Baudžiamoji byla Nr. 1-265-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50538-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1 8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13;
2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 12 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas darbo biržoje, neteistas, 2014 m. gruodžio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. M. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 11.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,79 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą dešine ranka stūmė nuo alkoholio apsvaigusią (nustatytas 2,84 promilių girtumas) sutuoktinę R. M., kuri griūdama trenkėsi į palangę ir susimušė dešinį skruostą, po to dar kartą dešine ranka stumdamas sutuoktinę vieną kartą delnu jai sudavė į nosį, tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo A. M. apklausos protokolo (b. l. 55-56) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 9.00 val. pas juos atėjo draugai, su jais išgėrė vyno ir alaus. Draugams išėjus žmona pradėjo priekaištauti, kad jis bendrauja su kitomis moterimis, jas vilioja ir pan. Ji supykusi veržėsi į lauką. Jis serga diabetu, kai išgeria elgiasi neadekvačiai, todėl, bijodamas dėl jos saugumo, liepė eiti miegoti. Žmona priešinosi ir jo neklausė. Jis sugriebęs ją už drabužių dešine ranka stūmė link lovos, ji neišlaikė pusiausvyros ir griūdama ant lovos dešiniu skruostu atsitrenkė į palangę. Matė, kad skruostas patino, bet kraujas nebėgo. Sutuoktinė vis dar veržėsi eiti, liepė jam įpilti jai vyno, siekė butelio. Jis butelį patraukė, nepylė, sakė, kad gana ir dešinės rankos delną uždėjęs jai ant smakro stūmė ant lovos, ranka praslydo ir stuktelėjo žmonai į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Jis pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 norėdamas, kad atvažiavę policijos pareigūnai apramintų jo žmoną, nes su ja nesusitvarko. Atvykę policijos pareigūnai pamatė kraujuojančią žmoną. Jis paaiškino kas atsitiko, pareigūnai jį sulaikė dėl to, kad smurtavo prieš žmoną. Labai gailisi, kad taip pasielgė su R.. Supranta, kad jo veiksmai prieš žmoną yra neteisėti.
Nukentėjusioji R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 19-20, 21), kad 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 9.00 val. pas juos į namus atėjo pažįstami. Visi vartojo alkoholį. Apie 10.50 val. draugams išėjus ji dėl savo girtumo vyrui A. M. iškėlė pavydo sceną. Vyrui pradėjo priekaištauti dėl kitos moters. Įvykusio konflikto metu ji paprašė, kad vyras jai įpiltų vyno, tačiau A. M. jai vyno nepylė sakydamas, kad jau gana ir jai liepė eito miegoti, tačiau ji nereagavo. Kai ji nėjo miegoti tada A. M. sugriebė jai už drabužių ir dešine ranka stūmė link lovos. Nuo jo pastūmimo ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant lovos, dešiniu veido skruostu trenkėsi į lango palangę. Pajuto stiprų skausmą savo dešiniajame veido skruoste, skruostas patino, kraujas nebėgo. Ji po to nenurimo ir vėl kėlėsi nuo lovos ir norėjo eiti bei A. prašė, kad jis jai įpiltų vyno, siekė pasiimti vyno butelį nuo stalo. A. nuo stalo paėmė butelį ir padėjo toliau, kad jo nepaimtų, pasakė, kad jau gana. Kai ji pakilo nuo lovos norėdama pasiimti vyno, tuomet A. M. savo dešinės rankos delną uždėjo jai ant smakro ir ją stūmė ant lovos. Kai A. ją stūmė, jo ranka praslydo ir stuktelėjo smūgį į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. jai padavė rankšluostį kraujui nusivalyti. Kadangi iš nosies bėgo kraujas A. M. pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir į namus iškvietė policijos pareigūnus, nes ji vis dar buvo įsiutusi. A. M. policijos pareigūnus iškvietė, kad pareigūnai ją nuramintų. Pareigūnams ji pasakė, kad kraujas iš nosies pradėjo bėgti ir dešinys veido skruostas patino nuo A. M. fizinių veiksmų. Policijos pareigūnai A. M. sulaikė dėl to, kad jis smurtavo prieš ją. Nuo vyro pastūmimų, dešinio veido ir nosies sužalojimų, ji juto fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ji pas gydytojus nesikreipė ir pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Ji šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia, A. M. atleido, pretenzijų neturi.
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios R. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-14, 15-16), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie šiaurinės sienos stovi lova, ant kurios yra patalynė, už lovos sienoje yra langas. Prie visų kitų sienų stovi lentynos, spintos, ant kurių sudėti įvairūs drabužiai. Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta ir nepaimta;
2017 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 8-10) pažymėta, kad R. M. smurtas pasireiškė dešinės akies sužalojimu ir kraujuojančia nosimi;
2017 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (b. l. 11) kaltinamajam ir nukentėjusiajai alkotesteriu patikrintas blaivumas, pritaikius paklaidą nustatyta: R. M. - 2,84, o A. M. - 1,79 promilės girtumas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 11.00 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,79 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą dešine ranka stūmė nuo alkoholio apsvaigusią (nustatytas 2,84 promilių girtumas) sutuoktinę R. M., kuri griūdama trenkėsi į palangę ir susimušė dešinį skruostą, po to dar kartą stumdamas sutuoktinę vieną kartą dešinės rankos delnu jai sudavė į nosį. Tokiais neteisėtais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę R. M., su kuria kaltinamasis ilgus metus kartu gyvena, netoleruotinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 62-64, 66).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą artimoje aplinkoje prieš šeimos narį - sutuoktinę R. M.. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. praeityje neteistas (b. l. 36), 2014 m. gruodžio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 39-47). A. M. Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 35), niekur nedirba (b. l. 48), registruotas darbo biržoje (b. l. 49). Bylos duomenimis liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sutuoktinės atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, vienok, byloje surinktais įrodymais nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patino skruostas, iš nosies bėgo kraujas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, turtinės ir neturtinės žalos iš kaltinamojo priteisti neprašo, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, buvusios taip pat neblaivios nukentėjusiosios elgseną, A. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – 9 mėnesių laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka. Taikant BK 48 straipsnio nuostatas A. M. skirtini įpareigojimai.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 11.20 val. iki 2017 m. spalio 1 d. 10.10 val. (b. l. 57-58, 59), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį:
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);
tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti;
per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą paskirtosios bausmės atlikimo laikotarpį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 11.20 val. iki 2017 m. spalio 1 d. 10.10 val. t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. M. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
