Baudžiamoji byla Nr. 2K–137/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, J. L.,
jo gynėjui advokatui Rolandui Stribinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nukentėjusiajai M. K. iš AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialo priteista 174,56 Lt turtinės ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš J. L. – 3273,60 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendis panaikintas. Baudžiamoji byla J. L. nutraukta ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, J. L. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K–137/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, J. L.,
jo gynėjui advokatui Rolandui Stribinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nukentėjusiajai M. K. iš AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialo priteista 174,56 Lt turtinės ir 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš J. L. – 3273,60 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendis panaikintas. Baudžiamoji byla J. L. nutraukta ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, J. L. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. K. sveikata: 2007 m. sausio 4 d., apie 8.55 val., Klaipėdos m., Taikos pr.–P.Komunos g.–Rūtų g. šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas nuosavą automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini), tiesiame asfaltuotame kelio ruože, antra eismo juosta, kur pagal važiavimo kryptį yra dvi eismo juostos, esant kelio dangai – šlapiam asfaltui, matomumui iš vairuotojo kabinos – 200 m, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sukdamas į kairę, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios M. K. ir ją partrenkė. Pėsčiajai M. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais J. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis; 53 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių; 72 punktą – sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį jis kerta, ir 200 punktą – sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro skundą, kuriuo šis prašė pabloginti nuteistojo J. L. padėtį – pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskiriant didesnę 38 MGL baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vienerius metus vairuoti visų rūšių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo. Nukentėjusiajai M. K., kuri apeliacinio skundo nebuvo padavusi, paprašius, teismas baudžiamąją bylą nutraukė bei J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, t. y. priėmė priešingą sprendimą, nei buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip viršydamas apeliacinio skundo ribas. Prokuroro manymu, priešingo sprendimo priėmimas nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu tik vienu atveju – kai apeliacinės instancijos teismas priima išteisinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 punktas). Be to, BPK 320 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik viena išimtis, kada galima švelninti nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendžio neapskundė, – jeigu teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali švelninti nuosprendį ir pastariesiems. Prokuroro teigimu, nesant nuteistojo ir nukentėjusiosios priešingų apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teismas negalėjo švelninti nuteistojo padėties.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Išnagrinėjusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė skunde nurodomų BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimo faktų.
Bylos duomenimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą metu nukentėjusioji M. K. pateikė teismui rašytinį prašymą atleisti nuteistąjį J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, nurodydama, kad nuteistasis geranoriškai atlygino visą patirtą ir iš jo nukentėjusiajai priteistą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja, visiškai pripažino savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi.
Apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje pagrįstai pasisakė dėl nukentėjusiosios pareikšto prašymo, nes baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą išspręsti proceso dalyvių pateiktus prašymus. Kita vertus, net ir nesant rašytinio prašymo, tačiau, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, šiam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, apeliacinis teismas gali ir privalo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu. Apeliacinio teismo sprendimas nutraukti bylą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, negali būti siejamas su apeliacinio skundo ribomis. Esant pagrindui, byla nutraukiama neatsižvelgiant į apeliacinio skundo, kuriuo prašoma pabloginti nuteistojo padėtį, ribas. Prokuroras, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 punktą, klaidingai teigia, kad šis nustato vienintelę išimtį, kada gali būti viršijamos apeliacinio skundo ribos (kai apeliacinės instancijos teismas priima išteisinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais). Šiame punkte nėra tokios kategoriškos nuostatos.
Kaltininkui, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, bausmės skyrimo klausimas nesprendžiamas. Šioje byloje buvo pareikštas prokuroro apeliacinis skundas, kuriame kaip tik ir buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu J. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos visos J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį sąlygos, bausmės ir su tuo susijusių klausimų, išdėstytų apeliaciniame skunde, išsprendimas nebebuvo galimas ir neteko prasmės. Nagrinėjamu atveju prokuroro paduotas apeliacinis skundas buvo pagrindas pradėti apeliacinį procesą, tačiau šis procesas nutrūko nustačius bylos nutraukimo pagrindą – kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymą pagal BK 38 straipsnio 1 dalį.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, neperžengiant skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Jonas Prapiestis
Antanas Klimavičius
