Civilinė byla Nr. e2-60-922/2025
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01678-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.3.4; 2.4.4.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8;
3.1.17.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.8.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 14 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės atstovei J. B., atsakovės O. R. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstui Arbutavičiui, nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovo Ž. K. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, nuotoliniu būdu trečiajam asmeniui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus 2025-01-24 patikslintą ieškinį DOK-3377 (toliau – ir ieškinys arba patikslintas ieškinys) atsakovams O. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K., S. K., tretiesiems asmenims V. K. ir R. A. dėl servituto nustatymo, o taip pat išsprendė šalių akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. bei trečiojo asmens V. K. sudarytos 2025-03-14 taikos sutarties tvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius ieškiniu teismo prašo nustatyti atsakovams Lietuvos Respublikai, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. B., O. R., A. K. ir Ž. K., I. K. ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 108 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir elektros tinklų apsaugos zonai nustatyti pagal UAB „CONSTRUS“ parengtą servituto „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 10. Priteisti iš ieškovės vienkartinę piniginę kompenasaciją atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos 18,46 Eur (aštuoniolika eurų 46 ct), atsakovei A. B. 9,22 Eur (devynis eurus 22 ct), atsakovei O. R. 9,24 Eur (devynis eurus 24 ct), A. K. ir Ž. K. 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct), I. K. ir S. K. 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct); Ž. K. 7,78 Eur (septynis eurus 78 ct), S. K. 7,78 Eur. Priteisti lygiomis dalimis iš septynių atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad vykdant elektros tinklų įrengimą Operatorius yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Trečiojo asmens V. K. (toliau – ir Naujasis vartotojas) sutikimu buvo parengtas naujas servituto planas, pagal kurį keitėsi Žemės sklype planuojama nustatyti servituto zona (sumažėjo iki 108 kv. m.). Ieškovė atliko vienkartinių piniginių kompensacijų apskaičiavimą pagal pakeistus sprendinius. Ieškovė, vykdydama naujų elektros tinklų įrengimo darbus siekia suteikti teisės aktų nustatytas paslaugas elektros energijos vartotojams, taip užtikrinant jų viešąjį interesą gauti elektros energiją. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovo prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininko, bet ir viešo intereso įgyvendinimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Nagrinėjamu atveju kitų pagrįstų techninių galimybių Elektros tinklų tiesimui nėra. Ieškovė paaiškina, kad analizavo galimybę prijungti Elektros tinklus ir nuo kitų galimų prijungimo vietų, kurios nuo Naujojo vartotojo Objekto yra toliau nutolusios, tačiau nustatė, kad tokios galimybės nebuvo. Pagal projekto sprendinius matyti, jog nagrinėjamu atveju Naujojo vartotojo sistemos prijungimas sukelia mažiausius nepatogumus Žemės sklypo savininkams. Elektros tinklų trasa numatoma 1 metro atstumu nuo atsakovams priklausančio Žemės sklypo ribos, kad kuo mažiau trukdytų Žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą. Projektuojamas naujas kabelis bus įrengiamas po žeme, o atlikus Elektros tinklų įrengimo darbus, Žemės sklypo paviršius bus atstatytas į buvusią padėtį. Vienkartinė kompensacija atsakovams yra apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtintą Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką. Priešingu atveju, apskaičiavus kitokio dydžio vienkartinę kompensaciją, nesivadovaujant Metodika, būtų pažeidžiamas visų Lietuvos elektros energijos vartotojų viešasis interesas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį atsakovės O. R. atžvilgiu.
Atsakovė O. R. 2024-04-24 atsiliepimu DOK-17226 į pradinį 2023-11-27 ieškinį, nesutinka su ieškiniu, ieškinį prašo atmesti. Atsakovė nurodo, kad servitutą siekiama nustatyti per jai su kitais bendraturčiais priklausantį žemės sklypą, dėl to, kad prisijungti prie elektros tinklo nori naujas vartotojas V. K.. Servitutu siekiama sudaryti didelius nepatogumus, perkasti visą kiemą, vesti kaimynui reikalingus elektros tinklus, nepaisant jos ir kitų žemės savininkų valios ir interesų. Kaip matyti iš pateikiamo servituto plano elektros tinklus ketinama tiesti išilgai per visą kiemą. Toje vietoje yra pastatyta pavėsinė, visa šeima ten leidžia laisvalaikį. Minėtu žemės sklypu bei pastatais naudojasi beveik visą gyvenimą, nes ten gyveno nuo gimimo, vėliau žemę išpirko iš valstybės. Siekia ir ateityje nuosava žeme ir pastatais naudotis, valdyti netrukdomai. Atsakovei priklauso tik 475/3798 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo atveju, jei bus nustatytas servitutas tiesti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas 282 kv. m. žemės plote, sumažės ir taip maža žemės sklypo dalis atsakovei tiesiogiai naudotis, gali būti, kad nebus užtikrinamas laisvas patekimas prie jai priklausančių statinių ir kitų žemės sklype esančių įrenginių. Nėra pagrįstas elektros tinklų tiesimas būtent per atsakovės žemės sklypo dalį, o ginčas dėl servituto nustatymo kilęs daugiau tarp privačių asmenų ir šis ginčas neliečia viešojo intereso, o tik susijęs su trečiojo asmens interesu įsivesti elektros tinklus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių alternatyvių paskaičiavimų, schemų iš kurių būtų galima spręsti ar negalima elektros tinklą pajungti ir per kitus žemės sklypus, ties viešuoju keliu ar pan. Kaip nurodo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime - kabelinės linijos ilgis pagal pateiktą planą būtų apie 145 m, o jungiant šalia sklypo (duomenys neskelbtini), esančios elektros tiekimo linijos būtų tik 80 m. Pateiktas tik vienas variantas, nespręsta ar servitutas negali būti nustatytas per gretimus žemės sklypus. Atsakovė O. R. 2024-08-28 teisme gautu prašymu nesutinka su ieškiniu, prašo, kad V. K. padarytų jos kieme gręžinį, nes jis užkasė šulinį, o tada ji duos sutikimą prasivesti elektrą. 2024-10-17 teisme gautu prašymu ji prašo 500 eurų kompensacijos iš V. K.. Atsakovės O. R. atsiliepimas į patikslintą ieškinį nėra gautas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko su visais patikslinto ieškinio reikalavimais.
Teismui yra pateikta šalių akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. bei trečiojo asmens V. K. sudaryta ir pasirašyta 2025-03-14 taikos sutartis bei prašymas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartį sudariusios šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje bei 293 – 294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, o civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Prašoma ieškovei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Šalys nesusitarė kas atlygins procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Ieškovė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nereikalauja viena iš kitos jokių kitų, nei nurodyta Taikos sutartyje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos). Ieškovė ir kiti atsakovai šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui.
konstatuoja:
Ieškinys atsakovės O. R. atžvilgiu tenkintinas visiškai.
Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
Dėl ieškinio atsakovės O. R. atžvilgiu
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi tinklų operatoriai turi teisę tiesti skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad egzistuoja šios abi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu.
Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527/2009">3K-3-527/2009</a>; 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-118/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-118/2012">3K-3-118/2012</a>).
Nagrinėjamoje byloje servitutas atsakovės O. R. atžvilgiu nustatomas priverstinai, nes jis yra objektyviai būtinas, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Šiuo atveju tarnaujančiajam daiktui yra nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto, priklausančio trečiajam asmeniui V. K., tinkamą naudojimą. Teismas šiuo sprendimu, tenkindamas ieškinį ir tvirtindamas taikos sutartį, nustato Lietuvos Respublikai, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. B., O. R., A. K. ir Ž. K., I. K. ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)k.v., adresu (duomenys neskelbtini), 108 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei bendrovei ESO teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir skirtą elektros tinklų apsaugos zonai nustatyti. Šeši iš septynių (išskyrus atsakovę O. R.) atsakovų, sudarę 2025-03-14 taikos sutartį, sutinka, kad jiems nuosavybės teise (ir patikėjimo teise) valdomame Žemės sklype būtų nustatytas 108 kv. m. ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis ieškovei bendrovei ESO teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei elektros tinklo apsaugai nustatyti ir registruoti elektros tinklų apsaugos zonas pagal UAB „CONSTRUS“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą.
Atsakovė O. R. nesutinka su servituto nustatymu, nes jos manymu siekiama sudaryti didelius nepatogumus, perkasti visą kiemą, vesti kaimynui reikalingus elektros tinklus, nepaisant jos ir kitų žemės savininkų valios ir interesų. Pagal servituto (anksčiau teiktą) planą, elektros tinklus ketinama tiesti išilgai per visą kiemą, toje vietoje yra pastatyta pavėsinė. Teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, kuris numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Būtent tai reiškia, kad atsakovė O. R. turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Teismas, įvertinęs UAB „CONSTRUS“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą, kuriuo septynių atsakovų nuosavybės teise (ir patikėjimo teise) valdomame Žemės sklype nustatomas 108 kv. m. ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis ieškovei bendrovei ESO teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), nustatė, kad servitutas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) tarp taškų nuo 1 iki 10 išsidėstęs prie sklypo ribos, t. y. požeminis elektros kabelis eis prie sklypo ribos, praktiškai lygiagrečiai sklypo ribai ir toje zonoje nėra jokių statinių, kuriuos kirstų (po kuriais eitų) požeminis elektros kabelis. Pasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė, kad elektros tinklų trasa numatoma 1 metro atstumu nuo atsakovams priklausančio Žemės sklypo ribos, kad kuo mažiau trukdytų Žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą. Tuo pačiu tai reiškia, kad nepasitvirtino atsakovės O. R. nurodyta aplinkybė, jog elektros tinklus ketinama tiesti išilgai per visą kiemą, o toje vietoje yra pastatyta pavėsinė. Kaip matyti, nustačius servitutą, atsakovės siekis ir ateityje nuosava žeme ir pastatais naudotis, valdyti netrukdomai, nebus suvaržytas ar sutrikdytas. Ieškovė pagal teisės aktų reikalavimus atlikusi Elektros tinklų įrengimo darbus, Žemės sklypo paviršių atstatys į buvusią padėtį. Nepasitvirtino ir atsakovės nuogąstavimas, kad nebus užtikrinamas laisvas patekimas prie jai priklausančių statinių ir kitų žemės sklype esančių įrenginių.
Atsakovė O. R. argumentuoja, kad nėra pagrįstas elektros tinklų tiesimas būtent per atsakovės žemės sklypo dalį. Kaip matyti iš byloje esančio 2024-04-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendratučiai šioje byloje esantys atsakovais nėra sandorio pagrindu ar ginčo tvarka nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra nusistatę kas iš bendraturčių kuria sklypo dalimi (lokacija) naudosis, todėl atsakovės O. R. prielaida apie tai, kad nėra pagrįstas elektros tinklų tiesimas būtent per atsakovės žemės sklypo dalį, neturi jokio faktinio pagrindo. Kaip matyti servitutu sukeliami suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto, šioje byloje trečiojo asmens V. K. naudai, tinkamą naudojimą nedarys iš esmės jokios įtakos atsakovų sklypo naudojimui, valdymui ir disponavimui, kad ir kokia vėliau tarp bendraturčių būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Atsakovė O. R. nesutikimą su ieškiniu taip pat argumentuoja, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių alternatyvių paskaičiavimų, schemų iš kurių būtų galima spręsti ar negalima elektros tinklą pajungti ir per kitus žemės sklypus. Teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus, kad Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias, racionalus tinklų plėtros požiūriu prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius, o nagrinėjamu atveju kitų pagrįstų techninių galimybių Elektros tinklų tiesimui nėra. Nustatyta, kad ieškovė analizavo galimybę prijungti Elektros tinklus ir nuo kitų galimų prijungimo vietų, kurios nuo Naujojo vartotojo Objekto yra toliau nutolusios, tačiau nustatė, kad tokios galimybės nebuvo. Teismui nėra žinomos teisės normos, kurios įpareigotų ieškovę teismui teikti daugiau negu vieną servituto planą. Teismas turi įvertininti vieną, ieškinio dalyką atitinkantį servituto turinio tinkamumą kito asmens nuosavybės teisės apribojimo, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, racionalumo bei kitais kriterijais, kur šiuo atveju teismas įsitikino, kad esamas atsakovės O. R. atžvilgiu priverstinai nustatomas servitutas atitinka tuos kriterijus. Be to, pati atsakovė nepasinaudojo galimybe pateikti bent vieną konkretų, alternatyvų ieškovės pateiktam, servituto planą, nors tokią galimybę proceso metu turėjo, o apsiribojo tik kritika, pasvarstymais ir neįrodytomis prielaidomis apie ieškovės pateikto servituto plano netinkamumą.
Atsakovės O. R. atžvilgiu už servituto nustatymą yra prašoma priteisti iš ieškovės vienkartinę 9,24 Eur dydžio piniginę kompenasaciją. Kaip yra nurodžiusi ieškovė savo ieškinyje, vienkartinė kompensacija atsakovams yra apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtintą Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką. Priešingu atveju, apskaičiavus kitokio dydžio vienkartinę kompensaciją, nesivadovaujant Metodika, būtų pažeidžiamas visų Lietuvos elektros energijos vartotojų viešasis interesas. Teismas laiko pagrįstu ir įrodytu šį ieškovės reikalavimą, nes vienkartinė 9,24 Eur dydžio piniginė kompensacija yra apskaičiuota pagal teisės aktų reikalavimus bei tinkamai atlygina ir kompensuoja atsakovės O. R. patiriamus suvaržymus, kurių iš esmės ji nepatirs. Byloje esančiais atsakovės O. R. ir jos atstovės paaiškinimais Žemės sklype atsakovė jau po bylos iškėlimo ir vykstant civilinės bylos nagrinėjimui pasodino tujas. Atsakovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo atlyginti žalą, jeigu įgyvendinant servituto turinį galimai būtų padaryta žala šiems augalams. Vis dėlto, teismas turi įvertinti ir šią aplinkybę. Nors byloje nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės siekiant, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas, tačiau atsakovė iš esamos situacijos turėjo suprasti, kad sodindama tujas jos ir kitų bendraturčių sklype pati tyčia siekė apsunkinti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, todėl teismas sprendžia, kad tiesiant požeminį elektros kabelį, atliekant žemės kasimo darbus, žala, kuri galimai bus padaryta augalams atitinka atsakovei sukeliamų, teismo jau įvertintų nepatogumų proporcingumo kriterijų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškinio pirmuosius du reikalavimus atsakovės O. R. atžvilgiu tenkina visiškai.
Dėl taikos sutarties tvirtinimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šeši iš septynių (išskyrus atsakovę O. R.) atsakovų, sudarė 2025-03-14 taikos sutartį. Peržiūrėjęs ir išanalizavęs 2025-03-14 taikos sutartyje sutartas sąlygas, teismas daro išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tokia taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl gali būti tvirtinama. 2025-03-14 taikos sutartimi šalys tarpusavio pozicijų suderinimo būdu išsprendė visus patikslinto ieškinio reikalavimus, taip pat išsprendė ar bent aptarė atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu teismas nutraukia bylą jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Šalims, neatsižvelgiant į jų pareiškimą dėl jiems žinomų taikos sutarties patvirtinimo teisinių pasekmių, šia nutartimi išaiškinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio turinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, sudarius taikos sutartį, šalims turi būti grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė byloje yra sumokėjusi 109 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei šiuo sprendimu turėtų būti grąžinta 82 Eur suma, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Ieškovė neatsisakė savo ieškinio reikalavimo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovei iš valstybės biudžeto negrąžinama 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio suma (27 Eur). Šis ieškinio reikalavimas nagrinėjamas tik atsakovės O. R. atžvilgiu, todėl iš jos, ieškinį pralaimėjusios, nors ši atsakovė ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteistina dalis sudaro 3,85 Eur (27 Eur / 7). Ieškovė atsakovei O. R. už servituto nustatymą turės mokėti vienkartinę 9,24 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teismas šiuo atveju savo iniciatyva taiko ekonomiškumo principą ir atlieka ieškovės ir atsakovės O. R. vienarūšių priešpriešinių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą bei priteisia iš ieškovės atsakovei 5,39 Eur piniginę kompensaciją už servituto nustatymą (9,24 Eur – 3,85 Eur). Kadangi Taikos sutarties 2.2 punktu ieškovė ir kiti (penki, nes neįtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) atsakovai civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalimi, prilygsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos nenumatymui, dėl ko teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taikos sutarties 2.2 punktu ieškovė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos susitarė, kad nereikalauja viena iš kitos jokių kitų, nei nurodyta šioje Taikos sutartyje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos). Šiuo atveju 23,15 Eur suma (valstybės ieškovei negrąžinama 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 27 Eur – 3,85 Eur atsakovės O. R. dalis) ieškovei nebus atlyginta, dėl kurios Taikos sutartyje pasyviai aptarta bei su NŽT sutarta jų neatlyginti.
Atsakovė A. B. patyrė 3625,80 Eur išlaidų advokato pagalbai. Taikos sutarties 2.2 punktu ieškovė ir kiti (penki, nes neįtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) atsakovai civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalimi, prilygsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos nenumatymui, dėl ko teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Atsakovės A. B. 3625,80 Eur išlaidos advokato pagalbai buvo (turėjo būti) 2025-03-14 taikos sutarties derybų objektas, tačiau kaip matyti atsakovė A. B. derybų būdu nepasiekė susitarimo, kad jai šias išlaidas jai atlygintų ieškovė bendrovė ESO. Atsakovą Ž. K. byloje atstovavo advokatas Vytas Kantaravičius. Teismas, atsižvelgdamas į Taikos sutarties 2.2 punkte pasiektą susitarimą, dėl ko bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, todėl atsakovo Ž. K. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (bylos duomenimis tokių jis nepatyrė, nes jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba) taip pat nebus atlyginamos iš ieškovės bendrovės ESO. Taikos sutarties sudaryme dalyvavusių atsakovų A. B., Ž. K. ir kitų sutarties šalių (galimai turėjusių bylinėjimosi išlaidų) atžvilgiu teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Atsakovei O. R. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o pagal 2025-03-24 pažymą išlaidų suma yra 781,25 Eur. Atsakovui Ž. K. taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o pagal 2025-01-29 pažymą išlaidų suma yra 643,75 Eur. Pati ieškinį pralaimėjusi atsakovė O. R. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl nei iš jos, nei iš kitų bylos šalių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalimi, taip pat teismui taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo valstybės naudai priteisti 781,25 Eur ir 643,75 Eur išlaidų už advokatų pagalbą, t. y. šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Šalys taikos sutartyje nesusitarė kas atlygins procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Šalys pačios negalėtų nuspręsti, kad nieks neatlygins pašto išlaidų valstybei, sprendimą dėl to turi priimti teismas. Byloje susidarė 221,55 Eur pašto išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tinkamą šalių procesinį elgesį (jų, nors ir ne visų, valią sudaryti taikos sutartį), lemiantį greitą ir ekonomišką bylos užbaigimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, atleidžia taikos sutartį sudariusias šalis, kurios nėra laikomos bylą pralaimėjusiomis šalimis, o taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalį atleidžia ir atsakovę O. R. nuo valstybei mokėtinų procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punktu, 4.124 straipsnio 1 dalimi, 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsniu, 96 straipsnio 4 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 259, 260 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atsakovės O. R. atžvilgiu tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei O. R. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, 108 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisę nustatyti ir įregistruoti elektros tinklų apsaugos zonas pagal UAB „CONSTRUS“ parengtą servituto „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 10 (planas be datos).
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, juridinio asmens kodas 304151376, vienkartinę piniginę kompenasaciją atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,39 Eur (penkis eurus 39 ct) už teismo priverstinai nustatytą servitutą.
Patvirtinti šias ieškovės akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, juridinio asmens kodas 304151376, atsakovų Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. K., gimimo data (duomenys neskelbtini) (ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo taikos sutartyje vadinami Šalimis), 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties sąlygas:
„1.1. Atsakovai sutinka, kad jiems nuosavybės teise (ir patikėjimo teise) valdomame Žemės sklype būtų nustatytas 108 kv. m ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisę nustatyti ir įregistruoti elektros tinklų apsaugos zonas pagal UAB „CONSTRUS“ parengtą servitutinį žemės sklypo planą „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 10 (1 priedas).
1.2. Atsakovai sutinka, kad Žemės sklype nuo jame esančios komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi KS-3353, prijungtos nuo transformatorinės Vr-121, būtų nutiesta 0,4 kV elektros požeminė kabelinė linija ir įrengti elektros įrenginiai pagal UAB „CONSTRUS“ parengtą projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prijungimas prie skirstomųjų elektros tinklų“ (toliau – Projektas). Atsakovams yra žinoma, kad 0,4 kV elektros kabelinės linijos apsaugos zona yra po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų, tačiau ne didesnė negu nurodyta Taikos sutarties 1.1 punkte 0,4 kV kabelinės linijos servituto zona.
1.3. Ieškovui šia sutartimi suteikiama teisė Žemės sklypo dalyje nekliudomai tiesti (įrengti) elektros tinklus ir įrenginius pagal Projektą, taip pat prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie Žemės sklype esančių Ieškovui priklausančių ir jo eksploatuojamų elektros tinklų ir (ar) įrenginių, bei atlikti visus kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje.
1.4. Servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui.
1.5. Šalys susitaria, kad nustatomas servitutas yra atlygintinas. Ieškovas įsipareigoja per 15 kalendorinių dienų nuo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos 18,46 Eur (aštuoniolika eurų 46 ct), atsakovei A. B. 9,22 Eur (devynis eurus 22 ct), atsakovams A. K. ir Ž. K. 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct), atsakovams I. K. ir S. K. 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct); atsakovui Ž. K. 7,78 Eur (septynis eurus 78 ct), atsakovui S. K. 7,78 Eur (septynis eurus 78 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją už Žemės sklype nustatytą servitutą, nurodytą Taikos sutarties 1.1 punkte. Nuostoliai, atsiradę dėl žemės servituto nustatymo, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtiną Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.
1.6. Atsakovai aiškiai supranta ir su tuo sutinka, kad Ieškovas už servituto nustatymą atlygina tik nuostolius, nurodytus Taikos sutarties 1.5 punkte (sumoka vienkartinę kompensaciją). Žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, susijusių su Žemės sklypo dalies naudojimu Ieškovas neatlygina.
1.7. Šalys susitaria, kad Žemės sklype planuojamų pagal Projektą įrengti elektros tinklų apsaugos zonos, kurios sutampa su Taikos sutarties 1.1 punkte nurodyta servituto zona, bus įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą Ieškovo prašymu bei lėšomis.
1.8. Atsakovai patvirtina, jog jiems yra žinoma ir suprantama, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Žemės sklypo daliai, kurioje bus įrengti elektros tinklai, taikomos nuo elektros tinklų apsaugos zonos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Atsakovai sutinka, kad atskiras pranešimas apie Žemės sklypui pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas jiems nebus siunčiamas.
1.9. Ieškovas įsipareigoja atlyginti Žemės sklypui padarytą žalą teisės aktų nustatyta tvarka ir esant įstatyme nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnis).
1.10. Ieškovas įsipareigoja vykdydamas elektros tinklų ir įrenginių tiesimą (įrengimą), jų priežiūrą, rekonstrukciją, remontą ir kitus darbus atkurti Žemės sklypo būklę į pradinę padėtį, buvusią prieš vykdant nurodytus darbus arba atlyginti su tuo susijusius nuostolius, jei jie patirti dėl šiame punkte nurodytos pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
1.11. Šalys susitaria, kad servituto suteikiamomis teisėmis galės naudotis ne tik pats Ieškovas, bet ir tretieji asmenys, kuriuos Ieškovas pasitelkia siekdama tinkamai įgyvendinti servituto suteikiamas teises.
1.12. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžiamas ginčas tarp Ieškovo, Atsakovų ir Trečiojo asmens.
1.13. Šalys patvirtina, kad įsiteisėjus Teismo nutarčiai patvirtinti šią Taikos sutartį, šia Taikos sutartimi yra išsprendžiami visi Ieškovo, Atsakovų ir Trečiojo asmens ginčai, susiję su Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais šioje Civilinėje byloje. Tokiu būdu Civilinėje byloje vykstantis Šalių ginčas yra visiškai užbaigiamas. Šalys įsipareigoja nebekelti viena kitai jokių papildomų pretenzijų ar reikalavimų dėl bet kokių aplinkybių nurodytų Ieškovo patikslintame ieškinyje.
2.2. Ieškovas ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nereikalauja viena iš kitos jokių kitų, nei nurodyta šioje Taikos sutartyje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos). Ieškovas ir kiti Atsakovai šioje Civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą palieka spręsti Teismui.
3.1. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje bei 293 – 294 straipsniuose numatytos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant Taikos sutartį.
3.2. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir (ar) įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat nurodo, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl Taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.
3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad joms yra aiškiai žinomi visi faktai, susiję su šios Taikos sutarties sudarymu ir/ar nulėmę šios Taikos sutarties sudarymą būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra išdėstytos šioje Taikos sutartyje. Šalys patvirtina, kad pirmiau išdėstytos Taikos sutarties sąlygos joms yra aiškios, suprantamos, atidžiai įvertintos; Taikos sutartis sudaryta laisva valia, be prievartos, grasinimo, apgaulės ir (ar) spaudimo; visos Taikos sutarties sąlygos buvo aptartos ir suderintos individualiai.
3.4. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims privalomas. Šalys patvirtina, kad sudarius šią Taikos sutartį yra galutinai, tinkamai ir Šalims priimtinu būdu išsprendžiamas tarp Šalių kilęs ginčas.
3.5. Patvirtindami šią Taikos sutartį savo parašais Šalių atstovai patvirtina, kad turi visus reikiamus įgalinimus šiai Taikos sutarčiai sudaryti.
3.10. Neatskiriama šios Taikos sutarties dalis yra:
3.10.1. UAB „CONSTRUS“ parengtas Servituto planas „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 priedas);
3.10.2. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)5 (2 priedas);
3.10.3. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 priedas);
3.10.4. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 priedas);
3.10.5. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (5 priedas);
3.10.6. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas);
3.10.7. 2024-09-12 Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas).“.
Civilinę bylą Nr. e2-60-922/2025 akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, kad bylą nutraukus (po taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo) vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1, 2 dalis).
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei Energijos skirstymo operatoriui, juridinio asmens kodas 304151376, 82 Eur žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, ieškovė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.
Teisėja Loreta Janiulytė
