Baudžiamoji byla Nr. 2K-104-697/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22918-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;
1.2.14.1.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. birželio 9 d. vagystės) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. rugpjūčio 25 d. vagystės) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. U. paskirtos bausmės subendrintos bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. U. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme. Prie paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir V. U. paskirta galutinė vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš V. U. civilinei ieškovei UAB „Ermitažas“ priteista 534 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo V. U. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. U. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. birželio 9 d. apie 17.12 val. Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, UAB „Ermitažas“ parduotuvėje, prekybos salėje paėmė 6 vnt. akumuliatorių „Makita“, kurio vieneto kaina 89 Eur, bendros 534 Eur vertės, sudėjo į pirkinių krepšelį, po to nuėjęs iki parduotuvės skyriaus „Durys“ ir susitikęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atidaręs ekspozicines duris, už jų sudėjo 6 vnt. akumuliatorių ir šias duris laikė, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo šias prekes susidėjo į turimą krepšį ir abu išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėję parduotuvės kasoje. Tokiu būdu V. U. bendrais veiksmais pagrobė svetimą – UAB „Ermitažas“ parduotuvei priklausantį – 534 Eur vertės turtą.
2. Taip pat V. U. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 20.28 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Vilniuje esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ iš UAB „Ermitažas“ parduotuvės prekybos salės paėmė 2 vnt. akumuliatoriaus ir kroviklio rinkinių „Makita“, kurio vieneto kaina 149 Eur, bendros 298 Eur vertės, 3 vnt. akumuliatorių „Devalt“, kurio vieneto kaina 68,99 Eur, bendros 206,97 Eur vertės, ir nesumokėję parduotuvės kasoje išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu V. U. bendrais veiksmais pagrobė svetimą – UAB „Ermitažas“ parduotuvei priklausantį 504,97 Eur vertės turtą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliaciniam teismui. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Byloje buvo netinkamai taikytas BK 178 straipsnis, nes teismai klaidingai aiškino šiai normai taikyti reikšmingas žalos ribas, vietoj minimaliojo gyvenimo lygio (toliau – MGL) (70 Eur) taikydami bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) (50 Eur) dydį. Kasatoriaus vertinimu, tai yra ne faktų ar įrodymų vertinimo, o baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas, sudarantis kasacijos pagrindą. Kvalifikuojant veiką turėjo būti vadovaujamasi 2025 m. sausio 1 d. galiojusiu 70 Eur MGL dydžiu, todėl 10 MGL riba sudaro 700 Eur, o jo veikų vertė šios ribos neviršijo. Teismai nepagrįstai taikė BK 178 straipsnį, neįvertino galimybės veikas kvalifikuoti kitaip ir nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių BSI dydžio taikymą vietoj MGL dydžio.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai išnagrinėjęs kasatoriaus argumentus dėl bausmių subendrinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 ir 331 straipsnių nuostatas. Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo įsiteisėjęs anksčiau, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paskirta bausmė turėjo būti subendrinta laikantis BK 63 straipsnio taikymo logikos. Tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neatliko, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nepatikrino. Byloje buvo atliktas formalus ir neteisingas bausmių subendrinimas, dėl to jam buvo paskirta nepagrįstai griežta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3.3. Paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų bausmės paskirties bei individualizavimo principų. Teismai, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų realiai neįvertino, neatsižvelgė į tai, jog jis pripažino kaltę, bendradarbiavo, pats išdėstė įvykio aplinkybes, jo elgesys nebuvo susijęs su smurtu, padaryta žala nėra didelė, o jo vaidmuo darant veikas buvo minimalus.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 ir 331 straipsnius, neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų ir nepateikė į juos motyvuoto atsakymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl MGL taikymo klausimo, neįvertino bausmių subendrinimo, neatsižvelgė į kasatoriaus vaidmenį ir socialinį kontekstą, o apsiribojo tik formaliu bylos patikrinimu.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Anatolijus Koržovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą laikyti nepagrįstu ir atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris išliko nepakitęs – t. y. 50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistojo skundo argumentas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo yra visiškai nepagrįstas, nes tiek 2024 m. birželio 9 d., tiek 2024 m. rugpjūčio 25 d. V. U. pagrobto turto vertė viršijo 10 MGL, t. y. 500 Eur, dėl to jo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, patikrino V. U. teistumus pagal kitus nuosprendžius ir pagrįstai nusprendė, kad, subendrinus bausmes apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, nuteistojo teisinė padėtis, palyginti su ta, kai nuosprendžiai bendrinami BPK VII dalyje nustatyta tvarka, pasunkėtų, jam prarandant galimybę tokį bausmių bendrinimą apskųsti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, V. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad BPK 361 straipsnyje įtvirtinta galimybė pašalinti nuosprendžio metu kylančias abejones ir neaiškumus.
4.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. U. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pagrįstai nusprendė, kad, atsižvelgiant į V. U. charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – teistumus, daromas naujas analogiškas nusikalstamas veikas siekiant gauti lėšų pragyventi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nusikalstamų veikų modelį bei anksčiau skirtas bausmes, kurios neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis pakartotinai ne kartą nusikalto), kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis.
4.4. Kasacinis skundas grindžiamas žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir išdėstytu kasatoriaus nesutikimu su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Kasacinio skundo argumentai, susiję su bylos įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus pagal bylos aplinkybes ir, atsižvelgdamas į teismų praktiką, įvertino juos remdamasis baudžiamojo proceso reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais jis vadovavosi grįsdamas V. U. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai klaidingai aiškino BK 178 straipsniui taikyti reikšmingas žalos ribas, vietoj minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (70 Eur) taikydami bazinės socialinės išmokos (BSI) (50 Eur) dydį.
7. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nėra pasikeitęs.
9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 2024 m. birželio 9 d. įvykio metu pagrobto turto vertė sudarė 534 Eur, o 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 504,97 Eur. Šios sumos viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, todėl teismas pagrįstai V. U. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad BK 178 straipsnio 1 dalį žemesnės instancijos teismai pritaikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais atmetant nuteistojo gynybinę versiją.
Dėl BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių subendrinimą, ir BPK 361 straipsnio
11. Kasatorius nurodo, kad byloje buvo atliktas formalus ir neteisingas bausmių subendrinimas, nes Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs anksčiau, o pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turėjo būti subendrinta laikantis BK 63 straipsnio taikymo logikos.
12. Pirmosios instancijos teismas už abi šioje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas paskyrė atskiras vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, tada jas tarpusavyje subendrino pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. U. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vėliau galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesne galutine subendrinta bausme pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis. Toks bausmės skyrimas atitinka bendrą BK 63 straipsnio taisyklę, kad už kiekvieną veiką pirma skiriama atskira bausmė, o po to skiriama galutinė subendrinta bausmė.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis prašė įskaityti kalėjime išbūtą laiką. Tuo klausimu teismas pažymėjo, kad pats skundo teisinis reikalavimas nėra iki galo aiškus, nes dalis nuosprendžių yra vykdymo stadijoje, nėra žinomas konkretus atliktos bausmės laikas, todėl nutarė šio ir bausmės subendrinimo pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį prašymo nespręsti, nurodydamas nuteistajam galimybę kreiptis dėl nuosprendžio vykdymo neaiškumų pašalinimo BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka.
14. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju nėra BK 63, 64 straipsnių normų ir BPK 361 straipsnio normos teisinio reguliavimo konkurencijos atvejo, nes BPK 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendžio vykdymo metu kylančios abejonės išsprendžiamos, kai atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta ar įskaityta netinkamai, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius. Tai yra speciali norma, skirta bausmių vykdymo metu iškilusiems neaiškumams spręsti, todėl teismai pagrįstai ja vadovavosi.
15. Apeliacinės instancijos teismas pasirinko tinkamą sprendimo būdą, kuris iš esmės nepažeidžia nuteistojo teisės į teisingą bausmės dydžio nustatymą, todėl nėra pagrindo pateikti papildomo teisės išaiškinimo dėl BK 63, 64 straipsnių ir BPK 361 straipsnio normų taikymo.
Dėl BK 41 ir 54 straipsnių normų taikymo
16. Kasatorius nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti bausmės paskirties ir individualizavimo principų.
17. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad vertino ne tik V. U. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, žala neatlyginta, V. U. anksčiau teistas ir pakartotinai nusikaltęs, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės V. U. elgesio nepakeitė.
19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, o ne išimtinai tik tas aplinkybes, kurios nuteistajam yra palankios, todėl BK bendrosios dalies normas, susijusias su bausmės skyrimu taikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. U. kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
