Civilinė byla Nr. e2S-171-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00469-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5-434/2024 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei E. M. dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei E. M. dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškiniu ieškovas prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo daikto prikimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, atsakovė mirė (duomenys neskelbtini), dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas 2021 m. lapkričio 3 d. buvo sustabdytas – kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą, nes šiuo konkrečiu atveju leidžiamas teisių perėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei E. M. dėl sandorio panaikinimo, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukė, išaiškino šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje numatytos 6 eilės įpėdinių pagal įstatymą, kurie per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal eilę gali priimti palikimą (CK 5.50 straipsnis). Nors teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ir buvo atnaujinęs terminą palikimą priimti palikėjos nepilnamečiams anūkams, tačiau palikimas ir per atnaujintą terminą nebuvo priimtas.
4. Nutartyje pažymėta, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, atstovaujantis tokiais atvejais valstybę, savo rašte nurodė, kad netęs veiksmų dėl galimo mirusiosios turto paveldėjimo valstybės vardu. Teismas nurodė, kad CPK 293 straipsnio 7 ir 9 dalys reglamentuoja, jog teismas nutraukia bylą mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, kai neleidžiamas teisių perėmimas ir kitais šio Kodekso numatytais atvejais. Nors šiuo konkrečiu atveju ir leidžiamas teisių perėmimas, tačiau mirus atsakovei ir niekam per įstatymo nustatytą bei teismo nutartimi atnaujintą terminą nepriėmus palikimo ir tą padaryti atsisakius valstybei, t. y. byloje nelikus vienos iš šalių – atsakovo, teismas nusprendė bylą nutraukti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei E. M. dėl sandorio panaikinimo, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, remdamasis VĮ Turto bankas Valstybinių kompetencijų departamento Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vadovės raštu „Dėl turto paveldėjimo“, gautu teisme 2023 m. birželio 20 d., kadangi iš apelianto teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ Turto bankas mirusiosios sūnui V. M. ir jo žmonai J. M. išsiuntė laišką, ragindami iki 2023 m. spalio 1 d. kreiptis į notarų biurą ir priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2YT-7211-434/2022, kurioje buvo atnaujintas 2021 m. spalio 27 d. mirusios E. M. sūnui V. M. ir jo žmonai J. M. terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, kuriame pažymėjo, kad jei iki nurodytos datos V. M. ir jo žmona J. M. neatliks minėtų veiksmų, VĮ Turto bankas inicijuos veiksmus dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybe.
5.2. Pasak apelianto, kadangi mirusios E. M. sūnus V. M. ir jo žmonai J. M., galimai, nepilnamečių vaikų vardu nepriėmė palikimo, atsiradusio po E. M. mirties, VĮ Turto bankas inicijavo veiksmus dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei, tai yra, VĮ Turto bankas kreipėsi į Biržų rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo mirusios E. M. turtui išdavimo.
5.3. Apelianto manymu, atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, šiuo konkrečiu atveju, leidžiamas teisių perėmimas, nes niekam per įstatymo nustatytą bei teismo nutartimi atnaujintą terminą nepriėmus palikimo, VĮ Turto bankas neatsisako atlikti veiksmų dėl atsakovės E. M. turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei.
5.4. Apeliantas taip pat pažymi, kad iš Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gauti duomenys, jog J. M. 2023 m. rugpjūčio 31 d. skyrių telefonu informavo, kad, pasikonsultavusi su teisininkais ir pasitarusi su vyru, nusprendė artimiausiu metu dėl palikimo priėmimo vaikų vardu į notarą nesikreipti, nes terminas, per kurį jie turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo vaikų vardu nėra nustatytas, vaikai sulaukę pilnametystės patys galės spręsti dėl palikimo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta
7. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta nelikus šalies (atsakovei mirus) ir nesant teisėjų perėmėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 23 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nors ir ne pagal sutartį, tačiau už nusipirktą daiktą ji moka pagal savo galimybes, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau 2021 m. lapkričio 3 d. civilinė byla sustabdyta iki atsiras turto paveldėtojas, paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė mirė (duomenys neskelbtini).
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 21 d. teismas nuolat tikrino duomenis testamentų registre, 2023 m. birželio 1 d. VĮ Turto bankas buvo išsiųstas pranešimas su prašymu imtis atitinkamų veiksmų ir apie tai informuoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, nurodant, kad atsirado teisinis pagrindas palikėjos E. M. turtą paveldėti valstybei.
10. 2023 m. birželio 20 d. byloje buvo gautas VĮ Turto bankas raštas, kuriame nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7211-434/2022 atnaujino mirusios sūnui V. M. ir jo žmonai J. M. terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, todėl, atsižvelgus į teismo nutartį, VĮ Turto bankas nurodė neturintis pagrindo tęsti veiksmų dėl galimo mirusios E. M. turto paveldėjimo valstybės vardu.
11. Teismas 2023 m. rugsėjo 11 d, 2023 m. gruodžio 4 d., 2024 m. sausio 11 d. tikrino duomenis testamentų registre, tačiau negavus duomenų apie palikimo priėmimą, skundžiama 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nutarta civilinę bylą nutraukti.
12. Ieškovas atskiruoju skundu su minėta nutartimi nesutinka, motyvuodamas tuo, kad yra duomenys, jog VĮ Turto bankas neatsisakė paveldėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovui nebuvo suteikta galimybė juos pateikti teismui prieš priimant skundžiamą nutartį (CPK 314 straipsnis), su atskiruoju skundu iš esmės sutinka.
13. CPK
14. CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1. straipsnio 3 dalis).
15. Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl reikalavimo nutraukti sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei nevykdant prievolės sumokėti už daiktą sutartą kainą ir turtą, taikant restituciją, grąžinti iš atsakovės ieškovo nuosavybėn. Akivaizdu, kad pagal byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su atsakovės asmeniu. Dėl to darytina išvada, kas iš esmės nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje, šiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje yra galimas procesinis teisių perėmimas.
16. Antra, iš apelianto teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad VĮ Turto bankas 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. informavo ieškovą, kad VĮ Turto bankas mirusiosios sūnui V. M. ir jo žmonai J. M. išsiuntė laišką, ragindama iki 2023 m. spalio 1 d. kreiptis į notarų biurą ir priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-7211-434/2022, nurodydama, kad jei iki nurodytos datos V. M. ir jo žmona J. M. neatliks minėtų veiksmų, VĮ Turto bankas inicijuos veiksmus dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybe. Kadangi mirusios E. M. sūnus V. M. ir jo žmona J. M., galimai, nepilnamečių vaikų vardu nepriėmė palikimo, VĮ Turto bankas nurodė, kad inicijavo veiksmus dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei, tai yra, VĮ Turto bankas kreipėsi į Biržų rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo mirusios E. M. turtui išdavimo.
17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pateikęs užklausą testamentų registrui ir iš gauto atsakymo nenustatęs palikimo priėmimo fakto, nusprendė civilinę bylą nutraukti, tačiau iš aukščiau ieškovo pateiktų VĮ Turto bankas jam nurodytų duomenų matyti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė, galimai, neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų su teisių perėmimu susijusių aplinkybių.
18. Nors pagal teismui prieinamus testamentų registro rodomus duomenis palikimas iki šiol nėra priimtas, teismas turi įvertinti ieškovo pateiktus duomenis apie juose nurodytą VĮ Turto bankas kreipimąsi į Biržų rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nepasitvirtinus ieškovo nurodomoms aplinkybėms ar nenustačius palikimo priėmimo fakto, teismas turi nustatyti ar palikimo priėmimas / perėjimas valstybei vis dar yra galimas, atsižvelgus į įstatymu nustatytus terminus palikimui priimti, tuo pačiu ir į Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT‑7211-434/2022 atnaujinto įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti pabaigą (CK 5.50, 5.57 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 7 dalies pagrindu, neišsiaiškinus visų šiam klausimui spręsti aktualių aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu. Priėmus skundžiamą nutartį, ieškovui yra užkertama galimybė, paaiškėjus mirusios atsakovės teisių perėmėjui, ginti savo pažeistas teises teisme, kadangi tuo atveju, kai civilinė byla nutraukiama, kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Todėl tik paaiškėjus aplinkybei, kad procesinis teisių perėmimas šioje byloje nėra įmanomas, civilinė byla galėtų būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 7 dalies pagrindu.
20. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei argumentus, CPK įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų esmę ir paskirtį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą fiziniam asmeniui mirus, bei nepagrįstai nutraukė bylą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Dalia Pranckienė