Baudžiamoji byla Nr. 2K-123/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.5.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Įskaitytas sulaikymo laikas 2007 m. gruodžio 29-31 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta 198 MGL (25 740 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi paskirta bauda sumažinta iki 196 MGL (25 480 Lt) dydžio baudos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
V. O. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 29 d., 14.30 val., automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), vykdamas per Šumsko pasienio kontrolės punktą (toliau – Šumsko PKP), esantį ties valstybės sienos ženklais Nr. 1102 ir 1103, kelyje Nr. 101 Vilnius–Šumskas, Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Šumsko kaime, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitinės postą, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, viršijančius 250 MGL dydžio sumą – 48 500 eurų (167 460,80 Lt), t. y. 67 banknotus po 500 eurų ir 150 banknotų po 100 eurų; 173 JAV dolerius (407,80 Lt) įvairiais banknotais; 290 Lt įvairiais banknotais; 27 510 Baltarusijos rublių (30,12 Lt) įvairiais banknotais; iš viso gabeno 168 177,72 Lt, paslėpęs pinigus savo šviesiai rudos odinės striukės vidinėje kišenėje ir odinėje piniginėje.
Kasaciniu skundu V. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Teismai, pasak nuteistojo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai privalėjo įrodymus vertinti objektyviai ir nešališkai, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė.
V. O. manymu, jis neteisėtai, pažeidžiant BPK 44 straipsnio 9 dalies, 160 straipsnio 1 dalies, Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, buvo sekamas. Nuteistasis pažymi, kad pagal BPK 160 straipsnio 1 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. Neatidėliotinais atvejais šie veiksmai gali būti atliekami ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Tada per tris dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Taigi pareigūnai atliko neteisėtą slaptą V. O. sekimą, neturėdami teisėjo sankcijos.
Teismų teigimu, pareigūnai atliko operatyvinius veiksmus laikydamiesi Operatyvinės veiklos įstatymo ir nepažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso normų. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio nuostatą operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus išvardytuose straipsniuose arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tačiau šis straipsnis suteikia teisę atlikti slaptą sekimą, sulaikyti asmenį ir tik po to pradėti ikiteisminį tyrimą, o tada jau BPK 160 straipsnio taikymas praranda prasmę. Pasak kasatoriaus, teismai privalėjo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tie veiksmai atlikti, nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
Nuteistasis nurodo, kad kontrabanda – tai tyčinis sunkus nusikaltimas, kurios subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. V. O. pabrėžia, kad jis sieną kirto pasienio kontrolės punkte, tačiau jame nebuvo muitinės kontrolės, todėl ir neturėjo galimybės deklaruoti pinigų, kurie įgyti teisėtai, nebuvo slepiami, o sudėti į piniginę, esančią striukės kišenėje. Taigi, pasak nuteistojo, jis neturėjęs tyčios neteisėtai pervežti didelį kiekį pinigų nedeklaravus muitinės pareigūnams, o taip atsitiko tik dėl jo aplaidumo. V. O. nurodo, kad anksčiau su teisėsauga jis nebuvo susidūręs, nežinojo, kad gali neduoti parodymų, stengėsi įrodyti, kad yra nekaltas, o pamokytas kitų asmenų, kurie kartu buvo kameroje, davė klaidingus parodymus, įtikintas, kad taip bus geriau.
Kasatorius akcentuoja, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylai aplinkybes, tačiau, pasak nuteistojo, jo kaltė buvo grindžiama spėlionėmis ir prielaidomis, neteisėtai atmetant jo parodymus ir nepašalinus prieštaravimų tarp įrodymų.
Atsiliepimu į nuteistojo V. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad nepagrįsti V. O. samprotavimai apie tai, kad įrodymai rinkti, pažeidžiant BPK 160 straipsnio reikalavimus. Tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, nes V. O. nebuvo taikytos BPK 160 straipsnio nuostatos. Nuteistajam pritaikyta Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka, reglamentuojanti atvejus, kuomet galima atlikti operatyvinį tyrimą – kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį bei kai kuriais kitais atvejais. Toks operatyvinis tyrimas be prokuroro ar teisėjo sankcijos leidžiamas prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Informacija apie V. O. galimą padaryti sunkų nusikaltimą pirmiausia buvo patikrinta operatyvinės veiklos metodu, vadovaujantis tokį metodą reglamentuojančiu Operatyvinės veiklos įstatymu, ir, tik informacijai pasitvirtinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos.
Prokuroras atsiliepime pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog V. O. nusikalstama veika buvo padaryta tyčia, nors nuteistasis teigė, kad tai atsitiko dėl aplaidumo. Teismai, atsižvelgdami į V. O. gyvenimo patirtį, amžių, išsilavinimą, dažną važinėjimą į užsienį, pagrįstai atmetė jo versiją apie tai, kad jis pamiršo, jog turi 48 500 eurų bei užsienio šalių ir Lietuvos Respublikos valiutos, bei nežinojo, kad reikia deklaruoti tokio dydžio pinigų sumą. Sustabdytas pareigūnų, V. O. jiems teigė pinigų nedeklaravęs todėl, kad Šumsko PKP nėra muitinės kontrolės posto, taigi jis neturėjo galimybės deklaruoti pinigų. Tokie kasatoriaus teiginiai patvirtina, kad kasatorius žinojo apie savo pareigą deklaruoti vežamus pinigus.
Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimais, BPK normų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų baudžiamajame procese ir jų patikrinimo teisme
Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šioje byloje visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas V. O., gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sustabdė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šumsko pasienio kontrolės postą, kuriame nėra muitinės posto, įvažiavusį nuteistąjį V. O. ir nustatė, kad jis, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – pinigus įvairia valiuta. Tuomet, kaip ir numatyta BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikti BPK numatyti procesiniai veiksmai: surašyti pinigų pateikimo ir jų apžiūros protokolai, paimta ir apžiūrėta kompiuterinė laikmena su Šumsko pasienio kontrolės posto vaizdo įrašu, atlikta įvykio vietos apžiūra, apklausti liudytojai, atliktas jų parodymų patikrinimas vietoje, įteiktas pranešimas apie įtarimą V. O., atliktos įtariamojo apklausos ir kiti procesiniai veiksmai.
Kasatorius, remdamasis liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais, kad jie, turėdami operatyvinės informacijos apie galimą pinigų kontrabandą, stebėjo Šumsko pasienio kontrolės posto teritoriją, teigia buvęs neteisėtai, pažeidžiant BPK 44 straipsnio 9 dalies, 160 straipsnio 1 dalies, Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, sekamas. Pasak kasatoriaus, teismai privalėjo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tie veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
Tokie kasatoriaus argumentai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų gauti ne BPK, o Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, todėl operatyvinio tyrimo veiksmai, atlikti prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, kasatorius painioja operatyvinės informacijos ir operatyvinio tyrimo sąvokas. Asmens, darančio nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, užklupimas, atliktas pagal operatyvinę informaciją, nėra slaptas sekimas, kuris Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 16 punkte apibrėžiamas kaip operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą. Kasatoriaus tvirtinimas, kad operatyvinė informacija buvo gauta būtent slapto sekimo, o ne kitokiu būdu, tėra jo spėlionė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Stebėdami Šumsko pasienio kontrolės postą, pareigūnai jau turėjo informacijos, kad V. O. gali gabenti kontrabandą. Jų tikslas buvo ne gauti informaciją, o jos pagrindu išaiškinti nusikaltimą. Tuo metu jokie Operatyvinės veiklos įstatymo 10 –13 straipsniuose numatyti operatyvinio tyrimo veiksmai, kuriems reikalinga prokuroro ar teismo sankcija, nebuvo atliekami. Skunde nurodomas BPK 160 straipsnis negalėjo būti pažeistas, nes kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl asmens, transporto priemonės ar objekto sekimo paskyrimo reikia tik tada, kai šiuos veiksmus norima atlikti pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kasatoriaus teiginys, kad baudžiamojo proceso metu nesilaikyta jo ir jo šeimos narių teisės į privataus gyvenimo gerbimą bei pažeistos kitos BPK 44 straipsnio 9 dalyje numatytos teisės, yra deklaratyvus ir bylos duomenimis nepagrįstas.
Dėl įrodymų vertinimo
Dalis nuteistojo kasacinio skundo argumentų susiję su tuo, kad, kasatoriaus nuomone, žemesnieji teismai neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Kasatorius neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tvirtindamas neturėjęs tyčios gabenti per valstybės sieną pas jį rastų pinigų nepateikiant jų muitinės kontrolei. Pasak kasatoriaus, jis apie striukės kišenėje esančius pinigus buvo pamiršęs, juos turėjo jau išvykdamas į Baltarusiją.
Apie asmens kaltę ir jos formą sprendžiama iš bylos duomenų, kurių atitiktis BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimams jau aptarta.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos, o pretenzijos teismams keliamos dėl to, kad teismai atmetė besikeitusius kasatoriaus parodymus, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis jis turėjo su savimi tokią didelę sumą pinigų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie skundo argumentai nepagrįsti. Atmesdami (bet neignoruodami) V. O. parodymus, teismai išsamiai motyvavo tokį sprendimą, taigi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Kasatoriaus teiginys, kad teismai nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, irgi nepagrįstas, nes, atmetus V. O. parodymus, tokių prieštaravimų neliko.
Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasaciniuose skunduose neteigiama, kad nuosprendžiai pagrįsti įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, o dėl įrodymų gavimo būdo teisėtumo ir galimybės juos patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) jau pasisakyta.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir tai motyvuotai aptarė nutartyje, išsamiai atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis); nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnių teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Todėl dalis kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, paliekama nenagrinėta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. O. kasacinį skundą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Vladislovas Ranonis
