Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1601

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00159-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 28 d. paduotu atsakovų M. P., G. P., M. Č. ir M. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškinio dalį: pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 27 d. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 26 d. gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; bylos dalį dėl 2022 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalį, išplėsdamas viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio sampratą ir iš esmės sumažindamas įstatymo reikalaujamą įrodinėjimo standartą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu tik tada, kai įrodoma, jog pagrindinis ir vienintelis visų sandorio šalių ketinimas buvo nukreiptas į neteisėto, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio tikslo pasiekimą. Byloje nebuvo įrodyta, kad visi atsakovai turėjo vieningą, bendrą ir vienintelį tikslą išvengti galimos būsimos prievolės valstybei. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino abstraktų atsakovo M. P. suvokimą apie galimą ateities atsakomybę su realiai egzistuojančiu kreditoriniu reikalavimu bei konkrečiu draudžiamu ginčijamų sandorių tikslu. Byloje neįrodyta, kad kiti atsakovai sandorių sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti apie kokį nors konkretų būsimą mokesčių inspekcijos reikalavimą atsakovui M. P. Todėl teismo išvada apie visų atsakovų bendrą tikslą išvengti būsimos prievolės valstybei yra grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis. Byloje buvo rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ginčijamų sandorių paskirtis yra faktinis paskolos teisinių santykių užbaigimas, skolą grąžinant perleidžiant nekilnojamąjį turtą.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsnių nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, CPK 263 straipsnio reikalavimą sprendimą pagrįsti įstatymo nustatyta tvarka ištirtomis aplinkybėmis, CPK 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo ribas, taip pat rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus. Teismas įrodymus vertino selektyviai, vienpusiškai ir nenuosekliai. Teismas sureikšmino atsakovams nepalankias aplinkybes, tačiau nepasisakė dėl atsakovų poziciją patvirtinančių rašytinių įrodymų, iš netiesioginių, nevienareikšmių duomenų padarė kategorišką išvadą apie bendrą visų šalių neteisėtą tikslą, nors tokiai išvadai byloje nėra pakankamo faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes savo motyvais paneigė paskolos teisinių santykių tarp atsakovų egzistavimą bei realumą, nors byloje nebuvo pareikšta jokio savarankiško reikalavimo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis, konstatuoti jų fiktyvumą ar paneigti pačius paskolos teisinius santykius. Tuo pačiu buvo pažeisti CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti rungimosi bei dispozityvumo principai, taip pat CPK 320 straipsnyje nustatytos apeliacinio bylos nagrinėjimo ribos, nes atsakovai gynėsi nuo reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, tačiau nepasisakė dėl byloje nepareikšto savarankiško reikalavimo paneigti paskolos teisinius santykius ar pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas tik 115 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 2400 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo ginčijamais sandoriais perleisto turto vertės (190 001 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. P. (duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, kodas ZP43860.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas