Dėl avanso grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-122/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 42.10;

121.13; 121.21 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Gintaro Kryževičiaus ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ACDC“ ir atsakovų V. V. ir G. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ACDC“ ieškinį atsakovams V. V. ir G. V. dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. spalio 2 d. šalys sudarė preliminariąją pastato pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovų už 10 000 000 Lt gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo atsakovams 500 000 Lt avansą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau nebuvo sudaryta, nes, kredito įstaigoms atsisakius finansuoti pastato įsigijimą, ieškovas 2007 m. lapkričio 26 d. raštu pranešė atsakovams, kad nutraukia sutartį, ir pareikalavo per penkias darbo dienas grąžinti 500 000 Lt avansą.

Nurodydamas, kad sutarties 6.4 punkte buvo susitarta, jog pirkėjas (ieškovas) nebus laikomas kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jeigu pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta dėl to, kad kredito įstaiga atsisakys išduoti pirkėjui 3 500 000 Lt kreditą, ieškovas, tvirtindamas, jog jo kaltės dėl preliminariosios sutarties nutraukimo nėra, nes kredito įstaigos atsisakė išduoti jam nurodyto dydžio kreditą, prašė priteisti iš atsakovų 500 000 Lt pagal nurodytą preliminariąją sutartį sumokėto avanso ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai, teigdami, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei tinkamai nevykdė preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų tam, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, nesutiko su jiems pareikštais reikalavimais ir laikė, jog 500 000 Lt suma turi likti jiems kaip ieškovo pagal preliminariosios sutarties 6.2 punktą mokėtina bauda ir minimalūs atsakovų patirti nuostoliai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovų 200 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2007 m. spalio 2 d. šalys sudarė preliminariąją pastato pirkimo-pardavimo sutartį, joje įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią už 10 000 000 Lt kainą bus perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Preliminariosios sutarties 2.2.1 punkte šalys susitarė, jog 500 000 Lt dydžio kainos dalį pirkėjas (ieškovas) sumoka pardavėjui (atsakovams) preliminariosios sutarties pasirašymo metu.

Preliminariosios sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad, pardavėjui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, jog pirkėjas pažeidė sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir nepašalino šių pažeidimų per pardavėjo nustatytą papildomą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip dvidešimt dienų, visa pirkėjo pardavėjui sumokėta 500 000 Lt kainos dalis lieka pardavėjui, ir tai laikoma pirkėjo bauda bei minimaliais pardavėjo patirtais nuostoliais dėl pirkėjo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Sutarties 6.4 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas nelaikomas kaltu dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir jam netaikomos sutarties 6 dalyje nustatytos sankcijos, jeigu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta dėl to, jog kredito įstaiga atsisako išduoti pirkėjui 3 500 000 Lt dydžio kreditą pastatui (jo daliai) įsigyti arba lizingo bendrovė nesutinka pirkti pastato pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas.

Byloje esančių AB SEB Vilniaus banko 2007 m. spalio 15 d., UAB „SEB VB lizingas“ 2007 m lapkričio 23 d., UAB „Hansa lizingas“ 2007 m. gruodžio 18 d., UAB „DnB NORD lizingas“ 2007 m. gruodžio 18 d. ir UAB „SAMPO banko lizingas“ 2007 m. gruodžio 21 d. raštų duomenimis, ieškovui atsisakyta suteikti 3 500 000 Lt kreditą bei nesutikta finansuoti pastato, esančio Neringos mieste, Naglių g. 17, įsigijimo lizingo būdu. Atsakovai sutiko padaryti tam tikrų nuolaidų, tačiau ieškovas į kredito įstaigas dėl ginčo pastato įsigijimo finansavimo papildomai nebesikreipė.

Iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2007 m. gruodžio 31 d.) pagrindinė pastato pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui 2007 m. lapkričio 26 d. raštu nutraukus preliminariąją sutartį dėl to, kad kredito įstaigos atsisakė išduoti 3 500 000 Lt kreditą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintos pareigos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė kredito įstaigoms palankesnių atsakovų pasiūlymų, kuriais remdamosi kredito įstaigos, į kurias kreipėsi ieškovas, galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo galimybes, nesikreipė į kitas kredito įstaigas, teismas darė išvadą, jog ieškovas nesielgė pakankamai rūpestingai, kad būtų įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimti įsipareigojimai, t. y. kad ieškovui būtų suteiktas kreditas ir sudaryta pagrindinė sutartis. Laikydamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai būtų nevykdę ar atsisakę vykdyti savo įsipareigojimus, teismas konstatavo, kad nėra jų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pripažinęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė, jog jis privalo padengti atsakovų patirtus nuostolius, šiuo atveju – sumokėti 500 000 Lt baudą, kuri pagal sutarties 6.2 punktą laikytina ir minimaliais pardavėjo patirtais nuostoliais, kurių dydžio tokiu atveju atsakovai neturi įrodinėti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys baudos dydį nustatė tarpusavio susitarimu, sutarties neįvykdymo pasekmės joms buvo žinomos ir bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai negalėjo įgyvendinti kitų savo ketinimų, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo sudaryti sandorių dėl kito nekilnojamojo turto, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti sutartyje nustatytos 500 000 Lt baudos dydžio (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą šiuo atveju laikydamas bauda, teismas sprendė, kad atsakovai pagrįstai negrąžina ieškovui nurodytos baudos sumos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be pirmiau išvardytų aplinkybių, nustačiusi, kad ieškovas dar 2007 m. lapkričio 19 d., t. y. iki gaudamas lizingo bendrovių atsakymus dėl ginčo pastato įsigijimo finansavimo, elektroniniu paštu atsiuntė atsakovams tos pačios dienos susitarimą dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios pastato pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir išankstinio mokėjimo grąžinimo, konstatavo, jog sprendimą nutraukti preliminariąją sutartį ieškovas priėmė remdamasis vienintelės kredito įstaigos – AB SEB Vilniaus banko – neigiamu atsakymu dėl nekilnojamojo turto įsigijimo finansavimo. Teisėjų kolegija taip pat pagrįstu pripažino pirmosios instancijos teismo argumentą, kad ieškovas nepateikė kredito įstaigoms ieškovui palankesnių atsakovų pasiūlymų, kuriais remdamosi kredito įstaigos galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo galimybes. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad ieškovas šių pasiūlymų pagrindu galėjo tikėtis jam palankesnės kredito įstaigų pozicijos dėl kredito suteikimo. Laikydama, kad ieškovas, sudarydamas su atsakovais preliminariąją sutartį ir nustatydamas gyvenamojo namo pirkimo terminą, kai dar nebuvo žinoma, ar bus įmanoma gauti kreditą, be to, iniciatyviai ir aktyviai nesiekdamas jį gauti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuoti ieškovo kaltę dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo, kartu pripažindama pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu dėl atsiradusių nuostolių kompensavimo atsakovams (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų patirtų nuostolių dydžio. Iš dalies sutikdama su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo sumokėtą avansą sutartine bauda, teisėjų kolegija nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas mokėjo atsakovams pinigus kaip avansą, su tuo sutinka ir atsakovai, tačiau, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kartu darė išvadą, jog ieškovo sumokėtą avansą, laiku nesudarius pagrindinės sutarties ir jo negrąžinus, galima laikyti ir atsakovų patirtais nuostoliais. Pažymėjusi, kad ieškovo atsakovams sumokėto avanso negalima laikyti sumokėtomis netesybomis, todėl šiuo atveju gali būti taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į avanso dydį, į tai, kad ieškovas siekė kiek įmanoma greičiau išspręsti ginčą, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų apie realius atsakovų patirtus nuostolius, sprendė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atsakovams sumokėta 500 000 Lt suma laikytina minimaliais atsakovų patirtais nuostoliais, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Dėl to teisėjų kolegija laikė, kad tikslinga grąžinti ieškovui dalį sumokėto avanso. Atkreipusi dėmesį į tai, kad atsakovai nurodė, jog, ieškovui neįvykdžius prievolės, dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje patirs daug didesnių nuostolių už ieškovo sumokėtą avansą, tačiau šių nuostolių byloje neįrodinėjo, kartu laikydama, kad įrodymų nebuvimas ar nepakankamas buvimas neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius, teisėjų kolegija nurodė, jog, spręsdama priteistinų netesybų dydį, atsakovo nuostolių, realiai patirtų dėl ieškovo prievolės neįvykdymo, dydžio klausimo nesvarsto ir nesprendžia. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo pagrindą iš dalies patenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti jam iš atsakovų 200 000 Lt sumokėto avanso (CK 6.71, 6.73, 6.165 straipsniai).

III. Teisiniai kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. V. ir G. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas bei priimtas naujas sprendimas iš dalies patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovų 200 000 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą atmesti ieškinį. Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovui iš atsakovų 200 000 Lt pagal ginčo preliminariąją sutartį sumokėto avanso, netinkamai taikė netesybas ir nuostolių atlyginimą (nuostolių dydžio nustatymą), taip pat netesybų ir nuostolių santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.210, 6.261 straipsnius) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos. Kasatorių teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būtinais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kasatorių teigimu, preliminariojoje sutartyje nustatyta 500 000 Lt bauda atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, 6.261 straipsnyje nustatytus minimalius nuostolius. Jie (kasatoriai) patyrė realių nuostolių dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ir įrodė tai į bylą pateiktais argumentais bei įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

2. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Ieškovas 500 000 Lt kasatoriams sumokėjo 2007 m. spalio 2 d. Kadangi preliminariosios sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad tam tikromis aplinkybėmis 500 000 Lt lieka kasatoriams, ir tai laikoma ieškovo bauda bei minimaliais kasatorių patiriamais nuostoliais, tai, kasatorių teigimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog galimas netesybas ieškovas sumokėjo iš anksto. Tai reiškia, kad, ieškovui pažeidus preliminariąją sutartį ir atsiradus jo civilinės atsakomybės pagrindams, netesybos negalėjo būti grąžinamos ieškovui, taip pat negalėjo būti mažinamos CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu.

3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovų atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pateiktų argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad, ieškovui neįvykdžius preliminariosios sutarties ir atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovai patyrė realių nuostolių, nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad sutartinių netesybų dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus ir CK 6.261 straipsnio nuostatas dėl preziumuojamų minimalių kreditoriaus nuostolių, taip pat dėl argumentų, susijusių su CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl negalimumo mažinti netesybas taikymu, o vertino tik ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus. Taip skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, buvo priimta pažeidžiant šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

4. Ieškinyje ir kituose procesiniuose sprendimuose bei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovas nekėlė netesybų dydžio, netesybų ir nuostolių proporcingumo klausimų, neprašė netaikyti netesybų ar jas sumažinti Šie klausimai pirmą kartą buvo iškelti tik ieškovo apeliaciniame skunde. Kasatorių manymu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės, nebuvusios ieškinio pagrindu, negalėjo būti apeliacijos dalykas (CPK 312 straipsnis).

Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovas UAB „ACDC“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl 200 000 Lt bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ieškovui iš atsakovų priteisimo palikti nepakeistą. Ieškovo nesutikimas su atsakovų kasaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriai sutartinių netesybų (baudos) dydžio protingumą grindžia ne įrodinėdami realiai jų patirtus nuostolius, o pateikdami įstatyminių netesybų dydžio skaičiavimus. Sutartinės baudos dydžio protingumas negali būti vertinamas pagal įstatyminių netesybų dydį, nes tai prieštarautų CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai netesybų mažinimo taisyklei, taip pat dėl to, kad įstatyminiai delspinigiai ir sutartinė bauda iš esmės skiriasi tiek pagal atsiradimo pagrindą, tiek pagal skaičiavimo tvarką.

2. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo realiai patirtus nuostolius, todėl bet kokio dydžio netesybų suma, grąžinta atsakovams, yra jų gauta nauda.

3. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo atsakovams ne 500 000 Lt netesybų, o 500 000 Lt avanso (preliminariosios sutarties 2.2.1 punktas). Kadangi ieškovo sumokėta pinigų suma buvo skirta būtent iš anksto atsiskaityti pagal būsimą pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o ne atsakovų būsimiems nuostoliams atlyginti, tai darytina išvada, kad ieškovas nėra geruoju sumokėjęs atsakovams sutartyje nustatytų netesybų. Dėl to CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, šiuo atveju neužkerta kelio neprotingai didelėms netesyboms sumažinti.

4. Teismas, nusprendęs priteisti netesybas, privalo ex officio patikrinti, ar netesybos yra protingo dydžio. Teismo pareiga kontroliuoti netesybų protingumą kyla iš įstatymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl suinteresuotai šaliai nebūtina ir neprivaloma reikšti atskirą reikalavimą dėl netesybų mažinimo. Be to, apeliaciniame skunde, kuriame ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, išdėstyti argumentai, susiję su teismo pareiga mažinti priteisiamas netesybas, šiuo atveju reiškė pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką, o ne naują reikalavimą apeliaciniame procese. Dėl to nepagrįsti atsakovų kasacinio skundo argumentai dėl CPK 312 straipsnio pažeidimo.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „ACDC“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 300 000 Lt avanso priteisimo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovų 500 000 Lt avanso bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu taikydamas ieškovui civilinę atsakomybę, neatsižvelgė į preliminariosios sutarties 6.4 punkte esantį teisėtą ir galiojantį šalių susitarimą dėl civilinės atsakomybės netaikymo (ribojimo). Taip buvo pažeistos CK 6.156 straipsnio 1 dalies, 6.252 straipsnio nuostatos.

2. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu faktiškai priteisdamas atsakovams iš ieškovo sutartines netesybas už tokius preliminariosios sutarties pažeidimus, už kuriuos nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytos netesybos, pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.72 straipsnio, 6.258 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, pagal kurias netesybos gali būti priteisiamos tik už tokius neteisėtus veiksmus ir tik tais atvejais, kai tai aiškiai nustatyta šalių susitarime dėl netesybų taikymo arba įstatyme. Preliminariosios sutarties 6.2 punkte šalys aiškiai ir detaliai susitarė, kuriai sutarties šaliai, už kokius sutarties pažeidimus ir kokia tvarka gali būti taikomos netesybos, todėl jokiais kitais atvejais netesybos negalėjo būti priteisiamos. Kadangi šiuo atveju preliminarioji sutartis buvo nutraukta ne pagal sutarties 6.2 punkte nustatytą procedūrą (atsakovai niekada nenustatė termino tariamiems sutarties pažeidimams pašalinti, taip pat nenutraukė sutarties (sutartį dėl objektyvių priežasčių nutraukė ieškovas), tai nebuvo jokio pagrindo sutartinėms netesyboms taikyti.

3. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo kaltei konstatuoti remdamasis aplinkybe, kad ieškovas nepateikė kredito įstaigoms palankesnių atsakovų pasiūlymų, kuriais remdamosi kredito įstaigos galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo aplinkybes, faktiškai priteisė atsakovams sutartines netesybas už ieškovo atsisakymą derėtis dėl sutarties pakeitimo bei pakeisti sutartį. Taip teismas pažeidė CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus derybų laisvės ir sutarčių laisvės principus. Be to, pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį pareiga sumokėti netesybas gali atsirasti tik kaip sutartinių prievolių pažeidimo pasekmė, todėl, nesant galiojančios sutartinės prievolės, negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė netesybų forma už tokios prievolės pažeidimą. 4. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas, kad ieškovas kredito įstaigoms nepateikė palankesnių atsakovų pasiūlymų, kuriais remdamosi kredito įstaigos galbūt būtų kitaip įvertinusios kredito išdavimo galimybes, skundžiamą sprendimą grindė ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis ir spėjimais, be to, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams. Taip teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovai neatliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymo CK 6.131-6.140 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai negalėjo atsisakyti priteisti ieškovui jo sumokėtą avansą (jo dalį). Be to, atsakovai nereiškė priešieškinio šioje byloje ir neprašė taikyti įskaitymą, todėl, atlikdami įskaitymą ir taip atsisakydami priteisti ieškovo sumokėtą avansą (jo dalį), teismai peržengė ieškinio reikalavimų ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, procesinius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai) bei ieškovo teisę būti išklausytam.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovai V. V. ir G. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Nesutikimą su ieškovo kasaciniu skundu atsakovai grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, nurodyta, kad, preliminariojoje sutartyje nustačius netesybas, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Šiuo atveju ieškovo sumokėtas 500 000 Lt avansas atitiko preliminariosios sutarties 6.2 punkte nustatytų netesybų dydį, todėl atsakovai neturėjo prievolės grąžinti ieškovui 500 000 Lt.

2. Nepagrįsti ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad netesybos ieškovui galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jeigu, laikydamiesi preliminariosios sutarties 6.2 punkte nustatytos procedūros, sutartį dėl ieškovo padarytų pažeidimų būtų nutraukę atsakovai. Nors preliminariojoje sutartyje neaptarta konkreti situacija, kai sutartį neteisėtai vienašališkai nutraukia ieškovas, tačiau, sistemiškai vertinant visą preliminariąją sutartį, akivaizdu, kad netesybos – 500 000 Lt bauda – taikytina tiek tuo atveju, kai nukentėjusi šalis nutraukia sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo, tiek tuo atveju, kai sutartį pažeidusi šalis pati vienašališkai nutraukia sutartį.

3. Teismai civilinę atsakomybę ieškovui taikė dėl to, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, netinkamai vykdė savo prievoles, elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį. Dėl to ieškovo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai civilinę atsakomybę jam taikė už preliminariosios sutarties 6.4 punkte nurodytus veiksmus, t. y. sutarties nutraukimą, negavus kredito įstaigos finansavimo, taip pat už tai, kad jis atsisakė derėtis su atsakovais.

4. Aplinkybių, kad ieškovas kreipėsi tik į vieną kredito įstaigą ir nepateikė kredito įstaigoms palankesnių atsakovų pasiūlymų, pagrindu teismai padarė išvadą, kad ieškovas nesielgė rūpestingai ir nesiekė, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Šiai išvadai padaryti teismams nebuvo būtina konstatuoti, kad kredito įstaigos neabejotinai būtų suteikusios ieškovui kreditą ar lizingo paslaugą, nes toks konstatavimas nebuvo būtina sąlyga ieškovo kaltei nustatyti. Dėl to nepagrįsti ieškovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinti bei civilinei atsakomybei už tokio įsipareigojimo nesilaikymą taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; ir kt.).

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose.

Preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A.N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tokiu atveju svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje, ir nuostolių atlyginimo santykį.

Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartyje nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje preliminariosios sutarties šalys susitarė dėl netesybų (baudos) dydžio ir jų mokėjimo sąlygų (preliminariosios sutarties 6.1-6.4 punktai) bei kad netesybas mokės šalis, jeigu gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl šalies kaltės. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis nesikreipė į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo, nesielgė rūpestingai ir aktyviai, kad būtų įvykdyti ikisutartiniai įsipareigojimai. Ieškovas, nesikreipdamas į kitas kredito įstaigas, išskyrus tuometį AB SEB Vilniaus banką, dėl kredito gavimo, ir tam dar esant laiko, 2007 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovams susitarimą dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties nutraukimo, o 2007 m. lapkričio 26 d. preliminariąją sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, spręsdamas dėl apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo, vadovaujasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas nagrinėja tik teisės klausimus. Šalies kaltė yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl kasacinių skundų argumentų, kuriais keliami fakto klausimai, nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas netesybų (baudos) dydį nuo 500 000 Lt iki 200 000 Lt, motyvavo tuo, kad netesybos yra aiškiai per didelės, atsakovai neįrodinėjo nuostolių dydžio bei nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo atsakovams sumokėta 500 000 Lt avanso suma laikytina minimaliais atsakovų patirtais nuostoliais, nes tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas priteistą baudą, netinkamai taikė netesybų institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalį. 6.258 straipsnio 3 dalį) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasatoriai (atsakovai) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas, nes jos ieškovo jau buvo atsakovams sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovo sumokėto atsakovams avanso nelaikė geruoju sumokėtomis netesybomis, nes preliminariosios sutarties 2.2.1 punkte aiškiai nurodyta, kad pirkėjas sumoką pardavėjui 500 000 Lt dydžio „kainos dalį“. Tai patvirtina ir ieškovo veiksmai, kuriais jis, tiek siūlydamas atsakovams nutraukti preliminariąją sutartį, tiek ją nutraukdamas, reikalavo, kad atsakovai grąžintų jam sumokėtą sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008).

Kiti ieškovo ir atsakovų kasacinių skundų argumentai yra fakto, o ne teisės klausimai, teisiškai nereikšmingi, neišsamūs ir nepatvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius

Pranas Žeimys