Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-1161-484/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03323-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2.; 37.3.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovui advokatui B. C. (B. C.),

atsakovės restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ atstovui advokatui L. P.,

atsakovės viešosios įstaigos „Bruneros“ atstovui L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Mūsų amatai“, viešajai įstaigai „Bruneros“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2021 m. gruodžio 2 d., ir prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 842,77 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl neapmokėtų darbo valandų nakties metu, už dirbtą darbą, neteisėtai išskaičiuotas pinigines lėšas į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš Vilniaus PN 43,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: už dokumentų kopijas – 33,81 Eur, už pašto ženklus – 20 vnt. po 0,49 Eur (1 t., b. l. 1-13; 3 t., b. l. 84-107).

Pareiškėjas skunduose nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio valgykloje (toliau – Valgykla) nuo 2017 m. spalio 19 d. dirbo 0,5 etato, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. – 0,75 etato, o nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki šiol dirba pilnu etatu virtuvės darbuotoju.

Paaiškina, kad Vilniaus PN laikomų nuteistųjų išvedimas į darbą organizuojamas vadovaujantis Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyroje nurodytu darbo grafiku, patvirtintu nuteistųjų maitinimą Vilniaus PN organizuojančios VšĮ „Bruneros“ generalinio direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo. Teigia, kad jo darbo laikas yra: nuo 5.00 val. iki 14.00 val. ir nuo 15 val. 30 min iki 20.00 val. (nuo 10.00 val. iki 11.00 val. pietų pertrauka). Bendras vienos pamainos darbo laikas – 12,5 val. Taip pat paaiškina, kad darbo užmokestis jam yra mokamas, vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija; toliau Aprašas), 3 punktu, taikant Aprašo 1 priede nustatytą koeficientą. Nurodo, kad nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2020 m. sausio 1 d. darbo užmokesčiui apskaičiuoti buvo taikomas koeficientas 0,34, kas sudaro 1,32 Eur/val., o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. – 0,39, kas sudaro 1,53 Eur/val.

Teigia, kad pataisos namuose nuteistieji maitinami kiekvieną dieną, todėl ūkio aptarnavimo darbus dirbantys nuteistieji valgykloje dirba ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 128 straipsnio 1 dalimi, dirbantiems nuteistiesiems yra suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę pagal kintamą darbo grafiką. Dirbančių valgykloje nuteistųjų darbo laiko režimas nurodomas Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose, kurias tvirtina įstaigos administracijos įgaliotas atstovas. Šiose paskyrose numatomą darbo laiką žyminčioje grafoje yra įrašomas išvedimo į darbą valgykloje nuteistųjų laikas. Dirbančių nuteistųjų valgykloje išvedimo į darbą paskyros yra sudaromos kiekvienai savaitei. Šios paskyros yra sudaromos siekiant užtikrinti nuteistųjų išvedimo į darbą pagal minėtas paskyras organizavimą, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 89-3361), 67 punktu (2015 m., 2020 metų įsakymo redakcijos). Nuteistųjų, dirbančių valgykloje, išvedimo į darbą paskyros, pasak pareiškėjo, įrodo, kad kiekvieną dieną šiame darbe dirbantys nuteistieji yra išvedami į darbą ir gražinami iš darbo tik pagal paskyras.

Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2021 m. birželio 1 d. jam nebuvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis už darbą naktį (nuo 5 val. iki 6.00 val. ryto), iš viso per mėnesį tai sudarydavo 15-16 valandų. Anot pareiškėjo, šias aplinkybes jis sužinojo 2021 metų balandžio mėnesio pabaigoje, kai valgykloje pasikeitė VšĮ „Bruneros“ vadovybė, kuri tik nuo 2021 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pradėjo žymėti jo nakties metu dirbtų valandų skaičių ir už tai mokėti darbo užmokestį. Pažymi, kad aplinkybė, jog jam nebuvo mokamas darbo užmokestis už darbą naktį, Vilniaus PN administracijai buvo žinoma, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti. Teigia, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokestis, nesumokėtas už darbą nakties metu.

Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. ir ši skundo dalis būtų atmesta, o byla būtų nagrinėjama tik dėl turtinės žalos, padarytos nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 sausio 1 d., atlyginimo priteisimo, tai turtinės žalos dydis būtų 456,39 Eur (230,5 val. x 1 (1,32 Eur +0,66 Eur (priedas už darbą naktį), o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. – 600,14 Eur (261,5 val. x (1,53 Eur + 0,765 Eur (priedas už darbą naktį).

Skunde pareiškėjas paaiškina ir tai, kad pagal BVK 132 straipsnio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d. dirbo kiekvieną dieną be poilsio dienų, kas sudaro 54 valandas viršvalandžių. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nuo darbo užmokesčio, išmokėto už viršvalandžius, neteisėtai atliktos išskaitos į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą (toliau – Fondas), kurios sudarė 123,93 Eur. Taip pat atskaitymas į Fondą neteisėtai atliktas ir iš darbo užmokesčio, gauto už viršvalandžius (110 val.) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m., lapkričio 30 d., vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija), 17 punktu, buvo paskirtas vienkartinis priedas prie algos. Tvirtina, kad nuo šio priedo jam taip pat neteisėtai atlikta 72,50 Eur išskaita į Fondą. Be to, anot pareiškėjo, jis už 2020 m. gruodžio mėn. gavo 50,00 Eur priemoką prie algos, nuo kurios taip pat buvo nuskaityta 12,50 Eur į Fondą.

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. kiekvieną mėnesį gavo darbo užmokestį už 8 val. per dieną, nors pagal Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras dirbo 12,5 val. Tvirtina, kad valgyklos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose VšĮ „Bruneros“ sąmoningai nurodydavo neteisingą darbo laiką, tokiu būdu sumažindama išmokėtino darbo užmokesčio dydį. Pagal darbo laiko žiniaraščius darbo užmokestį skaičiavo ir mokėjo VĮ „Mūsų amatai“. Dėl to jis negavo dalies jam priklausančio darbo užmokesčio ir patyrė turtinę žalą. Pareiškėjas skunde pateikia nurodytu laikotarpiu, jo teigimu, negauto darbo užmokesčio dalies išsamų apskaičiavimą.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad valgykloje jam nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, kadangi nebuvo išduodamos darbinės pirštinės, darbo rūbai, tinkamos prijuostės, darbo avalynė. Teigia, kad iš pradžių jis dirbo su purvinais, suplyšusiais rūbais, kurie net nebuvo jo dydžio. Dėl to teigė jautęs diskomfortą. Pareikalavus tinkamų darbo drabužių, buvo atsakyta, kad niekas nepriklauso, o jei aiškins savo teises, bus nubaustas ir išmestas iš darbo. Dėl tokio daromo psichologinio spaudimo bei grasinimų pareiškėjas buvo priverstas tylėti ir kentėti pažeminimą bei naudoti savo asmeninius rūbus darbui, dėl ko patyrė turtinę žalą, nes per 3 metus darbe dėvėjo savo asmeninius rūbus ir avalynę.

Aplinkybę, kad visą darbo valgykloje laikotarpį jam nebuvo išduodami darbo drabužiai, darbo avalynė ir kitos būtinos darbui priemonės, anot pareiškėjo, patvirtina tai, kad nei jis, nei kiti valgykloje dirbantys nuteistieji nėra pasirašę jokiuose dokumentuose ar žurnaluose, kad šias priemones gavo. Pažymi, kad VšĮ „Bruneros“ pateikti teismui sąskaitos–faktūros, krovinių važtaraščiai, prekių pajamų orderiai, patvirtinantys, kad buvo perkami darbo rūbai ir avalynė, nepatvirtina fakto, kad jie buvo išduoti darbuotojams, dirbantiems valgykloje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pateiktuose dokumentuose nėra atsakingų asmenų parašų, kas kelia abejonių jų tikrumu.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad valgykloje nebuvo tinkama darbui aplinka: išpuvusios palangės, vietomis languose tiesiog kaba lipnia juosta suklijuotas stiklas, dėl ko pučia skersvėjai; apšvietimas netvarkingas, daugiau nei pusė šviestuvų nešviečia; maisto paruošimo katilų elektros įžeminimas yra techniškai netvarkingas, ant kai kurių katilų jų visiškai nėra, todėl dirbant kyla rizika būti nukrėstam elektros; nebūna popierinių rankšluosčių arba kitų rankšluosčių rankoms valyti; Pieno ceche visiškai nėra kriauklės ir vandens čiaupo; ant valgyklos lubų yra matomas pelėsis ir vietomis atsilupę dažai; nėra sudarytos sąlygos džiauti, skalbti ir džiovinti darbo rūbų; nešti košei ir sriubai maisto bakeliai yra netvarkingi, nesilaiko ir nesifiksuoja jų dangčiai; daržovių ceche netvarkingi įrenginiai, skirti daržovių tvarkymui ir ruošimui; neveikia ventiliacija, jaučiamas visada maisto gaminimo kvapas; trūksta persirengimo spintelių; valgykloje yra įrengtas dušas, bet į jį neleidžia eiti praustis po darbo.

Pažymi, kad su skundais dėl darbo sąlygų kreipėsi į RVĮ „Mūsų amatai“, VšĮ „ Bruneros“ vadovus, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba valgykloje atliko patikrinimą.

Pareiškėjas skunde kelia abejonę ir dėl to, ar apskaičiuojant darbo užmokestį jo atžvilgiu buvo teisingai taikomos Aprašo nuostatos. Nurodo, kad jis buvo priimtas į virtuvės darbuotojo pareigas ir darbo užmokestis jam yra mokamas pagal Aprašo 3 punktą, t. y. taikant valandinį tarifinį atlygį. Tačiau pareiškėjas teigia, kad, nesant valgykloje virėjo pareigų, jis vykdė ir virėjo pareigas. Todėl mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomas Tvarkos aprašo 4 punktas, kuriame nustatyta, jog suimtiems ir nuteistiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo išnaudojamas darbe, nes buvo verčiamas dirbti pietų pertraukų metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Dėl to su skundais kreipėsi į atitinkamas institucijas. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas jokių pažeidimų nenustatė, nes tai jam nenaudinga.

Tvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš aplinkybių visumos matyti, jog pagal dirbtas dienas, valandas ir laiką, netinkamai ir neteisingai buvo apskaičiuotos jam priklausiančių atostogų dienų skaičius. Tuo buvo pažeisti Aprašo 12 punkto, BVK 128 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Pažymi, kad nei Vilniaus PN administracija, nei VšĮ „Bruneros“, nei RVĮ „Mūsų amatai“ jam neišaiškino teisės kiekvienais metais rašyti prašymą dėl atostogų suteikimo. Mano, kad darbdavys ir atsakovai pagal teisės aktus ir reikalavimus privalėjo patys būti atidūs ir rūpestingi bei suteikti priklausomu laiku atostogas, bet to nepadarė.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad šiuo atveju patyrė ir neturtinę žalą: neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teigia, kad dirbdamas be poilsio dienų jis pervargo, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, nebeturėjo jėgų rašyti laiškų ar skambinti telefonu, buvo atimta galimybė turėti laisvalaikį, dienos metu pasivaikščioti lauke, skirti laiko drabužiams išsiskalbti. Po darbo skaudėjo visą kūną, rankas, buvo pastovus nuovargis, nebuvo nuotaikos, negalėjo lankyti nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų, tapo užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui prašymą priteisti papildomai jo naudai 10,85 Eur išlaidų, patirtų rengiant patikslintą skundą (4 t., b. l. 37-39), o 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą priteisti jo naudai 300 Eur atstovavimo išlaidų (4t. b. l. 45-48).

Atsakovas Vilniaus PN, kartu atstovaudamas ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (2 t., b. l. 59-66; 3 t., b. l. 151-156).

Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. yra įdarbintas ir dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio valgykloje virtuvės darbuotojo pareigose. Nurodo, kad visu ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN pirko nuteistųjų maitinimo paslaugas iš kitų įmonių, t. y. pirko nuteistųjų maitinimo paslaugas iš UAB „Pontem“ (dabar – UAB „Handelshus“), o nuo 2019 m. – iš VšĮ „Bruneros“. Tarp Vilniaus PN, VĮ „Mūsų amatai“ ir UAB „Pontem“ 2015 m. sausio 15 d. buvo pasirašyta trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr.14/01-11, kuri galiojo suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo sutarties galiojimo laikotarpiui (2018 m.), 2018 m. liepos 17 d. tarp Vilniaus PN, VĮ „Mūsų amatai“ ir UAB „Pontem“ buvo pasirašyta trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/03-186 ir galiojo iki kol tarp Vilniaus PN, VĮ „Mūsų amatai“ ir VŠĮ „Bruneros“ 2019 m. gegužės 2 d. buvo pasirašyta trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/03-38 (toliau – Paslaugų teikimo sutartis arba Sutartis).

Pabrėžia, jog pagal visas aukščiau išvardytas Paslaugų teikimo sutartis Vilniaus PN Sutarties partneriams įsipareigojo tik atrinkti nuteistuosius, atliekančius bausmę Vilniaus PN, kurie atliks nekvalifikuotus, pagalbinius darbus maisto gamybos procese, t. y. darbus, susijusius su gautų prekių iškrovimu iš automobilio ir pakrovimu į sandėliavimo vietą, su prekių sandėlio tvarkymu ir prekių atsivežimu į virtuvę, prekių realizacijos laiko stebėjimu, su indų, virtuvinio ir maisto gabenimo inventoriaus plovimu, su žaliavinės produkcijos paruošimu maisto gamybai, maisto gaminimu, pristatymu, porcijavimu, su švaros bei higienos palaikymu, su maisto atsivežimu ir dalinimu, su daržovių pirminiu ir antriniu paruošimu. Vilniaus PN nuteistųjų darbo valgykloje proceso nekoordinuoja bei neorganizuoja, taip pat nevykdo apmokėjimo už nuteistųjų atliktus darbus (kuomet Sutarties partneriai į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą perveda nuteistiesiems priskaitytą darbo užmokesčio sumą, Vilniaus PN buhalterės atlieka pinigines perlaidas, pervesdamos pinigų sumas nuteistiesiems už atliktus darbus Valgykloje iš bendros Vilniaus PN depozitinės sąskaitos į asmenines dirbančių nuteistųjų sąskaitas). Pažymi, kad pagal minėtą sutartį VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo VŠĮ „Bruneros“ teikti aukščiau minėtas ir Sutarties 1 punkte numatytas paslaugas, o taip pat ir koordinavimo bei administravimo paslaugas.

Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo bei apmokėjimo už atliktą darbą Vilniaus PN paaiškina, jog pagal Sutartį VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo priimti VĮ „Mūsų amatai“ įdarbintus ir Vilniaus PN atlikti darbus atrinktus nuteistuosius, taip pat įsipareigojo VĮ „Mūsų amatai“ teikiamas paslaugas panaudoti VŠĮ „Bruneros“ ūkinei veiklai bei už tai sumokėti Sutartyje nurodyta tvarka (Sutarties 5.1.papunktis). Pagal Sutarties 5.3. papunktį VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 2-osios (antrosios) darbo dienos imtinai pateikti VĮ „Mūsų amatai“ nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštį už praeitą mėnesį su jame nurodytomis kiekvieno dirbančio nuteistojo dirbtomis valandomis. Žiniaraštis turi būti pasirašytas kiekvieno nuteistojo ir VŠĮ „Bruneros“ darbuotojo, atsakingo už darbų atlikimo priežiūrą. VĮ „Mūsų amatai“ gavę darbo laiko apskaitos žiniaraštį už praeitą mėnesį (su jame nurodytomis kiekvieno nuteistojo dirbtomis valandomis) iki kito mėnesio 7 (septintosios) dienos turi pateikti VŠĮ „Bruneros“ PVM sąskaitą – faktūrą apmokėjimui (Sutarties 3.3. papunktis), tuomet VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo ir turi apmokėti VĮ „Mūsų amatai“ už nuteistųjų atliekamus darbus iki kito mėnesio 10 (dešimtosios) dienos (Sutarties 5.6.papunktis). VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, ne vėliau kaip iki ateinančio mėnesio 15 (penkioliktosios) dienos, pervesti į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą nuteistiesiems priskaitytą darbo užmokesčio sumą, išskyrus valstybinio socialinio draudimo sumą, įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondą sumą bei įmoką į Garantinį fondą, kurias VĮ „Mūsų amatai“ į Valstybinio socialinio draudimo fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą sumoka tiesiogiai.

Remdamasis nurodytomis Sutarties sąlygomis, atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus PN administracija nesudaro nuteistųjų darbo apskaitos žiniaraščių bei nevykdo apmokėjimo už nuteistųjų atliktus darbus valgykloje, todėl mano, jog Vilniaus PN neturėtų būti laikomi tinkamu atsakovu skundo dalyje dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių sudarymo, atsakovu šioje skundo dalyje turėtų būti VŠĮ „Bruneros“, o atsižvelgiant i tai, jog ginčui aktualus laikotarpis apima laiko tarpą ir iki 2019 m., t. y. iki trečiosios Sutarties pasirašymo dienos, todėl atsakovu šioje skundo dalyje turėtų būti ir UAB „Pontem“ (dabar – UAB „Handelshus“).

Dėl išskaitų į Fondą atsakovas informuoja, kad pareiškėjo darbo užmokestį apskaičiuoja VĮ „Mūsų amatai“ pagal pateiktus VŠĮ „Bruneros“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Paaiškina, kad pagal BVK 132 straipsnio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Taip pat, pagal BVK 132 straipsnio 2 dalį iš bendros darbo užmokesčio sumos atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės, nes ši sukaupta pinigų suma išmokama nuteistajam išeinant į laisvę. Kadangi pateiktuose VĮ,,Mūsų amatai” darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose papildomai prie pagrindinio atlyginimo buvo nurodyta suma kaip „Kiti”, o pagal restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai” Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymus pareiškėjui buvo mokamas vienkartinis priedas, o ne premijos, todėl į Vilniaus PN sudarytą socialinės paramos nuteistiesiems fondą iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo atskaitomi dvidešimt penki procentai nuo visos priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos.

Dėl valgykloje sudarytų darbo sąlygų Vilniaus PN pabrėžia, jog pagal Sutarties 5.10. papunktį, VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo sudaryti atliekantiems darbus nuteistiesiems saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbų atlikimo susijusiais aspektais, įskaitant ir aprūpinant nuteistuosius sveikatos žinių (higienos įgūdžių) pažymėjimais. Pagal Sutarties 5.11. papunktį, VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo aprūpinti darbus atliekančius nuteistuosius darbo ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (Sutartyje nurodyta, jog šios priemonės turi atitikti gamintojų reikalavimus bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimus, o asmeninės apsaugos priemonės – Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus).

Taip pat atsakovas informuoja, kad Vilniaus PN neturi galimybės plačiau pakomentuoti pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, jog jis darbo valgykloje metu buvo išnaudojamas, kadangi kaip ir buvo nurodyta, Vilniaus PN neorganizuoja nuteistųjų darbo Vilniaus PN teritorijoje esančioje valgykloje, todėl mano, jog Vilniaus PN neturėtų būti laikomi tinkamu atsakovu skundo dalyje dėl pareiškėjui neva nesudarytų tinkamų darbo sąlygų bei jo išnaudojimo. Atsakovu šioje skundo dalyje turėtu būti VŠĮ „Bruneros“, o atsižvelgiant į tai, jog ginčui aktualus laikotarpis apima laiko tarpą ir iki 2019 m., t.y. iki trečiosios Sutarties pasirašymo dienos, todėl atsakovu šioje Skundo dalyje turėtu būti ir UAB „Pontem“ (dabar - UAB „Handelshus“).

Atsakydami į pareiškėjo skundo teiginius dėl neteisingai apskaičiuotų atostogų dienų, Vilniaus PN pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu konkrečiu laikotarpiu neva jam neteisingai buvo suteiktos atostogos. Informuoja, jog atostogų suteikimo klausimą reglamentuoja LR BVK 130 straipsnio 1 punktas, pagal kurį nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į dešimties darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Teigia, kad Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis LR BVK 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei atsižvelgdamas į VŠĮ „Bruneros” maitinimo organizavimo vadybininko 2021 m. gegužės 25 d. rezoliuciją ir į 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjo prašymą, 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.7-185 „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“ suteikė jam nemokamas atostogas nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 7 d. imtinai (10 darbo dienų (minėtame įsakyme padaryta techninė klaida ir įrašyta 10 kalendorinių dienų), todėl Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai suteiktų atostogų yra nepagrįsti. Nurodo, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus duomenimis pareiškėjas iki 2021 m. nėra kreipęsis į Vilniaus PN direktorių dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, o vienintelis jo 2021 m. balandžio 9 d. prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo patenkintas.

Vilniaus PN dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, priteisiant ją iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, pažymi, kad jis gali būti tenkinamas tik nustačius CK 6.271 straipsnyje nurodytų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Taip pat pabrėžia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Mano, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio teisėto pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.

Atsakovė VšĮ „Bruneros“ pareiškėjo skundų reikalavimus prašo atmesti kaip nepagrįstus (2 t., b. l. 97-102; 4 t., b. l. 27-29).

Atsiliepimuose į skundus paaiškina, kad VšĮ „Bruneros“ maitinimo paslaugas Vilniaus PN teikia nuo 2019 metų balandžio 1 d., vadovaujantis VšĮ „Bruneros“ ir Vilniaus pataisos namų pasirašytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24-23, sudarytos 2019 m. kovo 29 d., pagrindu. Siekiant vykdyti minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2019 m. gegužės 2 d. tarp VĮ „Mūsų amatai“, VšĮ „Bruneros“ ir Vilniaus PN buvo pasirašyta trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/03-38 (toliau – Sutartis). Remiantis Sutartimi Vilniaus PN administracija, siekdama nuteistuosius integruoti į visuomenę, išmokyti juos socialinių įgūdžių, įsipareigojo atrinkti pataisos namuose bausmę atliekančius nuteistuosius, VĮ „Mūsų amatai” įsipareigojo atrinktus darbuotojus įdarbinti, o VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo priimti nuteistųjų darbus ir už juos sumokėti. Vilniaus PN atrinkti, RVĮ „Mūsų amatai“ įdarbinti nuteistieji atlieka nekvalifikuotus darbus (darbai susiję su atvežamų prekių iškrovimu, pakrovimu, sandėliavimu, sandėlio, virtuvės patalpų priežiūra, švaros ir higienos palaikymas, indų plovimas, darbas susijęs su produktų paruošimu maisto gamybai ir pan.) Vilniaus PN teritorijoje esančiame valgyklos korpuse Rasų g. 8, Vilniaus mieste.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN maisto gaminimo padalinyje dirba vidutiniškai 13-15 nuteistųjų, kurių darbą prižiūri ir koordinuoja VšĮ „Bruneros“ paskirtas atsakingas asmuo, t. y. maitinimo organizavimo administratorė. Kiekvieną mėnesį maitinimo padalinyje yra pildomas nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Už praeitą mėnesį užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, ne vėliau kaip per 2 sekančio mėnesio darbo dienas perduodamas RVĮ „Mūsų amatai“. Savo ruožtu, RVĮ „Mūsų amatai“, vadovaudamiesi gautais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, išrašo pateikia apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą už nuteistųjų atliktą darbą. VšĮ „Bruneros“ gautą PVM sąskaitą faktūrą apmoka RVĮ „Mūsų amatai“ vadovaujantis trišalės sutarties nuostatomis.

VšĮ „Bruneros“ nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis neva yra išnaudojamas, kad neva jam nėra suteikiamas poilsio laikas, kad nėra tinkamai fiksuojamos darbo valandos, kad jis dirba be išeiginių dienų. Teigia, kad jo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra paneigiamos byloje teikiamais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Visas pareiškėjo dirbtas laikas yra apskaitytas ir už jį yra sumokėta. Kartais pareiškėjas pavaduoja į darbą neatėjusį kitą nuteistąjį, todėl papildomai išdirbtas darbo laikas yra apskaitomas ir sumokama papildomai, kaip priedas (tokie įrašai daromi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose).

Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa yra prie pat maitinimo sektoriaus. Poilsio dienomis pareiškėjas, nepaisant to, kad jam yra poilsio diena ir tikėtina, neturėdamas ką veikti, dažnai leidžia laiką maitinimo sektoriuje, virtuvėje, kur bendrauja su ten tuo metu dirbančiais nuteistaisiais. Šiuo atveju atsakovė negali laikyti pagrįstais jo teiginių, kad jis išnaudojamas, kad dirba be poilsio dienų.

Dėl atliekamų išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio bei atostogų paaiškina, kad VšĮ „Bruneros“ iš nutiestiesiems priklausančio darbo užmokesčio neatlieka jokių atskaitymų, todėl dėl šios skundo dalies nepasisako ir jokių paaiškinimų pateikti negali. Taip pat nurodo, kad VšĮ „Bruneros“ atlieka apmokėjimą RVĮ „Mūsų amatai“ pagal pateiktą mokėjimo dokumentą ir tiesiogiai nuteistiesiems darbo užmokesčio nemoka. Be to, VšĮ „Bruneros“ niekaip neįtakoja nuteistųjų atostogų skyrimo, tai yra nuteistųjų darbdavio, šiuo atveju RVĮ „Mūsų amatai“, kompetencija.

Atsakydama į pareiškėjo skundų argumentus dėl darbo sąlygų valgykloje, VšĮ „Bruneros“ sutinka, kad darbo pobūdis maitinimo sektoriuje yra sunkus, maitinamų asmenų yra daug, maitinimas teikiamas tris kartus per dieną, o tai iš maitinimo sektoriuje dirbančių nuteistųjų reikalauja daug pastangų ir tai nėra lengvas darbas. Tačiau nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad darbui maitinimo sektoriuje nėra duodama jokių priemonių. Nurodo, kad į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų el. nuorašai patvirtina darbo apsaugos priemonių ir kt. įsigijimą maitinimo paslaugų užtikrinimui Vilniaus PN maitinimo sektoriuje. Taip pat tvirtina, kad pareiškėjas dažnai atsisako pasirašyti bet kokius jam susipažinimui pateikiamus dokumentus, o taip pat ir darbo priemonių išdavimo dokumentus, o VšĮ „Bruneros“ neturi jokių svertų tai pakeisti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo pateikti susipažinti virtuvės darbuotojo pareiginiai nuostatai, kuriuos jis atsisakė pasirašyti.

Dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, jog valgykloje darbo aplinka buvo netvarkinga, pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti dirbantys Vilniaus PN maisto gaminimo padalinyje yra tiesiogiai atsakingi už patalpų švarą ir tvarką. Nurodo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka patikrinimus Vilniaus PN maisto gaminimo padalinyje, teikia pastabas dėl patalpų švaros. Į pastebėjimus yra atsižvelgiama, tai pat yra kreiptasi į pataisos namų administraciją dėl lėšų skyrimo kapitaliniam patalpų remontui (dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo tinklų keitimo/renovacijos, dėl vėdinimo sistemos keitimo/renovacijos). Administracijos darbuotojų duomenimis, apie tai yra informuotas ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Atsakovė tikisi, kad sprendimai bus priimti, lėšos skirtos ir ateityje bus pagerinta maisto gaminimo patalpų būklė.

Pažymi, kad pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad dirbdamas valgykloje yra išnaudojamas, nepateikia duomenų, kuo tai pasireiškia. Mano, kad darbas pataisos namuose negali būti laikomas išnaudojimu, jis organizuojamas vadovaujantis BVK reikalavimais, prižiūrimas ir kontroliuojamas pataisos namų administracijos atsakingų pareigūnų. Šiuo atveju, jei pataisos namai nuteistajam siūlo darbą, nuteistasis privalo dirbti ir to negalima laikyti išnaudojimu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo VšĮ „Bruneros” atsiliepime nurodo, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su nepakankamos kontrolės vykdymu, kas įtakojo neva netinkamą darbo laiko apskaitą, netinkamų darbo sąlygų užtikrinimą, netinkamą atskaitymą į socialinės paramos nuteistiesiems fondą ir kt. Šiuo atveju, VšĮ „Bruneros“ kartu su šiuo procesiniu dokumentu teikiami rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su darbu Vilniaus PN maitinimo sektoriuje.

Mano, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, už atliktą darbą yra visiškai atsiskaityta, darbo priemonės buvo suteiktos, todėl šioje skundo dalyje nei VšĮ „Bruneros“, nei Vilniaus PN, nei RVĮ „Mūsų amatai“ atsakingų darbuotojų veiksmais jokia žala nepadaryta. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Atsakovė RVĮ „Mūsų amatai” su pareiškėjo skundų reikalavimais nesutinka. Atsiliepimuose į skundus (3 t., b. l. 4-16; 4 t., b. l. 7-19) paaiškina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Atkreipia dėmesį, kad valgykloje pareiškėjas dirba nuo 2017 m. spalio 19 d. virtuvės darbuotoju 0,5 etato, nuo 2017 m. lapkričio 15 d. įdarbintas 0,75 etato ir nuo 2018 m. gegužės 7 d. įdarbintas pilnu etatu. Vilniaus PN laikomų nuteistųjų išvedimas į darbą organizuojamas vadovaujantis Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyroje nurodytu darbo grafiku, patvirtintu nuteistųjų maitinimą Vilniaus PN organizuojančios VšĮ „Bruneros“ generalinio direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo. Darbo užmokestis pareiškėjui nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo mokamas pagal 0,34 koeficientą, tai yra valandinis tarifas 1,32 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. darbo užmokestis mokamas pagal 0,39 koeficientą, valandinis tarifas 1,53 Eur.

Pažymi, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis). Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, Lietuvos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 494 patvirtinta redakcija (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau - ir Aprašas), kuriame, be kita ko, numatyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio (Aprašo 3 punktas). Aprašo 5 punkte numatyta, kad kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas. Išdirbio normas ir įkainius už atlikto darbo ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai. Įkainis nustatomas valandinį tarifinį atlygį (1 priedas) dalijant iš valandinės išdirbio normos. Apraše taip pat numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio (Aprašo 4 punktas). Aprašo 2 priedas numato atitinkamiems darbams nustatytus koeficientus, konkretus koeficientas nustatomas atsižvelgiant į pareigybei keliamus reikalavimus, darbų turinį ir sąlygas.

Atkreipia dėmesį, kad virtuvės darbuotojo atliekamos funkcijos nustatytos Virtuvės darbuotojo pareiginiuose nuostatuose, su kuriais pareiškėjas buvo supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė, nors juose nustatytas funkcijas vykdo. Virtuvės darbuotojo pareiginiai nuostatai apima ir virėjo funkcijas, pavyzdžiui, gaminti patiekalus pagal receptūras ir jų ruošimo technologijas (Virtuvės darbuotojo pareiginių nuostatų 9 punktas), virti sriubas (16 punktas), virti, troškinti ir kepti karštus mėsos, žuvies, daržovių ir kruopų patiekalus (17 punktas) ir kt. Todėl nesutinka, kad pareiškėjas atlieka virėjo funkcijas, už kurias neapmokama, ir yra išnaudojamas, kadangi jo darbo užmokestis skaičiuojamas už atliktus darbus per faktiškai dirbtą laiką.

Taip pat šiuo aspektu paaiškina, kad atlyginimas pareiškėjui mokamas pagal Aprašo 1 priedo 1 eilutę (kai pareigybei nereikalingi pradiniai profesiniai įgūdžiai), taikant minimalaus valandinio atlygio koeficientą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, ką patvirtina ir su pareiškėjo pirminiu skundu pridedami priedai – pareiškėjas per nurodytą ginčo laikotarpį aktyviai kreipėsi į įvairias institucijas dėl galimai pažeistų teisių: Kalėjimų departamento direktorių, Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, RVĮ „Mūsų amatai“ direktorių ir kt. Pažymi ir tai, kad pareiškėjui dar iki kreipimosi į teismą su pirminiu skundu, į visus jo rūpimus klausimus buvo atsakyta.

Dėl skundo teiginių, susijusių su netinkamomis darbo sąlygomis, atsakovė paaiškina, kad nuteistųjų darbo sąlygas reglamentuojančio BVK 128 straipsnio 1 dalis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Pažymi, kad to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techniniu gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą reglamentuojančio LR DK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. LR DK 115 straipsnio 7 punkte numatyta, kad dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.

Anot atsakovės, į bylą pateikti darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai (2018 metai Vilniaus valgyklos tabeliai, 2019 metai Vilniaus valgyklos tabeliai, VšĮ „Bruneros“ 2020 m. DU dokumentai) patvirtina, kad visas pareiškėjo dirbtas laikas yra apskaitytas ir už jį yra sumokėta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus, laiko, kad pažeidimų dėl pareiškėjo atžvilgiu vestos darbo laiko apskaitos ar darbo užmokesčio priskaičiavimo nenustatyta. Teigia, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių.

Paaiškina ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo VšĮ „Bruneros“. Pavyzdžiui, 2021 metų birželio mėnesį pareiškėjas dirbo analogiškai kaip kiti nuteistieji: 15 dienų – 167 valandas, iš jų 15 valandų nakties metu. Pareiškėjui taikomas valandinis darbo užmokesčio koeficientas 0,39 – valandinis tarifinis atlygis 1,53 EUR. Už birželio mėnesį jam buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma 267,06 EUR, tame tarpe už darbą nakties metu 34,50 EUR. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas dirbo pagal nustatytą grafiką pamainomis (suminis darbo laikas) ir neviršijo nustatytų maksimalių mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičiaus. Darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra patvirtintas pareiškėjo parašu.

Dėl neteisingai apskaičiuotų atostogų dienų skaičiaus RVĮ „Mūsų amatai“ pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kokiu konkrečiu laikotarpiu neva neteisingai buvo suteiktos atostogos. Šiuo aspektu taip pat paaiškina, kad vadovaujantis Aprašo 11 punktu, už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesine algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą. Pagal minėto tvarkos Aprašo 12 punkto nuostatas nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Pažymi, kad šio punkto nuostata taikoma tuomet, jei jie dirba ne pagal nustatytą grafiką pamainomis.

RVĮ „Mūsų amatai“ taip pat paaiškina, kad atostogų suteikimo klausimą reglamentuoja BVK 130 straipsnio 1 dalis, pagal kurią atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Pažymi, Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.7-185 „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“ suteikė nemokamas atostogas pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 7 d. imtinai (10 darbo dienų (minėtame įsakyme padaryta techninė klaida ir įrašyta 10 kalendorinių dienų). Todėl RVĮ „Mūsų amatai“ nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai suteiktų atostogų yra nepagrįsti. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus duomenimis pareiškėjas iki 2021 m. nėra kreipęsis į Vilniaus PN direktorių dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, o vienintelis jo 2021 m. balandžio 29 d. prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo buvo patenkintas.

Dėl išskaitų į Fondą RVĮ „Mūsų amatai“ paaiškina, kad minėtos išskaitos nedaromos tik iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų, kurių, bylos duomenimis, pareiškėjui dirbant nebuvo gauta. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos, patirtos dėl netinkamai atliktų išskaitų į Fondą, yra nepagrįstas.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundų teiginiais dėl jo išnaudojimo. Tvirtina, kad pareiškėjui ne kartą buvo skiriamos papildomos priemokos prie darbo užmokesčio už papildomą darbo krūvį, pavyzdžiui, vadovaujantis RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymais pareiškėjui buvo mokami vienkartiniai priedai.

RVĮ „Mūsų amatai“ nesutinka ir su pareiškėjo skunduose išsakyta pozicija, kad darbui maitinimo sektoriuje nėra duodama jokių priemonių. Teigia, kad šiuos jo teiginius paneigia byloje pateikti VšĮ „Bruneros“ buhalterinės apskaitos dokumentų el. nuorašai, įrodantys darbo apsaugos priemonių ir kt. įsigijimą maitinimo paslaugų užtikrinimui Vilniaus PN maitinimo sektoriuje. Taip pat pažymi, jog pagal Sutarties 5.10. papunktį VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo sudaryti atliekantiems darbus nuteistiesiems saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbų atlikimo susijusiais aspektais, įskaitant ir aprūpinant nuteistuosius sveikatos žinių (higienos įgūdžių) pažymėjimais. Pagal Sutarties 5.11. papunktį VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo aprūpinti darbus atliekančius nuteistuosius darbo ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (Sutartyje nurodyta, jog šios priemonės turi atitikti gamintojų reikalavimus bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimus, o asmeninės apsaugos priemonės – Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus).

Dėl civilinės atsakomybės pagrindų atsakovė RVĮ „Mūsų amatai“ atsiliepimuose nurodo, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta.

Pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas savo skunduose nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad bylos šalys (atsakovai) savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundai yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais valstybės pareigūnų veiksmais ar neveikimu buvo padaryta prašoma priteisti neturtinė žala ir kaip tai pasireiškė. RVĮ „Mūsų amatai“ vertinimu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, už atliktą darbą yra visiškai atsiskaityta, darbo priemonės buvo suteiktos, todėl nei VšĮ „Bruneros“, nei Vilniaus PN, nei RVĮ „Mūsų amatai“ atsakingų darbuotojų veiksmais jokia žala nepadaryta.

Papildomai pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas už darbą nuo 2017 m. spalio 19 d., kuris tęsiasi iki šiol. Pirminį skundą pareiškėjas teismui pateikė tik 2021 m. spalio 4 d. Vertinant nurodytų teisės pažeidimų mastą ir pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodytus galimus teisės pažeidimus, apie tai, kad jam neva tai neužtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir darbo užmokestis, tačiau, kaip minėta, pirminį skundą teismui pateikė tik 2021 m. spalio 4 d. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, atsakovė RVĮ „Mūsų amatai“ prašo taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutinka. Atsiliepime (4 t., b. l. 20-23) nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti viešajai atsakomybei – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dėl neturtinės žalos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundų reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis juose nurodytais argumentais. Pareiškėjas papildomai teismui paaiškino, kad turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, jog Vilniaus PN administracija, būdama atsakinga už nuteistųjų darbo organizavimą, netinkamai kontroliavo nuteistųjų išvedimą į darbą, RVĮ „Mūsų amatai“ ir VšĮ „Bruneros“ veiklą, dėl ko jis negavo viso darbo užmokesčio už atliktą darbą, taip pat nepagrįstai buvo atliktos išskaitos iš jo darbo užmokesčio į Fondą, jis dirbo netinkamomis sąlygomis, buvo išnaudojamas.

Teismo posėdyje atsakovių RVĮ „Mūsų amatai“ ir VšĮ „Bruneros“ atstovai nesutiko su skundų reikalavimais ir prašė juos atmesti, remdamiesi atsiliepimuose nurodytais argumentais.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, galimai netinkamai organizuojant nuteistųjų darbą ir nevykdant įstaigų, kurios buvo atsakingos už pareiškėjo darbo sąlygas ir apmokėjimą už darbą, kontrolės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. S. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi nuteistas 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, penkerius metus atliekant kalėjime, o likusius trylika metų – pataisos namuose, atliekant bausmę Vilniaus PN Rasų g. 8, Vilnius (asmens byla, 1 t., b. l. 39-42).

Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo 2017 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, reg. Nr. 9/05-210 ir vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalimis, RVĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-157 „Dėl nuteistojo skyrimo į darbą“ nuo 2017 m. spalio 19 d. 0,5 etato buvo įdarbintas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio valgyklos darbininko pareigose (1 t., b. l. 19). Pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. pervestas dirbti 0,75 etato, o nuo 2018 m. gegužės 7 d. – pilnu etatu valgykloje tose pačiose pareigose. Pareiškėjo darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2017 m. spalio 19 d. buvo taikomas valandinis darbo užmokesčio koeficientas 0,34, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 0,39.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą kildiną iš to, kad Vilniaus PN netinkamai organizavo jo išvedimą į darbą, nekontroliavo RVĮ „Mūsų amatai“ ir VšĮ „Bruneros“ veiklos, dėl ko jis negavo dalies atlyginimo už atliktą darbą. Pareiškėjas skunde teigė, kad pagal Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų duomenis jo darbo laikas Valgykloje per dieną sudaro 12,5 val., tačiau atlyginimas jam buvo mokamas tik už 8 darbo valandas, nebuvo apmokėtas jo darbas naktį, taip pat neteisėtai buvo išskaičiuotos piniginės lėšos į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą nuo gautų priedų ir priemokų, apskaičiuotos ne visos priklausančios atostogos, darbe privalėjo naudoti savo paties įsigytus darbo drabužius.

Pažymėtina, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, kurių paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis), nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigoje ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 4 dalis).

Pagal BVK 128 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Nuteistųjų darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. BVK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

BVK 128 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nuteistųjų darbo apmokėjimą reglamentuojančio BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, Lietuvos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 494 patvirtinta redakcija) (toliau – ir Aprašas), kuriame, be kita ko, numatyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio (Aprašo 3 punktas). Aprašo 5 punkte numatyta, kad kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas. Išdirbio normas ir įkainius už atlikto darbo ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai. Įkainis nustatomas valandinį tarifinį atlygį (1 priedas) dalijant iš valandinės išdirbio normos. Išdirbio norma yra geros kokybės produkcijos ar gaminio vieneto pagaminimo 6 ar konkrečių veiksmų atlikimo kiekis, kurį suimtasis ar nuteistasis privalo pagaminti ar atlikti per nustatytąjį laiką. Įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį tarifinį atlygį (1 priedas) dauginant iš darbo laiko normos, išreikštos valandomis. Laiko norma yra darbo trukmė valandomis arba minutėmis, nustatyta produkcijai ar gaminiui pagaminti arba veiksmui atlikti normaliomis darbo sąlygomis. Apraše taip pat numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio (Aprašo 4 punktas). Aprašo 2 priedas numato atitinkamiems darbams nustatytus koeficientus, konkretus koeficientas nustatomas atsižvelgiant į pareigybei keliamus reikalavimus, darbų turinį ir sąlygas.

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 19 d. dirbo valgykloje virtuvės darbuotoju, nėra.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus PN administracija, vykdydama BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, su VĮ „Mūsų amatai“ ir UAB „Pontem“, kuri tuo metu teikė maitinimo paslaugas Vilniaus PN, 2015 m. sausio 15 d. pasirašė trišalę Paslaugų teikimo sutartį Nr.14/01-11, kuri galiojo suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu (2018 m.) (2 t., b. l. 77-81). Pagal šios paslaugų teikimo sutarties I skyriaus 1 punktą šia Sutartimi Vilniaus PN administracija kitai Sutarties šaliai VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo atrinkti nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, taip siekiant minėtus nuteistuosius integruoti į visuomenę, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat tobulinti nuteistųjų sugebėjimus užsidirbti pragyvenimui išėjus į laisvę, o VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo įdarbinti Vilniaus PN esančius nuteistuosius į valgyklos pagalbinių darbuotojų pareigas, kurie atliks nekvalifikuotus, pagalbinius darbus maisto gamybos procese, t. y. darbus, susijusius su gautų prekių iškrovimu iš automobilio ir pakrovimu į sandėliavimo vietą, su prekių sandėlio tvarkymu ir prekių atsivežimu į virtuvę, prekių realizacijos laiko stebėjimu, su indų, virtuvinio ir maisto gabenimo inventoriaus plovimu, su žaliavinės produkcijos paruošimu maisto gamybai, maisto gaminimu, pristatymu, porcijavimu, su švaros bei higienos palaikymu, su maisto atsivežimu ir dalinimu, su daržovių pirminiu ir antriniu paruošimu.

2018 m. liepos 17 d. tarp Vilniaus PN, VĮ „Mūsų amatai“ ir UAB „Pontem“ buvo pasirašyta dar viena trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/03-186, kuri galiojo iki kol tarp Vilniaus PN, VĮ „Mūsų amatai“ ir VŠĮ „Bruneros“ 2019 m. gegužės 2 d. buvo pasirašyta trišalė Paslaugų teikimo sutartis Nr. 14/03-38 (toliau – Paslaugų teikimo sutartis arba Sutartis) (2 t., b. l.67-71, 72-76).

Pagal Sutarties 4.1 papunktį Vilniaus PN įsipareigojo išleisti nuteistuosius atlikti darbus VšĮ „Bruneros“ pagal VšĮ „Bruneros“ poreikius, vadovaujantis pateikta informacija apie nuteistųjų paslaugų teikimo sąlygas VšĮ „Bruneros“. VŠĮ „Bruneros“ pagal Sutartį įsipareigojo priimti nuteistųjų minėtus atliekamus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 5.1 papunktis).

Pagal Sutarties II skyriaus 3.1 papunktį VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo VŠĮ „Bruneros“ teikti aukščiau minėtas ir Sutarties 1 punkte numatytas paslaugas, o taip pat ir koordinavimo bei administravimo paslaugas. Pagal Sutarties 5.3 papunktį VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 2-osios (antrosios) darbo dienos imtinai pateikti VĮ „Mūsų amatai“ nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštį už praeitą mėnesį su jame nurodytomis kiekvieno dirbančio nuteistojo dirbtomis valandomis. Žiniaraštis turi būti pasirašytas kiekvieno nuteistojo ir VŠĮ „Bruneros“ darbuotojo, atsakingo už darbų atlikimo priežiūrą. VĮ „Mūsų amatai“, gavusi darbo laiko apskaitos žiniaraštį už praeitą mėnesį (su jame nurodytomis kiekvieno nuteistojo dirbtomis valandomis), iki kito mėnesio 7 (septintosios) dienos turi pateikti VŠĮ „Bruneros“ PVM sąskaitą–faktūrą apmokėjimui (Sutarties 3.3 papunktis), tuomet VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo apmokėti VĮ „Mūsų amatai“ už nuteistųjų atliekamus darbus iki kito mėnesio 10 (dešimtosios) dienos (Sutarties 5.6 papunktis). VĮ „Mūsų amatai“ įsipareigojo pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, ne vėliau kaip iki ateinančio mėnesio 15 (penkioliktosios) dienos, pervesti į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą nuteistiesiems priskaitytą darbo užmokesčio sumą, išskyrus valstybinio socialinio draudimo sumą, įmokų į Ilgalaikio darbo išmokų fondą sumą bei įmoką į Garantinį fondą, kurias VĮ „Mūsų amatai“ į Valstybinio socialinio draudimo fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą sumoka tiesiogiai (Sutarties 3.5 papunktis).

Taigi, pagal Sutartį Vilniaus PN tik atrenka nuteistuosius, norinčius ir galinčius dirbti valgykloje. Vilniaus PN neorganizuoja nuteistųjų darbo valgykloje, taip pat nesudaro nuteistųjų darbo apskaitos žiniaraščių bei nevykdo apmokėjimo už nuteistųjų atliktus darbus valgykloje. Vilniaus PN, VšĮ „Bruneros“ ir RVĮ „Mūsų amatai“ yra skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys, todėl Vilniaus PN pareigūnai neturėjo įgalinimų kontroliuoti pareiškėjo darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio apskaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus PN užtikrino pareiškėjo išvykimą į darbą valgykloje, ką patvirtina Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo patvirtintos Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, kokius, jo nuomone, jų kompetencijai priskirtus veiksmus Vilniaus PN privalėjo atlikti, siekiant išspręsti jo keliamą problemą dėl darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio, teismo posėdyje apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, jog Vilniaus PN turėjo kontroliuoti VĮ „Mūsų amatai“ ir VšĮ „Bruneros“ veiklą.

Nuteistųjų darbą proceso valgykloje pagal Sutartį organizuoja, taip pat vykdo apmokėjimą už nuteistųjų atliktus darbus VšĮ „Brunerus“, o RVĮ „Mūsų amatai“ yra atsakinga už nuteistųjų įdarbinimą VšĮ „Bruneros“, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir nuteistiesiems priskaityto darbo užmokesčio pervedimą į Vilniaus PN depozitinę sąskaitą. Ginčo dėl to, kad VšĮ „Bruneros“ pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o RVĮ „Mūsų amatai“ pagal juos apskaičiavo pareiškėjui priklausantį darbo užmokestį, nėra.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į darbą valgykloje buvo vedamas laikantis Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose, kurias tvirtina Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas ir VšĮ „Bruneros“ direktorius, nustatyto darbo laiko. Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytas pareiškėjo darbo laikas: nuo 5.00 val. iki 14.00 val.; nuo 15.30 val. iki 20.00 val. (nuo 10 val. iki 11 val. pietų pertrauka) (1 t. b. l. 97-188; 2 t. b. l. 1-53). Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra.

Pareiškėjas aplinkybę, kad jis dirbo daugiau darbo valandų, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grindžia tuo, kad pagal minėtose paskyrose nurodytą darbo laiką jo bendras darbo laikas per dieną sudaro 12,5 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad jis per dieną dirbo 8 val.

Pažymėtina, kad Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų paskirtis kontroliuoti nuteistojo buvimą tam tikroje režiminėje teritorijoje konkretų apibrėžtą laiką, siekiant užtikrinti pataisos įstaigų vidaus tvarką ir saugumą. Todėl Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytas darbo laikas gali ir nesutapti su realiai nuteistojo darbtu laiku. Nuteistojo darbo laikas yra fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos tvirtina VšĮ „Bruneros“ ir Vilniaus PN atsakingi asmenys, ir kuriais remiantis apskaičiuojamas nuteistojo darbo užmokestis. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais buvo supažindintas pasirašytinai (2 t., b. l. 114-144; 3 t., b. l. 17-50). Byloje jokių objektyvių įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas pareiškėjo darbo laikas neatitiko tikrovės, nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dirbo pagal nustatytą grafiką pamainomis (suminis darbo laikas) ir neviršijo nustatytų maksimalių mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičiaus. Darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą reglamentuojančio LR DK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. LR DK 115 straipsnio 7 punkte numatyta, kad dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį. Aprašo 11 punkte nurodyta, kad už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą.

Byloje esantys darbo užmokesčio apskaitos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui už darbo laiko žiniaraščiuose nurodytą dirbtą laiką sumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad darbo laiko apskaita valgykloje dirbančių asmenų, įskaitant pareiškėjo, buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad pagal valgyklos darbuotojo pareiginių nuostatų 83 punktą būtent darbuotojas atsako už teisingą darbo laiko naudojimą (4 t., b. l. 31-33).

Pareiškėjas skunduose taip pat reiškia pretenzijas ir dėl to, kad iš jo darbo užmokesčio nepagrįstai buvo atliekamos išskaitos į Fondą. Nurodo, kad jam laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m., lapkričio 30 d., vadovaujantis Aprašo 17 punktu, buvo paskirtas vienkartinis priedas prie algos, o 2020 m. gruodžio mėn. – 50,00 Eur priemoka prie algos, nuo kurių neteisėtai atlikta išskaita į Fondą.

Pagal LR BVK 132 straipsnio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų.

Aprašo 16 punkte nustatyta, kad dirbantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovų sprendimu gali būti mokami priedai: 1. 10 procentų suimtajam ar nuteistajam nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priedas – už vadovavimą brigadai, kai joje yra iki 10 suimtųjų ar nuteistųjų; 2. 15 procentų suimtajam ar nuteistajam nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priedas – už vadovavimą brigadai, kai joje yra daugiau kaip 10 suimtųjų ar nuteistųjų; 3. iki 20 procentų suimtajam ar nuteistajam nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priedas (nustatomas konkrečiam terminui) – už papildomų svarbių ar sunkių užduočių vykdymą; 4. iki 25 procentų suimtajam ar nuteistajam nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priedas – už veiklą, ugdant pradedančiųjų dirbti suimtųjų ir nuteistųjų pradinius profesinius įgūdžius, ir atsižvelgiant į mokomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičių ir faktiškai su jais dirbtą laiką. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad už labai gerą darbą kalendoriniais metais vykdant pavestas užduotis arba už gerai atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai gali suimtajam ar nuteistajam ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus skirti vienkartinį priedą. Vienkartinis priedas negali viršyti suimtajam ar nuteistajam nustatyto vieno mėnesio atlyginimo dydžio. Vienkartinis priedas neskiriamas galiojančių drausminių nuobaudų turinčiam suimtajam ar nuteistajam.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio mėn. pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, buvo paskirtas vienkartinis priedas prie atlyginimo. Pareiškėjui 2020 m. gruodžio mėn. paskirta 50 Eur priemoka. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 7/05- pareiškėjui skirtas vienkartinis 168,30 Eur dydžio priedas už pavadavimą, o RVĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 7/05-1461 pareiškėjui skirtas papildomas vienkartinis 75 val. apmokėjimo priedas už papildomą darbo krūvį rugsėjo mėnesį (3 t., b. l. 185).

Atspindint šias išmokas, pateiktuose darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose papildomai prie pagrindinio darbo užmokesčio buvo nurodytos atitinkamos sumos skiltyje „Kiti” (3 t. b. 188-189). Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gavo premiją ar atliko darbus, viršijančius išdirbio normas, nėra. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pagal savo pareigas neatlieka darbų, kuriems taikomos išdirbio normos. Jam darbo užmokestis mokamas pagal Aprašo 3 punktą, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (1 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad į Vilniaus PN sudarytą socialinės paramos nuteistiesiems fondą iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo pagrįstai atskaitomi dvidešimt penki procentai nuo visos priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos.

Pareiškėjas teismui pareiškė prašymą ištirti, ar BVK 132 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos atitinka ir neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 5 dalies, 48 straipsnio ir 52 straipsnio nuostatoms (3 t. b. l. 118-132).

ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar administracinis norminis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, turi teisę šio įstatymo 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nurodytais atvejais teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą. Teismas atmeta prašymą pradėti tokią patikrą, jei: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Prašymą ištirti norminio akto teisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad nurodytu teisiniu reguliavimu yra ribojamos nuteistųjų socialinės garantijos. Įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus ir prašomų ištirti norminių aktų turinį, bei atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl norminio akto teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestinas.

Pareiškėjas skunde kelia abejones ir dėl to, ar apskaičiuojant darbo užmokestį, jo atžvilgiu pagrįstai yra taikomos Aprašo 3 punkto nuostatos. Skunde teigė, kad jis atliko ne tik virtuvės darbininko pareigas, bet ir virėjo, todėl mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas Aprašo 4 punktas, nustatantis, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą nuteistieji gali būti įdarbinti tiek pačioje pataisos įstaigoje, tiek valstybės įmonėje prie pataisos įstaigų.

Virtuvės darbuotojo pareiginiuose nuostatuose Nr. 70, su kuriais pareiškėjas supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė (4 t., b. l. 31-33, 34), nurodyta, kad virtuvės darbuotojas, be kita ko, privalo vykdyti šias pareigas: virti sriubas, virti, troškinti ir kepti karštus mėsos, žuvies, daržovių, kruopų patiekalus, išdoroti žuvis, virti košes, ruošti padažus, ruošti įvairius gėrimus (Nuostatų 16-20 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atliko daugiau funkcijų, nei priklauso pagal valgyklos darbuotojo pareiginius nuostatus ir jam darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal Aprašo 4 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam pagal jo išdirbtas dienas, valandas ir laiką buvo netinkamai ir neteisingai apskaičiuotas atostogų dienų skaičius.

BVK 130 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į dešimt darbo dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis LR BVK 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei atsižvelgdamas į VŠĮ „Bruneros” maitinimo organizavimo vadybininko rašytinę 2021 m. gegužės 25 d. rezoliuciją ir į 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjo prašymą, 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.7-185 „Dėl nemokamų atostogų suteikimo“, suteikė pareiškėjui nemokamas atostogas nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 7 d. imtinai (3 t., b. l. 182, 183). Byloje kitų duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl nemokamų atostogų suteikimo iki 2021 m. ir jos jam nebuvo suteiktos, nėra. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas skunduose nekonkretizavo, už kokį laikotarpį jam nebuvo suteiktos atostogos, nepateikė įrodymų dėl neteisingo atostogų dienų apskaičiavimo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad darbdavys turėjo pareigą jam išaiškinti jo teisę į atostogas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui atostogų suteikimo tvarka buvo išaiškinta raštu, atsakant į jo prašymą suteikti informaciją (3 t., b. l. 179). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nėra, pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad valgykloje darbo sąlygos neatitiko saugių darbo sąlygų bei higienos reikalavimų. Nurodė, kad jam nebuvo išduodamos darbo priemonės, todėl naudojo savo darbo drabužius. Taip pat teigė, kad valgykloje darbo įrankiai yra techniškai netvarkingi, patalpos netvarkingos.

Nustatyta, kad pagal Sutarties 5.10 papunktį, VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo sudaryti atliekantiems darbus nuteistiesiems saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbų atlikimo susijusiais aspektais, įskaitant ir aprūpinant nuteistuosius sveikatos žinių (higienos įgūdžių) pažymėjimais. Pagal Sutarties 5.11 papunktį VŠĮ „Bruneros“ įsipareigojo aprūpinti darbus atliekančius nuteistuosius darbo ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (Sutartyje nurodyta, jog šios priemonės turi atitikti gamintojų reikalavimus bei Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimus, o asmeninės apsaugos priemonės – Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų reikalavimus).

Byloje esanti 2019 m. kovo 29 d. Patalpų ir jose esančio kito ilgalaikio bei trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 24-24 patvirtina, kad pagal šią sutartį nuomininkas (VšĮ „Bruneros“) įsipareigojo naudoti turtą pagal paskirtį, griežtai laikytis maitinimo paslaugos pirkimo dokumentuose nuomojamam turtui keliamų eksploatacijos, priežiūros, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos, sanitarinių ir kitų norminiais teisės aktais nustatytų reikalavimų (3 t., b. l. 190-198).

Byloje esanti Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 1 d. buvo išduoti kroksai, vienkartinės pirštinės, darbinės pirštinės, kepurė, prijuostė (3 t., b. l. 136).

Į bylą pateikti VšĮ „Bruneros“ prekių pajamavimo orderiai, PVM sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 145-191) patvirtina, kad valgyklos veiklai organizuoti buvo įsigytos atitinkamos darbo priemonės.

Taip pat nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas, reaguodamas į 2021 m. spalio 25 d. pranešimą, 2021 m. lapkričio 17 d. atliko Vilniaus PN organizuojamo maitinimo valgykloje vykdomo maisto tvarkymo (patiekalų gamybos ir dalijimo) patikrinimą (4 t., b. l. 3-5). Patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad dalis valgyklos patalpų (virtuvės indų plovyklos, daržovių tvarkymo (pusrūsyje), maisto sandėlio (pusrūsyje) paviršių (grindų, sienų lubų, langų, palangių), taip pat ir įrangos paviršių (virimo katilų, konvekcinės krosnies, bulvių tvarkymo (valymo) įrangos, vėdinimo sistemos įrangos, termosų (dalis naudojamų termosų susidėvėję: sulankstyti, apibraižyti, nusitrynusia dažų danga, išlūžusiais dangčių uždarymo įtaisais), šviestuvų, žaliuzių, stalų ir suoliukų (viršus, kraštai) vietomis nepakankamai higieniški (paviršiai vietomis nelygūs (suskilę, sutrūkę, ištrupėję) ir/ arba patamsėję, nešvarūs, pakeitę spalvą ir/ arba susidėvėję, subraižyti ir/arba parūdiję; naudojama (yra) techniškai nepakankamai tvarkinga įranga (neveikia manometrai, nesutvarkyta (netvarkinga) elektros instaliacija keturių katilų, dviejų konvekcinių krosnių (viena krosnis neveikia), naudojamos bulvių valymo mašinos ir daržovių pjaustyklės); virtuvėje, indų plovykloje, daržovių tvarkymo (pusrūsyje) patalpose (minėtos patalpos drėgnos – vėdinimas silpnas, kaupiasi ant paviršių (lubų) kondensatas, ėdinimo sistemos vamzdynas senas, vietomis nesutvarkytas (nepakankamai išvalytas, nėra dalies apsauginių tinklelių ant angų) trūksta bendros tvarkos (laikant daiktus, tarą, medžiagas); daržovių tvarkymo (pjaustymo, valymo) patalpoje (plautuvėje ir vonioje) nėra karšto vandens; naudojamos indų plovykloje kempinės susidėvėjusios (savadarbės – iš porolono ritinio); dalis negreitai gendančių maisto produktų (daržovės, maišuose, fasuoti batonai plastikinėje dėžėje) tikrinimo metu laikomi nepakelti nuo grindų; baltuose vienkartiniuose plastikiniuose induose (tikrinimo metu nepateikti jų tinkamumo daugkartiniam naudojimui dokumentai) su dangčiais (kuriuose gauti padažai) laikomas kompotas ir maitinimui virtuvėje pagamintos daržovių (burokėlių, kopūstų) salotos; tikrinimo metu dalis valymo inventoriaus nepaženklinta, laikoma nepakelta nuo grindų, ne tam skirtoje vietoje; valgyklos rūbinėje dalis darbuotojų rūbų laikomi pakabinti atvirai nepakelti nuo grindų (darbuotojams trūksta spintelių rūbams), darbuotojai neturi (nėra nustatyta tvarka aprūpinti) darbo rūbų komplektų: dėvi asmeninius rūbus (tikrinimo metu nepateikti minėti atsarginiai darbo rūbų komplektai); valgykloje yra pakankamai valymui ir dezinfekcijai bei rankų dezinfekcijai ir sausinimui skirtų priemonių; tikrinimo metu pateikti ne visi reikiami septynių tikrinimo metu valgykloje maistą tvarkančių darbuotojų sveikatą patvirtinantys dokumentai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. 69VMĮP-1537 valgyklai nurodyta maistą tvarkyti užtikrinant higieną ir nustatyta tvarka pateikti tikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo planą.

Taigi, kaip matyti, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl valgykloje egzistuojančių higienos ir saugos reikalavimų neatitinkančias sąlygų bei tai, kad valgyklos darbuotojai nėra aprūpinami darbo priemonėmis ir drabužiais, realiai egzistuoja. VšĮ „Bruneros“ pateikti prekių įsigijimo dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo išduotos darbo priemonės ir drabužiai. Todėl darytina išvada, kad VšĮ „Bruneros“, būdama atsakinga už saugias darbo sąlygas ir aprūpinimą darbo priemonėmis, šias pareigas vykdė netinkamai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad naudodamas savo darbo rūbus, jis patyrė turtinę žalą, kurios nei dydžio, nei pagrindimo teismui nepateikė. Taip pat pareiškėjas dėl to jokio materialaus reikalavimo VšĮ „Bruneros“ atžvilgiu nesuformulavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje yra atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl tiek tikslindamas skundą, tiek teismo posėdžio metu turėjo galimybę tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką šiuo aspektu. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis valgykloje buvo išnaudojamas, nes buvo verčiamas dirbti poilsio ir švenčių dienomis teismas pažymi, kad šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaip jau minėta, pareiškėjas dirbo pagal nustatytą grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad VšĮ „Bruneros“ kelis mėnesius iš eilės pareiškėjui skyrė papildomas priemokas prie darbo užmokesčio už papildomą darbo krūvį. VšĮ „Bruneros“ 2020 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į RVĮ „Mūsų amatai“ su prašymu skirti pareiškėjui priedą už papildomą darbo krūvį rugsėjo ir spalio mėn. 20 proc. dydžio. Šis priedas sudarė 51,04 Eur. Taigi šiuo aspektų nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjas tikslindamas savo skundą, atsakovu, kuriam reiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, pasirinko Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus PN, nors tiek pirminiame skunde, tiek patikslintame skunde atsakovais nurodė ir RVĮ „Mūsų amatai“, bei VšĮ „Bruneros“, kuriems jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Teismo posėdyje paprašytas patikslinti, iš kokių konkrečių Vilniaus PN veiksmų jis kildina turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN administracija yra atsakinga už nuteistųjų įdarbinimo organizavimą ir todėl turėjo pareigą kontroliuoti „Mūsų amatai“ bei VšĮ „Bruneros“ veiklą, susijusią su jo darbo laiko apskaita ir darbo apmokėjimu. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus PN neturėjo pareigos kontroliuoti VšĮ „Bruneros“ ir RVĮ „Mūsų amatai“.

Taigi, pareiškėjui neįrodžius, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, jo skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

Pareiškėjas teismui paduotu skundu taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų, jis buvo priverstas dirbti švenčių ir poilsio dienomis, todėl pervargo, susilpnėjo sveikata, prarado norą bendrauti, neliko laiko socialinės reabilitacijos programoms.

Pažymėtina, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, jog Vilniaus PN šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti viešojo administravimo subjekto – Vilniaus PN ar jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, todėl šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro išlaidos už skundų rengimą ir atstovavimą teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl jo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkintinas.

Atsakovė RVĮ „Mūsų amatai“ teismui pateikė prašymą priteisti jos naudai iš pareiškėjo šioje byloje turėtas atsiliepimų parengimo ir atstovavimo išlaidas – 1547,80 Eur (4 t., b. l. 55-59).

Pareiškėjo skundas byloje atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovės RVĮ „Mūsų amatai“ naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTc2Ni01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-766-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-766-520/2016">eAS-766-520/2016</a>).

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarytą atstovavimo sutartį atsakovę RVĮ „Mūsų amatai“ byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos „IUSTUM“ advokatas L. P.. Atsakovė patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr. 0004526, 2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 0004561 ir 2021 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. B198353 (4 t., b. l. 57-59).

Iš PVM sąskaitų faktūrų, kuriose detalizuotos RVĮ „Mūsų amatai“ patirtos išlaidos, nustatyta, kad atsakovė už susipažinimą su skundu ir atsiliepimo į jį parengimą patyrė 774,40 Eur (su PVM) išlaidų (2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr. 0004526), už susipažinimą su pareiškėjo patikslintu skundu, atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2022 m. sausio 31 d. posėdyje – 774,40 Eur (su PVM) išlaidų (2022 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 0004561).

Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (atsiliepimo į skundą) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (atsiliepimo į skundą) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai.

Bylos duomenys patvirtina, kad RVĮ „Mūsų amatai“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą parengė ir teismui pateikė 2021 m. spalio 28 d., o atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą – 2021 m. gruodžio 21 d., todėl vertinant patirtų išlaidų teisingumą aktualus 2021 m. II ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 566,4 Eur. Atsakovės prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimų į skundus parengimą suma (774 Eur + 290,40 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos.

Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad byloje įvyko du teismo posėdžiai: 2022 m. sausio 31 d. (aktualus 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1598,1 Eur) ir 2022 m. gegužės 16 d. (aktualus 2021 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1679,3 Eur), kurių bendra trukmė 1 val. 31 min. Atsakovę šiuose teismo posėdžiuose atstovavo advokatas L. P.. Atsakovė pateikia duomenis, kad pasiruošimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame bendrai truko 5 val. Teismas, teismas įvertinęs šių teisinių paslaugų trukmę, sudėtingumą, daro išvadą, kad jos yra realios ir pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės RVĮ „Mūsų amatai“ prašymas priteisti išlaidas tenkintinas, jai iš pareiškėjo priteisiant 1548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Pareiškėjo D. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovės restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo D. S. restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ naudai 1548,80 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė