Dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-590-426/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00870-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 51.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovui Karoliui Likui,

atsakovo atstovui Leandrui Pociui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 2021 m. vasario 19 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 10-IS3-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo A. R. traumos tarnyboje“ (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti (duomenys neskelbtini) pripažinti pareiškėjo susižalojimą nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą.

Pareiškėjas nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2021 m. vasario 8 d. vakare pradėjus skaudėti dantį, pareiškėjas informavo savo tiesioginį vadovą (duomenys neskelbtini) viršininką I. P., kad prieš tarnybą vyks į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – ir Medicinos centras) pas odontologą. Viršininkas leido pavėluoti į darbą dėl objektyvių priežasčių.

Skunde paaiškina, kad 2021 m. vasario 9 d. apie 8.30 val. iš savo namų nuvyko į Medicinos centrą. Po vizito pas gydytoją, apie 9.10 val., eidamas link savo automobilio šaligatviu, netoli Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos ((duomenys neskelbtini)) paslydo, nugriuvo ir patyrė kojos traumą, todėl paskambino telefono numeriu 112. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL).

(duomenys neskelbtini) sudaryta nuolatinė nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2021 m. vasario 19 d. surašė Išvadą, kuria nusprendė nepripažinti 2021 m. vasario 9 d. įvykio nelaimingu atsitikimu tarnyboje ir nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą. Išvadoje konstatuota, jog pareigūnas rūpinosi asmeninio pobūdžio reikalais, kurie nebuvo susiję su tarnybinių funkcijų vykdymu, buvimu tarnybos vietoje ar įstaigos teritorijoje, taip pat tai nėra betarpiškas vykimas iš gyvenamosios vietos į darbo vietą.

Pareiškėjas su tokia Išvada nesutinka, kadangi, jo nuomone, patirta trauma turėtų būti laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą. Teigia, kad jo tiesioginis vadovas žinojo, jog prieš tarnybos pradžią pareiškėjas pakeliui iš namų į darbovietę užsuks į Medicinos centrą, taip pat leido pavėluoti į darbą. Tvirtina, kad, nors jis tuo metu nevykdė jokių tarnybinių funkcijų, tačiau nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į tarnybą.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog byloje nekvestionuojamas I. P., kaip viršininko, leidimas A. R. laiku neatvykti į darbą – šis faktas nustatytas ir nurodytas Išvadoje.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 11 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada įvykis pakeliui į darbą (tarnybą) laikomas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą, ir jokių išimčių nenumatyta. Išvadoje nustatyta, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėjas patyrė traumą, neapima minėtų atvejų, kadangi trauma patirta vykstant iš gydymo įstaigos, t. y., einant šaligatviu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju tai nėra betarpiškas vykimas iš gyvenamosios vietos į darbo vietą (iš pareiškėjo namų, adresu: (duomenys neskelbtini), į darbovietę, adresu: (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje pateiktos rekomendacijos „Atmintinė tiriant įvykius darbe, dėl kurių buvo nesunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo“, iš kurių matyti, kad pripažįstant įvykį nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą, aktualus tik laiko ir vietos aspektas. Šiuo atveju trauma įvyko tarnybos metu, apie 9.10 val., tačiau, atsižvelgiant į viršininko suteiktą leidimą atvykti vėliau, įvykį galima traktuoti kaip pakeliui į tarnybą. Vis dėlto trauma vyko pakeliui iš medicinos įstaigos, pareiškėjui einant link automobilio, siekiant vykti į tarnybą, o ne kelyje iš gyvenamosios vietos, todėl įvykis negali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą.

Pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 „Dėl Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-1108 redakcija), darbo laiku laikomas tik tas laikotarpis, kai pareigūnas tiesiogiai įgyvendina jam pavestas funkcijas, o šiuo atveju, A. R. neatliekant jokių tarnybos funkcijų, jo vykimas tarnybos laiku iš gydymo įstaigos nepriskirtas nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) kategorijai.

Nors pareiškėjas remiasi Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tačiau atsakovas pažymi, kad ši nuostata galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei įvykis būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą, t. y. atitiktų Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškina, kad 2021 m. vasario 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriuje gauta (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo tyrimo Išvada. Kadangi minėta Išvada pareiškėjui 2021 m. vasario 9 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje ar nelaimingu atsitikimui pakeliui į tarnybą, VSDFV Vilniaus skyriuje pareiškėjui 2021 m. vasario 9 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu klausimas nebuvo sprendžiamas ir ligos išmoka buvo paskirta remiantis ne Įstatymu, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašydami jį tenkinti.

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais ir prašė atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 19 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 10-IS3-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo A. R. traumos tarnyboje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju.

2021 m. vasario 8 d. vakare jam pradėjo skaudėti dantį, todėl informavo tiesioginį vadovą – (duomenys neskelbtini) viršininką I. P., kad prieš tarnybą vyks į Medicinos centrą pas odontologą.

Byloje nėra ginčo, kad viršininkas leido jam pavėluoti į tarnybą dėl objektyvių priežasčių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 9 d. pareiškėjas iš savo namų apie 8.30 val. nuvyko į Medicinos centrą. Po vizito pas gydytoją, apie 9.10 val., eidamas link savo automobilio šaligatviu, netoli Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ant šaligatvio paslydo, nugriuvo ir patyrė kojos traumą, tuomet greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į RVUL.

(duomenys neskelbtini) sudaryta nuolatinė nelaimingų atsitikimų tyrimo komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2021 m. vasario 19 d. surašė Išvadą, kuria nusprendė nepripažinti 2021 m. vasario 9 d. įvykio nelaimingu atsitikimu tarnyboje ir nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą. Išvadoje nustatyta, kad A. R. įvykio metu, kuomet jis paslydo ant šaligatvio, lūžo dešinė išorinė kulkšnis, tačiau šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. 2021 m. vasario 10 d. apie 12.55 val. apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šaligatvio danga lygi, nuvalyta, matomos šaligatvio plytelės be akivaizdžių defektų, vietomis padengtos sniegu. Išvadoje konstatuota, kad pareigūnas rūpinosi asmeninio pobūdžio reikalais, kurie nebuvo susiję su tarnybinių funkcijų vykdymu, buvimu tarnybos vietoje ar įstaigos teritorijoje, taip pat tai nėra betarpiškas vykimas iš gyvenamosios vietos į darbo vietą.

Pareiškėjas su tokia Išvada nesutinka, kadangi, jo nuomone, patirta trauma turėtų būti laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą. Akcentuoja, kad jo tiesioginiam vadovui buvo žinoma, jog prieš tarnybos pradžią pareiškėjas pakeliui iš namų į darbovietę užsuks į Medicinos centrą, gautas leidimas pavėluoti į darbą. Tvirtina, kad nors jis tuo metu nevykdė jokių tarnybinių funkcijų, tačiau nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į tarnybą.

Nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) sąvoka apibrėžta Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu; 4) kitos darbovietės (Įstatymo 3 straipsnio 11 dalis).

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metodinėje medžiagoje esančia Atmintine tiriant įvykius darbe, dėl kurių buvo nesunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo (prieinama viešai https://www.vdi.lt/pdfuploads/naatmintinetiriantlengvus.pdf), matyti, kad tiriant nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, privaloma nustatyti, ar įvykis, įskaitant eismo įvykį, įvyko darbuotojo darbo dieną kelyje; ar įvyko tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos (sąvoka „Gyvenamoji vieta“ darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nėra apibrėžta, tačiau Valstybinė darbo inspekcija rekomenduoja sąvoką „gyvenamoji vieta“ vartoti plačiąja prasme, t. y. vieta, kur žmogus po darbo sugrįžta poilsio, nakvoja; ši sąvoka sietina su patalpa (sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdve). Tai gali būti ir nuosava sodyba ar sodo namas, ir draugų būstas, ir pan.); tarp darbo vietos ir vietos, kurioje darbuotojas gali būti per pertrauką pailsėti ir pavalgyti; ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; tarp darbo vietos ir kitos darbovietės; esant komandiruotėje ir vykstant į užduoties vykdymo vietovę ar atgal; užduoties vykdymo vietovėje, vykstant į poilsio (nakvynės) vietą ar iš jos. Taip pat rekomenduojama nustatyti, ar nukentėjusio darbuotojo maršrutas buvo tarp jo gyvenamosios vietos ir darbo vietos (arba darbo vietos ir gyvenamosios vietos) ir laiką, kada įvykis įvyko – ar darbuotojas vyko į darbą prieš prasidedant darbo laikui (arba atvirkščiai – iš darbo, pasibaigus darbo laikui), kuris nustatytas patvirtintame darbuotojo darbo laiko grafike. Be to, reikalinga įvertinti laiko trukmę, reikalingą nuvykti į darbą ar grįžti iš darbo.

Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnis nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sąlygas. Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 7 straipsnis nustato, kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 4 dalį į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).

Kadangi Vidaus tarnybos statutas darbo laiko sąvokos nepateikia, todėl siekiant atskleisti šios sąvokos esmę bei prasmę pasitelktinas panašius santykius reguliuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiami šie laikotarpiai: 1) pasirengimas darbui darbo vietoje; 2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos; 3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas; 4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka; 5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas; 6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas; 7) prastovos laikas; 8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos; 9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

Pareiškėjas teigia, kad jis, vykdamas į gydymo įstaigą, o vėliau, eidamas link automobilio su tikslu vykti į darbovietę, patyrė traumą būtent pakeliui į tarnybą.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje esantis sąrašas, kuomet įvykis gali būti laikomas nelaimingu atsitikimu, įvykusiu pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos), yra baigtinis. Akcentuotina, kad jame nėra numatyta išimčių, kuomet galima būtų laikyti įvykį įvykusiu pakeliui į darbą (tarnybą). Sąraše nurodyti du esminiai kriterijai – laiko, t. y. darbo diena, ir vietos, t. y. tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos, arba ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, arba vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu, arba kitos darbovietės.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjui nutikęs įvykis, kai jis susižalojo koją, nelaikytinas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar darbe Įstatymo 3 straipsnio 10–11 dalių prasme, kadangi vykimas darbo (tarnybos) laiku iš gydymo įstaigos, kai tai nebuvo privalomas sveikatos patikrinimas, nebuvo atliekamos jokios tarnybos funkcijos, nesietinas su tarnyba ir nepriskirtinas nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) kategorijai. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos / ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis / vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu / ne kitos darbovietės, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje nustatė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko vykstant ne iš pareiškėjo gyvenamosios vietos ar kitų Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nurodytų vietų, o kelyje iš medicinos įstaigos, todėl pagrįstai įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudžiamuoju įvykiu.

Taigi naikinti skundžiamos Išvados kaip neteisėtos ir nepagrįstos nėra teisinio pagrindo. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvadą, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) pripažinti pareiškėjo susižalojimą nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą.

Apibendrinant pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas