V. N. pagal ANK 120 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-167-805/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00109-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 7.11; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. spalio 11 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis žemės ūkio bendrovėje „Agroplatina“, UAB „Degsnė“, UAB Šilėja“, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylą V. N. atžvilgiu dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, dėl to, kad V. N., būdamas UAB „Degsnė“ vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent:

2016 m. gegužės 6 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 412,39 Eur, nors atsiskaitymo dieną Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonė buvo skolinga 24 816,74 Eur;

2016 m. gegužės 16 d. kreditoriui VMI sumokėta 50,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 766,74 Eur;

2016 m. gegužės 16 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 150,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 766,74 Eur;

2016 m. gegužės 16 d. už banko paslaugas sumokėta 0,58 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 766,74 Eur;

2016 m. gegužės 20 d. darbo užmokesčiui sumokėta 383,24 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 766,74 Eur;

2016 m. gegužės 20 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 422,02 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 766,74 Eur;

2016 m. gegužės 31 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 100,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 865,74 Eur;

2016 m. gegužės 31 d. už banko paslaugas sumokėta 0,29 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 865,74 Eur;

2016 m. gegužės 31 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 710,84 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 24 865,74 Eur;

2016 m. birželio 17 d. darbo užmokesčiui sumokėta 50,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 17 d. darbo užmokesčiui sumokėta 389,31 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 21 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 200,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 21 d. už banko paslaugas sumokėta 0,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 22 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 544,20 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 22 d. už banko paslaugas sumokėta 200,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 600,91 Eur;

2016 m. birželio 30 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 788,50 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 740,91 Eur;

2016 m. liepos 19 d. darbo užmokesčiui sumokėta 493,55 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 861,38 Eur;

2016 m. liepos 22 d. darbo užmokesčiui sumokėta 426,45 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 861,38 Eur;

2016 m. liepos 22 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 455,92 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 861,38 Eur;

2016 m. liepos 29 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 327,45 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 26 930,38 Eur;

2016 m. rugpjūčio 8 d. darbo užmokesčiui sumokėta 300,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 154,45 Eur;

2016 m. rugpjūčio 19 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 213,09 Eur;

2016 m. rugpjūčio 19 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 699,33 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 213,09 Eur;

2016 m. rugpjūčio 31 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 793,68 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 350,09 Eur;

2016 m. rugsėjo 13 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 250,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 122,43 Eur;

2016 m. rugsėjo 13 d. už banko paslaugas sumokėta 0,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 122,43 Eur;

2016 m. rugsėjo 13 d. darbo užmokesčiui sumokėta 300,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 27 122,43 Eur;

2016 m. rugsėjo 20 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 812,35 Eur;

2016 m. rugsėjo 29 d. darbo užmokesčiui sumokėta 100,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 922,35 Eur;

2016 m. rugsėjo 30 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 665,78 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 424,41 Eur;

2016 m. spalio 13 d. darbo užmokesčiui sumokėta 346,47 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 282,72 Eur;

2016 m. spalio 21 d. darbo užmokesčiui sumokėta 411,38 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 370,56 Eur;

2016 m. spalio 28 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 656,23 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 487,56 Eur;

2016 m. lapkričio 11 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 300,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 524,64 Eur;

2016 m. lapkričio 15 d. darbo užmokesčiui sumokėta 180,37 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 524,64 Eur;

2016 m. lapkričio 18 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 561,64 Eur;

2016 m. lapkričio 25 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 486,93 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 411,64 Eur;

2016 m. lapkričio 30 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 210,86 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 507,64 Eur;

2016 m. gruodžio 1 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 120,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 1 d. už banko paslaugas sumokėta 0,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 7 d. kreditoriui VĮ Registrų centras sumokėta 5,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 7 d. už banko paslaugas sumokėta 0,29 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 13 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 300,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 13 d. už banko paslaugas sumokėta 0,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 19 d. darbo užmokesčiui sumokėta 150,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 553,82 Eur;

2016 m. gruodžio 21 d. VMI sumokėta 250,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 303,82 Eur;

2016 m. gruodžio 21 d. už banko paslaugas sumokėta 0,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 303,82 Eur;

2016 m. gruodžio 23 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 303,82 Eur;

2016 m. gruodžio 30 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 269,83 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 353,82 Eur;

2017 m. sausio 20 d. darbo užmokesčiui sumokėta 365,82 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 421,60 Eur;

2017 m. sausio 23 d. VMI sumokėta 50,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 371,60 Eur;

2017 m. sausio 23 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 150,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 371,60 Eur;

2017 m. sausio 23 d. už banko paslaugas sumokėta 1,60 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 371,60 Eur;

2017 m. sausio 31 d. VMI sumokėta 50,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 211,89 Eur;

2017 m. sausio 31 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 200,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 211,89 Eur;

2017 m. sausio 31 d. už banko paslaugas sumokėta 1,60 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 211,89 Eur;

2017 m. sausio 31 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 209,74 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 211,89 Eur;

2017 m. vasario 13 d. darbo užmokesčiui sumokėta 300,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 244,87 Eur;

2017 m. vasario 17 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 934,87 Eur;

2017 m. kovo 13 d. darbo užmokesčiui sumokėta 150,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 798,23 Eur;

2017 m. kovo 15 d. kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 700,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 798,23 Eur;

2017 m. kovo 15 d. už banko paslaugas sumokėta 1,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 28 798,23 Eur;

2017 m. kovo 17 d. darbo užmokesčiui sumokėta 345,80 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 30 458,23 Eur;

2017 m. kovo 31 d. darbo užmokesčiui sumokėta 475,31 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 30 458,23 Eur;

2017 m. balandžio 11 d. darbo užmokesčiui sumokėta 150,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 29 643,64 Eur;

2017 m. balandžio 21 d. darbo užmokesčiui sumokėta 172,90 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 29 673,64 Eur;

2017 m. balandžio 21 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 665,96 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 29 643,64 Eur;

2017 m. balandžio 28 d. įmonės vadovui V. N. sumokėta 249,57 Eur, nors atsiskaitymo dieną VMI įmonė buvo skolinga 29 643,64 Eur.

Be to, pagal įmonės įsakymą atskaitingu asmeniu paskirtas įmonės vadovas V. N. pagal avansines apyskaitas per laikotarpi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. gavo 8 325,03 Eur, o išlaidos iš kasos sudarė 16 753,01 Eur, t. y. 1 470,00 Eur sumokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 1 153,53 Eur sumokėta VMI, 14 129,48 Eur sumokėta teikėjams už prekes ir paslaugas.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo nurodė, kad įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. savo kasoje disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Minėtu laikotarpiu į bendrovės kasą gauta 18 673,99 Eur įplaukų, patirta išlaidų – 18 673,99 Eur, iš kurių 7 219,60 Eur sumokėta darbo užmokesčiui, 8 325,03 atsakingam asmeniui V. N., 15,16 Eur panaudota atsiskaitymams su VĮ Registrų centras ir bankais. Pagal CK 6.930¹ straipsnį 15 559,79 Eur suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi minėtu laikotarpiu įmonė VMI turėjo 29 673,64 Eur nepriemoką, šie VMI patirti nuostoliai turi būti vertinami kaip negautos pajamos. Atsižvelgiant į tai, VMI prašo ją byloje laikyti nukentėjusiuoju ir priteisti iš V. N. 15 559,79 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas A. B. nurodė, kad prašymą palaiko. Paaiškino, kad juridinis asmuo pirmiausia turi atsiskaityti su VMI, po to su klientais. V. N. buvo kartą baustas už analogiško pažeidimo padarymą, dėl to prašo taikyti ANK 120 straipsnio 2 dalį, nes šis pažeidimas vertinamas kaip pakartotinis. Už ankstesnį pažeidimą 2016 m. liepos 24 d. nutarimu jam buvo paskirta 1 448,00 Eur bauda. Bylos nagrinėjimo dienai padengtas gyventojų pajamų mokestis, mokesčiai skaičiuojami nuo nekilnojamojo turto. Užskaitymas yra kaip gyventojų pajamų mokestis, tuo tarpu nekilnojamo turto pajamų mokestis nemažėja. Paaiškino, kad yra galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartis tam, kad nebūtų žlugdomas verslas, tačiau prašymo dėl mokestinės paskolos iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nėra gauta. Paaiškino, kad teismo nutarimas ankstesnėje byloje buvo priimtas 2016 m. gruodžio 30 d. už laikotarpį iki 2016 m. balandžio mėnesio. Nekilnojamojo turto mokestis 2017 m. gegužės 9 d. sudarė 21 934,32 Eur, įmonėje 2017 m. gegužės 17 d. buvo atliktas patikrinimas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Patikrinimo aktas surašytas 2017 m. birželio 2 d. Laikosi nuostatos, kad jeigu padarytas pažeidimas, žalos priteisimo klausimą galima spręsti ir administracinėje byloje. Nurodė, kad nekilnojamojo turto mokestis šiai dienai yra 24 000,00 Eur, t. y. 3 000,00 Eur padidėjęs nuo patikrinimo dienos. Atstovas paaiškino, kad įmonė registruota nuo 1992 m., o šis mokestis atsiradęs nuo 2012 m. birželio 15 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. nurodė, kad dėl žalos išieškojimo iš jo vadovo nenorėtų sutikti, kadangi, neskaitant turto mokesčio, kitas skolas sumažino. Jeigu ne turto mokestis ir negautas leidimas statyboms, teliktų nedidelė skolos suma. Nesumokėtas valstybei nekilnojamojo turto mokestis – ne jo veiklos padariniai. Nurodė, kad nekilnojamas turtas yra ne jo, o įmonės, todėl nemano, kad būtų tikslinga asmeniškai iš jo išieškoti žalą. Paaiškino, kad įmonė užsiima prekybine veikla, yra licencija, leidimai duoti, projektas padarytas, įmonė veikia 7 metai, tačiau skola už nekilnojamąjį turtą yra ženkliai anksčiau susidariusi, t. y. nuo pat veiklos pradžios. Turto mokestis yra 3 procentų dydžio, t. y. pagal turto buvimo vietą didesnis nei kitur. Nurodė, kad jis direktoriumi šioje įmonėje pradėjo dirbti prieš pusantrų metų, įmonės finansinė veikla žinoma, žino, kad pažeista eiliškumo tvarka. Taip nutiko dėl to, kad buvo atsiskaityta ir su tiekėjais, ir darbuotojais, kad visiškai neužsidarytų įmonė, kurioje dirba 4 žmonės. Jis atlyginimo praktiškai negauna, baudas moka akcininkai. Ketina kreiptis į VMI dėl taikos sutarties sudarymo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

V. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeisdamas kreditoriaus – VMI teises ir teisėtus interesus.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta, kad UAB „Degsnė“ vadovo V. N. kaltė nesilaikius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – VMI teises bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo (b. l. 2-15), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiais duomenimis (b. l. 16-18), UAB „Degsnė“ balansų duomenimis (b. l. 19, 20, 21, 22), 2017 m. birželio 2 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 23.30-08) FR1042-3888 (b. l. 23-27), V. N. paaiškinimu (b. l. 28-29), UAB Degsnė“ kasos knygos išrašu (b. l. 35-36, 37-38, 39-40, 41-42, 43-44, 45, 46-47, 48-49, 50, 51-52, 53), UAB „Degsnė avanso apyskaita“ (b. l. 54, 55, 56, 57, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65), Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-776-950/2016 (b. l. 66-69), paties V. N. prisipažinimu, kad visa tai nutiko dėl įmonės finansinės – ūkinės padėties, iš anksčiau susidariusio ir besitęsiančio nekilnojamojo turto, kurio būklė nėra gera, mokesčių įsiskolinimo, ribotų galimybių gauti daugiau pajamų iš ūkinės veiklos. Bylos duomenų kontekste pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „Degsnė“ direktorius V. N. kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pakartotinumas šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jis yra veiką kvalifikuojantis požymis. V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės kaltę pripažįsta, sutinka, jog buvo padarytas pažeidimas, nurodydamas, jo manymu, tai lėmusias priežastis (ANK 35 straipsnis), dalį skolos, pagal teismo posėdyje pateiktus 2 mokėjimo nurodymus, valstybei sumokėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Degsnė“ vadovas V. N., žinodamas apie UAB „Degsnė“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „Degsnė“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad V. N. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „Degsnė“ kreditoriais, todėl spręstina, kad tokiais neteisėtais veiksmais UAB „Degsnė“ vadovas pakartotinai pažeidė kreditoriaus - VMI interesus. Atsižvelgiant į tai UAB „Degsnė“ vadovui V. N. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį sankcijos ribose. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Be to, VMI prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. N. 15 559,79 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, kuris būtų buvęs padengtas, jei V. N. būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuoto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo ir pirmiausiai atsiskaitęs su VMI o ne kitais kreditoriais.

Pažymėtina, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčių nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo – UAB „Degsnė“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius V. N.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. Uždarosios akcinės bendrovės nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFUUC0yOTYtODcwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eATP-296-870/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eATP-296-870/2016">eATP-296-870/2016</a> nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas galėtų turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI reikalavimas turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio VMI išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

V. N. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Loreta Radzevičienė