Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.5 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; suinteresuoti asmenys: J. V., H. V., A. V., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Švenčionių rajono 2-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, nustatančių terminą apeliaciniam skundui paduoti ir reglamentuojančių termino atnaujinimo tvarką, taikymo.
Pareiškėjas, skųsdamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2008 m. liepos 2 d. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti nurodytą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Jis nurodė, kad apeliacinį skundą pateikė 2008 m. balandžio 30 d., t. y. nepraleidęs termino, tačiau skundas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartimi jam buvo grąžintas, nes nebuvo pašalinti apeliacinio skundo trūkumai, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis negavo teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl manė, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo B. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui. Teismas, remdamasis byloje esančiu teismo lydraščiu, nustatė, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, jam buvo išsiųsta 2008 m. gegužės 21 d.; įrodymų, kad apeliantas jos negavo, byloje nėra. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, netenkino prašymo atnaujinti šį terminą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neskundė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl skundo trūkumų. 2008 m. liepos 2 d. teisme gautas pareiškėjo naujas apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, todėl teismas nepriėmė šio skundo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą, nes šis buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių kolegija nepripažino svarbiomis; remdamasi byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjui buvo išsiųsta paštu 2008 m. gegužės 21 d.; visos teismo nutartys pareiškėjui arba jo atstovei buvo išsiųstos paštu. Dėl to, kolegijos teigimu, nebuvo pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiuntė pareiškėjui 2008 m. gegužės 15 d. nutarties ar kad jis šios nutarties negavo. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs 2008 m. birželio 11 d. teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti apeliacinį skundą per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, šios nutarties neskundė, o 2008 m. liepos 2 d. iš naujo pateikė teismui apeliacinį skundą ir prašė atnaujinti terminą jam paduoti. Kolegija, siekdama teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, atsižvelgdama į įstatyme įtvirtintą teismų pareigą bylas išnagrinėti ir sprendimus jose priimti per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, nurodė, kad dalyvaujančio byloje asmens galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą turi būti įgyvendinta per trisdešimt dienų; apeliacijos teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, nėra absoliuti ir galimybė pasinaudoti ja yra ribojama laiku. Kolegija, remdamasi CPK 78 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad teismas sprendžia, kurios termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, todėl, atsižvelgdama į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į apeliacijos svarbą bei į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus ir bylos aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui paduoti.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė neteisingą išvadą, jog jam buvo išsiųsta ir jis gavo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, neįvertino pareiškėjo pateikto įrodymo – AB Lietuvos pašto filialo Utenos apskrities centrinio pašto 2008 m. liepos 28 d. atsakymo, kuriame nurodyta, kad nei pareiškėjo, nei jo atstovės vardu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. birželio 3 d. iš Švenčionių rajono apylinkės teismo registruoti laiškai nebuvo gauti. Kasatoriaus teigimu, visus kitus teismų procesinius dokumentus yra gavęs tiek jis pats, tiek jo atstovė, jie abu negavo tik nurodytos teismo nutarties.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys J. V., H. V. ir A. V. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jos nurodo, kad, pareiškėjui vieną kartą jau padavus apeliacinį skundą (2008 m. balandžio 30 d.) ir teismui jo nepriėmus, teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitiko įstatyme nustatytų trūkumų, įgijo res judicata galią, todėl pareiškėjas neturėjo teisės antrą kartą paduoti apeliacinio skundo, o privalėjo skųsti teismo nutartį. To nepadarius, suinteresuotų asmenų manymu, laikytina, kad teismo nutartis, kuria pirmą kartą atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, yra galiojanti ir teisėta. Siunčiant paštu teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, pagal įstatymą nėra reikalavimo įteikti voką pasirašytinai, todėl svarbi buvo ta aplinkybė, kad teismas procesinį dokumentą išsiuntė pareiškėjui ir nebereikėjo gauti patvirtinimo, ar šis gavo dokumentą. Pareiškėjui pakartotinai pateikus apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą, jis nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodymų vertinimo ir dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją
Kasaciniame skunde keliami procesinių teisės normų, reglamentuojančių termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl kasacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar teismai tinkamai taikė procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias procesinės teisės normas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad prašymą dėl termino atnaujinimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos; pagal nurodyto straipsnio 2 dalį apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepripažino jo nurodytų aplinkybių svarbiomis terminui atnaujinti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vertindama, ar prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėję teismai pagrįstai taikė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo teisines pasekmes ir ar pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, pažymi, kad pagal teismų praktiką tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K.; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Tik peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, atsiranda prielaida kasacijai (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl to, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju galėjo būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir taip nulemti jam galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai įvertindamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto įrodymo – AB Lietuvos pašto filialo Utenos apskrities centrinio pašto 2008 m. liepos 28 d. rašto pareiškėjo atstovei, todėl pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. M.; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. prieš K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K.; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiančių procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė (CPK 346 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Teismas, tik tiksliai nustatęs ir visapusiškai įvertinęs termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, gali teisingai išspręsti šio termino atnaujinimo klausimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, o apeliacinės instancijos teismas šio teismo padarytų pažeidimų nepašalino, padarė proceso teisės pažeidimų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir byla dėl pareiškėjo prašymo perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
