Civilinė byla Nr. e2S-198-357/2019
Proceso Nr. 2-29-3-01998-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.2.4; 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei R. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Z., prašydamas: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-290-344/2015 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. Z. ir E. Z. priteisimo; priteisti iš atsakovės R. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Z. ir E. Z. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad vaikams išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedama tvarkyti E. Z.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. gruodžio 11 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. Z. ir E. Z. priteisimo, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti (administruoti) E. Z., ir išlaikymą mokant į ieškovo banko sąskaitą. Prašyme ieškovas nurodė, jog po ieškinio pateikimo atsakovė nepilnamečių vaikų vardu atidarė atsiskaitomąsias banko sąskaitas ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu priteistą išlaikymą perveda į šias sąskaitas, tad ieškovas negali laisvai disponuoti lėšomis, kurios skirtos vaikų poreikių tenkinimui, turi vienas padengti vaikų išlaikymo išlaidas, dėl šių veiksmų kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, nes ieškovas negalės iš atsakovės atgauti vaikų išlaikymui skirtų lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės tesimo Mažeikių rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
4. Teismas nurodė, kad vertindamas tai, jog atsakovė turi lygią pareigą su ieškovu teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tuo tikslu imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, nesprendžiant ginčo iš esmės, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant jų būtiniausių poreikių patenkinimą, pripažįsta, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą, todėl iš atsakovės priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui sūnui E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos – 2018 m. gruodžio 11 d. – iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas E. Z. skirtinas laikino nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė R. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovas nurodo, jog atsakovė atsisakė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl buvo susitarta, jog 5000 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį bus panaudota nepilnamečių vaikų išlaikymui, o ne pervesta atsakovei. Iš tiesų buvo susitarta, kad atsakovės pareiga yra teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė susitarė, jog už nelygiomis dalimis padalintą turtą atsakovė nemokės išlaikymo nepilnamečiams vaikams iki 2019 m. sausio 1 d. akivaizdu, jog 40 mėn. po 60 Eur sudaro 4800 Eur sumą plius indeksavimas. Deja, pasirašytoje sutartyje įsivėlė klaida, todėl nurodyta data – 2018 m. sausio 1 d. Taigi, jeigu ir atsiranda pareiga mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tai tik nuo 2019 m. sausio 1 d. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo ir prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2018 m. gruodžio 11 d.
5.2. Nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti tėvai, tad nepilnamečių vaikų išlaikymui B. P. bei nepilnamečių vaikų senelių skirtos lėšos negali būti traktuojamos kaip atsakovės teiktas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams. B. P. yra atsakovės teta, tad ji pirko maisto produktus, rūbus, avalynę, higienos reikmenis, prekes mokyklai, duodavo vaikams dienpinigius bei skyrė lėšas vaikų pramogoms, kadangi atsakovės finansinė padėtis po santuokos su ieškovu nutraukimo buvo itin sunki.
5.3. Po santuokos su ieškovu nutraukimo, visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas atiteko ieškovui. Atsakovei priklausiusi pinigų suma už nelygiomis dalimis padalintą turtą buvo skirta ne atsakovės poreikių tenkinimui, bet nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taigi, po santuokos nutraukimo atsakovė neturėjo nei būsto, nei būtiniausių namų apyvokos daiktų. Nors laikotarpiu, kai nepilnamečiai vaikai gyveno pas globėją B. P., atsakovė neprivalėjo mokėti konkrečių periodinių mėnesinių išmokų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau nuolat pagal galimybes prisidėjo prie pirkinių, skirtų nepilnamečiams vaikams, pirkimo.
5.4. Atsakovė 2015 m. spalio 12 d. ir spalio 15 d. B. P. pervedė 1400 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, nors tokios pareigos neturėjo. B. P. globojo nepilnamečius vaikus nuo 2015-10-26 iki 2016-08-23. Taigi, atsakovė skyrė lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui, nors to ir neprivalėjo daryti, tuo tarpu ieškovas pripažįsta, jog laikinosios globos metu išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė.
5.5. B. P. pateikė tik išsaugotus dokumentus, kurie įrodo jos patirtas išlaidas, tačiau nerinko visų kvitų, taip pat neskaičiavo, kiek išleido pinigų maisto produktams bei nepilnamečiams vaikams skirtiems kišenpinigiams. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo išleistos pinigų sumos: 2015 m. išleista 715,72 Eur, 2016 m. - 3756,96 Eur, 2017 m. - 399,60 Eur, 2018 m. - 230,87 Eur. Bendra išleista suma sudaro 8555,84 Eur. Vaikams buvo nupirkti telefono aparatai, mokami abonentiniai mokesčiai, nupirkti rūbai, avalynė, reikmenys mokyklai ir kt. 8555,84 Eur suma, kuri nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui buvo skirta laikotarpiu nuo 2015-10-17 iki 2018-04-06. Vidutinė mėnesinė išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams suma sudaro 285 Eur.
5.6. Atsakovė šiuo metu gauna 599 Eur darbo užmokestį. Kiekvieną mėnesį po 189 Eur ji sumoka „Swedbank“, AB bankui įmoką. Tad nedidelė suma lieka atsakovei pragyvenimui - buto komunaliniams mokesčiams, maistui, būtinosioms higienos prekėms. Tuo tarpu ieškovas dirba pastolių montuotoju, dažnai vyksta į komandiruotes. Jo atlyginimas sudaro ženkliai didesnę sumą. Ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko 3 kambarių butas. Pusė šio nekilnojamojo turto buvo skirta kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Buto kainos Mažeikių mieste nuo 2015 metų ženkliai pakilo, tad ieškovas turi galimybę šį butą parduoti ir įsigyti šiek tiek mažesnio ploto gyvenamąjį būstą, o gautas lėšas skirti vaikų poreikiams tenkinti.
5.7. Ieškovas nepateikė vaikų poreikius įrodančių dokumentų. Ieškovas nurodo, jog vaiko poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį jis skiria po 380 Eur, tačiau susumavus visas ieškinyje detalizuotas išlaidas susidaro tik 350 Eur suma. Ieškovo pateiktos išlaidų sumos kelia pagrįstų abejonių.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šalys santuokos nutraukimo byloje buvo atstovaujamos advokatų ir pasirašė taikos sutartį. Pasirašydama taikos sutartį apeliantė patvirtino, kad ieškovui tenkančio bendro dalintino turto vertė 4837 Eur. Taip pat tai, kad už jai tenkančią turto dalį ji sutinka gauti 5000 Eur kompensaciją. Sutartyje nebuvo jokių nuorodų, kad turto vertė didesnė, ar kad dalis turto vertės yra turto teikiamas išlaikymas vaikams. Taikos sutartyje buvo aiškiai nurodytas išlaikymo teikimo pradžios terminas 2018 m. sausio 1 d. ir suma – 60 Eur. Šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad jų nuomone sutartyje nurodytos sąlygos teisingos ir sąžiningos, atitinka tikrąją jų valią. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliantė niekada neskundė nei paties sprendimo, nei juo patvirtintos taikos sutarties. Ji per senaties terminą nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad skundo teiginiai apie pagrindą neteikti išlaikymo yra klaidingi.
6.2. Atskirajame skunde nepateikiama jokių įrodymų, kad po bylos iškėlimo apeliantė būtų tinkamai teikusi išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėtino išlaikymo suma buvo pervesta pirmą kartą 2018 m. rugsėjo 24 d., antrą kartą 2018 m. lapkričio 26 d. vėluojant išlaikymą teikti daugiau nei 10 mėnesių. Be to jį pervedant tiesiogiai į nepilnamečių vaikų sąskaitas, o ne išlaidas patyrusiam ieškovui.
6.3. Visos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie trečiųjų asmenų išlaidas šalių nepilnamečiams vaikams nesusiję su laikino išlaikymo paskirtimi. Jos susidarė iki bylos iškėlimo, ne po jo. Taip pat jos nesusiję su būsimo sprendimo vykdymu ar nepilnamečių vaikų interesų apsauga.
6.4. Atskirajame skunde apeliantė prieštarauja pati sau. Viena vertus ji tvirtina, kad ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga 380 Eur suma paskaičiuota nepagrįstai didelė ir neteisinga. Tuo pačiu tvirtindama, kad jos teta B. P. ir jos tėvai neva suteikė materialinę paramą apeliantei kas mėnesį skirdami vaikų išlaidoms nuo 59,63 Eur iki 399,60 Eur(2015 metai - 1 tomas 43 lapas, 2016 metai — 1 tomas 67 lapas, 2017 metai — 399,60 Eur, 2018 metai 1 tomas 57 lapas). Apeliantė kitų asmenų išlaidų dydžio ar pagrįstumo neginčija. Kas šiuo tik patvirtina, kad apeliantės nuomone, be ieškovo išleidžiamų lėšų vaikams išlaikyti reikia apie 300 Eur sumos.
6.5. Nėra pagrindo panaikinti nutarties ar sumažinti laikino išlaikymo dydį remiantis apeliantės turtine padėtimi. Nors apeliantė yra prisiėmusi kreditorinius įsipareigojimus, už juos ji siekia įgyti turtą savo ir savo tetos B. P. nuosavybėn. Kredito sutartyje abi moterys nurodytos kredito gavėjomis, tačiau kredito įmokas moka tik apeliantė. Kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre už kreditą įgytas turtas yra įregistruotas asmenine nuosavybės teise kiekvienai moteriai po N dalį. Teismai turėtų suteikti pirmenybę nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti, ne apeliantės norui įgyti nuosavybę, kuri niekaip neprisideda prie vaikų gerovės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-331/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-331/2009">3K-3-331/2009</a>; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.
10. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-290-344/2015 priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) bei prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 140 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog visos atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie trečiųjų asmenų išlaidas šalių nepilnamečiams vaikams nesusijusios su laikino išlaikymo paskirtimi. Be to, nėra pagrindo panaikinti nutarties ar sumažinti laikino išlaikymo dydį remiantis apeliantės turtine padėtimi, kadangi pirmenybė turi būti suteikiama nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti, ne apeliantės norui įgyti nuosavybę.
13. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės.
14. Nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovės galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y., tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
15. Taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276/2013">3K-3-276/2013</a>).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu esant 400 Eur, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, nepilnamečių vaikų poreikių mastas (įvertinant vaikų amžių, būtinuosius ir specialiuosius jų poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, pagrįstai vertino, kad 140 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės laikinas išlaikymas yra protingas, pagrįstas ir būtinas esminiams (būtiniesiems) nepilnamečių vaikų poreikiams bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkinti.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d.nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja