Baudžiamoji byla Nr. 2K–85/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – penkiolikai parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta dveji metai du mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos 2007 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai du mėnesiai penkiolika dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gegužės 14 d.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. R. ir V. Ž., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendis pakeistas: V. K., nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio l dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto l–ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams penkiolikai dienų; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš V. K. konfiskuota 100 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos; taip pat panaikintas prokuroro 2008 m. kovo 5 d. nutarimas laikinai apriboti V. K. nuosavybės teises į 83 Lt, saugomus Vilniaus m. vyriausiajame policijos komisariate, nukreipiant šią sumą paskirtam konfiskavimui vykdyti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą bei ją platino šiomis aplinkybėmis: 2007 m. lapkričio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,127 g narkotinės medžiagos – heroino; įgytą narkotinę medžiagą laikydama prie savęs, gabeno iki buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame laikė iki tos pačios dienos 18.30 val., kai dalį narkotinės medžiagos – 0,098 g heroino – pardavė V. Ž., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,029 g heroino – laikė su savimi iki tos pačios dienos 23.00 val., kai ši narkotinės medžiagos dalis buvo rasta asmens kratos metu Vilniaus m. VPK NKS patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37.
Be to, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ji nuteista už tai, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą šiomis aplinkybėmis: nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijus psichotropinę medžiagą, 2007 m. lapkričio 27 d. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs ir gabeno psichotropinę medžiagą – 0,018 g buprenorfino, – kurią tą pačią dieną, apie 23.00 val. asmens kratos metu, vykusios Vilniaus m. VPK NKS patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendį.
Skunde kasatorė nesutinka su apeliacinio teismo išvada nepripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to. Kasatorė tvirtina, kad ji ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino tik dėl to, jog nepasitikėjo pareigūnais, kurie vertė ją pripažinti ir tai, ko ji nepadarė (ši kaltinimo dalis teisme nepasitvirtino), todėl buvo nusprendusi duoti teisingus parodymus bei prisipažinti teisme. Taip pat nuteistoji pažymi, kad apie jos kaltę patvirtinančius įrodymus jai buvo žinoma iki teismo, todėl nepagrįstas teismo motyvas, jog kasatorė prisipažino dėl byloje surinktų įrodymų. V. K. atkreipia dėmesį į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodyta, jog prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką negalimas teisme. Tą patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 16 punkto 5 pastraipa, nurodanti, kad asmuo gali prisipažinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, kasatorė teigia, kad turi mažametį vaiką, ir prašo į tai atsižvelgti bei pripažinti jos atsakomybę švelninančia aplinkybe.
Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio teismo išvada, jog nuteistosios V. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis yra nenuoširdūs, nulemti objektyvių priežasčių, t. y. noro, kad teismas paskirtų kuo mažesnę bausmę, motyvuota ir nekelia abejonių. Minėdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo atitinkamą nuostatą, kasatorė neatkreipia dėmesio į kitą šio nutarimo išaiškinimą, kad esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus institucijoms turi būti savanoriškas, o ne pareikštas dėl surinktų byloje įrodymų (nutarimo 16 punkto 4 pastraipa).
Nuteistosios V. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).
Bylos duomenimis, V. K. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y. ji neigė narkotinių medžiagų – heroino – įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti, taip pat dalies šios narkotinės medžiagos pardavimą V. Ž. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuteistoji V. K. visiškai prisipažino neteistai disponavusi narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Ji nepripažino tik tų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo ir nusikalstamos veikos aprašymo.
Nors prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas ir neturi lemiamos reikšmės, t. y. jis galimas ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, nepripažindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. V. K. teisingus parodymus apie disponavimo heroinu aplinkybes davė tik tada, kai šios iš esmės jau buvo aiškios – patvirtintos kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (nuteistosios V. Ž., liudytojų policijos pareigūnų parodymais, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga (kratos protokolų duomenimis ir pan.), kurie V. K. po susipažinimo su kaltinamuoju aktu buvo žinomi, ir kai baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumas buvo akivaizdus. Ji savo parodymais iš esmės neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.
Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai laikyta, kad V. K. prisipažinimas nebuvo išreikštas laisva valia, savo noru ir ji nuoširdžiai nesigailėjo. Nustatytos aplinkybės liudija, kad V. K., prisipažindama padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir teigdama, kad nuoširdžiai gailisi, siekė sušvelninti savo atsakomybės padarinius, t. y. tikėjosi švelnesnės bausmės už padarytą sunkų nusikaltimą paskyrimo.
Kasaciniame skunde nurodoma versija, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino tik dėl to, jog nepasitikėjo pareigūnais, todėl buvo nusprendusi prisipažinti tik teisme, yra neįtikinama. Nusprendusi duoti teisingus parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu kasatorė turėjo galimybę pasinaudoti jai suteikta teise atsisakyti duoti parodymus, tačiau to nepadarė, priešingai, davė neteisingus parodymus. Į aplinkybę, kad V. K. turi mažametį vaiką, apeliacinės instancijos teismui skiriant bausmę buvo atsižvelgta.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinio teismo sprendimas, neperžengiant skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios V. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Dalia Bajerčiūtė
Antanas Klimavičius
