Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-196/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.20; 125.10.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Birutės Janavičiūtės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statybų skliautas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Maternas“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų skliautas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas atliko pagal šalių sudarytą rangos sutartį dalį darbų, kuriuos atsakovas priėmė, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau už juos nesumokėjo. Ieškovas prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 10904,85 Lt skolos, 245,35 Lt delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino.

Atsakovas pareiškė prieštaravimus, o ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 26 d. sprendimu panaikino 2007 m. rugsėjo 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. balandžio 27 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti objekto apšiltinimo ir tinkavimo darbus, o atsakovas – priimti šiuos darbus ir už juos apmokėti pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad 2007 m. gegužės 31 d. ieškovas atliko dalį darbų (617,64 kv. m), tačiau, teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2007 m. birželio 23 d., atliko visus apšiltinimo darbus. Pagal šalių sudarytos statybų rangos sutarties 5.2 punktą užsakovas turi teisę visiškai arba iš dalies nemokėti už atliktus darbus, jeigu dėl rangovo kaltės darbai atlikti nesilaikant darbų atlikimo grafiko. Teismas padarė išvadą, kad darbai nustatytu terminu neatlikti dėl ieškovas kaltės, todėl atsakovas galėjo remtis šios sutarties 5.2 punktu ir atsisakyti vykdyti savo prievolę.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2007 m. liepos 27 d. ieškovas pridavė, o atsakovas priėmė darbus, kurie buvo atlikti 188,6 kv. m (kurių kaina 10 904, 85 Lt), nors darbus privalėjo atlikti iki 2007 m. birželio 23 d. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė, kad atlikti darbus laiku negalėjo dėl to, jog atsakovas neturėjo reikiamo kiekio pastolių, o daugiabučio namo remonto darbus dirbo ir atsakovo darbininkai, kurie naudojosi tais pačiais pastoliais, be to, atsakovas nuolat nepateikdavo reikiamų medžiagų, būdavo prastovų. Šalių sutarties 2.1.2 punktu užsakovas (atsakovas) įsipareigojo suteikti rangovo paslaugas (bendra objekto vadyba, aprūpinimas elektros energija, vandeniu ir kita). Pagal CK 6. 660 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbą atliekant darbus, be to, šalys sutarties vykdymo matu privalo bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Kolegija, vadovaudamasi CK 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.660 straipsnio 1 dalimi, 6.691 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, veikiantys statybos srityje, padarė išvadą, jog šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovui, svarbu tinkamai įvertinti ir atsakovo, kaip užsakovo, pareigų, nurodytų sutarties 2.1.2 punkte, kooperavimosi pareigos vykdymą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, dėl to teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neatsižvelgė į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424-430 straipsniai). Taigi byloje surinkti įrodymai turėjo būti vertinami atsižvelgiant į dokumentinio proceso ypatumus, kad visi reikalavimai turi būti grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka šalys pateikė teismui visus turimus įrodymus, kuriuos teismas įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nepagrįsta.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pažeidžiant CPK 324 straipsnį, buvo leista dalyvauti ieškovo atstovui, nepateikusiam dokumentų, patvirtinančių jo įgaliojimus ar einamas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 314 straipsnį, apklausė naują liudytoją, nors ieškovas, pažeisdamas CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų ir neįrodinėjo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus dokumentiniame procese bei apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl įrodinėjimo priemonių dokumentiniame procese

Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsnis). Ieškovas, pareikšdamas ieškinį ir prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. Slavinsko firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008). Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti taikomą, CPK nustatytą teisinį pagrindą bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą konkrečios bylos atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. Slavinsko firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bražėnienės Ramutės personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovui, svarbu tinkamai įvertinti ir atsakovo, kaip užsakovo, pareigų, nurodytų sutarties 2.1.2 punkte, kooperavimosi pareigos vykdymą.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu, konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad byla apeliacinės instancijos teisme turės būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tačiau įvertinus apeliacinės instancijos teismo nurodytų tirtinų aplinkybių (atsakovo, kaip užsakovo, pareigų, nurodytų sutarties 2.1.2 punkte, kooperavimosi pareigos vykdymą, susijusį su aprūpinimu pastoliais, reikalingomis medžiagomis ir kt.) apimtį ir pobūdį, suponuojančius gausų reikalautinų įrodymų kiekį, laikytina, kad byla turės būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. kad buvo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas, nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties vien dėl nepakankamo motyvavimo. Tai būtų nesuderinama tiek su CPK įtvirtintais proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, tiek su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti. Palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla neišspręsta iš esmės, o grąžinta nagrinėti iš naujo, kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Birutė Janavičiūtė

Sigitas Gurevičius