Dėl kelio servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-154-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00868-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

(S)

3.3.2.3; 3.3.2.5;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023 dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui miško savininkų kolektyvui,, (duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. D. į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti 1467 kv. m. ploto kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtą indeksu S, taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 8, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 1, pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Topografai“ matininko M. P. parengtą 2023-05-10 Servituto planą, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė iš ieškovo E. D. priteisti vienkartinę 76,84 Eur kompensaciją atsakovo miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ naudai už nustatytą kelio servitutą.

2. Atsakovas miško savininkų kolektyvas,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka. Sutinka, kad atsakovo žemės sklype, kaip tarnaujančiame daikte, būtų nustatytas ieškinyje nurodytas kelio servitutas ir už jį būtų atlyginta, tačiau mano kad atlygintinumas turi būti ne vienkartinė kompensacija, o kasmet mokama kompensacija. Sutiktų su tokiu kelio servituto nustatymo atlygintinumu, kuomet kasmet būtų mokama kompensacija, kuri sudaro 25 Eur ir priklausytų nuo sklypo mokestinės vertės. Padidėjus žemės sklypo mokestinei vertei atitinkamai padidėtų ir nustatyta kasmetinė kompensacija.

3. 2023 m. gruodžio 11 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią buvo prašoma patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Taip pat pateiktas prašymas teismui paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi priėmė ir patvirtino tarp ieškovo E. D. ir atsakovo miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą taikos sutartį, o taip pat nutarė, jog bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

5. Vertindamas susiklosčiusią situaciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas už pranešimo iš siūlymo taikiai nustatyti servitutą parengimą, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui bei atstovės susipažinimą su procesiniais dokumentais bei atstovavimą teismo posėdyje advokatei 2023-07-17 ir 2023-11-22 mokėjimo nurodymais sumokėjo 2 758,80 Eur sumą. Atsakovo atstovas į bylą pateikė 2023-11-27 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad advokatui už suteiktas paslaugas pagal išrašytą sąskaitą Nr. 25, yra sumokėjęs 250 Eur.

6. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovas prašė nustatyti servitutą ir priteisti vienkartinę 76,84 Eur kompensaciją atsakovo naudai už nustatytą kelio servitutą. Iš šalių pateiktos taikos sutarties matyti, kad atsakovas sutiko su servituto nustatymu, o ieškovas sutiko su atsakovo pozicija dėl kasmetinės kompensacijos mokėjimo (Taikos sutarties 4 – 5 punktai). Taigi darytina išvada, kad abipusių nuolaidų būdu tarp šalių pasiektas kompromisas, kas neleidžia vienareikšmiškai nustatyti bylą laimėjusios ir pralaimėjusios šalies. Nors ieškovo atstovė pažymi, kad ieškovas su siūlymu nustatyti kelio servitutą kreipėsi į atsakovą 2023-06-14 prašymu, laiškas atsakovui įteiktas 2023-06-21, atsakovas neatsakė į siūlymą, o susisiekus telefonu su atsakovo vadovu jis su siūlymu nesutiko, dėl ko ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš byloje pateikto pasiūlymo matyti, kad 2023-06-14 pasiūlyme nebuvo užsiminta dėl kompensacijos atsakovui už servituto nustatymą, kas leidžia manyti, jog abiejų šalių bendradarbiavimas iki bylos iškėlimo nebuvo pakankamai atitinkantis abiejų šalių interesus. Todėl negalima daryti išvados, būtent tik dėl atsakovo pozicijos nepavyko taikiai išspręsti klausimo dėl servituto nustatymo iki procesinių dokumentų rengimo ir jų pateikimo teismui.

7. Skundžiamam nutartimi teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovo materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, tačiau byla nėra didelės apimties, nėra itin sudėtinga, teismo posėdžiai byloje truko tik apie 1 val., todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo paskirstyti šalims ir priteisti vienai iš kitos.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas E. D. prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino piktybiško atsakovo elgesio iki procesinių dokumentų parengimo teismui ir neteisingai sprendė, kad neva ne tik dėl atsakovo pozicijos nepavyko taikiai išspręsti klausimo iki teisminio ginčo. Šiuo atveju tiek teismo posėdžio metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023-06-14 išsamus prašymas kartu su servituto nustatymo planu buvo nusiųstas registruotu laišku atsakovui (laiškas įteiktas 2023-06-21).

8.2. Apelianto vertinimu, svarbu ir tai, kad atsakovo vadovas tiek 2023-06-14 prašymu, tiek telefonu buvo įspėtas, kad nesutikus taikiai spręsti šio klausimo, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą, kad bus bylinėjimosi išlaidos. Juridinio asmens vadovas puikiai žino, kad teisminiai procesai kainuoja, tačiau jis piktybiškai siekė, kad, dėl anksčiau tarp šalių kilusių konfliktų dėl pravažiavimo, E. D. patirtų kuo daugiau išlaidų, tame tarpe ir teismines išlaidas.

8.3. Atskirajame skunde taip pat pažymima ir tai, jog atsakovas iš esmės nesutiko bendrauti dėl kelio servituto nustatymo, nesutiko spręsti ginčą taikiai iki teisminio nagrinėjimo pradžios, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl teisinių paslaugų teikimo, o taip pat buvo priverstas kreiptis į teismą.

8.4. Kartu pabrėžiama ir tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė šalių išreikštos valios paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o atsisakydamas skirstyti bylinėjimosi išlaidas pažeidė ne tik procesinės teisės normas, tačiau ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi nesat paskirstytų bylinėjimosi išlaidų ieškovui būtų buvę palankiau nesudaryti taikos sutarties, kurios tvirtinimas pažeidžia ir teisėtus ieškovo lūkesčius.

9. Atsiliepimu atsakovas nurodo, kas su ieškovo atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį prašo palikti nepakeistą.

10.1. Nurodo, kad ieškovas į atsakovą dėl servituto nustatymo nesikreipė, o be to, atsakovui priklausančiame žemės sklype yra įregistruotas kelias bei nustatyta kelio apsaugos zona. Šiuo keliu nebuvo trukdoma naudotis kitiems asmenims, įskaitant ir ieškovą, todėl nebuvo tikslinga ir reikalinga nustatyti servitutą. Atsakovo vertinimu, 2023-06-16 prašymas dėl servituto nustatymo laikytinas tik pasiūlymu, kuriame net nebuvo nurodomas sąlygos dėl servituto atlygintinumo.

10.2. Papildomai pabrėžia, jog prieš pasirašant taikos sutartį buvo sutarę su ieškovu, kad bylinėjimosi išlaidas kiekviena iš šalių pasilieka sau, tačiau buvo apgauti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja pateikto atskirojo skundo ribose.

12. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikia naujus įrodymus – duomenis apie šalių susirašinėjimą dėl taikos sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, derinimo. Nors atsakovas nėra aiškiai suformulavęs prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodęs tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o be to jie yra tiesiogiai susiję su atskiruoju skundu keliamu reikalavimu, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

13. Vertindamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

14. Kartu pažymėtina, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios šalių pirmosios instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turinio matyti, jog šalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesusitarė ir tą konkrečiai nurodė teismo patvirtintoje taikos sutartyje. Pateiktoje šalių pasirašytoje taikos sutartyje išskiriamai pabrauktas 4 sutarties punktas, kuriame nurodoma, kad „Šalys pašios nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje ginčas išliko ir prašo teismo jas paskirstyti bei priteisti šalims kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 4 d., 94 str. 1 d.“ Taigi, pačios šalys nedviprasmiškai nurodė, kad ginčas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kyla ir jos prašo teismo šį ginčą išspręsti.

16. Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo, matyti, kad teismas iš esmės nurodė sprendžiantis, jog ginčas kilo dėl abiejų šalių veiksmų, todėl nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka pirmiau aptartų teisės normų, šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, šalių išreikšto prašymo bei teismui nustatytos pareigos spręsti šalių ginčą.

17. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovo teiginiais apie atsakovo nesutikimą spręsti klausimą dėl servituto nustatymo iki pareiškiant ieškinį teismui, taip pat nevertino šalių veiksmų teismo posėdžio metu, jų pozicijų bei aplinkybių, susijusių su faktiniu pagrindu kreiptis į teismą su ieškiniu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar ieškovas siekė ginčą spręsti taikiai, ar jo pastangos buvo protingos, o taip pat ar atsakovo elgesys sudarė sąlygas šalims derėtis, spręsti konkrečius klausimus. Kartu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių šalims nepavyko prieiti prie susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o taip pat nevertino pirmiau išdėstytų teisminio nagrinėjimo bei ginčo kilimo priežasčių, juo labiau kad šalys konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodė prašančios teismą spręsti jų ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18. Pastebėtina, jog teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

19. Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti. Įvertinus tai, kad šioje nutartyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, taip pat siūlyti šalims pateikti jų teiginius patvirtinančius įrodymus, tokia situacija pažeistų ginčo šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, dėl nenustatytų ir neįvertintų bylos aplinkybių, ši bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Papildomai pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismui, priėmus procesinį sprendimą dėl bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023 dalį, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6834-839/2023 dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas