N. K. pagal BK 111 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–125/2009 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1, 1.1.10.4.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendis, kuriuo N. K. nuteistas pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį, pritaikius 2000 m. BK 54 straipsnio 3 dalį, areštu penkiasdešimčiai parų, pakeistas – N. K. pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

n u s t a t ė :

N. K. nuteistas už tai, kad 2000 m. gegužės 13 d., apie 24 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. Š. tyčia rankomis ir kojomis smogdamas ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, padarė jam sunkų, kėlusį grėsmę gyvybei, sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. K. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti, jo padarytą veiką iš 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį bei pritaikyti amnestijos įstatymą.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl turi būti panaikintas. Jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį. Šis įstatymas yra švelnesnis, t. y. turi grįžtamąją galią, nes jame numatyta minimali bausmė, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo sankcija, yra švelnesnė. Be to, kasatorius mano, kad jam turėjo būti pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį”.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo N. K. kasacinį skundą atmesti.

N. K. teiginys, kad jam pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį paskirta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį gali būti paskirta mažesnė bausmė, yra nepagrįstas, prieštaraujantis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems bausmės skyrimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma N. K. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, atmetė, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Tai, kad apeliaciniame skunde pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį prokuroro prašomos paskirti bausmės dydis atitiko senojo BK 111 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę, neduoda pagrindo teigti, kad N. K. paskirtoji bausmė turi būti mažinama jo veiką kvalifikuojant pagal 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalį. 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis yra didesnis nei 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalies. Teismas teisingai nurodė, kad, sprendžiant N. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, atsižvelgus į bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, straipsnių sankcijose nustatyti minimalūs bausmių dydžiai nėra jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą lemianti aplinkybė. Todėl N. K. veika teisingai kvalifikuota pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį.

N. K., prašydamas taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl jam turi būti taikomos šio įstatymo nuostatos, nenurodė. Amnestijos įstatymas N. K. negali būti taikomas, nes šio Įstatymo 7 straipsnis riboja amnestijos taikymą asmenims, nuteistiems pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį, o į kitas nuteistųjų kategorijas, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo nuostatos, N. K. nepatenka.

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą nėra pagrindo.

Dėl Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio ir 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį grįžtamąją galią turi veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas.

N. K. nusikalstamą veiką padarė 2000 m. gegužės 13 d., t. y. iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Lyginant 2000 m. BK 135 straipsnio 1 dalies ir 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti, kad naujasis baudžiamasis įstatymas sumažino minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, tačiau padidino maksimalią. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai teisingai pažymėjo, kad tokiais atvejais, sprendžiant klausimą, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą ar jį griežtinantis, turi būti atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, jam gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, šis įstatymas kaltininkui yra švelnesnis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visas turinčias reikšmę bausmės skyrimui aplinkybes, pripažino, kad mažesnė nei 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė N. K. negali būti skiriama, todėl jo veiką teisingai kvalifikuota pagal BK 111 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos. Konstatuoti, kad šis teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nuteistojo N. K. prašymas taikyti jam 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taip pat atmestinas. Kasatorius skunde motyvų, paaiškinančių kodėl ir kurios šio įstatymo nuostatos jam turi būti taikomos, nenurodė. Pagal 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 7 straipsnį asmenims, nuteistiems už tyčinį sunkų kūno sužalojimą, padarytą neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, amnestija netaikoma.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė