Teikimas Nr. TS-28-1170/2025
Teisminio proceso numeris nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-481, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis I. G. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-72/2013 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, bei jam paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) pateiktais duomenimis, nuteistajam I. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo 2012 m. birželio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. birželio 18 d. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą dviejų trečdalių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis I. G. atliko 2022 m. birželio 18 d.
Komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. LK-N-481 (toliau – ir Nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei nuteistajam rekomenduota vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nenusižengti; tęsti darbą, išlaikyti darbo vietos stabilumą; tęsti dalyvavimą AA ir AN savitarpio pagalbos grupių veiklose. Skundžiamame Komisijos Nutarime padaryta išvada, kad nors nuteistasis dirba, dalyvavo Pykčio valdymo programoje, lankė AA užsiėmimus, siekiant valdyti kriminogeninį veiksnį – narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą, 17 kartų skatintas, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šiuo metu atlieka bausmę atviro tipo kalėjime, tačiau pastarasis nors ir yra sudaręs darbo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje bendrovėje jokių darbuotojai nėra registruoti, bendrovė turi įsiskolinimų, todėl darbas minėtoje bendrovėje kelia rimtų abejonių. Be to, nuteistasis nors ir turi draugų ratą, tačiau dalis šių asmenų veda asocialų gyvenimą. Bausmės atlikimo metu I. G. baustas net 37 kartus, kol kas išlieka nuteistojo aktualių kriminogeninių veiksnių mąstymo ir elgesio srityje, kurie reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Asmuo taip pat vis dar stokoja objektyvaus savivaizdžio ir savianalizės gebėjimų, nevisiškai suvokia nusikalstamos veikos pasekmių sau ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems, savo kaltę neigia arba bando minimizuoti. I. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o siekiant keisti asmens nuostatas, paruošti jį grįžimui į visuomenę, yra tikslinga jį pakartotinai įtraukti į tikslinius užsiėmimus, kadangi išlieka labai daug nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Konstatuota, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl nėra tikslinga nuteistąjį I. G. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo I. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam I. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nesutinkama su Komisijos Nutarimu, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde akcentuojama, kad Komisija, svarstydama dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam I. G., akcentavo, kad šis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis šioje bendrovėje jau nebedirba nuo 2024 m. gruodžio 5 d., o nuo 2025 m. sausio 13 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, jog jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjime, šio kalėjimo lygtinio paleidimo komisija net du kartus nusprendė jį paleisti lygtinai, tačiau šiuos sprendimus panaikino Kaišiadorių teismas. Jau atliekant laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, jis socialiniams darbuotojams pristatė pažymą apie galimybę gyventi (duomenys neskelbtini) patalpose, kuomet išeis į laisvę, tačiau Komisijos Nutarime apie tai nebuvo pasisakyta. Taip pat Komisija klaidingai nurodė, kad jo draugų ratui priklauso žmonės, vedantys asocialų gyvenimo būdą. Priešingai, jis šiuo metu bendrauja su anoniminių narkomanų draugijos nariais. Be to, jis savanoriauja (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai Komisijos Nutarime taip pat neužsiminta. Pasak nuteistojo jis nuo 2023 m. kovo 29 d. bausmę atlieka atviro tipo įstaigose, o nuo 2024 m. liepos 1 d. – pusiaukelės namuose, 2024 m. lapkričio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, todėl visos šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai. Jis yra linkęs prisiimti atsakomybę ir supranta savo veiksmų pasekmes, kadangi yra praradęs viską, ką turėjo. Daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ypač valdant esminį kriminogeninį veiksnį – piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, šią problemą pripažįsta, todėl yra anoniminių narkomanų draugijos narys. Neturi administracinių nuobaudų, neįsitraukia į gretas asmenų, kurie neformaliai palaiko kriminalinę struktūrą. Be kita ko, Komisijos rekomendacijas yra visiškai įvykdęs ir vykdo jas toliau, be to, įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane nustatytas priemones, taip pat, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys, jog susipažinus su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, akivaizdu, jog Komisija visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, kadangi asmenys su ženkliai didesniais balais bei neįvykdę resocializacijos planų, neskatinti, yra paleidžiami iš pataisos įstaigų. Taip pat Komisijos Nutarime visiškai neįvertintos socialinio ir resocializacijos plano įvykdytos rekomendacijos ir šių programų laikymasis, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog pastarasis turi darbą ir laikiną gyvenamąją vietą, todėl galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra. Nutarime tik formaliai užsimenama apie nuteistojo pažangą, todėl, remiantis OASys metodika, nėra palaikymo mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į kurį jo indėlis yra didelis ir tai rodo jo teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Be kita ko, iš Komisijos Nutarimo akivaizdu, kad I. G. kalėjime mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, visą laiką dirbo. Šiuo metu yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, daugiau nenusikals, todėl visiškai netinkamai buvo įvertinta jo asmenybė, noras dirbti bei elgesio pokytis atliekant bausmę atviro tipo kalėjimuose, todėl buvo nepagrįstai ir paviršutiniškai nuspręsta, kad šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto (b. l. 10-12).
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo I. G. skundas atmestinas.
Teisinio instituto – lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjctMjA5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-27-209/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-27-209/2019">1S-27-209/2019</a>).
Kaip jau paminėta šioje nutartyje, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjU1LTgxMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-255-813/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-255-813/2022">1S-255-813/2022</a>, 1S-260-966/2022, 1S-232-290/2022, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtOTktNDg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-99-485/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-99-485/2023">1S-99-485/2023</a>).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo I. G. skundu ir jo asmens byla, pripažįsta, kad pastarasis iš tiesų formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, kad I. G. jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko dar 2022 m. birželio 18 d. Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos institutą. Aptartam institutui taikyti taip pat yra būtinos ir kitos sąlygos, o būtent – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Negalima paneigti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1498 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) 2025 m. gegužės 12 d. kartotinai atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyti teigiami nuteistojo I. G. mąstymo ir elgesio pokyčiai. Pastarasis dirba, taip pat turės darbą ir po paleidimo, galės gyventi laikinuose (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose. Nepaneigtina ir tai, kad paskutiniu metu yra stebimas nuteistojo vykdomos teigiamos iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, t. y. nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė „Anoniminių narkomanų“ savi pagalbos grupės susirinkimus, individualius užsiėmimus „12 žingsnių sveikimo nuo priklausomybių programoje“, dalyvauja resocializacijos plane, vykdo jame numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijas rekomendacijas. 2025 m. gegužės 6 d. vykusio pokalbio metu nuteistasis sugebėjo išvardinti turimus kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema, nėra grėsmės kitiems.
Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nuteistasis I. G. apeliavo į tai, kad Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, visiškai neatsižvelgė į pirmiau aptartas aplinkybes, tačiau kaip matyti iš paminėto Nutarimo turinio, jame buvo aptartos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įskaitant tiek nuteistojo pažangą įgyvendinant jam taikomas resocializacijos ir reabilitacijos priemones, tiek valdant nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nepaneigtina, jog nutarime nebuvo paminėta naujoji nuteistojo darbovietė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pastarojo savanorystė. Kita vertus, šios aplinkybės buvo nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje, kuri turi itin didelę įtaką priimant skundžiamą Komisijos Nutarimą. Socialinio tyrimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad nuteistasis per lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų laikotarpį tęsia darbinę veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Todėl Komisija, spręsdama klausimą dėl I. G. lygtinio paleidimo ir atsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvados turinį, pakankamai išanalizavo I. G. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jo pažangos dinamiką.
Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.
Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtOTktNDg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-99-485/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-99-485/2023">1S-99-485/2023</a>).
Aptariant nuteistąjį I. G. charakterizuojančias aplinkybes, pabrėžtina, jog nepaisant pastarojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos ir integracijos procesuose, I. G. iki šiol yra nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant šį nuteistojo I. G. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu jį įvertinti retrospektyviai ir paminėti ankstesnius nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistajam I. G. atvykus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimą, šio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas dar 2022 m. sausio 19 d. Tuo metu nuteistajam konstatuota vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nepaisant I. G. dalyvavimo resocializacijos ir reabilitacijos veiksmuose, minėtas rodiklis iš esmės liko nepakitęs iki 2025 m. gegužės 12 d, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą, yra nustatoma tapati vidutinė rizika (a. b., t 5, b. l. 87; t 6, b. l. 6-13; 46-53; 72-79; 97-104). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo I. G. elgesio, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dinamika yra nuosekli ir pasižyminti sistemingu teigiamu pokyčiu, kas kartu suteikia pagrindą pripažinti, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape pastarasis neatitinka vieno iš alternatyvių lygtinio paleidimo taikymą sąlygojančių kriterijų – žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus.
Vertinant I. G. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris Vilniaus kalėjime iš esmė yra nekintantis (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar, nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais.
Aptariant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, reikšmingus jo elgesio dinamikai paskirtos bausmės atlikimo metu, svarbu atkreipti dėmesį į Socialinio tyrimo išvadą, kurioje detalizuotos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Įvertinus nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis anksčiau turėjo mokymosi sunkumų, iki bausmės atlikimo neturėjo nuoseklios darbinės patirties, ilgai išlaikant darbo santykius, tačiau I. G. bausmės atlikimo metu įgijo keletą specialybių, nuosekliai dirbo. Kas yra laikytina teigiamu veiksniu, siekiant adaptuotis socialinėje aplinkoje. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo lėšų tvarkymo ir ryšių sritis, konstatuota, kad I. G. ankstyvas ir dažnas kriminalinis elgesys nulėmė tai, kad laisvėje nebuvo tinkamų sąlygų susiformuoti jo lėšų paskirstymo kompetencijai, tačiau tikėtinas lėšų paskirstymo kompetencijos trūkumas, nelaikytinas nuteistojo tiesioginiu nusikalstamo elgesio raiškos rodikliu, o aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu, pastarasis dengė ir padengė turėtus finansinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų, vertintinas kaip teigiamas veiksnys jo finansinei padėčiai. Kita vertus, atliekant nuteistojo I. G. gyvenimo sąlygų srityje įvertinimą, konstatuota, kad iki pilnametystės pastarasis problemų dėl gyvenamosios vietos neturėjo, tačiau po bausmės atlikimo, laikinai galės gyventi „(duomenys neskelbtini)“ laikinuosiuose namuose, kas patvirtina, kad jam reikės spręsti gyvenamosios vietos klausimą. Išanalizavus nuteistojo I. G. ryšių sritį, pripažinta, kad šiuo metu nuteistasis neturi artimų šeimos narių, iš kurių galėtų sulaukti pagalbos ar palaikymo ir tai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenė. Be to aptariant I. G. gyvenimo stilių ir draugus, konstatuota, kad jo gyvenimo stiliaus ypatumai, t. y. vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, atsakomybės jausmo nesusiformavimas ir jį destabilizavusi aplinka, neskatino jo prosocialaus elgesio nei laisvėje, nei pataisos įstaigoje ir yra sietinas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Be kita ko, negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, galėtų apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir būti vertintinas kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio prognostinis rodiklis. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo I. G. piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pabrėžta, kad nuteistasis pokalbio metu nors ir nurodė, kad niekada nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų būdamas laisvėje, tačiau bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Paskutinė nuobauda už amfetamino vartojimą skirta pakankamai neseniai - 2023 m. liepos 14 d. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad jo nusikalstama veika atlikta prieš motiną – nužudymas buvo realizuota apsvaigus nuo alkoholio. Konstatuota, kad nuteistajam buvo būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios galėjo būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška ir nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, bet jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Socialinio tyrimo metu analizuojant nuteistojo I. G. emocinę gerovę, pokalbio metu, nuteistasis neišsako jokių nusiskundimų savo psichine sveikata, nurodė, kad reikėtų susitvarkyti gyvenimą – „sportuoti ir nevartoti alkoholio“, tačiau negeba įvertinti konkrečių veiksmų, kuriais tai darytų. Taip pat nurodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bandė pasikarti, jo tokiam norui įtaką padarė konfliktiški santykiai su drauge. Pataisos įstaigose taip pat norėdamas pasiekti savo tikslus, du kartus pjaustėsi. Be kita ko, pastarasis nurodė jaučiantis įtampą, kai pagalvoja, jog gali būti paleistas į laisvę, kadangi bijo išeiti į laisvę. Todėl, pripažinta, kad jo emocinės gerovės ypatumai yra iš dalies susiję su jo nusikalstama veika bei neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, o siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Svarbu ir tai, jog socialinio tyrimo metu vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pripažinta, kad šiuo metu vis dar egzistuoja kriminogeniniai poreikiai, susiję su mąstymu ir elgesiu, o būtent – būdingas nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas. Visa tai reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Galiausiai, Socialinio tyrimo išvadoje, aptarus nuteistojo nuostatų sritį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau pakankamai ilgą laiko tarpą, tiek pat laiko yra atribotas nuo visuomenės, todėl įvertinus tam tikrus jo deklaruojamus įsitikinimus, daroma prielaida, kad visa tai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, todėl siekiant keisti asmens nuostatas, rekomenduojama jį pakartotinai įtraukti į tikslinius užsiėmimus.
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aparto nuteistojo I. G. socialinio tyrimo rezultatų, akivaizdu, kad nepaisant pastarojo įsitraukimo į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje iki šiol egzistuoja koreguotinos sritys. Nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo metu drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 37 kartus, baustas – 30 kartų, iš kurių 2014 m. rugpjūčio 28 d. baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, 2017 m. spalio 10 d. baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Be kita ko, paskutinė nuobauda už amfetamino vartojimą skirta 2023 m. liepos 14 d. Nuteistasis taip pat reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, nevykdė duotų nurodymų, priešinosi nustatytai tvarkai ją pažeisdamas), akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, jog pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritys, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės. Pripažintina, kad kol nėra išnykusi didžioji dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių (net 17 dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuomet apsauginiai yra tik du), tol negalima daryti išvados apie realią asmens pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu stebimas tam tikras teigiamas nuteistojo I. G. elgesys įkalinimo įstaigoje (tą vertinant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu) leidžia teigti tik apie formalų, bet ne realų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.
Taigi, pirmiau aptarti nuteistojo I. G. elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu apibūdinantys duomenys patvirtina, kad pastarojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, jog pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritys, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.
Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjYwLTkzNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-260-935/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-260-935/2018">1S-260-935/2018</a>, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNDY0LTc4NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-464-785/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-464-785/2017">1S-464-785/2017</a>, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtODktMTg1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-89-185/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-89-185/2017">1S-89-185/2017</a>).
Iš nuteistojo I. G. pateikto skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad pastarasis Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, dėl to, kad nužudė savo motiną dėl menkavertės priežasties, ir jam paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Svarbu ir tai, jog nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, tačiau jau apeliacinėje instancijoje ją neigė, o bausmės atlikimo metu I. G. nors savo kaltės neneigia, tačiau bando ją minimizuoti ir ieško tai pateisinančių priežasčių, taip pat nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmių aukai ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Be kita ko, I. G. į teisėsaugos akiratį pateko dar būdamas nepilnamečiu – būdamas jaunesnis nei 18 metų jau buvo teistas už vagystės ir plėšimo nusikaltimus, kuriuose padarė ne vienas, ir jau sulaukęs pilnametystės jis padarė žymiai pavojingesnę nusikalstamą veiką – nužudė sau itin artimą žmogų – motiną.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam I. G. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, I. G. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistasis, bausmę atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) Pusiaukelės namuose, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo I. G. skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo I. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-481, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė
