Dėl valstybinės žemės pripažinimo laisva (neužstatyta) žeme ir įpareigojimo parengti žemės sklypo planą

Civilinė byla Nr. 3K-3-194/2009

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Č. ir V. S. ieškinį atsakovams: Kauno miesto savivaldybei, L. Z., I. A., D. V. M., daugiabučio namo savininkų bendrijai „Technika“ dėl valstybinės žemės pripažinimo laisva (neužstatyta) žeme ir įpareigojimo parengti žemės sklypo planą; trečiasis asmuo – Kauno apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo; ar civilinė byla pagal ieškinį pripažinti, kad O. A. S. iki žemės nacionalizavimo valdyta 578 kv. m žemės dalis Kauno mieste (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) žemė, ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę parengti šio žemės sklypo planą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, yra teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Ieškovai nurodė, kad po jų tėvo M. S. mirties įgijo teisę pretenduoti į O. A. S. turtą, kurį ši testamentu paliko ieškovų tėvui; įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1265/2004 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. A. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 1464 kv. m žemės sklypą Kauno mieste (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė rengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), planą, argumentavo, kad grąžintinoje žemėje yra suformuoti du žemės sklypai – A. P. nuosavybės teise priklausantis 490 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini) ir namų valdos užimtas 1485 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini), priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Ieškovai reikalavimą grindė tuo, kad žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) ir besiribojanti su sklypais (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta); pagal 1994 m. suderintą žemės sklypo suformavimo projektą (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 603 kv. m, bet ne 1485 kv. m žemės sklypas, todėl likusi žemės dalis nelaikytina žemės sklypu, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ar skirtas visuomenės poreikiams naudoti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad O. A. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalis 578 kv. m, esanti Kauno mieste (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) žemė; paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę parengti laisvos (neužstatytos) 578 kv. m žemės sklypo planą ir jį pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, nes išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne CK normų, bet specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pripažinti ginčo žemės sklypą esant laisva (neužstatyta) žeme, teismas nurodė, kad dalis O. A. S. valdytos žemės patenka į namų valdos (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau ši žemė priskirtina valstybės išperkamai ir nėra dėl to ginčo. Byloje esančiais Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 21 d. duomenimis, grąžintinoje teritorijoje yra suformuoti trys žemės sklypai: 490 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1994 m. suprojektuotas 603 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas prie DNSB „Technika“. Spęsdamas dėl DNSB „Technika“ teisės naudotis jam 1962 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimu skirtu apie 2750 kv. m žemės sklypu, teismas pripažino, kad jis skirtas, pažeidžiant tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytą tvarką, naudojimasis žeme neįteisintas, inventorinės bylos duomenimis, GNSB „Technika“ namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojamos teritorijos ribos nepažymėtos; be to, sprendžiant dėl DNSB „Technika“ teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą, svarbu tai, kad bendrija faktiškai nenaudoja žemės dalies, į kurią pretenduoja ieškovai. Teismas sprendė, kad tokiu atveju ieškovų teisių apimtis saistoma namų valdos (duomenys neskelbtini) naudotojų interesų bei jų išreikštos valios įsigyti nuosavybėn 603 kv. m žemės sklypą; vadinasi, likusi šios namų valdos inventorizuota 578 kv. m žemė pripažintina laisva (neužstatyta) žeme. Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateikto laisvos neužstatytos žemės plano patvirtinama, jog žemės sklypas yra suformuotas, jo ribos detaliuoju planu nebegali būti apibrėžiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus, juos iš dalies tenkino, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą, civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau, priešingai nei pirmosios, apeliacinės instancijos teismas laikė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir ieškinyje nurodyto viešojo administravimo subjekto neveikimo teisėtumo patikrinimas – viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis), todėl šiame procese kylančius ginčus nagrinėja ne bendrosios kompetencijos, bet administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas; teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teismo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu turi būti atsisakyta priimti pareiškimą, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovų ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą ir iškėlė civilinę bylą dėl ginčo, nenagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme (kitiems atsakovams materialinio–teisinio reikalavimo apskritai nepareikšta). Rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės ir neturi teisės perduoti ją nagrinėti administraciniam teismui, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), tačiau tokia bylos baigtis, kolegijos vertinimu, neužkirs kelio suinteresuotiems asmenims pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatoriai (ieškovai) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CPK 1 straipsnio 1 dalies, 4, 25 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ginčo esmės, todėl netinkamai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą; sprendžiant administracinių ir civilinių teisinių ginčų atribojimo klausimą, būtina nustatyti kiekvieno, taip pat pagrindinio, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, reikalavimo teisinę prigimtį ir pobūdį. Šioje byloje reikalavimas dėl pripažinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti ginčo žemės priklausomumą ir paneigti jos naudotojų teises. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus (sklypų (duomenys neskelbtini) įgijimo, suformavimo dokumentus ir naudojimo aplinkybes), pagrįstai pripažino ginčo žemės sklypą esant laisva (neužstatyta) žeme; teismo sprendimo motyvai išskirtinai susiję su žemės naudojimo santykių įvertinimu bei atsakovų žemėnaudos pasibaigimo fakto nustatymu patvirtina civilinį teisinį ginčo pobūdį. Kadangi ginčo žemės teritorija, į kurios grąžinimą pretenduoja kasatoriai, šiuo metu inventorizuota kaip dviejų valdų naudojamas žemės sklypas, tai pirmosios instancijos teismas įvertino sklypų (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo santykių teisėtumą. Ginčas, kilęs iš valstybinės žemės naudojimo teisinių santykių, kaip ne kartą nurodė Specialioji teisėjų kolegija, yra civilinio teisinio pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nutartis byloje UAB „Adema“ prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis byloje UAB „Lucanika“ prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją; ir kt.). Byloje dalyvauja atsakovais fiziniai asmenys, jie nėra viešojo administravimo subjektai, todėl negali būti atsakovai administracinėje byloje; toks reikalavimas administracinėje byloje apskritai negalėtų būti tenkinamas, tai reikštų kasatorių procesinių teisių kreiptis į teismą teisminės gynybos suvaržymą.

2. Dėl netinkamo dviejų ieškinio reikalavimų santykio ir įtakos įvertinimo, nustatant ginčo pobūdį. Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis; kasatorių teisės buvo pažeistos ir ginčas kilo ne dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės padarytų pažeidimų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet dėl neatkurtų nuosavybės teisių, nepagrįstai laikant, kad ginčo žemės sklypas priklauso namų valdoms (duomenys neskelbtini); atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad nuosavybės teisės neatkuriamos, nes atsakovai yra ginčo žemės naudotojai. Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą šį ieškinio reikalavimą, taip iš esmės sprendė, kad, nustačius atsakovų – (duomenys neskelbtini) žemės naudotojų – teisių nebuvimą į kasatoriams grąžintiną žemę, viešojo administravimo funkcijos turi būti vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Vadinasi, bylą nagrinėjantis teismas kasatorių nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste pirmiausia turėjo įvertinti atsakovų – namų valdų (duomenys neskelbtini) žemės naudotojų teisių apimtį į ginčo žemės sklypą ir apskritai teisių buvimą, t. y. vertinti susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, tai padarius, spręsti dėl viešojo administravimo funkcijų vykdymo. Tokia teisinė situacija šioje byloje suponavo dominuojantį civilinio pobūdžio reikalavimą.

3. Dėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtina nagrinėti ginčus, kurių išsprendimas nėra saistomas pirmesnio ar tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje R. V. B. prieš J. A., bylos Nr. 3K-3-557/2004, išaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje priimtas administracinis aktas vertintinas kaip labiau susijęs su asmenų civilinėmis teisėmis, nei su viešojo administravimo santykiais; akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami neatskiriamai nuo šalių ginčo dėl jų civilinių teisių apimties išsprendimo, t. y. byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Tokia išvada atitinka Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką dėl rūšinio teismingumo (Administracinių teismų praktika 1, p. 283-287; 2, p. 265-266). Šios kolegijos nutartyse pažymimas administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik ginčo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 11 d., 2004 m. liepos 7 d., 2004 m. birželio 9 d. nutartys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje P. M. prieš J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000, Teismų praktika 14).

4. Dėl nepagrįstai netaikytos absorbcijos taisyklės. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino būtinumo byloje taikyti absorbcijos taisyklę; bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis byloje J. Š. ir kt. prieš Č. S. ir kt; 2004 m. birželio 9 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją; ir kt.). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų taip pat išplaukia, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtinas grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje nagrinėjimas.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas DNSB „Technika“ prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, jog netinkamai nustatyti ginčo teisinio santykio prigimtis ir pobūdis ir neatskleista ginčo esmė nulėmė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl bylos teismingumo administraciniam teismui. Kasatoriai nurodė atsakovais privačius (fizinius ir juridinius) asmenis, tačiau nė vienam iš jų nepareiškė civilinio materialinio teisinio reikalavimo; kasatoriai negynė galbūt pažeistos civilinės materialinės teisės, ja nesirėmė, ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nenurodė. Atsakovo vertinimu, kasatoriai gina ne savininko, bet viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, šiems netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, pažeistas teises. Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, kaip nurodė Specialioji teisėjų kolegija, yra viešojo administravimo sritis. Nors kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žemės pripažinimo laisva (neužstatyta) išsprendimas saistomas fizinių asmenų kilusio ginčo dėl teisės naudotis žemės sklypu, tačiau kasatoriai nėra žemės sklypo, dėl kurio būtų suformuoti reikalavimai, savininkai, naudotojai ar kitų civilinių teisių turėtojai; byloje nėra kitų asmenų, kurie turimų civilinių teisių pagrindu reikštų reikalavimus dėl ginčo žemės. Kadangi kasatorių teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kildintina ne iš civilinių, bet iš administracinių teisinių santykių, tai teisė nėra absoliuti; įgyvendintina tiek, kiek tokia teisė nustatyta specialiojo įstatymo, kurio vykdymas yra su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu susijusi valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla viešojo administravimo srityje; ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme. Tokios praktikos laikosi Specialioji teisėjų kolegija. Dėl to kasatorių reikalavimas dėl konkrečios žemės, esančios miesto teritorijoje, priskyrimo laisvai (neužstatytai) žemei, turi būti nagrinėjamas teisių, įgyvendintinų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo sąlygas ir tvarką, kontekste; įstatymo, bet ne CK nustatyta, kokia žemė ir kokia tvarka bei kokių institucijų sprendimais yra priskiriama (suplanuojama bei įforminama) prie laisvos (neužstatytos) bei grąžintinos žemės, kokia žemė, nesvarbu laisva ji ar ne, asmenims negrąžinama, tačiau yra valstybės išperkama. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo metu atliekamos administracinės procedūros, kurias užbaigus ir patvirtinus teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, bus nustatytas DNSB „Technika“ pastatui priskirtas ir jam eksploatuoti skirtas žemės sklypas. Pirmiau nurodyto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad natūra negrąžinama ir atitinkamai valstybės išperkama žemė už ją atlyginant įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išplaukia, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) žeme; jeigu yra požymių, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (jis atsispindi miesto bendrajame ar teritorijos specialiajame plane), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, planas nepatvirtintas, žemės grąžinimas natūra negalimas, kol detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes. Atsakovas nurodo ir kitus nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad byloje pareikštas reikalavimas pripažinti, jog žemė yra laisva (neužstatyta), kilęs iš administracinių teisinių santykių; nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o nuosavybės teisių atkūrimą ir turto grąžinimą vykdančių valstybės ir savivaldybės institucijų veikla yra viešojo administravimo sritis. Kasatoriai įvardijo atsakovais fizinius asmenis, tačiau, siekdami nuginčyti jų teises į naudojamą žemės sklypą, jiems nepareiškė konkrečių reikalavimų, taip paneigė ginčo civilinį pobūdį. Iš tikrųjų nagrinėjamo ginčo esmė yra nuosavybės teisių atkūrimas natūra; taigi kilęs ginčas ne dėl savininko teisių gynimo, bet dėl to, ar žemės sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisva (neužstatyta) žemė. Toks reikalavimas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo aspektu. Kasatoriai nurodo, kad jų teisės pažeidžiamos, nes atsakovas atsisako parengti neužstatytos žemės dalies planą, argumentuodamas, jog tai yra valstybės išperkama žemė. Vadinasi, ieškinio argumentų pagrįstumas gali būti patikrintas, atsižvelgiant į pirmiau nurodyto įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas yra atsakovui priskirta veikla viešojo administravimo srityje, t. y. sprendžiant pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo, vertinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas; ginčas kilęs viešojo administravimo srityje. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui atitinka Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką; administraciniai teismai nagrinėja bylas, kuriose keliami šiai bylai tapatūs reikalavimai; teismas, spręsdamas ginčą, pirmiausia turi vertinti teisinius santykius, susiklosčiusius viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (nuosavybės teisių atkūrimas, žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, priskyrimas valstybės išperkamai žemei, laisvo (neužstatyto) žemės sklypo plano parengimas ir kt.).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės bylos rūšinį teismingumą nustatančių civilinio proceso normų taikymo klausimas.

Dėl bylos rūšinį teismingumą nustatančių CPK normų aiškinimo ir taikymo

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kokias bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka. Kilęs bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo ginčas dėl bylos teismingumo nagrinėjamas Specialiosios teisėjų kolegijos (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Specialioji teisėjų kolegija formuoja bylų paskirstymo praktiką pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo.

Šioje byloje nagrinėjami du ieškinio reikalavimai, t. y. reikalavimas pripažinti, kad O. A. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalis 578 kv. m, esanti Kauno mieste (duomenys neskelbtini), yra laisva žemė; reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti O. A. S. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, esančios Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, kurio dydis 578 kv. m, planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui. Pažymėtina tai, kad Specialioji teisėjų kolegija nesprendė dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo. Teisėjų kolegija laiko, kad kasatoriai, siekdami nuginčyti sklypo naudotojų teises į žemės sklypą, jiems nepareiškė konkrečių reikalavimų; kasatoriai negina savo kaip savininkų teisių, bet kelia esminį klausimą dėl valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veiklos bei pareigų atlikimo viešojo administravimo srityje, šiems įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo nuostatas; dėl to konstatuotina, kad ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad kasatoriai Kauno apygardos administraciniame teisme buvo pareiškę tapatų, kaip ir šioje byloje, reikalavimą, tačiau skundas teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, šiems nepasinaudojus privaloma išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka (T. 1, b. l. 25, 26). Nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, rodė kasatorių tam tikros pozicijos dėl ginčo priskirtinumo administraciniam teismui susiformavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne vieną kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne CK normų, bet specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. J. ir kt. prieš Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2007; ir kt.); šiuo atveju kasatorių teisės ir jų keliami reikalavimai kildintini išskirtinai iš administracinių teisinių santykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, todėl kilusio ginčo išsprendimas priskirtinas administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti taip pat laikosi nuostatos, kad viešosios teisės normų reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimas, jo įgyvendinimą vykdančių valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla yra viešojo administravimo sritis, ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme.

Dėl pirmiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo teiginį, kad šiuo atveju būtina nustatyti ir įvertinti ginčo žemės priklausomumą ir paneigti šios žemės naudotojų teises į ginčo žemės sklypą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčas kilęs iš valstybės žemės naudojimo teisinių santykių ir susijęs su žemės naudojimo santykių teisėtumo įvertinimu bei atsakovų žemėnaudos pasibaigimo fakto nustatymu. Kasatoriai savo teisių pažeidimu laiko tai, kad Kauno miesto savivaldybė atsisakė parengti neužstatytos žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) planą, laikydama, jog sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei; kasatoriai įrodinėjo, kad ginčo žemės sklypo dalis negali būti priskirta valstybės išperkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant reikalavimą dėl pripažinimo, vertinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas, t. y. sprendžiama, ar yra teisėtas atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsisakymas parengti neužstatytos žemės dalies planą, argumentuojant, jog tai yra valstybės išperkama žemė. Vadinasi, taip patvirtinama, kad viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo administravimo srityje, šiam įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kartu reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tačiau su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti; priešingai nei teigiama, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijų ir nurodė konkrečias kasacinio teismo nutartis, kuriose išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai šiuo klausimu.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CPK normas klausimui dėl bylos rūšinio teismingumo išnagrinėti, kitų kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas nėra aktualus, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė