Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-1461-631/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03985-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Vilniaus pataisos namus atvyko 2021 m. rugsėjo 6 d. ir čia buvo laikomas iki 2021 m. rugsėjo 13 d. taip pat nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 14 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. ir minėtu laikotarpiu Vilniaus pataisos namuose nebuvo užtikrintas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas, nors, toks maitinimas jam priklauso, nes jam yra paskirta RB dieta. Dėl šių Vilniaus pataisos namų veiksmų patyrė išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias. Pareiškėjas paaiškino, kad su skundais dėl nepaskirto dietinio maitinimo kreipėsi į atsakovą.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 12–16).

Atsiliepime paaiškino, kad dietinio maitinimo valgiaraštis nuteistiesiems pritaikomas pagal turimas ligas. Vilniaus pataisos namų administracija nenustato rekomendacijų dėl dietinio maitinimo skyrimo. Dietinis maitinimas nuteistiesiems paskiriamas atsižvelgus į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistų išvadas. Atsakingam medicinos darbuotojui nustačius poreikį nuteistajam skirti dietinį maitinimą, apie tai nedelsiant informuojami VšĮ „Bruneros“ maitinimo organizavimo administratoriai, užtikrinantys operatyvų ir sklandų maitinimo paslaugų vykdymą Vilniaus pataisos namuose.

Akcentuoja, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl dietinio maitinimo skyrimo ar neskyrimo Vilniaus PN nuteistiesiems sprendimus kiekvienu atveju priima Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistai, kurie nustatę pagrindą skirti dietinį maitinimą konkrečiam nuteistajam, surašo pažymą maitinimo organizavimo administratoriui, kuris nuo to momento privalo užtikrinti, kad nuteistajam, kuriam skirtas dietinis maitinimas, maistas būtų gaminamas ir patiekiamas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.

Pažymi, kad sprendimus dėl dietinio maitinimo skyrimo priima Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistai.

Nurodo, kad RB dietinis valgiaraštis skiriamas sergant opalige, ūminėmis ir lėtinėmis kepenų ligomis, tulžies pūslės ligomis, pankreatitu, ūminėmis ir lėtinėmis žarnų uždegiminėmis ligomis, eroziniu gastritu, nutukimu, tuberkulioze, ŽIV, hipoproteinemija, todėl dietinis maitinimas nuteistiesiems yra skiriamas tik Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistams išrašius pažymą dėl tokio maitinimo paskyrimo.

Paaiškina, kad Vilniaus PN duomenimis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistai 2021 m. rugsėjo 16 d. surašė medicininę pažymą Nr. 171, todėl pagal minėtoje pažymoje nurodytas rekomendacijas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. VšĮ „Bruneros“ maitinimo organizavimo administratoriai buvo įpareigoti pareiškėjui teikti maitinimą pagal RB dietinio maitinimo valgiaraštį.

Aiškina, kad suimtieji ir nuteistieji Vilniaus pataisos namuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintą dienotvarkę. Valgiaraščiai, tarp jų ir valgiaraštis nedirbantiems vyrams yra patvirtinti 2017-11-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Nuteistieji maitinami Vilniaus PN patalpose esančioje valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką.

Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis jo negavo.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas (b. l. 13-16). Pareiškėjas prieštaraudamas šiuo aspektu nurodė, kad dietinio maitinimo negavo. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Iš byloje esančio Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. spalio 26 d. medicininio pažymėjimo Nr. (-) matyti, jog pareiškėjui dietinis maitinimas (RB) paskirtas nuo 2018 m. sausio 16 d. neterminuotam laikui iki bausmės atlikimo pabaigos (b. l. 3).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d., 2021 m. spalio 13 d., ir 2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus pataisos namams pateikė skundus dėl dietinio maitinimo. Byloje pateiktas Vilniaus pataisos namų 2021 m. rugsėjo 23 d. raštas „Dėl dietinio maitinimo“ Nr. (-), kuriame pateikta informacija pareiškėjui, jog vadovaujantis pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. medicinine pažyma Nr. (-), pagal pažymoje nurodytas rekomendacijas, nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus PN pareiškėjui teikiamas maitinimas pagal RB dietinio maitinimo valgiaraštį. Taip pat į bylą pateiktas Vilniaus pataisos namų 2021 lapkričio 22 d. raštas „Dėl dietinio maitinimo“ Nr. (-). Jame nurodyta informacija, jog Vilniaus pataisos namai kreipėsi į maitinimo organizavimo administratorę, kuri patvirtino, kad apie pareiškėjui priklausantį maitinimą pagal RB dietinio maitinimo valgiaraštį žino, toks maisto davinys pareiškėjui ruošiamas ir turi būti pristatomas. Be to, maitinimo organizavimo administratorė patikino, kad maistą dalinantys asmenys įspėti atidžiau kontroliuoti maisto davinius ir nedelsiant pašalinti pažeidimus. Pažymėtina, kad ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (-), informavo, jog pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. sausio mėnesio neterminuotam laikui iki bausmės atlikimo pabaigos. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui buvo tiekiamas dietinis maitinimas, todėl jo teisės pažeistos nebuvo. Atsakovė operatyviai sureagavo į pareiškėjo skundus ir tinkamai jį informavo apie iškilusius nesklandumus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl atsakovės priimtų raštų į teismą nesikreipė, nors teisė juos skųsti pareiškėjui buvo išaiškinta.

Kaip jau buvo minėta, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyta Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė