K. B. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-697/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18345-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „Mes service LT“ atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. (A.) I. civilinis ieškinys tenkintas ir iš civilinių atsakovių UAB,,Mes service LT“, UAB „Laivų konstrukcijos“ ir subsidiariai iš nuteistųjų K. B. ir M. E. (M. E.) nukentėjusiosios H. I. naudai priteistas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytas vienkartinės draudimo išmokos dydžio atlyginimas – 63 516 Eur. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinių atsakovių UAB,,Mes service LT“, UAB „Laivų konstrukcijos“ ir subsidiariai iš nuteistųjų K. B. ir M. E. priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita O. T. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, kuria nuteistojo K. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „Mes service LT“ atstovo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas atmestas.

Byloje taip pat nuteistas M. E., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. B. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, žmogui sukėlęs sunkių padarinių. 2022 m. gegužės 23 d. apie 23.30 val. laive,,Omega“, Nemuno g. 40B, Klaipėdoje, K. B., būdamas UAB,,Mes service LT“ direktorius, neatestuotas dėl darbų saugos, pagal 2022 m. gegužės 2 d. generalinę sutartį Nr. 2022-05/02, sudarytą tarp UAB „Gindana“ ir UAB „Mes service LT“ dėl remonto darbų, būdamas atsakingas už gamybos užduočių išdavimą laiku darbininkams, būtinų ir saugių darbo sąlygų sudarymą, laiku atliktą darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instruktažo pravedimą bei vykdymą, sudaręs žodinę subrangos sutartį su UAB „Laivų konstrukcijos“, neįvertino darbuotojų darbo vietos, galimų pavojų ir rizikos veiksnių, nepaskyrė darbų vadovo. K. B., neužpildęs prašymo atlikti remontuojamame laive pjovimo ir suvirinimo dujomis (ugnies) darbus, šių atlikti pasikvietė UAB „Laivų konstrukcijos“ metalo korpuso surinkėją Y. K. (Y. K.), jam bei kitiems niekur neįdarbintiems asmenims, tarp jų ir Ukrainos Respublikos piliečiui Y. I. (Y. I.), nepravedęs tikslinio instruktažo, nesuteikęs tinkamų suvirinimo dujomis (ugnies) darbams skirtų nedegių drabužių, žodžiu pavedė atlikti metalo pjovimo ir suvirinimo dujomis darbus UAB „Gindana“ priklausančiame laive,,Omega“, t. y. laivo priekyje vandens balastinėje cisternoje pakeisti senus kampus naujais. Šiems darbams atlikti K. B. suteikė suvirinti dujomis skirtas žarnas, degiklį ir netinkamą bei priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančią darbo vietos apšvietimo priemonę – kilnojamąjį, pastatomąjį halogeninį šviestuvą „Floodlight 0203“. Taip nuteistasis pažeidė:

1.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių 4, 40, 41, 42, 976, 985, 986, 987.1 punktų reikalavimus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 4 dalies 116, 134, 144, 172–177, 181, 337 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 patvirtintų Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų 2 priedo II skirsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (2016 m. gegužės 11 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento V skirsnio 61 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 2 dalies 7 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471 patvirtintų Priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose 8, 22, 26 punktų, 2 dalies 42.2, 43.4, 43.6, 44, 45.2, 45.5, 45.6, 46.10, 74–77, 78.2 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 3-454 patvirtintų Priešgaisrinės saugos taisyklių Lietuvos jūrų laivyno laivuose 40, 147 punktų reikalavimus.

2. Dėl to Y. I., dėvinčiam ugniai ir karščiui neatsparius asmeninius darbo drabužius, laivo „Omega“ priekyje esančioje vandens balastinėje cisternoje uždaroje sunkiai prieinamoje patalpoje, turinčioje vieną ovalo formos 75 cm liuką patekti iš viršaus, nupjaunant senus kampus suvirinimo dujomis degikliu, poilsio pertraukėlės metu žarnas, degiklį bei šviestuvą „Floodlight 0203“ palikus minėtoje patalpoje, išgirdus tam tikrus garsus ir priėjus prie minėtos uždaros, sunkiai prieinamos patalpos liuko bei bandant užspausti žarnas ir laikinai izoliuoti galimą nuotėkį, dėl žarnos, kuria buvo tiekiamos propano-butano dujos, netikėtai susiformavusio kiaurinio pažeidimo ir propano-butano dujų nuotėkio bei patalpoje esančio vienintelio ugnies uždegimo šaltinio – šviestuvo įvyko susikaupusių propano-butano dujų staigus užsidegimas / sprogimas, išsiveržimas pro liuką, jo metu Y. I. patyrė 65 procentų kūno ir kvėpavimo takų nudegimą ir 2022 m. gegužės 30 d. ligoninėje mirė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas ir civilinės atsakovės UAB „Mes service LT“ atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. netinkamai aiškinta BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto specialiojo subjekto (darbdavio) samprata ir požymiai. K. B. negali būti vertinamas kaip darbdavys. Apeliacinės instancijos teismas K. B. atsakomybę iš esmės grindžia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, kuri neturėjo būti taikoma, pažeidimu ir ten nustatytų pareigų nevykdymu. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų konstatavimas ir K. B. atsakomybė, yra tai, kad tiek UAB „Mes service LT“, tiek UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai kartu faktiškai atliko darbus toje pačioje darbo vietoje – laive „Omega“. Skundžiamoje nutartyje UAB „Mes service LT“ kartu atliekami darbai toje pačioje vietoje su kita darbdave (UAB „Laivų konstrukcijos“) iš esmės siejami su tuo, jog D. Z. perdavė halogeninį šviestuvą „Floodlight 0203“ darbams laive „Omega“ atlikti; D. Z. nurodė UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojams darbų laive „Omega“ apimtį; D. Z. faktiškai (epizodiškai) buvo teritorijoje, kur buvo atliekami darbai laive „Omega“. Taigi teismas nepagrįstai sutapatino įprastų užsakovo teisių įgyvendinimą bei formalų kito darbdavio darbuotojo buvimą toje pačioje vietoje su dviejų darbdavių bendru ar jungtiniu darbu, kaip jis suprantamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu būdu buvo nepagrįstai konstatuotas šios teisės normos pažeidimas. Pripažinus, kad UAB „Mes service LT“ nagrinėjamu atveju negali būti laikoma darbdave, kuri kartu su kitu darbdave (UAB „Laivų konstrukcijos“) dirbo toje pačioje vietoje, nebelieka ir teisės normos pažeidimo, iš kurio kildinama bendra K. B. ir M. E. atsakomybė. Tokiu atveju nutrūksta priežastinio ryšio grandinė, o BK 176 straipsnio 1 dalies taikymas konkrečioje situacijoje tampa negalimas.

3.1.1. Tai, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis K. B. taikyta nepagrįstai, rodo rangos santykių prigimtis ir požymiai. Byloje nekilo ginčo, kad tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ susiklostė subrangos santykiai dėl laivo konstrukcijos keitimo darbų laive „Omega“, kuris priklausė UAB „Gindana“. Pagal subrangos šalių teisinį santykį UAB „Laivų konstrukcijos“ (subrangovė) pripažįstama rangove ir turi tas pačias teises ir pareigas kaip rangovė, o UAB „Mes service LT“ (generalinė rangovė) pripažįstama užsakove ir turi tas pačias teises ir pareigas kaip užsakovė. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 daliai taikyti būtina, kad toje pačioje darbo vietoje (ar vietose) dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojai atliktų bendrus ar jungtinius darbus, tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Mes service LT“ neveikė kaip atskira darbdavė, kartu su kita darbdave atliekanti bendrus ar jungtinius darbus, o veikė kaip užsakovė, įgyvendinanti iš rangos sutarties kylančias teises. UAB „Mes service LT“, sudarydama subrangos sutartį su UAB „Laivų konstrukcijos“, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad rangovė darbus atliks savarankiškai, savo rizika ir profesionaliai, laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Be to, šių sutarties šalių nesieja pavaldumo ar priklausomumo santykiai. Teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų, susijusių su rangos sutarties prigimtimi ir jos aiškinimu.

3.1.2. D. Z., veikdamas užsakovo vardu, UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojui Y. K., t. y. asmeniui, kuris turėjo būti atsakingas už darbų saugą laive, atvežė halogeninį šviestuvą „Floodlight 0203“. Pagal CK 6.648 straipsnio 2 dalį, ši užsakovo teisė (darbams naudoti savo medžiagas) rangos santykiuose nėra išskirtinė ar reta. Todėl vien tai, kad užsakovas aprūpina rangovą medžiagomis ar įranga, savaime negali būti laikoma požymiu, leidžiančiu užsakovą prilyginti kitam darbdaviui, kartu atliekančiam bendrus ar jungtinius darbus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas neįvertino 2022 m. gegužės 25 d. rašytinėje rangos sutartyje įtvirtintos užsakovės (UAB „Mes service LT“) pareigos, esant būtinumui ir susitarimui, aprūpinti rangovę (UAB „Laivų konstrukcijos“) darbui atlikti reikalingomis medžiagomis, taip pat rangovės darbuotojus darbų atlikimo vietoje aprūpinti materialiniais ištekliais ir būtina įranga, reikalingais sutartyje nurodytiems darbams atlikti (sutarties 3.1.3 papunktis). Faktiškai Y. K., esant poreikiui, prašydavo reikalingų medžiagų darbams laive „Omega“, o D. Z. jas atveždavo. Šių sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo viena iš priežasčių, kodėl D. Z. faktiškai atvykdavo į vietą, kurioje buvo atliekami laivo „Omega“ konstrukcijos keitimo darbai. Be to, pagal CK 6.648 straipsnio 1 dalį, UAB „Laivų konstrukcijos“ interesams atstovavęs Y. K., kaip profesionalas, taip pat turėjo pareigą įvertinti, jog užsakovo teikiamos medžiagos būtų tinkamos naudoti, – kitu atveju UAB „Laivų konstrukcijos“ turėjo teisę stabdyti darbus ir jų neatlikti.

3.1.3. Teismas taip pat nepagrįstai įvertino aplinkybę, jog D. Z. nurodymas UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojams, kokius konkrečiai reikia atlikti darbus (darbų apimtį), yra priežastis įžvelgti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus. Sudarant žodinę subrangos sutartį (2022 m. gegužės 6 d.), K. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog iš karto buvo vilkinama (atsisakoma) sudaryti rašytinę subrangos sutartį dėl akivaizdžios apgaulės. M. E. tvirtino, kad sutartis galės būti pasirašoma, kai UAB „Laivų konstrukcijos“ direktorius bus Klaipėdoje, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis buvo nustatyta, jog H. A. (M. E. gynybos nurodoma UAB „Laivų konstrukcijos“ direktorė tragiško įvykio dieną) net nebuvo įdarbinta UAB „Laivų konstrukcijos“. Visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepavyko jos apklausti. Nesant rašytinės rangos sutarties dėl laive „Omega“ darbų atlikimo, užsakovės (UAB „Mes service LT“) interesams atstovaujantis asmuo vienintelis galėjo nurodyti, kokia yra reikalingų darbų atlikti apimtis laive „Omega“. Pagal CK 6.658 straipsnio 1 dalį, D. Z. turėjo ir galėjo nurodyti darbų apimtis laive UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojams ir fiksuoti atliekamų darbų rezultatus. Įgyvendindamas šias užsakovo teises ir pareigas, jis privalėjo būti fiziškai teritorijoje, kur buvo atliekami laivo darbai, ir bendrauti su rangovės (UAB „Laivų konstrukcijos“) interesams atstovaujančiais asmenimis (darbuotojais). D. Z. nurodė tik reikalingų atlikti darbų apimtis.

3.2. K. B. negali būti laikomas darbdaviu ne tik Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, bet ir dėl to, kad UAB „Mes service LT“ apskritai neatliko bendrų ar jungtinių darbų kartu su UAB „Laivų konstrukcijos“. Darbai laive buvo išimtinai ir vienvaldiškai atliekami UAB „Laivų konstrukcijos“.

3.2.1. Nuo 2022 m. gegužės 2 d., kai buvo sudaryta sutartis su UAB „Gindana“, iki subrangos sutarties sudarymo su UAB „Laivų konstrukcijos“ UAB „Mes service LT“ darbuotojai neatliko jokių laivo „Omega“ konstrukcijos keitimo darbų ar kitų darbų, kurie leistų bent iš dalies preziumuoti, kad UAB „Mes service LT“ jau vykdė darbus laive ir kad laivas „Omega“ buvo jų laikina ar nuolatinė darbo vieta. Subrangovas buvo pasitelktas ne tam, kad paspartintų jau vykdomus darbus ar įgyvendintų jų dalį, o tam, kad projektas apskritai būtų pradėtas ir užbaigtas.

3.2.2. D. Z. ėjo UAB „Mes service LT“ projektų vadovo pareigas. Vykdydamas šias funkcijas, jis neatliko ir objektyviai negalėjo atlikti jokių darbų, kurie savo pobūdžiu būtų susiję su laivo „Omega“ konstrukcijos keitimo darbais, kuriuos vykdė UAB „Laivų konstrukcijos“. Be to, po subrangos sutarties sudarymo jokie kiti UAB „Mes service LT“ darbuotojai, išskyrus D. Z., nebuvo atvykę į laivą „Omega“ ar teritoriją, kurioje jis stovi. Tuo tarpu UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai objekte dirbo nuolat – vien tragiško įvykio dieną laive „Omega“ buvo mažiausiai trys šios įmonės darbuotojai: Y. I., Y. K., A. D. (A. D.).

3.2.3. 2022 m. gegužės 25 d. rašytinėje subrangos sutartyje tarp UAB „Laivų konstrukcijos“ ir UAB „Mes service LT“ nėra susitarimo, kad rangovas (UAB „Laivų konstrukcijos“) yra atsakingas bet kokia apimtimi už užsakovo (UAB „Mes service LT“) darbuotojus.

3.2.4. K. B. pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas M. E. pokalbis, patvirtina, jog M. E. visiškai suprato savo veiksmų vienasmenes pasekmes ir atsakomybę dėl tragiško įvykio.

3.2.5. Y. K., UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojas, laive „Omega“ buvo paskirtas būti atsakingas už darbų saugą: 2022 m. gegužės 25 d. jis UAB „Laivų konstrukcijos“ vardu pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta konkreti suma už gegužės mėnesį atliktus darbus; bylos medžiagoje yra Y. K. pasirašytas leidimas atlikti ugnies darbus laive „Omega“; Y. K., pasirašydamas dokumentus UAB „Laivų konstrukcijos“ vardu, taip pat pats nurodo save kaip atsakingą už darbų saugą. Taigi UAB „Laivų konstrukcijos“ atstovas M. E. suprato, kad būtent rangovas yra atsakingas už savo darbuotojų saugą ir sveikatą atliekant darbus laive „Omega“. Tai patvirtina ir 2022 m. gegužės 25 d. sutarties nuostatos – rangovė UAB „Laivų konstrukcijos“, be kita ko, įsipareigojo supažindinti savo darbuotojus su darbų saugos, priešgaisrinės saugos, elektros saugos ir higienos reikalavimais, atliekant sutartyje nurodytus darbus, taip pat aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis (sutarties 3.2.2 papunktis).

3.2.6. M. E. teikė prašymus asmeniui, kuris žuvo, (6 kartus) suteikti leidimus patekti į teritoriją, kur buvo atliekami laivo „Omega“ darbai. Leidimai buvo išduoti būtent tuo pačiu metu, kai turėjo prasidėti ir būti vykdomi darbai laive „Omega“.

3.3. Net ir pritaikius Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį K. B., jis negali vienodai atsakyti už visus darbdaviui nustatytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie buvo vertinami pagal priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 3–4 punktų, 27 straipsnio 1–2 dalių nuostatos K. B. taip pat negali būti taikomos, kadangi Y. I. nebuvo laikinasis UAB „Mes service LT“ darbuotojas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 72 straipsnį, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymas savaime neperkelia visų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų tiesioginio darbdavio pareigų K. B..

3.3.1. K. B. nebuvo tiesioginis Y. I. darbdavys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies norma reglamentuoja bendro pobūdžio taisykles esant laikinojo įdarbinimo institutui. Specialioji laikinojo įdarbinimo instituto norma Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 382 straipsnyje, kuris reglamentuoja darbo naudotojo, darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės darbų saugą ir kt. Todėl, tik esant kategoriškai nustatytam laikinojo įdarbinimo institutui, kuris leistų teigti, jog UAB „Mes service LT“ turi darbdavio statusą Y. I. atžvilgiu, skundžiamoje teismo nutartyje bendrai konstatuotų pažeidimų inkriminavimas tiek K. B., tiek M. E. būtų pagrįstas. Šiuo atveju tarp UAB „Laivų konstrukcijos“ ir UAB „Mes service LT“ nesusiklostė laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai, nes nebuvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, UAB „Laivų konstrukcijos“ neturi teisės teikti laikinojo įdarbinimo paslaugų, nes nėra įtraukta į privalomą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (DK 72¹ straipsnis). Skundžiamoje nutartyje nepanaikinus klaidingos pirmosios instancijos teismo išvados apie laikinojo įdarbinimo institutą, K. B. nepagrįstai inkriminuoti teisės aktų pažeidimai, kurie išimtinai reglamentuoja tiesioginio darbdavio (UAB „Laivų konstrukcijos“) pareigas darbuotojui.

3.3.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas teisės normų aiškinimas, jog abiejų bendrovių vadovai turėjo pareigą organizuoti darbą laive taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriai darbdavei darbuotojas dirba, taip pat bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nepagrįstai ir neproporcingai išplečia darbdavių atsakomybės ribas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies norma gali išplėsti darbdavių atsakomybę už kitų darbdavių darbuotojų saugą tik tais atvejais, kai nustatoma, jog darbdaviai siekė bendro (atliekant skirtingus darbus) arba jungtinio (atliekant tapačius darbus) rezultato. Vien formalus buvimas toje pačioje darbo vietoje negali lemti visų darbdavio pareigų perkėlimo kitam darbdaviui ir nesuponuoja solidariosios atsakomybės už visus darbdavio pareigų pažeidimus. Ydingą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies aiškinimą dėl darbdavių atsakomybės ribų pagrindžia ir šios normos tikslas. Minėta norma buvo keista vieną kartą siekiant įgyvendinti 1989 m. birželio 12 d. Europos Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios įtvirtina darbdavių kooperacijos principą: kai vienoje darbo vietoje dirba kelios įmonės, darbdaviai bendradarbiauja įgyvendindami saugos, sveikatos ir profesinės higienos nuostatas ir, atsižvelgdami į veiklos pobūdį, koordinuoja savo veiksmus apsaugos nuo profesinės rizikos rūšių ir jų prevencijos klausimais, informuoja vienas kitą bei atitinkamus savo darbuotojus ir (arba) darbuotojų atstovus apie tokias rizikos rūšis. Esminis šio principo elementas yra koordinavimas atsižvelgiant į veiklos pobūdį. Taigi, kiekvienas darbdavys pirmiausia atsako už savo veiklos organizavimą ir savo darbuotojų saugą, tačiau kartu privalo derinti veiksmus ir neužkirsti kelio kito darbdavio darbuotojų saugai tais atvejais, kai jo vykdomos veiklos pobūdis gali sukelti riziką kitiems. Tokiu atveju Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad apimtų visą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų sistemą ir automatiškai perkeltų kitam darbdaviui visas tiesioginio darbdavio pareigas, – neįmanoma pagrįsti, kaip K. B. turėjo spręsti dėl kolektyvinių ar asmeninių apsaugos priemonių parinkimo, kai darbuotojo kvalifikaciją, darbo organizavimą ir apsaugines priemones užtikrina darbdavys, kuris darbuotoją priima į darbą ir su kuriuo darbuotoją sieja darbo sutartis, kaip K. B. turėjo vertinti Y. I. profesinius įgūdžius, technologijų taikymą ar papildomo instruktavimo poreikį, kai jis nepriėmė Y. I. į darbą, neperkėlė jo į kitą darbo vietą, neorganizavo jo darbo, nežinojo ir negalėjo žinoti naudojamų technologijų bei nebuvo su juo sudaręs jokios darbo sutarties.

3.4. Tinkamai nenustačius, už kuriuos konkrečiai pažeidimus atsako UAB „Laivų konstrukcijos“ (M. E.), o už kuriuos – UAB „Mes service LT“ (K. B.), neįmanoma objektyviai nustatyti, kieno neteisėti veiksmai gali būti vertinami kaip būtinoji padarinių kilimo sąlyga. K. B. negali būti inkriminuojami ir kiti tie patys teisės aktų pažeidimai tokia pačia apimtimi kaip M. E., kuris buvo tiesioginis Y. I. darbdavys ir todėl turėjo pareigą užtikrinti atitinkamų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, kadangi jie pagal savo turinį ir paskirtį yra neatsiejamai susiję su tiesioginio darbdavio pareigomis, tenkančiomis UAB „Laivų konstrukcijos“ ir jos vadovui M. E. (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų II dalies 7 punkto reikalavimai). K. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis UAB „Laivų konstrukcijos“ aprūpina savo darbuotojus, ar šios priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 reikalavimus, taip pat neturėjo jokios faktinės ar teisinės galimybės organizuoti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymų ar vykdyti kitas analogiškas pareigas.

3.5. Teismas neįvardijo, kokių konkrečių teisės aktų pažeidimai lėmė tragiškus padarinius ir kurie iš jų buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Nutartyje formaliai perrašomi visi inkriminuoti teisės aktų pažeidimai, tačiau nėra nustatytas nei konkretus pažeidimas, sukėlęs padarinius, nei pats tragiško įvykio mechanizmas. Ekspertas Titas Dėjus aiškiai nurodė, kad, nesant galimybės nustatyti įvykio mechanizmo, neįmanoma nustatyti ir pagrindinės padarinių kilimo sąlygos. Analogiška išvada išplaukia ir iš 2025 m. balandžio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto. Esant situacijai, kai priežastinio ryšio grandinėje nustatytos kelios galimos priežastys ir objektyviai neįmanoma identifikuoti, kurio konkretaus asmens veiksmai sudarė būtinąją tragiškų padarinių kilimo sąlygą, privaloma vadovautis in dubio pro reo principu ir visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Nutartyje toks vertinimas nebuvo atliktas, neatsakyta į esminį klausimą – kurie konkretūs K. B. veiksmai ir kurie konkretūs teisės aktų pažeidimai sudarė būtinąją tragiškų padarinių kilimo sąlygą. Profesinės rizikos vertinimo aspektu pasisakytina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog darbdavys organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Pažymima, kad teismų praktikoje analogiško pobūdžio byloje pripažįstama, jog profesinės rizikos vertinimas – organizacinė priežastis, netiesioginis priežastingumas ir negali būti būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

3.6. H. I. priteistas turtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas iš UAB „Mes service LT“ arba turi būti mažinamas. Teismo išvados vertinant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą suponuoja nepagrįstą išvadą, kad UAB „Mes service LT“ laikytina Y. I. darbdave, kuriai būtų galima priskirti pareigą užtikrinti Y. I. socialinį draudimą (įskaitant atitinkamų įmokų mokėjimą) tuo atveju, jei šios pareigos nevykdė UAB „Laivų konstrukcijos“. Socialinio draudimo pareigos kyla iš darbo teisinių santykių ir siejamos su tiesioginiu darbdaviu. Y. I. ir UAB „Mes service LT“ nesiejo darbo santykiai, o K. B. objektyviai neturėjo informacijos apie žuvusįjį ar kad jis dirbo UAB „Laivų konstrukcijos“ nelegaliai.

3.7. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas) reguliavimą, UAB „Laivų konstrukcijos“ turėjo teisėtai įdarbinti Y. I. ir išskirtinai mokėti jam socialinio draudimo įmokas. Y. I. dirbo de facto (faktiškai) draudėjo (UAB „Laivų konstrukcijos“) nustatytą darbą, darbas buvo atliekamas draudėjo naudai, darbo atlygį turėjo sumokėti draudėjas. Šią išvadą papildo faktas, jog UAB „Laivų konstrukcijos“ neskundžiamu sprendimu nubausta už nelegalų darbą. Y. I. veikė Y. K. ir M. E. kontroliuojamas, nes visus su darbu susijusius klausimus dėl darbo vietos ir patekimo, transportavimo, inventoriaus, darbų grafiko, funkcijų, užmokesčio dydžio, saugos ir kt. sprendė nesavarankiškai.

3.8. Spręsdamas civilinių ieškinių klausimus, teismas netinkamai taikė CK normas ir, pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turėjo priteisti iš asmens, samdžiusio darbuotoją, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, t. y. iš nuteistojo M. E., o ne solidariai iš M. E. ir K. B., kuris Y. I. nesamdė, jam nevadovavo ir neorganizavo darbo laive „Omega“. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad skundžiamoje nutartyje konstatuoti K. B. teisės aktų pažeidimai tam tikra apimtimi prisidėjo prie tragiškų padarinių kilimo, tai nesudaro pagrindo solidariai taikyti atsakomybę pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 27 straipsnio 1 dalį. Jeigu M. E. būtų teisėtai įdarbinęs Y. I. įmonėje UAB „Laivų konstrukcijos“, H. I. turtinė žala būtų buvusi atlyginta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą mechanizmą ir papildomas turtinės žalos atlyginimo reikalavimas nebūtų galėjęs būti tenkinamas, išskyrus atvejus, kai būtų įrodyta netinkama žalos apskaičiavimo metodika ar prašoma atlyginti proceso išlaidas. Nuo K. B. veiksmų nepriklausanti aplinkybė, t. y. nelegalus Y. I. darbas UAB „Laivų konstrukcijos“, tapo priežastimi, dėl kurios UAB „Mes service LT“ turi padengti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o tai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir nutartį – pašalinti iš kaltinimo K. B. ir M. E. aplinkybę, kad jie pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10 dalies reikalavimus. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

4.1. Nesutinkama su kasatoriaus teiginiais dėl nepagrįsto Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismai pagrįstai įvertino byloje nustatytus įrodymus, leidžiančius konstatuoti, kad tiek K. B., tiek M. E. yra laikytini žuvusiojo Y. I. darbdaviais, nes kartu atliko darbus toje pačioje darbo vietoje. D. Z. laive „Omega“ atlikti veiksmai, nurodant konkrečius atliktinus darbus ir kontroliuojant jų atlikimą, tikrinant jų kokybę, atitinka ne užsakovo veiksmus priimant rangovo atliktą darbą, o darbo organizavimo veiksmus ir paneigia kasatoriaus argumentus dėl to, kad UAB „Mes service LT“ kartu su kitu darbdaviu – M. E. kartu neatliko jokių darbų darbo vietoje – laive „Omega“. Įvertinus tai, kad byloje tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, t. y. neaptarta, kas už ką yra atsakingas, o byloje apklausti šių bendrovių darbuotojai taip pat negalėjo konkretizuoti kiekvienos iš bendrovių įsipareigojimų ir atsakomybės atliekant laivo „Omega“ remonto darbus, teismų išvada, kad abi bendrovės atsako už darbų saugos įstatymų pažeidimus ir dėl jų kilusias pasekmes, yra teisėta ir pagrįsta.

4.2. Vertinant, ar 2022 m. gegužės 25 d. rašytinė sutartis gali būti laikoma kaip visiškai tikslus ankstesnės žodinės rangos sutarties tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ dėl laivo „Omega“ remonto darbų pratęsimas, pažymėta, kad pirminės žodinės rangos sutarties metu tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ nebuvo nustatyta, kokia bendrovė yra atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos užtikrinimą laivo „Omega“ remonto metu, kitu atveju nebūtų reikalo po įvykio spręsti, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl įvykio. Todėl paskesnė rašytinė sutartis negali būti laikoma visiškai atitinkančia pirminės sutarties sąlygas. Nesutiktina su skundo teiginiais, kad visa atsakomybė pagal sudarytą žodinę subrangos sutartį dėl darbų saugos pažeidimų tenka tik UAB „Laivų konstrukcijos“, o UAB „Mes service LT“ tik aprūpino rangovą medžiagomis ir K. B. negali atsakyti pagal BK 176 straipsnį.

4.3. Iš dalies sutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad K. B. negali vienodai atsakyti už visus darbdaviui nustatytus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie vertinami per priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymas savaime neperkelia visų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų tiesioginio darbuotojo pareigų K. B..

4.4. Įvertinus, kad 2022 m. gegužės 2 d. generalinėje sutartyje Nr. 2022-05/02 tarp UAB „Gindana“ ir UAB „Mes service LT“ UAB „Mes service LT“ yra rangovė ir pagal 2022 m. gegužės 5 d. sudarytą žodinę subrangos sutartį su UAB „Laivų konstrukcijos“ laikytina užsakove, UAB „Mes service LT“ įstatymų įtvirtinta tvarka nebuvo įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, su Y. I. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta laikinoji darbo sutartis, jis savarankiškai negalėjo įgyvendinti ir neįgyvendino savo kaip laikinojo darbuotojo teisių, kurias jam garantuotų DK antrajame skirsnyje nustatytos laikinojo darbo sutartys, darytina išvada, kad Y. I. darbas laive „Omega“ negali būti laikomas darbu laikinojoje darbovietėje, todėl nei M. E., nei K. B. papildomai neprivalėjo laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 10 dalies reikalavimų ir Y. I., kaip darbuotoją, darbdavių susitarimu pasiųstą laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktuoti saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nors įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Šios aplinkybės kaip perteklinės yra šalintinos.

4.5. Atsakant į kasacinio skundo teiginius, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymas pats savaime nesudaro pagrindo, jog UAB „Mes service LT“ tapo Y. I. darbdave, o K. B. turi atsakyti už tuos pačius teisės aktų pažeidimus kaip ir M. E., pažymima, jog UAB „Mes service LT“ darbuotojo D. Z. laive „Omega“ atlikti veiksmai – atliekant darbus, nurodant konkrečius atliktinus darbus ir kontroliuojant jų atlikimą, tikrinant jų kokybę – atitinka ne užsakovo veiksmus priimant rangovo atlikto darbo rezultatus, o darbo organizavimo veiksmus siekiant bendro rezultato ir paneigia kasatoriaus argumentus dėl to, kad UAB „Mes service LT“ kartu su kitu darbdaviu neatliko jokių darbų darbo vietoje.

4.6. Vykdydama ir tęsdama laivo remonto darbus su subrangovės pagalba, UAB „Mes service LT“ kartu su UAB „Laivų konstrukcijos“ išliko atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su UAB „Mes service LT“ pristatyta darbo įranga suvirinimo darbams atlikti laive „Omega“ būtų supažindintas Y. I. ar jam būtų pateikta šios įrangos dokumentacija, su kuria susipažinęs Y. I. galėjo saugiai atlikti suvirinimo darbus. Atliekant suvirinimo darbus, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, nė vienas darbdavys nesiėmė priemonių, kad informuotų vienas kitą apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, nesiėmė priemonių tokiems veiksniams nustatyti. Pripažinus, kad K. B. taip pat įvykio metu buvo žuvusio Y. I. darbdavys, sudarytoje žodinėje subrangos sutartyje neatskyrus abiejų bendrovių įsipareigojimų darbų saugos srityje, abu darbdaviai dėl padarytų tų pačių darbo saugos pažeidimų atsako pagal tuos pačius teisės aktus.

4.7. Dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos pažymėta, kad ekspertizės aktai ir ekspertų parodymai yra vieni iš įrodymų, teismui padedantys įvertinti nagrinėjamų įvykių aplinkybes, nustatyti įvykių priežastis ir kt., tačiau tiriamą įvykį teisine prasme įvertina teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeista žarna, kuri yra raudonos spalvos, tekėjo propano-butano dujos, todėl sprogimas įvyko ne dėl deguonies nuotėkio. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniųjų specialistų išvados bei aplinkybė, kad sprogimo metu Y. I. neatliko darbų, tačiau mėgino užspausti žarnas ir laikinai izoliuoti galimą nuotėkį, teismui leido pagrįstai konstatuoti įvykio priežastį ir mechanizmą – dėl žarnos, kuria buvo tiekiamos propano-butano dujos, netikėtai susiformavusio kiaurinio pažeidimo ir propano-butano dujų nuotėkio bei patalpoje esančio vienintelio ugnies uždegimo šaltinio – šviestuvo įvyko susikaupusių propano-butano dujų staigus užsidegimas / sprogimas, išsiveržimas pro liuką, jo metu Y. I., užsiliepsnojus drabužiams, patyrė 65 procentų kūno ir kvėpavimo takų nudegimą ir 2022 m. gegužės 30 d. ligoninėje mirė. Taigi, įvykis įvyko dėl abiejų darbdavių kaltės. K. B. kaltė pasireiškė ir tuo, kad darbams atlikti UAB „Mes service LT“ kaip užsakovė pagal žodinę sutartį pateikė darbams atlikti netinkamą šviestuvą „Floodlight 0203“, kuris pagrįstai teismo įvardytas kaip vienintelis ugnies uždegimo šaltinis, nulėmęs susikaupusių propano-butano dujų staigų užsidegimą (sprogimą).

4.8. Dėl nukentėjusiajai priteistino turtinės žalos atlyginimo pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą (CK 6.246 straipsnis). Teismai pagrįstai konstatavo, kad kai nelegalaus darbo metu pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo padaroma žala dirbančiam asmeniui, žalos atlyginimo pagrindu taikytina deliktinė atsakomybė, nustatyta CK 6.264 straipsnyje.

5. Nukentėjusiųjų O. T. ir H. I. atstovas advokatas Girius Ivoška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

5.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai žala priežastiniu ryšiu siejama su aplinkybe, kad Y. I. buvo įdarbintas nelegaliai. Įdarbinimo legalumas negali objektyviai būti žalos priežastis. Abu kaltinamieji ir jų vadovauti juridiniai asmenys raštu nesusitarė, kuris iš jų šiuo atveju bus atsakingas už laive „Omega“ dirbusio žuvusiojo darbų ir įrangos, kuria buvo atliekami suvirinimo darbai, saugą, t. y. šiuo atveju abu nuteistieji ir jų vadovauti juridiniai asmenys su žuvusiu asmeniu nesielgė taip, kaip turėtų elgtis už nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją atsakingi ir pagal teisės aktus privalantys elgtis darbdaviai (rangovai).

5.2. Nesutinkama, kad vien asmens įdarbinimas yra pakankamas pagrindas atsakomybės už turtinę žalą, padarytą dėl darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimų, subjektu laikyti tik (legaliai ar nelegaliai) darbuotoją įdarbinusį juridinį asmenį, nes Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta, kad už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingu darbdavio įgaliotu asmeniu gali būti laikomas ir darbdavys, ir trečiasis asmuo, jeigu tokia funkcija jam yra perduota. Šiuo atveju buvo nesilaikoma Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, todėl ne nelegalus žuvusio asmens įdarbinimas tapo pagrindu priteisti turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimas, kadangi dėl žuvusio asmens darbų saugos nė vienas iš juridinių asmenų nebuvo prisiėmęs atsakomybės nei kaip darbdavys, nei kaip trečiasis asmuo. Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turtinės žalos apskaičiavimo mechanizmas tapo pagrindu apskaičiuoti šiuo atveju nukentėjusiosios H. I. patirtą turtinę žalą. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko galioti be pakeitimų Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo UAB „Laivų konstrukcijos“ buvo nubausta už nelegalų darbą, neturi jokios reikšmės paneigiant nuteistojo atsakomybę už žuvusiojo darbų saugos reikalavimų pažeidimą, nes šiuo atveju solidariosios atsakomybės už šį pažeidimą pagrindas kyla ne iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, o iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo K. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „Mes service LT“ atstovo advokato A. Pėstininko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių (įstatymo 2015 m. birželio 25 d. redakcija). BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalaus pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei pagrindine jų priežastimi, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

8. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 176 straipsnio 1 dalies taikymas tinkamai nustatant subjektą. Teigiama, kad UAB „Mes service LT“ negali būti laikoma darbdave Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio prasme, nes UAB „Mes service LT“, būdamas generaline rangove, turi būti pripažinta užsakove. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymui būtina, kad toje pačioje darbo vietoje (ar vietose) du ar daugiau darbdavių darbuotojai atliktų bendrus ar jungtinius darbus, tačiau nagrinėjamu atveju, anot kasatorių, UAB „Mes service LT“ neveikė kaip atskira darbdavė, kartu su kitu darbdaviu atliekanti bendrus ar jungtinius darbus, o kaip užsakovė, įgyvendinanti iš rangos sutarties kylančias teises.

9. Kaip minėta, BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo nusikalstamai veikai yra būtinas specialusis subjekto požymis, t. y. asmuo turi būti pripažintas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu. DK 21 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje darbdavio apibrėžimą, nurodyta, kad tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Taip pat darbdavys suprantamas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymo prasme (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

10. BK 176 straipsnis paprastai taikomas tais atvejais, kai dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų sunkūs padariniai kyla šio darbdavio darbuotojams. Tačiau šis straipsnis gali būti taikomas ir tuomet, kai dėl šių pažeidimų nukenčia toje pačioje darbo vietoje, kurioje dirba šio darbdavio darbuotojai, nuolatos ar laikinai dirbantys kito darbdavio darbuotojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-441/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-441/2014">2K-441/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2014">2K-320/2014</a>, 2K-182-677/2016). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 176 straipsnio dispozicija nereikalauja, jog veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis būtų siejami darbo (pavaldumo) santykiais ar dirbtų toje pačioje įmonėje (įstaigoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-320/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-320/2014">2K-320/2014</a>, 2K-182-677/2016). Pateiktame kasaciniame skunde dirbtinai atskiriama bendrovių veikla vykdant remonto darbus, taip siekiant perkelti remonto darbų vykdymo ir su tuo susijusius saugos ir sveikatos reikalavimus UAB „Laivų konstrukcijos“, o UAB „Mes service LT“ funkcijas susiaurinant ir įvardijant užsakovo statusu. Skunde remiamasi sutarčių nebuvimu ir teisiniu neapibrėžtumu tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai konstatavo UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ bendrą jungtinę veiklą pasiremdami nustatytomis bylos aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas tinkamas teisės normų aiškinimas, jog abiejų bendrovių vadovai turėjo pareigą organizuoti darbą laive taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriai darbdavei darbuotojas dirba, taip pat bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas.

11. Šių teismų praktikos nuostatų kontekste aktualus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis, kuriame nustatyta, jog du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Taigi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas pareigos užtikrinti darbų saugą nesieja su tuo, kieno interesais ir pavedimu vykdomi darbai, kieno žinioje yra darbuotojas.

12. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad UAB „Mes service LT“, atstovaujama direktoriaus K. B., 2022 m. gegužės 2 d. sudarė generalinę sutartį Nr. 2022-05/02 su UAB „Gindana“ dėl laivo „Omega“ remonto darbų. Ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki 2022 m. gegužės 31 d. 2022 m. gegužės 6 d. K. B., atstovaudamas UAB „Mes service LT“, telefonu su UAB „Laivų konstrukcijos“ direktoriumi M. E. sudarė žodinį susitarimą – sutartį dėl laivo „Omega“ remonto darbų ir jau kitą dieną, t. y. 2022 m. gegužės 7 d., darbus laive „Omega“ pradėjo vykdyti UAB „Laivų konstrukcijos“ metalo korpuso surinkėjas Y. K., niekur neįdarbinti Y. I. (asmuo, kuris žuvo) ir A. D.. 2022 m. gegužės 25 d., praėjus dviem dienoms po nelaimingo atsitikimo, buvo sudaryta rašytinė generalinė sutartis tarp UAB „Mes service LT“ ir UAB „Laivų konstrukcijos“ dėl darbų pratęsimo laive „Omega“, ją pasirašė K. B. ir M. E..

13. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad laive „Omega“ UAB „Mes service LT“ projektų vadovas D. Z. nurodė darbų apimtis Y. K. bei niekur neįdarbintiems Y. I. ir A. D., taip pat K. B. nurodymu į laivą atvežė reikalingą darbams atlikti suvirinimo bei kitą įrangą, medžiagas. Teismų teisingai pažymėta, jog nei darbo sutartimi metalinių laivų korpusų surinkėju įdarbintas Y. K., nei kitas asmuo nebuvo paskirtas darbų vadovu pagal įstatymo nustatytus reikalavimus.

14. Teismų konstatuotos aplinkybės rodo, kad UAB „Mes service LT“, pasitelkusi UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojus, atliko darbų organizatoriaus vaidmenį. Tai, kad projektų vadovas D. Z. tiesiogiai neprisidėjo prie konstrukcijos pjaustymo ir suvirinimo darbų, tačiau vykdė savo darbo funkcijas, t. y. darbų planavimą ir darbų kontrolę, nekeičia išvados, kad UAB „Mes service LT“ laive „Omega“ vykdė savo veiklą 2022 m. gegužės 2 d. generalinės sutarties Nr. 2022-05/02 pagrindu toje pačioje vietoje kaip ir UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai, o kartu savo darbuotojo D. Z. atžvilgiu laikytina darbdave. Atitinkamai K. B. pagrįstai teismų pripažintinas subjektu, turinčiu BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus specialiuosius požymius.

15. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje sprendžiant užsakovui bei rangovams tenkančių pareigų darbų saugos srityje santykį, kai užsakovas įvairiems darbams atlikti tame pačiame objekte pasitelkia keletą rangovų, reikšmės turi ir rangovo atliekamų darbų apimtis, veiklos pobūdis, specifika, perduodamos darbų objekto valdymo teisės (darbų fronto) apimtis bei laiko momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-813/2025).

16. 2022 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Gindana“ bei UAB „Mes service LT“ sudarytoje generalinėje sutartyje Nr. 2022-05/02 sutarties dalykas apibrėžtas kaip šalių santykiai – užsakovui sudarant rangovui būtinas sutartyje numatytų paslaugų (darbų) atlikimui sąlygas ir sumokant rangovui už tokias paslaugas numatytą kainą (1.1 papunktis). Nors sutartyje nėra konkrečiai įvardijama susitariamų remonto darbų rūšis ar apimtis, byloje nustatyta, kad užsakovė UAB „Gindana“, užsiimanti bunkeriavimo paslaugomis, neturi suvirinimo specialistų, todėl esant šiam poreikiui samdė kitą įmonę suvirinimo darbams atlikti, t. y. UAB „Mes service LT“. „Omega“ savininkės UAB „Gindana“ laivo įgula atliko tik paruošiamuosius darbus. Tarp UAB „Mes service LT“ bei UAB „Laivų konstrukcijos“ 2022 m. gegužės 25 d. sudaryta beveik identiška rašytinė generalinė sutartis Nr. 2022-05/25, kurioje sutarties dalykas apibūdintas taip pat (išskyrus sutarties objekto bei kainos skirsnyje numatant papildomą punktą, jog sutartis sudaroma darbų pratęsimui laivui „Omega I“ (sutarties 1.5 papunktis)). Tai rodo, kad UAB „Mes service LT“ 2022 m. gegužės 6 d. žodiniu susitarimu tokiems patiems darbams pasitelkė UAB „Laivų konstrukcijos“ tiek darbų rūšies, tiek darbų apimties prasme. Todėl konstatuotina, kad nesant šiuose susitarimuose aiškiai išdėstytų susitarimų dėl darbus atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo ir kontrolės, nėra pagrindo UAB „Mes service LT“ laikyti tik užsakove, o ne darbdave. Norėdama save pozicionuoti užsakove atliekant remonto darbus laive „Omega“ pagal UAB „Gindana“ užsakymą, UAB „Mes service LT“ turėjo sutartyje su UAB „Gindana“ ir su UAB „Laivų konstrukcijos“ teisiškai apibrėžti savo ir paminėtų bendrovių tarpusavio santykį atliekant remonto darbus, funkcijas, teises ir pareigas dėl darbus atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei atsakomybės ribas.

17. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, nusikalstamos veikos padariniai kilo tiek UAB „Mes service LT“, tiek UAB „Laivų konstrukcijos“ veiklos srityje – atliekant metalo pjovimo/suvirinimo dujomis darbus. Byloje nenustatyta, kad rangovas ir subrangovas sutarė dėl atliekamų darbų pasiskirstymo, suderino atsakomybės ribas ir apimtis vykdant skirtingos rūšies darbus. Taigi, aplinkybė, jog UAB „Mes service LT“ darbų atlikimui pasitelkė UAB „Laivų konstrukcijos“, savaime nepakeičia UAB „Mes service LT“ tenkančio pareigų santykio darbų saugos srityje bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad K. B. nėra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme.

18. Šių išvadų nepaneigia ir kasatoriaus dėstomi argumentai.

19. Visų pirma, kasaciniame skunde itin akcentuojama rangos santykių forma. Rangos sutartis savaime nepaneigia įmonės vadovo, kuris organizuoja tam tikrus darbus ir yra atsakingas už tokių darbų saugumą, atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-441/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-441/2014">2K-441/2014</a>). Skunde dėstomi teiginiai, jog UAB „Mes service LT“, sudarydama subrangos sutartį su UAB „Laivų konstrukcijos“, turėjo pagrįstą lūkestį, kad rangovas darbus atliks savo rizika, prieštarauja teismų praktikos dėl BK 176 straipsnio 1 dalies subjekto, turinčio atsakyti ir už kito darbdavio darbuotojus, išaiškinimui. Be kita ko, šie neatitinka ir generalinio rangovo atsakomybės ribų civilinės teisės požiūriu – jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai, taip pat generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 2–3 dalys).

20. Antra, teismų išvada, kad laive faktiškai dirbo abiejų bendrovių darbuotojai, ginčijama formaliai D. Z. nustatytus veiksmus priskiriant užsakovo teisės tiekti rangovui medžiagas arba priemones, tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę įgyvendinimui. Kasatorius, teigdamas, kad teismai nepasisakė dėl sutarties turinio, ir laikydamasis pozicijos, kad D. Z. veiksmai apsiribojo užsakovo teisių įgyvendinimu (CK 6.648, 6.658 straipsniai), remiasi rašytine rangos sutartimi, kuri pasirašyta jau po įvykio, t. y. 2022 m. gegužės 25 d. Tikslus tarp šalių 2022 m. gegužės 6 d. žodinio susitarimo turinys nėra aiškus, jis vertintinas pagal teismų nustatytas aplinkybes, kurios rodo, kad D. Z. tiekė medžiagas ir įrangą, nurodė konkrečius atliktinus darbus, taigi koordinavo ir rūpinosi įsipareigotų darbų UAB „Gindana“ atlikimu pasitelkiant UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojus.

21. Galiausiai argumentai, kad UAB „Laivų konstrukcijos“ išimtinai ir vienvaldiškai atliko darbus laive „Omega“, paremti nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais teiginiais – Y. K. buvo paskirtas būti atsakingas už darbų saugą, laivas „Omega“ nebuvo UAB „Mes service LT“ darbo vieta; netinkamomis prielaidomis – vėlesne nei įvykis rašytine rangos sutartimi, D. Z. išimtinai turėjo vykdyti pjovimo/suvirinimo darbus; kitomis aplinkybėmis, kurios neturi reikšmės K. B. atsakomybės klausimui.

22. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl K. B. inkriminuotų teisės aktų pažeidimų, kurie išimtinai reglamentuoja tiesioginio darbdavio pareigas darbuotojui, pagrįstumo, kai K. B. nebuvo nukentėjusiojo tiesioginis darbdavys. Kasatorius nurodo, kad tarp UAB „Laivų konstrukcijos“ ir UAB „Mes service LT“ nesusiklostė laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai, nes nebuvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, UAB „Laivų konstrukcijos“ neturi teisės teikti laikinojo įdarbinimo paslaugų, nes nėra įtraukta į privalomą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 176 straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne tik formaliai įformintų darbo santykių, bet ir pagal turinį jiems prilygstančių santykių srityje (pavyzdžiui, nelegalus darbas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LTc4OC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126-788/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126-788/2025">2K-126-788/2025</a>). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina kruopščiai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir nustatyti teisinių santykių tikrąjį turinį, ne tik šių santykių formą.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad darbo teisinių santykių tarp šalių buvimą atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); dirbama atlygintinai; viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-684/2023">e3K-3-109-684/2023</a>). Pažymėtina, kad darbo teisiniai santykiai ne visuomet yra vienareikšmiškai atitinkantys standartinius objektyviuosius požymius, šie (pavyzdžiui, darbas apibrėžtas ne individualiais, o rūšiniais požymiais, sistemingas ir periodiškas atlygintinumo pobūdis) gali kisti priklausomai nuo darbo sutarties rūšies – laikinojo darbo sutarties terminas gali būti apibrėžtas dienomis, savaitėmis skaičiuojamam terminui arba iki tam tikros užduoties įvykdymo (DK 72 straipsnio 4 dalis), darbo keliems darbdaviams sutartimi susitarta vietoj vieno darbdavio nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti, o darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, jei darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis (DK 96 straipsnio 1, 3 dalys).

25. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp UAB „Mes service LT“ ir nukentėjusiojo Y. I. susiklostę santykiai faktiškai prilygintini darbo santykiams ir nelaimingas atsitikimas įvyko dėl K. B. kaip darbdavio savo pareigų darbo saugos srityje nevykdymo.

26. Nors byloje K. B. nebuvo tiesioginis Y. I. darbdavys, t. y. M. E. įvykio metu, faktiškai vykdydamas direktoriaus pareigas bendrovėje UAB „Laivų konstrukcijos“, elgėsi su Y. I. kaip su faktiniu savo darbuotoju (rūpinosi reikiamų leidimų įmonės veiklai gavimu, įvykus nelaimei nedelsdamas su Y. K. atvyko į įvykio vietą, kur vaizdo įrašu fiksavo ir rinko įrodymus), tačiau Y. I. kartu su Y. K. ir kitais darbuotojais dirbo laive „Omega“ UAB „Mes service LT“ žinioje. Kaip minėta, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams būdingas tęstinumas bei rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas, tačiau laikinojo darbo sutarties terminas gali būti apibrėžtas ir iki tam tikros užduoties įvykdymo (DK 72 straipsnio 4 dalis), kaip šiuo atveju – pjovimo/suvirinimo darbų užbaigimo. Liudytojo Y. K. parodymais nustatyta, kad pastarasis K. B. perduodavo informaciją apie atidirbtas valandas (laisvos formos sąrašą, kuriame nurodytos asmenų pavardės ir išdirbtos valandos), o su D. Z. kalbėjo ne tik apie nurodymus, bet ir apie darbo užmokestį. Kaip minėta nutartyje, D. Z. anksčiau aptarti veiksmai, t. y. medžiagų ir įrangos aprūpinimas, pateikti nurodymai dėl darbo užduočių ir apimties, byloja apie UAB „Mes service LT“ kaip laikinojo darbdavio kontrolę, reguliuojant darbo atlikimo procesą. Atkreiptinas dėmesys į teismų nustatytą aplinkybę, jog būtent K. B. informavo Y. K. bei M. E. apie nelaimingą įvykį, tai rodo, kad nukentėjusysis ir kiti UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojai buvo UAB „Mes service LT“ bei įmonės direktoriaus K. B. žinioje.

27. Įvertinus aptartus laikinosios darbo funkcijos, atlygintinumo bei pavaldumo atliekant darbo funkciją aspektus, darytina išvada, kad tarp Y. I. bei UAB „Mes service LT“ susiklostę teisiniai santykiai, kurie formaliai apibrėžti kaip rangos teisiniai santykiai, pagal savo turinį prilyginti darbo santykiams, inter alia (be kita ko), savo esme laikinojo darbo sutarčiai – susitarimui, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

28. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tai, kad nebuvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, UAB „Laivų konstrukcijos“ neturi teisės teikti laikinojo įdarbinimo paslaugų, nes nėra įtraukta į privalomą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nekeičia tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio esmės ir iš jo kylančių pareigų turinio. Tai, kad nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, yra vienas iš nelegalaus darbo sudėties požymių.

29. Nors tarp Y. I. bei UAB „Mes service LT“ nebuvo sudaryta darbo sutartis, K. B., būdamas įmonės direktorius, buvo atsakingas ir už nukentėjusiojo saugias darbo sąlygas. Dėl šių priežasčių keisti K. B. inkriminuotų teisės aktų, nustatančių darbdavio pareigas darbuotojui, pažeidimo apimtį nėra pagrindo.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai padarė teisingas išvadas, jog yra priežastinis ryšys tarp K. B. neveikimo ir Y. I. mirties.

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo vertinama veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-7-495/2023, 2K-70-788/2023).

32. Atsižvelgiant į BK 176 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos specifiką, nustatant priežastinį ryšį, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar kilo kitų sunkių padarinių. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga bei esminė jų priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019, 2K-225-788/2022 ir kt.).

33. Minėta priežastinio ryšio nustatymo taisyklė aktuali ir nagrinėjamoje byloje. K. B. neatsargus pavojingas elgesys kaltinimuose siejamas su tuo, kad jis neįvykdė savo pareigų, susijusių su darbuotojo Y. I. darbo vietos vertinimu, galimų pavojų ir rizikos veiksnių nustatymu, neinstruktavo Y. I., kaip saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, neorganizavo darbo taip, kad būtų garantuota Y. I. sauga ir sveikata, taip pat nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo veiksmų, neužtikrino tinkamo ugnies darbų organizavimo ir vykdymo, nesuteikė Y. I. tinkamų suvirinimo dujomis (ugnies) darbams skirtų nedegių drabužių (apeliacinės instancijos teismo nutarties 22 punktas). Šie apeliacinės instancijos teismo nurodyti bei inkriminuoti K. B. veiksmai objektyviai ir dėsningai prisidėjo prie Y. I. žūties – elgiantis itin nerūpestingai ir nevaldant rizikų, prevenciškai neužkirstas kelias pavojingai sąveikai (užsidegimui / sprogimui) su propano-butano dujomis, o šiai įvykus, nesiimta padarinius mažinančių priemonių naudojimo (nedegių drabužių išdavimo). Byloje nustatyta neatsargi veika laikytina nesaugia ir pavojinga, kuria ne tik kad neįvertinta, nepašalinta ar kaip nors nesumažinta, o esmingai padidinta padarinių atsiradimo rizika. Todėl tai, kad K. B. inkriminuotas neveikimas darbo saugos srityje buvo būtina sąlyga ir esminė bei veikianti nelaimingo atsitikimo priežastis, šiuo atveju nekelia abejonių.

34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami nusikalstamą veiką pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir aiškindami šią dalį, taikymo klaidos nepadarė.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

35. Kasatorius netinkamą civilinio ieškinio išsprendimo klausimą grindžia tuo, kad teismai netinkamai taikė CK nuostatas, t. y. teismas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turėjo priteisti iš asmens, pasamdžiusio darbuotoją, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala (iš M. E.), o ne solidariai iš M. E. ir K. B., kuris Y. I. nesamdė, jam nevadovavo per kitus UAB „Laivų konstrukcijos“ darbuotojus (Y. K.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad į analogiškus apeliacinio skundo argumentus atsakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje (nutarties 30–35 punktai). Papildomai pažymėtina, kad kasaciniame skunde netinkamas įstatymo taikymas kildinamas iš klaidingai kasatoriaus išdėstytos prielaidos, kad UAB „Mes service LT“ direktorius K. B. nesamdė Y. I., jam nevadovavo ir neorganizavo darbo laive „Omega“. Kaip išdėstyta anksčiau šioje nutartyje, paneigus šią kasatoriaus poziciją ir padarius išvadą, jog tarp Y. I. bei UAB „Mes service LT“ susiklostę teisiniai santykiai, kurie formaliai apibrėžti kaip rangos teisiniai santykiai, pagal savo turinį prilyginti darbo santykiams (nutarties 23–28 punktai), nėra pagrindo spręsti kitaip, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami civilinio ieškinio klausimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. B. gynėjo ir civilinės atsakovės UAB „Mes service LT“ atstovo advokato Audriaus Pėstininko kasacinį skundą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis