Dėl iškeldinimo iš buto

Civilinė byla Nr. e2S-161-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00537-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;

(S)

3.1.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16-420/2024 (buvęs bylos Nr. e2-55-420/2023) pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl iškeldinimo iš buto.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. V., prašydamas priverstinai iškeldinti atsakovę ir galimai kartu su ja gyvenančius asmenis iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei ir galimai kartu su ja gyvenantiems asmenims kitos gyvenamosios patalpos; bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės patirtas 99,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi už neatvykimą į 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. vykusį parengimąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių skyrė ieškovui J. V. 150 Eur baudą, išieškant ją valstybės naudai.

3. Ieškovas J. V. pateikė prašymą panaikinti jam skirtą 150 Eur dydžio baudą.

4. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovui paskyrė baudą, kadangi teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi bylą perdavė teisminei mediacijai ir nurodė teisminės mediacijos termino pabaigą 2024 m. sausio 11 d., bei, remiantis šia nutartimi, 2023 m. lapkričio 10 d. išsiuntė šalims teismo šaukimą, nurodantį, jog atidėtas teismo posėdis vyks 2024 m. sausio 11 d., t. y. pasibaigus teisminei mediacijai. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis vyko neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo J. V. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas J. V. nutarties dėl bylos perdavimo teisminei mediacijai ir teismo posėdžio atidėjimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 10 d., penktadienį, 18.28 val., per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė teismui prašymą dėl teisminės mediacijos atšaukimo. Šis ieškovo prašymas buvo gautas ir užregistruotas pirmą darbo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 13 d. Tą pačią dieną 13.52 val. teisėjo rezoliucija prašymas buvo priimtas, o parengiamojo posėdžio, paskirto 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val., atidėjimas atšauktas.

7. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas J. V. daug metų nuolat dalyvauja įvairių instancijų teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, yra aktyvus EPP vartotojas, sprendė, kad, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, pateikęs prašymą teismui, turėjo galimybę ir pareigą stebėti bylos procesą ir pamatyti teisėjo rezoliuciją apie teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą.

8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas J. V. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val., (nors jo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai) be svarbių priežasčių, todėl bauda paskirta pagrįstai ir jos naikinti pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo: (1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16-420/2024 (buvęs bylos Nr. e2-55-420/2023) panaikinti; (2) išaiškinti, ar Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas gali toliau nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-16-420/2024.

10. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra šališka, neteisinga bei prieštarauja įstatymui, nes teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas neva galėjo pamatyti teisėjo rezoliuciją apie teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą. Ieškovas 2023 m. lapkričio 13 d. 13.52 val. teisėjo priimtos rezoliucijos pamatyti negalėjo, nes ji nebuvo įkelta į EPP „Išrašą“, todėl ieškovui nebuvo žinoma apie 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą.

11. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir tai, jog po teismo posėdžio atidėjimo atšaukimo teismo posėdis turėjo įvykti mažiau negu po paros laiko, taigi tam, kad ieškovas pastebėtų apie anksčiau paskirto 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą nebuvo skirtas protingas laiko tarpas, kas prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisėtumo principams.

12. Pažymi, kad apeliantui kelia abejonių teisėjo Vladimiro Kurasovo nešališkumas dėl civilinėse bylose Nr. e2-100-420/2023, Nr. e2-1570-420/2023, Nr. e2-55-420/2023 (dabar Nr. e2-16-420/2024), Nr. eL2-8767-420/2023, Nr. e2-6160-420/2023 ieškovo atžvilgiu priimtų nepalankių procesinių sprendimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo J. V. prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo pateikimo

15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) skilties „Bylos dokumentai“ išrašą.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl apelianto naujai pateiktą įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina jo kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl teismo (ne)šališkumo

18. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

19. Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo dėl civilinėse bylose Nr. e2-100-420/2023, Nr. e2-1570-420/2023, Nr. e2-55-420/2023 (dabar Nr. e2-16-420/2024), Nr. eL2-8767-420/2023, Nr. e2-6160-420/2023 ieškovo atžvilgiu priimtų nepalankių procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

20. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apelianto subjektyvus situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjančio bylą, šališkumo fakto, kadangi nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai taip pat negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

23. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjo subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apelianto teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 21 straipsnis, 42 straipsnis).

24. Pažymėtina, jog apelianto nurodytos civilinių bylų Nr. e2-100-420/2023, Nr. e2-1570-420/2023, Nr. eL2-8767-420/2023, Nr. e2-6160-420/2023 nagrinėjimo aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai nurodytose bylose nėra šios bylos nagrinėjimo (apeliacijos) dalykas, todėl su tuo susiję apelianto argumentai šioje nutartyje nevertinami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

25. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Vadovaudamasis CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais, teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).

26. Kaip nurodoma teismų praktikoje, įgyvendinant minėtus proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir sąžiningos šalies interesų gynybos principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1215-464/2017).

27. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Minėtame straipsnyje reglamentuota bendroji norma, kuri sukonkretinta atskiruose CPK straipsniuose. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už ieškovo neatvykimą į 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kuriame ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, skyrė 150 Eur baudą.

29. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta bauda, nurodo, kad teisėjo priimtos rezoliucijos nematė, nes ji nebuvo įkelta į EPP „Išrašą“, todėl ieškovui nebuvo žinoma apie 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą. Be to, tam, kad ieškovas pastebėtų apie anksčiau paskirto 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą nebuvo skirtas protingas laiko tarpas, kadangi po teismo posėdžio atidėjimo atšaukimo teismo posėdis turėjo įvykti mažiau negu po paros laiko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės turi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. ieškovui išsiųstas šaukimas į 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį, kuriame ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ginčas civilinėje byloje Nr. e2-55-420/2023 (dabar Nr. e2-16-420/2024) perduotas teisminei mediacijai; nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2024 m. sausio 11 d. 9.30 val. 2023 m. lapkričio 13 d. byloje buvo gautas ieškovo prašymas dėl mediacijos atšaukimo. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo 2023 m. lapkričio 13 d. 13.52 val. rezoliucija ieškovo prašymas priimtas ir paskirto 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. parengiamojo teismo posėdžio atidėjimas atšauktas.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

32. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad ieškovas yra EPP sistemos vartotojas, jo LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Nors ieškovas visus bylos procesinius dokumentus gauna ir bylos eigą mato savo LITEKO VEP paskyroje, o pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. paskirto parengiamojo teismo posėdžio atidėjimą atšaukė 2023 m. lapkričio 13 d. 13.52 val. rezoliucija, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis priemonių įsitikinti, jog apie minėtos rezoliucijos priėmimą ieškovui yra žinoma, įvertinus tai, jog teisėjo rezoliucija buvo priimta tik 2023 m. lapkričio 13 d. 13.52 val., t. y. po pietų, o parengiamasis teismo posėdis, į kurį ieškovas neatvyko, įvyko kitos dienos rytą, t. y. 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val.

33. Pažymėtina ir tai, jog CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teisėjo rezoliucija apie parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą priimta tik 2023 m. lapkričio 13 d., o parengiamasis teismo posėdis vyko jau kitą dieną (2023 m. lapkričio 14 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nebuvo užtikrintas tinkamas ieškovo informavimas apie 2023 m. lapkričio 13 d. teisėjo rezoliucijos priėmimą ir 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo atšaukimą (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Be to, iš nurodytų bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas piktnaudžiavo procesu ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė 150 Eur baudą ieškovui už neatvykimą į 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val. parengiamąjį teismo posėdį ir, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

35. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos panaikinimo, neįvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo CPK ir kitų teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui J. V. paskirta 150 Eur bauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui J. V. paskirtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė