D. T. pagal ANK 493 str. 2 d.

Skundas Nr. eII-1064-1202/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01041-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.8.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su G. S., atstovės advokatės D. T. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustatyta, kad 2025 m. vasario 5 d. buvo gautas G. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad M. S. 2025 m. sausio 20 d., 8.00 val. iškvietė policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitąją pagalbą į jos gyvenamąją vietą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad M. S., kviesdamas specialiąsias tarnybas, tikrai žinojo, jog pagalba nėra reikalinga ir veikė turėdamas tyčinį tikslą sukelti nepagrįstą tarnybų atvykimą bei pakenkti G. S.. Nenustačius subjektyvaus administracinio nusižengimo numatyto 493 straipsnio 2 dalyje požymio tyčios buvimą, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį M. S. atžvilgiu, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 4 d. gautas G. S., atstovės advokatės D. T. skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir įpareigoti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. S. atžvilgiu.

Institucijos atsiliepime nurodoma, kad skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pranešėja neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje. Vadovautis teismų suformuota praktika, kad ANK 621 straipsnyje reglamentuota teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareiškėjas turi teisę pranešti institucijoms apie jo manymu galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau jos nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtus nutarimus.

Skundą atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala (ANK 621 straipsnis).

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, 2025 m. vasario 5 d. buvo gautas G. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad M. S. 2025 m. sausio 20 d., 8.00 val. iškvietė policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitąją pagalbą į jos gyvenamąją vietą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Skunde pažymima, kad tokiais M. S. veiksmais jis sąmoningai siekė pakenkti pareiškėjai, kėlė įtampą. Institucija nutarime nesprendė klausimo dėl nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, suteikimo. Visgi atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, Institucija pagrįstai nesprendė klausimo dėl nukentėjusiojo procesinio statuso, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjai kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šiomis veikomis padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir teismui, skunde pareiškėja nenurodo patyrusi turtinę ar neturtinę žalą.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Pažymėtina, kad ANK įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formali. Patirta žala turi būti objektyvi ir reali, turi būti nustatoma įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir (ar) pagrįsta konkrečiais asmens pateiktais duomenimis.

G. S., informuodama policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nenurodė, kad ji patyrė turtinę ar neturtinę žalą. G. S. tik pranešė Institucijai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Visgi skunde nepateikiama jokios informacijos, kad G. S. administraciniu nusižengimu, dėl kurio pareiškėja kreipėsi, galėtų būti padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nepateikiama ir jokių tai patvirtinti galinčių objektyvių duomenų. Vien pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, nesant jokių duomenų apie juo asmeniui galimai padarytą žalą, savaime nesuteikia nei G. S. jokio procesinio statuso, kurio pagrindu būtų galima apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtą nutarimą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas nutarimas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjos nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes G. S., atstovės advokatės D. T. skundą atsisakytina priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsisakyti priimti G. S., atstovės advokatės D. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis