Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-3350-1161/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00800-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas 2022 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2022 m. vasario 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) (duomenys neskelbtini) piliečiui S. L.. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas sprendimu panaikino išduotą leidimą nuolat gyventi, nes buvo nustatyta, kad leidimas gautas apgaulės būdu. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikė suklastotą išrašą dėl gimimo akto registracijos.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu, kadangi jis priimtas remiantis prielaidomis. Atsakovas sprendimą priėmė neturėdamas pakankamų ir patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėjo motina neturi šaknų Lietuvoje.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar iš tiesų pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimo išrašas yra suklastotas, kokia informacija yra suklastota, nėra aišku, ar yra padarytas tik formalus rašybos apsirikimas ir pan.

Teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas tinkamai nenustačius apgaulės fakto, t. y. atsakovas nėra gavęs pakankamų ir patikimų duomenų, kad pareiškėjas panaudojo apgaulę, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui negalėjo būti išduotas leidimas nuolat gyventi dėl to, kad jo motina nėra Lietuvių kilmės, tik nustačius šią aplinkybę pareiškėjui galėtų būti panaikintas leidimas nuolat gyventi.

Pažymi, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyrių, kuris išdavė pareiškėjo motinos gimimo liudijimą (prie paklausimo pridėtas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Pabrėžia, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas atsakymas, jog, įvertinus įrašus nuo 1948 m. iki 1952 m. ir atkurtus įrašus apie gimimus nuo 1967 m. iki 1998 m., įrašo apie R. K. J. gimimą nebuvo rasta, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė suklastotą gimimo liudijimo išrašą, o tuo labiau, kad jis jį suklastojo. Pažymi, kad į atsakovo paklausimą atsakantis asmuo nėra identifikuotas, nėra aišku ar asmuo, kuris patikrino informaciją pagal atsakovo paklausimą yra įgaliotas tai daryti asmuo ar asmuo pasirašė el. parašu, kas leistų identifikuoti jį, nėra nustatyta ar asmuo tinkamai patikrino registrą ar nebuvo padaryta klaida ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad užklausa išsiųsta el. laišku ir gautas atsakymas tą pačią dieną. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu gauta informacija yra neteisėta, kadangi Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 21 d. sudarė dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisnių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje nustatė sužinojimo tvarką. Atsakovas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, savo iniciatyva, neaišku kam siunčia el. laiškus ir maža to, tuos el. laiškus pateikia, kaip oficialius atsakymus. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo remdamasis el. laišku, kuris negali būti vertinamas, kaip įrodymas, kadangi negalima įsitikinti laiške pateiktos informacijos tikrumu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamento ginčijamame sprendime cituojamas šaltinis (https://ru.wikipedia.org/wiki/(duomenys neskelbtini)) yra nepatikimas. Taip pat, pareiškėjo nuomone, J. K. liudijimas gali būti klaidingas, nes ji galimai nenorėjo atskleisti informacijos apie savo tėvą.

Pareiškėjas nesutinka ir su sprendime nurodytais teiginiais, kad jo pateikta pažyma apie tėvų santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2019 m. gegužės 27 d., naudojant formą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1998 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 1274, negalėjo būti išduota (šio pavyzdžio formos (duomenys neskelbtini) metrikacijos įstaigų nenaudojamos nuo 2018 m. spalio 24 d.), todėl, galimai, yra suklastota.

Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti, kadangi priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas neprivalėjo ir pagal kompetenciją negalėjo nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis suklastojo gimimo liudijimo išrašą. Vien tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Migracijos departamentui dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėjo motinos kilmę, leidžia vertinti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo neteisėtai, apgaulės būdu. Kartu pažymėtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo pateikto galimai suklastoto dokumento.

Teigia, kad kreipdamasis dėl prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą. Kadangi pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pareiškėjui teko pareiga pagrįsti, jog jis yra lietuvių kilmės asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo kartu su prašymu dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateiktuose dokumentuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėjo motinos kilmę, t. y., juose klaidingai pažymima, kad pareiškėjo motinos R. K. J. tėvas yra lietuvis J. K. Pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų, kurie pagrįstų, kad jis ar jo motina yra lietuvių kilmės asmuo, o Migracijos departamentas neturi pareigos įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjo motina nėra lietuvių kilmės asmuo).

Pažymi, kad jokie teisės aktai nedraudžia Migracijos departamentui, vykdant užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kreiptis į atsakingas užsienio institucijas ar kitus subjektus, siekiant gauti aktualią sprendimo priėmimui informaciją. Pareiškėjas taip pat skunde konkrečiai neįvardijo, kokius, anot jo, teisės aktus Migracijos departamentas pažeidė. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas ne tik remiantis (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus pateiktu atsakymu, bet ir kitais duomenimis (pvz., J. K. paaiškinimais, viešai prieinama informacija), kurie patvirtina tai, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra teisinga. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame sprendime daromas išvadas.

Teigia, kad skundo teiginiai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs, grįsti prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, jog Migracijos departamento surinkta informacija yra klaidinga.

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui S. L., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė iki 2023 m. balandžio 2 d. galiojusį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), savo gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) kopiją, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus archyve esantį įrašą apie tėvų V. L., I. ir R. K. J., (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kopiją, savo motinos R. K. J., g. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) išduoto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarybos, kopiją, rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu.

Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, o 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktame gimimo liudijime (viename iš dokumentų, patvirtinančių Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą), nurodyta, kad pareiškėjo motinos R. L. tautybė – lietuvė. Pareiškėjo motinos R. K. J. gimimo liudijime nurodyta, kad jos tėvo (užsieniečio senelio) J. K., J. tautybė – lietuvis. Taigi, šie dokumentai pateko į Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų lietuvių kilmei patvirtinti kategoriją, t. y. šių dokumentų pakako pareiškėjo lietuvių kilmei įrodyti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Vykdydamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui, kuris išdavė pareiškėjo motinos gimimo liudijimą. 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad patikrinus aktų įrašus apie gimimus laikotarpiu nuo 1948 m. iki 1952 m., atkurtus įrašus apie gimimus nuo 1967 m. iki 1998 m., įrašo apie R. K. J. gimimą nėra. Migracijos departamentui patikrinus internete esančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) krašte, rasta informacija, kad išties (duomenys neskelbtini) kaimas yra ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie jo tėvų santuokos sudarymo įrašą, kurios išdavimo data nurodyta 2019 m. gegužės 27 d. Pažyma išduota naudojant Formą Nr. 28, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1998 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 1274. Tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1998 m. spalio 31 d. potvarkis Nr. 1274 paskelbtas negaliojančiu nuo 2018 m. spalio 24 d. ir pažymos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1998 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 1274, kurių išdavimo data yra vėlesnė kaip 2018 m. spalio 24 d., laikomos negaliojančiomis. Surinkta informacija Migracijos departamentui leido daryti išvadą, kad pareiškėjo pateikta pažyma apie tėvų santuoką Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2019 m. gegužės 27 d., naudojant formą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1998 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 1274, negalėjo būti išduota (šio pavyzdžio formos (duomenys neskelbtini) metrikacijos įstaigų nenaudojamos nuo 2018 m. spalio 24 d.), todėl, galimai, yra suklastota.

Patikrinus duomenis apie J. K., J., g. (duomenys neskelbtini), esančius Gyventojų registre nustatyta, kad J. K. turi dukrą J. K., g. (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta deklaruot (duomenys neskelbtini). Susisiekus telefonu su J. K. ir paprašius papasakoti apie tai, kas jai yra žinoma apie tėčio tremtį, ji nurodė, kad tėtis J. K., J. buvo ištremtas kartu su tėvu J. K., J., broliu B. K., seserimi A. K.. Tėtis J. K. tremtyje 1949 ar 1950 metais vedė mamą M. G., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais gimė sesuo, o pati J. K. gimė (duomenys neskelbtini) Tėtis J. K. turėjo tiktai vieną santuoką. Asmens vardu ir pavarde R. K. J. teigė nepažįstanti ir apie ją nieko pasakyti negalinti. Asmens vardu ir pavarde P. K. A. taip pat nepažįstanti.

Patikrinimo metu gauti duomenys Migracijos departamentui leido konstatuoti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (2019 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentui kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė galimai suklastotus dokumentus: motinos R. K. J. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), taip pat pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus archyve esantį įrašą apie jo tėvų V. L., I. ir R. K. J, (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką). Tokiu būdu pareiškėjas siekė ir gavo leidimą nuolat gyventi neteisėtai.

Vertindamas S. L. ryšius su Lietuvos Respublika Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietis nuo 2020 m. sausio 24 iki 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. S. L. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nėra deklaruota. SODRA informacinės sistemos duomenimis, duomenų apie S. L. esamas darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra. Turimi duomenys sudaro pagrindą teigti, kad S. L. su Lietuvos Respublika šiuo metu nesieja jokie šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zODA5LTc1Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3809-756/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3809-756/2019">A-3809-756/2019</a>).

Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju leidimo nuolat gyventi panaikinimą lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020-06-24 iki 2022-04-14 (t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu)), be kita ko reglamentuoja leidimo nuolat gyventi panaikinimą.

Aprašo 104 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (nauja įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Ginčijamame sprendime Migracijos departamentas nuosekliai aprašė savo atliktą faktinių aplinkybių tyrimą, išdėstė argumentus, kodėl pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi laikytinas gautu apgaulės būdu, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis sprendimas buvo priimtas.

Pareiškėjas abejoja Migracijos departamento surinktos informacijos šaltinių patikimumu. Vertinant Migracijos departamento surinktą informaciją, pažymėtina, kad informacija gauta tiek iš oficialių šaltinių, tiek iš viešai prieinamos informacijos šaltinių, tačiau visos (iš visų šaltinių) Migracijos departamento nustatytos aplinkybės rodo, kad dokumentuose, kuriuos pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija (tarp surinktų duomenų nėra prieštaravimų, kurie leistų abejoti jų pagrįstumu). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 1V-178 redakcija), 10.23 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas atstovauja Lietuvos Respublikai Lietuvoje ir užsienyje valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo klausimais, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Taigi oficialiais bendradarbiavimo kanalais gauta informacija nagrinėjamu atveju laikytina tinkama, sprendimui pagrįsti. Abejonių informacijos tikrumo prasme galėtų kelti duomenys, gauti iš tinklalapio https://ru.wikipedia.org, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra vienintelis duomenų šaltinis, konstatuotina, kad sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tai neturi esminės reikšmės.

Vadovaujantis Aprašo (tiek redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi padavimo metu) 5 punktu, būtent užsienietis, siekiantis gauti leidimą nuolat gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo siekia gauti leidimą. Kadangi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, juos patikrinus įvairiais Migracijos departamentui prieinamais būdais, nustatyta neatitikimų tikrovei, o jokių kitų duomenų pareiškėjas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui, pateikdamas skundą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes panaikino leidimą nuolat gyventi asmeniui, kuris neturėjo teisės (neįrodė tokiai teisei įgyti būtinų pagrindų) jo gauti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes ginčijamas sprendimas yra priimtas tam įgalioto subjekto – Migracijos departamento, pagrįstas Migracijos departamento surinktomis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančių teisės aktų nuostatomis, sprendimo motyvai nuosekliai ir aiškiai išdėstyti sprendime.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjo S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Arūnas Kaminskas

Ina Kirkutienė

Indrė Žvaigždinienė