Dėl praleisto termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo

Civilinė byla Nr. e2S-173-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01495-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

(S)

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-436-724/2024 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. V. prašė: (1) atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 išduoti, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; (2) išduoti jam vykdomąjį raštą pagal 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005.

2. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 iš skolininko M. Ž. priteisė 7,24 Eur (25 Lt) vykdymo išlaidų pareiškėjo naudai. Ši nutartis buvo pateikta vykdyti antstolio L. J. kontorai ir antstolis ją vykdė, tačiau 2017 m. rugsėjo 27 d. grąžino išieškotojui J. V. neįvykdytą. Antstolė A. M. atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi skolininko M. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

3. Paaiškino, kad pareiškėjas anksčiau nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi Visagino miesto apylinkės teismo antstolių kontoros antstoliai bei vėliau ir kiti antstoliai nutartį dėl 7,24 Eur (25,00 Lt) administravimo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. Ž. išieškotojo J. V. naudai laikė vykdomaisiais dokumentais, galiojant ir dabartiniams įstatymams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo J. V. prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo atmetė ir vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 išduoti atsisakė.

5. Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi išieškotojo J. V. naudai priteistos 7,24 Eur (25,00 Lt) administravimo išlaidos iš skolininkų M. Ž. ir Ž. Ž.; nutartis įsiteisėjo 2005 m. sausio 20 d. Antstolis L. J. padarė atžymas apie 2005 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 gavimą antstolio kontoroje ir apie jos grąžinimą išieškotojui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su antstolio veiksmais nesutiko ir juos būtų skundęs. Antstoliui nutartį gražinus 2017 m. rugsėjo 27 d., pareiškėjas į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. daugiau nei po 6 metų.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2005 m. sausio 20 d. nutartis nėra ir niekada nebuvo vykdomasis dokumentas, sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 607 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiavimo iš naujo negali būti taikomos. Teismas sprendė, kad tai, jog, kaip nurodo pareiškėjas, jis, antstoliui L. J. pateikė nutartį vykdyti ir antstolis ją priėmė, nereiškia, kad nutartis buvo priverstinai vykdoma, ar jei vykdymo veiksmai buvo atliekami, jie buvo teisėti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog, pareiškėjui prašymą išduoti vykdomąjį raštą teismui pateikus 2023 m. gruodžio 22 d., vykdomojo rašto išdavimo klausimui spręsti taikomos proceso teisės normos, nustatančios penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, įvertinęs tai, jog nutartis civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 įsiteisėjo 2005 m. sausio 20 d., vadovaudamasis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas šioje byloje pasibaigė 2010 m. sausio 20 d., t. y. beveik prieš 13 metų.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Nurodė, kad pareiškėjo pasyvus elgesys negali būti laikomas pateisinamu, apdairiu ir protingu, suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas pasibaigė 2010 m. sausio 20 d. ir šį terminą, vadovaujantis CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka, atsisakyta atnaujinti, atsisakė pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-436-724/2024 panaikinti.

11. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui, nes pareiškėjo 2023 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 pagal 2005 m. sausio 20 d. nutartį teismas išnagrinėjo neatidžiai bei neišsamiai, analogiškai kaip ir civilinėje byloje Nr. e2VP-304-724/2024.

12. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas 2005 m. sausio 20 d. nutartį 2022 m. rugsėjo 19 d. registruota pašto siunta, nepraleidęs 5 metų senaties termino, pateikė asociacijai Lietuvos antstolių rūmai, kurie nutartį suskaitmenino. Teismas skundžiama nutartimi taip pat nenustatė, kad antstolė A. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 priimtą 2005 m. sausio 20 d. nutartį grąžino atgal.

13. Apelianto manymu, ne antstoliui L. J. nutartį gražinus 2017 m. rugsėjo 27 d., o antstolei A. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. grąžinus 2005 m. sausio 20 d. nutartį, pareiškėjas į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po metų – 2023 m. gruodžio 22 d.

14. Apelianto teigimu, jis sąmoningai nėra praleidęs 5 metų senaties termino prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti, kadangi antstolis L. J. pagal antstolių skolų išieškojimų praktiką vykdė teisėtą išieškojimą pagal 2005 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo atmestas ir vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 atsisakyta išduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti praleistą penkerių metų terminą vykdomajam raštui civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 išduoti ir išduoti vykdomąjį raštą pagal 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą ir tuo pagrindu atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka.

18. Byloje nustatyta, kad 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 buvo išspręstas 50 Lt (14,48 Eur), t. y. iš kiekvieno po 25 Lt (7,24 Eur) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų Ž. Ž. ir M. Ž. išieškotojo J. V. naudai klausimas. 2005 m. sausio 20 d. nutartis 2011 m. spalio 3 d. buvo pateikta vykdyti antstolio L. J. kontorai, tačiau 2017 m. rugsėjo 27 d. grąžinta išieškotojui J. V. neįvykdyta CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005 buvo priimta tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, daro išvadą, kad pareiškėjas J. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą šioje byloje, siekia iš esmės pradėti savarankišką vykdymo procesą dėl 2005 m. sausio 20 d. nutartimi nutartų išieškoti vykdymo išlaidų, skirtų konkrečiam tuo metu vykusiam vykdymo procesui.

20. Pažymėtina, jog CPK 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-5-916/2022).

21. Taigi, pirmiau išdėstytos teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu formuojama teismų praktika imperatyviai reglamentuoja, kad vykdymo procesas bei jo nuostatos yra taikomos proceso veiksmų atlikimo metu, nesudarant galimybės vykdymo proceso dalyviams ar teismui vykdymo proceso klausimus spręsti savo nuožiūra.

22. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tokia įstatymo norma taip pat galiojo, kai pareiškėjas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2005 m. sausio 20 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. T-6-37-296/2005. Atsižvelgiant į tai, kad minėta Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis buvo priimta išskirtinai tik dėl vykdymo išlaidų iš skolininkų išieškojimo, pareiškėjo reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali būti vykdomas savarankiškas vykdymo procesas, neatitinka galiojančių vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų išieškojimą. Konstatavus, jog šiuo atveju vykdomasis raštas negali būti išduotas, nespręstinas klausimas ir dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo J. V. reikalavimą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 611 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Taigi šiuo atveju civilinio proceso įstatymas taip pat nustato ir konkretų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminą.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

25. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė