Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 1.1.11.10
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č. ir V. D. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžio.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. K. turto plėšimas) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (T. Š. turto plėšimas) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, o šią subendrintą bausmę bendrinant apėmimo būdu su arešto bausme ir A. Č. galutinę subendrintą bausmę nustatant laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
V. D. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir trims mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. Č. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. K. turto plėšimas) paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (T. Š. turto plėšimas) paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, o šią subendrinant apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir A. Č. galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams. V. D. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. Č. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d., apie 00.20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti šaunamąjį ginklą prieš nukentėjusįjį A. K., t. y. įremdamas ginklą A. K. į galvą, pagrobė svetimą šiam priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Motorola E398“, kurio vertė 150 Lt. Taip pat A. Č. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančioje netoli bendrojo lavinimo mokyklų, ties (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, po P. V. konflikto su T. M. kerštavo P. V. ir kartu su A. R., kuris neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, įžūliais veiksmais, susijusiais su sveikatos sutrikdymu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y.: A. R. trenkus vieną smūgį P. V. į kairės pusės žandą, apglėbus ranka kaklą ir palenkus jo galvą žemyn, A. Č. spyrė du smūgius P. V. į galvos sritį – taip padarė šiam minkštųjų audinių sumušimus veide, kairiajame ausies kaušelyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. Č. ir V. D. nuteisti už tai, kad 2007 m. spalio 7 d., apie 14.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. Š., t. y.: A. Č. nutaikius šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą – į nukentėjusiąją E. Š., V. D. demonstratyviai išsitraukus teleskopinę lazdą ir pagrasinus, taip įbauginant nukentėjusiąją E. Š. ir palaužiant jos valią priešintis, pagrobė svetimą T. Š. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną,,Nokia 6020“, kurio vertė 400 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, remiantis BK 92 straipsniu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas kasatoriui pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už sunkių nusikaltimų padarymą, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nusikalstamas veikas A. Č. padarė būdamas neteistas, veikų padarymo metu jam buvo tik 16 metų, nuteistasis mokėsi, gyveno tik su motina (tėvas miręs), atsiprašė nukentėjusiosios, pagrobtas turtas nebuvo didelės vertės ir nukentėjusiosioms grąžintas. Tačiau teismas, svarstydamas klausimą dėl galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iš tų pačių faktinių aplinkybių padarė, anot kasatoriaus, visiškai kitokią išvadą – sprendė, kad kasatorius vengia mokytis, apibūdinamas neigiamai, motina jo elgesiui įtakos neturi, yra baustas administracine tvarka, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindinis kriterijus, anot nuteistojo, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, yra tai, ar asmuo yra teistas praeityje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas kasatoriui, teisiamam pirmą kartą, besimokančiam, turinčiam sveikatos problemų, galėjo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skirti auklėjamojo poveikio priemones. Pasiuntus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, nutrūks, anot nuteistojo A. Č., jo socialiniai ryšiai, jis nebegalės tęsti mokslo, įgyti specialybės. Nukentėjusiajai šiuo metu yra atlyginta jai nusikalstama veika padaryta žala; kasatorius teigia, kad jis apmąstė savo elgesį ir ateityje žada nenusikalsti.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nuosprendį ir sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Konstitucinio Teismo doktrina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir kt. nutarimai). Anot nuteistojo V. D., jis apeliacinės instancijos teisme rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis Nr. 2K-420/2005, 2K-660/2005, 2K-172/2006, kuriose asmenys už pavojingesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteisti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Nesutikdamas su kasatoriaus argumentais teismas, anot jo, turėjo juos motyvuotai atmesti, tačiau kasatoriaus byloje teismas šiuos motyvus paliko nenagrinėtus. Taigi, pasak nuteistojo V. D., jo teisė būti išklausytam buvo pažeista. Taip pat nuteistasis V. D. nurodo, kad jam turėjo būti taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Kasatorius pažymi, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, gailisi ją padaręs, savo veiką vertina kaip nesubrendusio žmogaus poelgį.
Atsiliepime į nuteistųjų A. Č. ir V. D. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistųjų A. Č. ir V. D. kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo A. Č. prašymas taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nepagrįstas: nors formalus pagrindas jam taikyti BK 92 straipsnį yra – kasatorius už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu, visas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnametis, tačiau nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, jų skaičius ir pavojingumas, nuteistojo neigiama charakteristika rodo, kad pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo, nėra. A. Č. per gana trumpą laiką – mažiau nei tris mėnesius – padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs. Du nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, vienas – prieš mažametę. A. Č. apibūdintas neigiamai; įvertinęs visas aplinkybes byloje teismas pagrįstai sumažino kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, tačiau netaikė BK 92 straipsnio ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Nuteistojo V. D. prašymas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra nepagrįstas. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Tai, kad buvo atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala, nusikaltimas padarytas nuteistajam V. D. būnant jauno amžiaus, anksčiau neteistam, apibūdintam teigiamai, nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir neapgalvota. Nuteistojo aktyvus vaidmuo bendrininkų grupe padarant nusikalstamą veiką taip pat akcentuotinas.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl A. Č. kasacinio skundo
Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje parenkant laisvės atėmimo bausmės (vienintelės nurodytos BK 180 straipsnio 3 dalies dispozicijoje) dydį kasatoriui A. Č. ir pasisakant dėl negalimumo ją atidėti, vertinta tai, kad: padaryti du sunkūs (juos darant naudotas psichinis smurtas, o ne fizinė prievarta, pagrobtas turtas nedidelės vertės, naudotas mažiausio pavojingumo ginklas) ir vienas nesunkus tyčiniai nusikaltimai, du iš jų yra savanaudiški, visos veikos smurtinės; T. Š. turto plėšimas padarytas bendrininkų grupe (atsakomybę sunkinanti aplinkybė); dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo A. Č. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė); A. Č. veikas padarė būdamas jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas; padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio; A. Č. mokymo įstaigos apibūdintas neigiamai, vengia mokytis, motina jo elgesiui įtakos neturi, nors A. Č. turi geras buitines–materialines sąlygas; jis keturis kartus baustas administracine tvarka.
Dėl bausmės dydžio ir jos neatidėjimo A. Č. apsispręsta įvertinus nustatytų aplinkybių visumą. Nė viena atskira aplinkybe teismo sprendimas dėl bausmės negali būti tinkamai pagrindžiamas. Ankstesnio teistumo nebuvimas taip pat negali būti laikomas išskirtiniu kriterijumi, visais atvejais lemiančiu skiriamos bausmės rūšį, dydį ar bausmės vykdymo atidėjimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas tam tikras aplinkybes nurodė kaip argumentus pirmosios instancijos teismo paskirtai bausmei sušvelninti, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl to, kad juo nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, turi būti laikomas nenuosekliu ar prieštaringu. Bausmės dydžio parinkimo ir jos vykdymo atidėjimo klausimai sprendžiami atskirai. Teismo sprendimas dėl bausmės dydžio sumažinimo nėra kliūtis nuspręsti, kad bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendžiama įvertinus bausmės tikslų pasiekimo galimybes be realaus bausmės atlikimo. BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatytas tik maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis (ne daugiau kaip ketveri metai už vieno ar kelių tyčinių nusikaltimų padarymą), kai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, tačiau ši nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais atidėti bausmės vykdymą, kai nurodyta maksimali bausmės dydžio riba nėra peržengiama.
Dėl V. D. kasacinio skundo
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį bei nuspręsdamas nesivadovauti BK 54 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – nėra. Apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sistemiškai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kasatoriui paskirta artima žemutinei sankcijos ribai bausmė. Kiekvienu atveju bausmė parenkama individualiai, todėl V. D. nurodomi pavyzdžiai iš teismų praktikos apie kitose bylose skirtas bausmes nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis tinkamai pagrįstas švelnesnės už sankcijos vidurkį bausmės paskyrimas, tačiau tos aplinkybės nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų A. Č. ir V. D. kasacinius skundus atmesti
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Vytautas Greičius
Gintaras Goda
