs naujo įrodymo (2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties) pateikimo laiką, taip pat tai, kad pareiškėja šį įrodymą galėjo pateikti tiek antstoliui kartu su skundu, tiek ir pirmosios instancijos teismui, teikdama papildomus rašytinius įrodymus, šį naujai pateiktą įrodymą atsisakė priimti.
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą, kuris nėra įkeistas hipoteka.
16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina skolininkės A. D. reikalavimo teisės J. J. perleidimo UAB „Arlitanus“, padarė pagrįstą išvadą.
III. Kasacinio skundo argumentai
17. Pareiškėja J. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Teismai, spręsdami, ar antstolis, vykdydamas notaro vykdomąjį įrašą, turi teisę nukreipti išieškojimą į kitą hipoteka neįkeistą skolininko turtą, pažeidė materialiosios teisės normas:
17.1.1. Antstolio veiksmus pripažinus teisėtais, buvo nepagrįstai išplėstas hipotekos turinys. Hipoteka suteikia hipotekos kreditoriui teisę patenkinti savo reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto, o ne iš kito hipotekos skolininko turto.
17.1.2. Teismas netyrė ir nevertino, ar hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą, kai išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turtą.
17.1.3. Teismai atmetė pareiškėjų argumentus, formaliai nurodydami, kad remiasi kasacinio teismo praktika, ir neatsižvelgė į tai, kad minėtose kasacinio teismo bylose esminės faktinės aplinkybės, lemiančios konkrečių normų taikymą, visiškai skiriasi nuo faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje.
17.1.4. Nagrinėjamu atveju antstolis neįvykdė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kadangi suorganizavo vienas įkeisto turto varžytynes, o varžytynių laimėtojui atsisakius sudaryti varžytynių aktą, antstolis nukreipė išieškojimą į kitą hipotekos skolininkės turtą – jos reikalavimo teisę pareiškėjai J. J.. Antstolis neorganizavo antrųjų hipoteka įkeisto turto varžytynių, tai pat nepasiūlė hipotekos kreditoriui pasiimti neparduoto turto, kaip tai nustato CPK 723 straipsnis.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti papildomus įrodymus (2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį), pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 314 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas:
17.2.1. Pareiškėja jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad A. D. neturi reikalavimo teisės J. J., ir pateikė teismui tai patvirtinantį įrodymą (naujos kreditorės UAB „Arlitanus“ 2018 m. vasario 1 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą su A. D.). Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo, pareiškėja pakartotinai kreipėsi į UAB „Arlitanus“ ir, gavusi reikalavimo perleidimo sutartį, ją kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negalėjo pateikti minėtos sutarties pirmosios instancijos teismui, nes jos neturėjo ir negalėjo turėti.
17.2.2. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai įrodo antstolio veiksmų neteisėtumą ir pareiškėjo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas neužtikrino esminio civilinio proceso tikslo įgyvendinimo – ginti asmenis, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami.
17.3. Teismas pažeidė proceso teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose, bylą nagrinėjo formaliai, savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų, nevertino arba atsisakė priimti pareiškėjos pateiktus įrodymus:
17.3.1. Teismas, turėdamas galimybę visas abejones pašalinti nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, pasirinko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
17.3.2. Teismas neišsiaiškino, kokia yra išieškotojo pozicija, neišsireikalavo vykdomosios bylos medžiagos, kurioje esantys dokumentai būtų patvirtinę pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad hipotekos kreditorius nebuvo informuotas apie antstolio vykdomą išieškojimą, hipoteka įkeistas turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, antrosios varžytynės nebuvo organizuotos, hipotekos kreditoriui pasiūlymas dėl turto perėmimo nepateiktas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. Sipavičiaus 2017 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 112 951,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. (hipotekos davėja) išieškotojos UAB „Maris invest“ (hipotekos kreditorė) naudai.
19. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog skolininkė A. D. turi reikalavimo teisę, atsiradusią įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, pagrindu, kuriuo A. D. iš J. J. buvo priteista 70 377,67 Eur.
20. Antstolis, toje pačioje vykdomojoje byloje vykdydamas 5265,26 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės A. D., šių vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipė į skolininkei A. D. priklausančią turtinę teisę J. J., atsiradusią minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo pagrindu. Vykdydamas 5265,26 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės turtinės teisės, antstolis nukreipė išieškojimą į suinteresuotų asmenų J. J. ir V. J. lėšas bei pajamas. Dėl šių antstolio veiksmų suinteresuoti asmenys J. J. ir V. J. padavė skundą.
21. Pareiškėja J. J. savo kasacinį skundą grindžia išieškojimo iš skolininkės A. D. turtinės teisės pareiškėjai negalimumu dėl to, kad skolininkė A. D. savo 70 377,67 Eur dydžio reikalavimo teisę J. J., atsiradusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, pagrindu, perleido UAB „Arlitanus“. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą reikalavimo teisės perleidimo sandorį, netinkamai taikė ir aiškino CPK 314 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą.
22. Kadangi pareiškėjos J. J. teisinis suinteresuotumas dėl vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų visų pirma kyla iš to, jog antstolis nusprendė pradėti vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės A. D. turtinės teisės J. J., taip pat kadangi tinkamas faktinės aplinkybės, ar A. D. reikalavimo teisė nėra pasibaigusi, nustatymas turi esminę reikšmę išieškojimo iš šios turtinės teisės galimumui ir antstolio veiksmų teisėtumui, teisėjų kolegija pasisako dėl teismo vaidmens ypatingosios teisenos bylose bei naujų įrodymų pateikimą apeliaciniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, taip pat atkreipia dėmesį į išieškojimo iš turtinių teisių reglamentavimo ypatumus.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog skundžiami antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti išieškant vykdymo išlaidas, o ne tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl išieškojimo nukreipimo į kitą nei hipotekos objektas skolininko turtą, kai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, galimumo, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui.
Dėl teismo vaidmens ypatingosios teisenos bylose ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
24. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.
25. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76/2009">3K-3-76/2009</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-29/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-29/2010">3K-7-29/2010</a>; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2014">3K-3-315/2014</a> ir kt.).
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtina antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtinę teisę, teisėtumo prielaida – reikalavimo teisės skolininkui vykdymo procese (prievolės kreditoriui) priklausymas. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šios prielaidos įgyvendinimas, antstoliui vykdymo procese suteiktos teisės įgalina jį imtis priemonių, būtinų nustatant turtinių teisių atsiradimo pagrindą, dydį, taip pat tai, ar jos nėra ginčijamos teisme, ar dėl jų nepradėti išieškojimo veiksmai (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 749 straipsnio 4 dalis).
27. Tuo atveju, kai skundo dėl antstolio veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtinę teisę, esmę sudaro vykdymo proceso dalyvių argumentai dėl skolininko (prievolės kreditoriaus) reikalavimo teisės pasibaigimo (kai dar iki arešto turtinei teises pritaikymo prievolės kreditorius, disponuodamas savo reikalavimo teise, perleidžia ją kitam asmeniui), ši aplinkybė turi esminę reikšmę, sprendžiant, ar antstolis apskritai galėjo nukreipti išieškojimą į konkrečią skolininko turtinę teisę.
28. Byloje nustatyta, kad vienas iš pareiškėjų J. J. ir V. J. skundo dėl antstolio veiksmų pagrindą sudarančių argumentų buvo grindžiamas skolininkės A. D. turtinės teisės J. J. pasibaigimu, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė savo reikalavimo teisę perleido UAB „Arlitanus“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, atmesdamas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, minėtą aplinkybę pripažino neįrodyta, kadangi nebuvo pateikta tiesioginio įrodymo – sandorio, patvirtinančio reikalavimo teisės perleidimą. Pareiškėja J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė skolininkės A. D. turtinės teisės perleidimą pagrindžiančią 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi šį įrodymą atsisakė priimti, motyvuodamas CPK 314 straipsnyje įtvirtintu ribojimu pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
29. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
30. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzktNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179-611/2017">3K-3-179-611/2017</a>, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo (2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties) reikšmę, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo, į tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo ir kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja J. J. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi ji nebuvo minėto sandorio šalis, galėjusi juo disponuoti kaip tiesioginiu įvykusį sandorį patvirtinančiu įrodymu, ir į bylą jį pateikė vos tik gavusi, taip pat į tai, kad pareiškėjos J. J. interesą įrodinėjimo procese atitiko šio įrodymo pateikimas, o ne jo nuslėpimas, daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį kaip naują apeliacinės instancijos teismui pateiktą įrodymą, taip pažeisdamas CPK 314 straipsnyje ir 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisės normas, o šie proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti teisinės reikšmės pačios bylos neteisingam išsprendimui.
32. Esant tokiai teisinei situacijai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), laikantis nutartyje pateiktų išaiškinimų bei pašalinant nurodytus trūkumus dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus, jog skolininkui išieškojimo procese turtinė teisė vis dėlto priklauso, dėl antstolio veiksmų teisėtumo turėtų būti sprendžiama, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išieškojimą iš turtinių teisių vykdymo procese reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimus.
Dėl išieškojimo iš turtinių teisių
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuolat akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-277/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-277/2008">3K-7-277/2008</a>; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2010">3K-3-40/2010</a>; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2012">3K-3-157/2012</a>; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2013">3K-3-492/2013</a>).
34. Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka yra reglamentuota CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ LIV skyriuje „Išieškojimas iš turtinių teisių“ įtvirtintomis normomis (CPK 749–752 straipsniai). Išieškojimo iš turtinių teisių vykdymo teisinis pagrindas – antstolio patvarkymas areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Be bendrųjų antstolio patvarkymui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 613 straipsnyje, antstolio patvarkyme areštuoti skolininko turtines teises turi būti įtvirtintas nurodymas skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat nurodymas prievolės skolininkui prievolę įvykdyti antstoliui (CPK 749 straipsnio 3 dalis). Taigi skolininko turtinių teisių areštas sukelia dvejopas teisines pasekmes. Pirma, tai skolininkui (šaliai vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, apimančios draudimą jam valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat draudimą priimti reikalavimo, kylančio iš areštuotos turtinės teisės, įvykdymą. Antra, tai prievolės skolininkui (suinteresuotam asmeniui vykdymo procese) atsirandančios teisinės pasekmės, dėl kurių jam kyla pareiga savo prievolę pagal areštuotą reikalavimo teisę įvykdyti ne prievolės kreditoriui (skolininkui vykdymo procese), bet tiesiogiai antstoliui. Tokiu būdu antstolio patvarkymas dėl turtinių teisių arešto sukelia materialiąsias prievolių vykdymo teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu keičiasi asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Tai yra bendros prievolių teisėje įtvirtintos taisyklės, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui, įstatyme įtvirtinta išimtis (Civilinio kodekso 6.44 straipsnio 1 dalis).
35. Vadovaujantis CPK 633 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Todėl skolininko turtinių teisių arešto atveju prievolės skolininkui atsirandančios teisinės pasekmės lemia, jog prievolės skolininkas vykdymo procese turi suinteresuoto asmens teisinį statusą.
36. Išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra savarankiška priverstinio vykdymo priemonė, kuri gali būti naudojama antstoliui priverstinai vykdant teismo sprendimą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek savarankiškas šios priverstinio vykdymo priemonės pobūdis, tiek jos turinys (CPK 749–752 straipsniai) lemia, jog antstolio priverstinio vykdymo veiksmai, vykdant išieškojimą iš skolininko turtinių teisių, apima tik šių turtinių teisių areštą ir iš to kylančias šios nutarties 25 punkte nurodytas teisines pasekmes skolininkui ir prievolės skolininkui. Tai reiškia, jog, išieškant iš skolininko turtinių teisių vykdymo procese, išieškojimas negali būti nukreiptas į prievolės skolininko turtą, naudojant kitas savarankiškas priverstinio vykdymo priemones (pavyzdžiui, išieškojimą iš prievolės skolininko turto, lėšų ar pajamų ir kt.). Išieškojimas į prievolės skolininko turtą galėtų būti nukreipiamas tik vykdant vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas atitinkamo vykdytino dokumento, patvirtinančio skolininko prievolę, pagrindu. Nagrinėjamoje situacijoje išieškojimas į prievolės skolininkės J. J. turtą galėtų būti nukreipiamas tik pagal vykdytiną dokumentą – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, antstolis nevykdo šio vykdomojo dokumento.
Dėl rašytinių paaiškinimų
37. Pareiškėja J. J. po kasacinio skundo priėmimo pateikė kasaciniam teismui 2018 m. gruodžio 5 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus, patvirtinančius skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.
38. Teisėjų kolegija nurodo, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis), todėl rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi nauji, kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kasaciniame teisme nepriimami. Dėl šios priežasties pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimtini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
40. Pareiškėja J. J. turėjo 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.
41. Kasacinis teismas patyrė 10,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti pareiškėjos J. J. 2018 m. gruodžio 5 d. rašytinius paaiškinimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
