Administracinė byla Nr. eI3-2882-816/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2;
55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitai Rasiukevičienei ir Violetos Petkevičienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mantui Barčiui,
atsakovės atstovei Rūtai Švickienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. C. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja L. C. skunde prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SKP-51 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Taip pat prašo pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNjQwLTQyNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-640-426/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-640-426/2019">eI-640-426/2019</a> pripažinta pagrįsta NMA išvada, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. neteikė kaimo turizmo paslaugų, tačiau panaikinta NMA sprendimo dalis, kuria buvo pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė ir NMA įpareigota iš naujo nagrinėti sankcijos taikymo klausimą, ją individualizuojant ir pagrindžiant proporcingumo taikymo aspektu. Todėl iš naujo išnagrinėjusi sankcijos pareiškėjai taikymo klausimą NMA turėjo pareigą tinkamai motyvuoti taikomos sankcijos dydį, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, kilusias neigiamas pasekmes ir kitas nurodytas aplinkybes.
Teigia, kad, nors skundžiamo NMA sprendimo apimtis yra pakankamai didelė, tačiau didžiąją dalį motyvų sudaro ne taikomos sankcijos dydžio pagrindimas, o argumentai, kuriais grindžiama, jog pareiškėja padarė pažeidimą. Tačiau šie argumentai yra skirti pažeidimo fakto pagrindimui, o ne taikytinos sankcijos dydžio pagrindimui. Kaimo turizmo paslaugų teikimo fakto klausimas buvo išnagrinėtas VAAT 2019 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu ir pripažinta, kad toks pažeidimas buvo padarytas. Todėl NMA dėstomi argumentai dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo fakto, kurie buvo išdėstyti NMA procesiniuose dokumentuose jau išnagrinėtoje administracinėje byloje ir įvertinti teismų, nebeturi būti iš naujo nagrinėjami ir vertinami nagrinėjamoje byloje, nes tarp šalių nėra ir negali iš naujo būti nagrinėjamas ginčas dėl teismo res judicata galia turinčiu sprendimu nustatytų aplinkybių.
Pažymi, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (akto redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 2 d. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) reikalavimų, nes konkretūs argumentai dėl pareiškėjai parinktos sankcijos sprendime nepateikti, t. y. sankcija nėra individualizuota. NMA tik plačiai aprašo pareiškėjos padarytą pažeidimą ir nurodo pareiškėjai taikytinos sankcijos dydį – sugrąžintinos dalies paramos sumą bei formaliai nurodo, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas laikytinas sunkiu. Tačiau sprendime nepateikiami argumentai, kodėl pažeidimas laikytinas sunkiu konkrečiu atveju, taip pat nėra pateiktas parinktos sankcijos pagrindimas susiejant su konkrečiomis padaryto pažeidimo aplinkybėmis ir pažeidimo pasekmėmis. Todėl vien didelės apimties NMA sprendimo surašymas nereiškia, kad jis yra motyvuotas. Iš esmės tie patys argumentai dėl taikytinos sankcijos yra tinkami visiems panašius projektus vykdantiems ir juos pažeidusiems paramos gavėjams.
Pažymi, kad taikydama susigrąžintinos paramos dalies sankciją pagal NMA pasirinktą sankcijos apskaičiavimo modelį, NMA turėjo atsižvelgti ir į laikotarpį nuo Paramos sutarties sudarymo dienos 2013 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. liepos 31 d., kai Projektas buvo vykdomas tinkamai ir jokių pažeidimų konstatuota nebuvo, ir kuris sudaro 808 dienas. Sprendime nepateikti jokie argumentai, kodėl apskaičiuodama susigrąžintinos paramos dalį NMA pasirinktinai įtraukė ne visą projekto administravimo (kontroliavimo) laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., o tik dalį šio laikotarpio – nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. Be to, sprendime visiškai nepagrindžiama, kokiu pagrindu yra pasirinktas sankcijos apskaičiavimo būdas – susigrąžintiną paramos dalį apskaičiuojant pagal dienų skaičių, kurį kaimo turizmo paslaugos nebuvo teiktos.
Pažymi, kad NMA pasirinktas susigrąžintinos sankcijos apskaičiavimo būdas yra nesuderinamas su proporcingumo principu, ką akcentavo ir VAAT 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu naikindamas jau kartą pritaikytą pareiškėjai griežčiausią sankciją.
Pareiškėjos įsitikinimu, NMA nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę reikšmę sankcijos parinkimui. VAAT 2019 m. gegužės 7 d. sprendime nustatė, kad,,statybų tikslas – būtent turizmo veiklai vykdyti – pasiektas’’, todėl konstatavo, kad,,tik iš dalies pagrįstais galima pripažinti NMA argumentus, kad nepasiektas ilgalaikis Projekto tikslas ir rezultatas‘‘. Vadinasi teismas konstatavo, kad yra pasiektas trumpalaikis tikslas – atlikti statybos darbai turizmo veiklai vykdyti ir iš dalies pasiektas ilgalaikis tikslas. Tačiau NMA skundžiamame sprendime teigia, kad sankciją taiko, nes,,pareiškėja nepasiekė esminio Projekto tikslo – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugų bei neįvykdė (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais‘‘. Todėl mano, kad sankcija taikyta nepaisant res judicata teismo sprendimu konstatuotų faktų, kad trumpalaikis tikslas pasiektas visiškai, o ilgalaikis – iš dalies. Kita vertus, pati NMA sprendime nurodo, kad veikla nebuvo vykdoma tik laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Tačiau kartu pripažįsta, kad veikla buvo vykdoma nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki kontrolės laikotarpio pabaigos 2018 m. gegužės 13 d. Vadinasi iš pačių sprendimo motyvų matyti, kad ir ilgalaikis tikslas taip pat buvo pasiektas. Beje, kaimo turizmo paslaugų teikimo įrodymus po 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja buvo pateikusi ir ankstesnės sankcijos taikymo klausimą nagrinėjančiam teismui. Tačiau nesant ginčo dėl veiklos vykdymo nurodomu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gegužės 13 d.) pateikiama tik dalis šią veiklą patvirtinančių įrodymų, kad teismui nekiltų jokių abejonių nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėja teikia turizmo paslaugas ir iki šiol.
Nurodo, kad įsiteisėjusiu VAAT teismo sprendimu nurodyta, kad iš naujo nagrinėdama sankcijos parinkimo klausimą NMA turi įvertinti ir pažeidimo,,sukeltas neigiamas pasekmes‘‘. Tačiau kokias neigimas pasekmes sukėlė pažeidimas NMA sprendime taip pat net neužsimena. Todėl pažeidimo pasekmių įtaka taip pat liko neįvertinta ir pareiškėjai liko neatskleista. Nurodo, kad teismui buvo pateikusi Buhalterinės apskaitos sąskaitų registro išrašus, iš kurių matyti, kad 2015–2017 metais iš vykdomos veiklos pareiškėja gavo 191 480 Eur pajamas (2015 metais 60 604,00 Eur; 2016 metais 73 150,00 Eur ir 2017 metais 77 608,80 Eur), iš kurių valstybei sumokėjo 19 882,8 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Viso pajamos buvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nors bylą nagrinėję teismai pareiškėjos pateiktų sąskaitų nepripažino paslaugos teikimą patvirtinančiu įrodymu, tačiau, bet kokiu atveju pareiškėja mano, kad iš tokios netinkamos veiklos pareiškėjos sumokėti mokesčiai buvo priimti į valstybės biudžetą, todėl turėtų būti laikytina, kad konstatuotas pažeidimas jokių neigiamų pasekmių niekam nesukėlė.
Mano, kad pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai taikytos Reglamento 2988/95 4, 4 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, nes pareiškėja iš gautos paramos asmeniniams poreikiams nepanaudojo. Pareiškėjos įsitikinimu, pareiškėjai sankcija yra pritaikyta ne tik nepagrįstai neproporcinga, bet ir nesąžininga, nes už panašius pažeidimus vykdant kitas ES lėšomis finansuojamas programas yra numatytos žymiai mažesnės sankcijos arba iš vis nenumatytos.
Teigia, kad tai, jog pareiškėjai patikrų metu konstatuotas pažeidimas, kad pareiškėja projekto veiklos nevykdė iš dalies atsakinga pati NMA, nes pareiškėja net trijų patikrų metu negalėjo suprasti, kaip jos veiklos vykdymą įvertins NMA darbuotojai. NMA darbuotojai jai nesuteikė galimybės pašalinti trūkumus, o tą padarė tik surašę 2017 m. rugsėjo 26 d. patikros išvadą. Gavusi šią išvadą pareiškėja iš karto pradėjo vykdyti veiklą tik Projekto sukurtos kaimo turizmo sodybos ribose. Mano, kad pažeidimas būtų nebuvęs konstatuotas, jeigu NMA darbuotojai būtų nurodę pareiškėjai jos veiklos neatitikimus.
Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad NMA priėmė pagrįstą ir argumentuotą ginčijamą sprendimą, kuriame buvo išanalizuota LVAT praktika analogiškose ir panašiose bylose, detaliai aprašyta taikytina pareiškėjai sankcija, ją individualizuojant. Todėl mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka jam teisės aktais keliamus reikalavimus dėl pagrįstumo ir aiškumo. NMA, siekdama užtikrinti ES lėšų tinkamą naudojimą, sankcijas skiria atsižvelgdama į pažeidimo mastą, pobūdį bei sunkumą. Administravimo taisyklėse nėra detalizuoti už minėtą pažeidimą konkretūs dydžiai, o tai yra priskirta NMA diskrecijai.
Dėl pareiškėjos argumentų dėl sankcijos nepagrįstumo ir nesąžiningumo, atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu sprendimu NMA taikė ne pačią griežčiausią sankciją, priešingai nei pirmuoju sprendimu (visos paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį), o proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankciją už laikotarpį (laikotarpis kuriam pakanka neginčijamų įrodymų nustatyti dėl Projekte numatytos veiklos nevykdymo) per kurį Paramos gavėja nebevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą (teikti kompleksines kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas), t. y. nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. taikyti sankciją už 788 kalendorinių dienų laikotarpį skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 31 d. (Paramos gavėja turėjo pradėti vykdyti Projekte numatytą veiklą) iki 2017 m. rugsėjo 26 d. (iki NMA paskutinės Projekto patikros vietoje datos, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma) (788 k. d. x 188,17 Eur ((191 364,97 Eur (išmokėtos paramos suma) / 1017 kalendorinių dienų skaičius (projekto vykdymo terminas nuo paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos (2015 m. liepos 31 d.) iki kontrolės laikotarpio pabaigos (2018 m. gegužės 13 d.) = 148 277,96 Eur). Taigi, sankcija buvo taikyta tik už tą laikotarpį, per kurį pareiškėja nevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą. Toks proporcingas sankcijos taikymas visiškai atitinka LVAT išaiškinimus suformuotus panašaus pobūdžio bylose, kurios cituojamos NMA skundžiamame sprendime. Taip pat pažymi, kad NMA atsižvelgdama į VAAT 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNjQwLTQyNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-640-426/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-640-426/2019">eI-640-426/2019</a>) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA3NS03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2075-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2075-756/2020">eA-2075-756/2020</a>), vadovaudamasi Teisės aktų nustatytų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės), atliko pažeidimo tyrimą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas priimtas neatsižvelgus į įsiteisėjusį VAAT sprendimą bei LVAT išaiškinimus sprendžiant tokių sankcijų taikymo ir apskaičiavimo klausimus.
Pažymi, jog pareiškėjos skundo 8 punkte pateikiami LVAT išaiškinimai, kurių, pasak pareiškėjos, turėjo laikytis NMA, sprendžiant byloje kilusį ginčą, nėra aktualūs. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo skurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodomoje byloje LVAT taisykles suformulavo, jas taikė ir siejo su visiškai kitomis faktinėmis situacijomis ir aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl NMA atsisakymo skirti dalį paramos, nes pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų. Minėtoje byloje LVAT pažymėjo, jog sprendžiant ginčą būtina įvertinti pareiškėjo veiksmus vykdant viešuosius pirkimus VPĮ kontekste, konstatuoti, ar buvo pažeistos VPĮ nuostatos. Todėl mano, kad pareiškėjos skunde cituojami LVAT išaiškinimai bylai yra visiškai neaktualūs, todėl, įvertinus Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl precedentų taikymo, skunde nurodomais teismų praktikos pavyzdžiais vadovautis nėra pagrindo.
Pažymi, jog teismų praktikoje, cituojamoje NMA skundžiamame sprendime, aiškiai nurodyta, jog veiklos nevykdymas laikytinas sunkiu pažeidimu (pvz., VAAT 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNDY5Mi0zMzEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-4692-331/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-4692-331/2018">eI-4692-331/2018</a>, kuriame buvo nagrinėjamas panašus reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise ginčas, kilęs dėl pareiškėjui, iš esmės neįvykdžiusiam savo prisiimto įsipareigojimo Projekto kontrolės laikotarpiu teikti kompleksiškas kaimo turizmo paslaugas (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, konferencijų organizavimo ir kt.), vykdyto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, skirtos sankcijos – paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo – išaiškinimai: šioje byloje, nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė ne tik projekte numatytos veiklos (neteikė kaimo turizmo paslaugų), tačiau taip pat neįvykdė ir paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais, teismas, konstatavo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sunkus – pareiškėjas nevykdė projekte numatytų veiklų (neteikė kaimo turizmo paslaugų) ir pažeidė esminę paramos sutarties sąlygą, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, turėjusius įtakos pažeidimo padarymui, gali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas padarė išvadą, kad pritaikyta sankcija (paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtos paramos susigrąžinimas) yra adekvati ir atitinka padaryto pažeidimo mastą. Taigi, priešingai nei skunde nurodė pareiškėja, pareiškėjos pažeidimas laikytinas sunkiu.
Nurodo, jog vadovaujantis lygiateisiškumo principu už panašius pažeidimus turi būti skiriamos panašios sankcijos. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Paaiškina, kad NMA negali netaikyti sankcijų arba taikyti jas nepagrįstai mažas pareiškėjams, nevykdantiems veiklos, nes tai būtų neteisinga kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie sąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju tokia situacija būtų nesuderinama su teisingumo ir teisėtumo principais, kai panašios situacijos būtų vertinamos skirtingai.
Atkreipia dėmesį, jog nustatytas pažeidimas koreliuoja su 2015 m. liepos 31 d., kai Paramos gavėja pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą, ir kai nuo šios datos Paramos gavėja turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas, o ne su Paramos sutarties pasirašymo data (2013 m. gegužės 13 d.), t. y. kai pareiškėja, dar tik įsipareigoja pastatyti kaimo turizmo sodybą. Esminis Projekto tikslas buvo įgyvendinti projektą jame nustatytomis sąlygomis, o ne tiesiog pastatyti kaimo turizmo sodybą. LVAT nutartyje pažymėjo, jog pareiškėja nepasiekė esminio Projekto tikslo – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas, bei neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais (2015 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas 827 vnt., tačiau nepateikė įrodymų; 2016 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas 1 512 vnt., kitas kaimo turizmo paslaugas (renginių organizavimo, maitinimo, pirties nuomos ir kt.) – 1 139 vnt., tačiau nepateikė įrodymų; 2017 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas – 1 296 vnt., kitas kaimo turizmo paslaugas (renginių organizavimo, maitinimo, pirties nuomos ir kt.) – 1 424 vnt., tačiau nepateikė įrodymų ir kt.).
Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai skirta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga nustatytam pažeidimui.
Nurodo, jog pirmuoju sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankcija, šiuo atveju skundžiamu sprendimu – taikoma ne pati griežčiausia sankcija, o proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankcija už laikotarpį, per kurį pareiškėja nevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, todėl lieka neaišku, kodėl pareiškėja daro nepagrįstą prielaidą, jog VAAT jau pasisakė dėl skundžiamame sprendime nurodyto sankcijos apskaičiavimo būdo.
Pažymi, kad pareiškėja kvestionuoja teismų nustatytas aplinkybes, pakartotinai pasisakydama dėl aplinkybių, kurias jau vertino teismai dėl veiklos nevykdymo, pareiškėjos pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis.
Nurodo, kad pati pareiškėja turėjo elgtis sąžiningai ir užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma ir pašalinti visas kliūtis, kurios trukdė tą veiklą vykdyti. Taigi šiuo atveju NMA veiksmai niekaip nesąlygojo pareiškėjos neveikimo ir negali būti vertinami kaip aplinkybė reikšminga nustatant pareiškėjai sankciją.
Pažymi, jog Sankcijų metodika yra taikoma Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėms ir ji negali būti taikoma kaip analogija šioje situacijoje. Sankcijų metodikos 2 priede numatytas sankcijų dydis yra taikomas už kitokius, ne tokio pobūdžio pažeidimus, t. y. už nepasiektus rodiklius, o šiuo atveju pareiškėjos pažeidimas yra veiklos nevykdymas ir pagal minėtos metodikos 2 priedo 9 punktą „už veiklos nevykdymą projekto arba verslo plano kontrolės laikotarpiu, taikoma sankcija proporcingai laikotarpiui, kuriuo reikalavimai nebuvo įvykdyti, išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas (sankcija skaičiuojama pagal tai, kiek per visą kontrolės laikotarpį nebuvo vykdomi įsipareigojimai kalendorinėmis dienomis)“. Kaip LVAT pažymėjo nutartyje, kad „nors, kaip minėta, pareiškėja nuo 2015 m. liepos 31 d. turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, NMA atliktose Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaimo turizmo veikla vykdoma nebuvo. Tai patvirtina byloje esančios 2015 m. spalio 19 d., 2016 m. kovo 29 d., 2017 m. balandžio 25 d. patikrų vietoje metu darytos nuotraukos, kuriose matyti atviros elektros dėžutės su kyšančiais laidais, nesudėti stalai, pakuotėse tebesančios lovos, spintelės, tebetvarkomos sanitarinių mazgų patalpos, vėdinimo bei šildymo sistemos ir kt. Tokiose patalpose teikti kokybiškas kompleksines kaimo turizmo paslaugas sodybos lankytojams galimybių nebuvo. Todėl pareiškėjos teiginys neva pareiškėjai sankcija yra pritaikyta ne tik nepagrįstai yra neproporcinga bei nesąžiningai, nes už panašius pažeidimus vykdant kitas ES lėšomis finansuojamas programas yra numatytos žymiai mažesnės sankcijos arba iš vis nenumatytos yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus.
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus argumentus.
Skundas netenkintinas
Ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai už konstatuotus pažeidimus taikyta išmokėtos paramos dalies sumos (148 277,96 Eur) susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė NMA Paraišką pagal priemonę Kaimo turizmo veiklos skatinimas, nurodoma veiklos sritis kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose. Pareiškėja ir atsakovė 2013 m. gegužės 13 d. sudarė Paramos sutartį.
NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SKP-54 „Dėl paramos gavėjos L. C. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ nutraukė su pareiškėja 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas” (toliau – Priemonė) veiklos srities (sričių),,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001 (toliau – Paramos sutartis) bei pritaikė visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktNjQwLTQyNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-640-426/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-640-426/2019">eI-640-426/2019</a> pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 3R-340(AG-275/02-2018) dalį, kuria NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 dalis dėl pareiškėjai taikytų sankcijų, pripažinta teisėta, panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SKP-54 „Dėl paramos gavėjos L. C. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ dalį dėl pareiškėjai skirtos sankcijos (kuria nutraukta 2013 m. gegužės 13 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas” veiklos srities (sričių),,Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose” paramos sutartis, taikoma 2011 metų paraiškoms Nr. 3KT-KV-11-1-007116-PR001, bei pritaikyta visos išmokėtos 191 364,97 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija) ir perdavė sankcijos pareiškėjai už sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA3NS03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2075-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2075-756/2020">eA-2075-756/2020</a> paliko VAAT sprendimą nepakeistą, o NMA ir pareiškėjos apeliacinius skundus atmetė.
NMA skundžiamu sprendimu atsižvelgdama į VAAT 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, į nustatytą pažeidimą (Paramos gavėja laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugų ir nepasiekė esminio Projekto tikslo - teikti kompleksines kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas, bei neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais), jo sunkumą, pobūdį, teismų praktiką, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) (2021 m. spalio 18 d. pranešimas (reg. Nr. BR5.2-18005)), Paramos gavėjai pareiškėjai, taikė išmokėtos paramos dalies sumos (148 277,96 Eur) susigrąžinimo sankciją. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-15517 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Pirmiausia teismas pažymi, jog VAAT 2019 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, jog pareiškėja Paramos gavėja padarė pažeidimą, todėl teismas dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji kvestionuoja teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą pažeidimą ir jo aplinkybes nebepasisakys.
NMA pritaikė dalies išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, remdamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu (toliau - Įgyvendinimo taisyklės), 71 punktu (nukreipiančiu į Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės)), 197.3.1, 197.3.2 ir 197.3.14 papunkčius. Pažeidimų administravimo taisyklių 3.2 punkte įtvirtinta, kad sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3.2 papunktyje numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcija taikoma, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų, o pagal 197.3.14 papunktį paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankcija taikoma, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Ginčijamu sprendimu NMA siekia susigrąžinti dalį paramos sumos.
Skundžiamame sprendime NMA, motyvuodama taikomą sankciją, nurodė, jog ši sankcija taikoma atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (Paramos gavėja nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugų ir nepasiekė esminio Projekto tikslo – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas, bei neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais)), įvertindama jo mastą ir sunkumą. Už šiuos pažeidimo atvejus buvo pripažinta, jog taikytina 148 277,96 Eur Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija, kuri apskaičiuota už pažeidimo laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai iš viso išmokėta 191 364,97 Eur paramos suma. Skundžiamu sprendimu skirta sankcija pakankamai detalizuota ir motyvuota. Teismas pažymi, jog esant akivaizdžioms aplinkybėms, jog dalį paramos pareiškėja panaudojo ne Paramos sutartyje nurodytais tikslais, taip pat nustačius nebuvo pasiektas esminis Projekto tikslo – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kt.) paslaugas, dalies paramos sumos susigrąžinimo sankcija nėra pernelyg griežta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad savaime lūkesčiai gauti lėšų projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti, apmokėti, negali būti laikomi teisėtais (žr., pvz., 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMwNS02MjQvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1305-624/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1305-624/2018">eA-1305-624/2018</a>).
Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, jog ji nepadarė pažeidimo ar pasiekė trumpalaikį tikslą, dėl pažeidimo laikotarpio, nesudaro pagrindo išvadai, jog NMA taikė pareiškėjai neproporcingą sankciją. Iš tiesų jau minėta, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotas pareiškėjos pažeidimas, todėl jos skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjai apskritai neturėtų būti skirta sankcija. Pažymėtina, kad NMA sprendime nurodė, jog konstatuotas pažeidimas projekte numatytos veiklos nevykdymas yra sunkus pažeidimas. Teismas neturi teisinio pagrindo su šiuo vertinimu nesutikti. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pareiškėja neįvykdė ne tik projekte numatytos veiklos (neteikė kaimo turizmo paslaugų), tačiau taip pat neįvykdė ir paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais, todėl teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjai skirta sankcija yra adekvati jos padarytiems pažeidimams. NMA įvykdė savo pareiga pagrįsti priimtą spendimą.
Dėl pareiškėjos skunde dėstomų argumentų, kad jos atžvilgiu nepagrįstai taikytos Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos, pažymėtina, jog Reglamentas Nr. 2988/95 yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Byloje nustatyta, jog NMA ginčo santykiams taikė Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalį siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalį įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, jeigu nustatoma, kad veiksmais siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Konstatavus, kad Paramos gavėja padarė pažeidimą, taikytinos Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos.
Taigi byloje nustatyta, jog pareiškėja Projekte numatytai veiklai vykdyti gavo 191 364, 97 Eur, kurių dalies nepanaudojo Projekte numatytai veiklai, ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimai yra konstatuoti pažeidimai, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Projekte numatytos veiklos nevykdė, taip pat nevykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad ji dabar teikia kaimo turizmo paslaugas, nekeičia nustatytų aplinkybių esmės, jog laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą, tačiau jos nevykdė.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtų Reglamento Nr. 2988/95 nuostatų yra išsami ES teisminės institucijos praktika, taip pat, kad NMA skundžiamame sprendime individualizavo sankciją, nėra pagrindo manyti, kad NMA netinkamai taikė teisės aktus, aktualius bylai.
Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad ji nekalta dėl pažeidimo. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė Paraišką, pasirašydama sutartį su NMA, ir įsipareigojo per nustatytus terminus įgyvendinti Projekte numatytą veiklą. Pareiškėjos nustatytas pažeidimas yra sunkus, nes ji laikotarpiu, kuriuo turėjo vykdyti, nevykdė Projekte numatytos veiklos, dalį gautų pajamų panaudojo ne Projekte numatytai veiklai, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, jog NMA darbuotojai, galimai netinkamai atlikę patikrinimą (ko byloje nėra nustatyta), turi būti atsakingi už tai, kad pareiškėja nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėja šioje byloje neįrodinėjo nenugalimos jėgos ar kitų išskirtinių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti projekto veiklas, kaip pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės. Taip pat byloje nėra nustatyta, jog NMA veiksmai sąlygojo pareiškėjos neveikimą ir dėl to negali būti vertinami kaip aplinkybė, kurios pagrindu galėtų būti neskiriama pareiškėjai sankcija ar reikšmingai mažinama pareiškėjos grąžintina paramos suma. Be to, pareiškėja konkrečiai neįvardijo galimų esminių procedūrinių pažeidimų, kurie leistų svarstyti dėl skundžiamo sprendimo naikinimo. Teisės aktuose nėra detalizuota, už kokius pažeidimus susigrąžinama visa parama, o už kokius tik dalis išmokėtos paramos. (Administravimo taisyklių 197 p.). Atsakovas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktiką už analogiško pobūdžio pažeidimus (nevykdoma projekte numatyta veikla) buvo adekvačia pripažinta visos paramos susigrąžinimo sankcija (skundžiamo sprendimo 17-18 lapai).
Teismas, vertindamas pareiškėjai skirtos sankcijos teisėtumą, daro išvadą, jog NMA, nustačiusi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotus pažeidimus, turėjo teisinį pagrindą taikyti sankciją – susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos (148 277,96 Eur). Dėl skaičiavimo pagrįstumo pareiškėjos argumentai nelogiški, kadangi siūloma sankciją skaičiuoti ir už laikotarpį, kuomet teismų pasisakyta, jog buvo vykdoma projektinė veikla. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustatė dalies paramos susigrąžinimo apskaičiavimo taisyklių, todėl kiekvienu atveju NMA turi diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausią dalies paramos susigrąžinimo apskaičiavimo metodiką. Svarbiausia, kad pasirinktas dalies paramos susigrąžinimo metodas būtų tinkamas analizuojamu atveju ir susijęs su konstatuotais pažeidimais. Šiuo atveju pažeidimas pasireiškė ilgalaikio projekto tikslo nepasiekimu, todėl iš esmės pasirinktas grąžintinos dalies paramos apskaičiavimas palankus pareiškėjai ir dar labiau sumažinti grąžintiną paramos sumą, nepasiekus pagrindinio projekto tikslo, nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad parama pareiškėjai buvo skirta ne už projekto vykdymo dienas, o už konkrečias įvykdytas projekto veiklas. Atsakovo atstovė paaiškino, kad pažeidimo laikotarpis susietas su galutinio mokėjimo prašymo pateikimo data, kuomet turėjo būti pradėta vykdyti veikla, ir paskutinės patikros diena. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad neskirtinas paramos sugrąžinimas, kadangi nėra neigiamų pasekmių nustatyta. Neigiamos pasekmės apima tiek konkretaus projekto neįvykdymą, tiek ir galimybės tinkamai vykdyti projektinę veiklą kitiems ūkio subjektams praradimą.
Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad, nepakeitus nustatyta tvarka paramos sutarties, projekto kontrolės laikotarpis išliko 7 metai. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja skundžiamo sprendimo keitimo ir mažesnės dalies paramos susigrąžinimo dėl aukščiau minėtų pažeidimo sunkumo, pobūdžio, trunkamojo laikotarpio. Šalių pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (protokolai dėl pažeidimo administravimo) iš esmės nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti.
Įvertinus anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas aplinkybes dėl Projekte numatytos veiklos nevykdymo, įsipareigojimų pagal Projektą nevykdymo, pripažintina, kad NMA ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė taikyti sankciją už nustatytus pažeidimus – dalies išmokėtos paramos susigrąžinimą. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, asmenų lygybės prieš įstatymą, paramos skyrimo teisėtumo ir skaidrumo principus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamo NMA sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti pareiškėjos L. C. skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jovita Einikienė
Jolita Rasiukevičienė
Violeta Petkevičienė
