Dėl pareiškimo-sutikimo, įgaliojimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K–3–515/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 21.6; 30.3; 41(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo trečiojo asmens Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro A. R. P. ir atsakovo akcinės bendrovės banko,,Hansabankas“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. E. B. ir A. B. ieškinį atsakovams V. M., L. B., AB bankui,,Hansabankas“ dėl pareiškimo-sutikimo, įgaliojimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras A. R. P., Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995 m. kovo 17 d. A. B. Kauno miesto 5-ajame notarų biure pasirašytą pareiškimą-sutikimą (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995 m. kovo 17 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure E. B. pasirašytą įgaliojimą (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995 m. kovo 28 d. Lietuvos taupomojo banko (toliau – Bankas), V. M. individualios įmonės ir E. B. sudarytą namo (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartį Nr. 307.

Ieškovė nurodė, kad L. B., prisistatęs M. pavarde, pasiūlė jam išnuomoti rūsio patalpas jos name (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai vykdyti. L. B. sakęs, kad tam reikia pasirašyti nuomos sutartį. Ieškovas A. B. teigia neatsimenąs pareiškimo-sutikimo, kuriuo jis sutiko įkeisti savo žmonos namą (duomenys neskelbtini), pasirašymo aplinkybių, nes buvo L. B. nugirdytas. Ieškovei su L. B. nuvykus pas notarą, šis, uždengęs tekstą ranka, davęs jai pasirašyti kažkokį dokumentą. Notaras nepasakė, ką ji pasirašanti, o ieškovė tuo metu neturėjo akinių. Ieškovė teigia tuo metu maniusi, kad pasirašo nuomos sutartį. Notaras jai nedavė ir šio dokumento egzemplioriaus. Tokia situacija pasirodė keista ieškovės artimiesiems, todėl, 1995 m. kovo 24 d. ieškovės žentui atvykus pas notarą, paaiškėjo, kad ieškovė pasirašė įgaliojimą V. M., kurios ji net nepažįstanti, tvarkyti visą ieškovei priklausantį turtą. Nors ieškovė 1995 m. kovo 24 d. šį įgaliojimą atšaukė, 1995 m. kovo 28 d. V. M. su banku sudarė ieškovės namo įkeitimo sutartį. Bankas V. M. individualiai įmonei suteikė 44 000 Lt paskolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, pasirašydami jų nurodytus vienašalius sandorius, veikė laisva valia, suprasdami ir suvokdami pasirašomų dokumentų turinį, tačiau nevisiškai suprato pasekmes, ir šis suklydimas buvo jų pačių neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, tačiau tokio jų suklydimo negalima pateisinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 8 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl 1995 m. kovo 17 d. įgaliojimo ir 1995 m. kovo 28 d. įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, ir šią ieškinio dalį patenkino: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento E. B. 1995 m. kovo 17 d. įgaliojimą V. M. ir 1995 m. kovo 28 d. namo (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartį Nr. 307. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 1995 m. kovo 17 d. pareiškimo-sutikimo pripažinimo negaliojančiu, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija priteisė iš V. M., L. B. ir AB banko,,Hansabankas“: ieškovei E. B. – po 522 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – po 189 Lt žyminio mokesčio ir po 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų daryti išvadai, kad ginčijamą įgaliojimą ieškovė pasirašė dėl aktyvių kito asmens – L. B. – veiksmų, kurie traktuotini kaip apgaulė. Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad L. B. 1995 m. kovo 17 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, iš E. B. išgavo bendrąjį įgaliojimą V. M. vardu. Šioje baudžiamojoje byloje E. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja, jai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą. Taigi aplinkybė, kad ginčijamą įgaliojimą apgaulės būdu išgavo L. B., yra nustatyta įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir iš naujo neįrodinėtina. Įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu pagal 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 57 straipsnį. Teisėjų kolegija nusprendė, kad CK 1.91 straipsnio 6 dalies nuostata šioje civilinėje byloje netaikytina. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad žinojimo apie apgaulę sąlyga yra keliama antrajai sandorio šaliai. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus ieškovės išduotą įgaliojimą negaliojančiu, V. M. sudarytas turto įkeitimo sandoris kvalifikuotinas kaip sudarytas neturint tam reikiamų įgaliojimų (1964 m. CK 66 straipsnis). Dėl šio sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos) taikytinos CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi ir pripažinus atsakovą AB banką,,Hansabankas“ sąžiningu įkeitimo teisės įgijėju, šį teisė iš jo gali būti išreikalauta, nes ieškovė teisę į nekilnojamąjį turtą prarado dėl kito asmens, t. y. L. B., padaryto nusikaltimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad jai kilo abejonių ir dėl banko, kaip įkeitimo teisės įgijėjo, sąžiningumo. Teisėjų kolegijos nuomone, bankas sudarė paskolos sutartį neišsiaiškinęs tikrųjų V. M. ir E. B. santykių, nors pagal faktinę situaciją buvo pakankamas pagrindas pagrįstoms abejonėms, ar šie santykiai yra tokie, kurie leistų V. M. savo įmonei gauti paskolą ir įkeisti E. B. turtą.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB bankas,,Hansabankas“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendžio prejudicinę galią, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 6.3 punktą. Nuosprendyje nenustatyta, kad dėl apgaulės ar kokių kitų priežasčių ieškovė sudarė vienašalį sandorį – įgaliojimą, ir dėl kokių priežasčių V. M. sudarė ieškovei priklausančio turto įkeitimo sandorį bei paskolos sutartį. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino ir, išplėtęs nuosprendžio prejudicinę galią, konstatavo, kad šios aplinkybės jau nustatytos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, o nutartį grindė tik tais įrodymais, kurie buvo parankūs. Palyginus apeliacinio teismo nutartį su joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, matyti, kad iš nutarties buvo perrašyta didžioji dalis argumentų, nors civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

3. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymo) 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apgaulę panaudojo ne sandorio šalis, o trečiasis asmuo, o kasatorius yra sąžiningas įkeitimo teisės įgijėjas, turėjo būti taikytos CK 1.91 straipsnio 6, 7 dalių nuostatos.

Įgaliojimas turėtų būti vertinamas kaip sudarytas dėl suklydimo, o ne dėl apgaulės.

4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įkeitimo sandorį negaliojančiu 1964 m. CK 66 straipsnio pagrindu, pažeidė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio ir CK 2.133 straipsnio 9 dalies nuostatas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kasatorius neturėjo jokių duomenų, kad ieškovės išduotas įgaliojimas yra atšauktas ar kad įgaliotinės veiksmai gali pažeisti ieškovės interesus.

5. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas restituciją, nepagrįstai taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalį. Įkeitimo sandoris buvo panaikintas kaip sudarytas neturint tam reikiamų įgaliojimų. V. M. nebuvo pripažinta padariusi nusikaltimą ieškovės atžvilgiu.

6. Bankas yra finansinė institucija, todėl bankui didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga yra ne absoliuti ir visa apimanti, o apsiriboja didesniu rūpestingumu ir atidumu atliekant finansines operacijas ir įgyvendinant kitas įstatymų bankui priskirtas funkcijas.

Įkeitimo sandoriai nėra tiesiogiai susiję su banko veikla. Be to, neteisinga vertinti kasatoriaus 1995 m. atliktus veiksmus pagal šiandieninę bankų veiklos praktiką.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras R. P. prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti dalis ieškovės reikalavimų, ir palikti galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, kasatoriaus atstovas advokatas 2006 m. vasario 22 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą dėl būtino ieškovės dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, kad kasatoriaus atstovas, nedalyvavęs nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, galėtų asmeniškai pateikti ieškovei klausimus, susijusius su ginčo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas atmetė šį prašymą, taip pažeisdamas Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą nagrinėjimo teisme rungtyniškumo principą ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies normą.

2. 1964 m. CK 57 straipsnyje nebuvo pateikta apgaulės samprata, todėl ji nustatoma vadovaujantis teismų praktika. Teismų praktikoje apgaulė – sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-745/2001 (Teismų praktika 16) nurodyta, kokiu atveju teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu. Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004 nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė į notarų biurą atvyko iš anksto sutartu laiku, būdama apdairi ir atidi, turėdama realią galimybę pasikonsultuoti dėl numatomo atlikti notarinio veiksmo sudarymo tvarkos bei teisių ir pareigų, kurios atsiras jo pagrindu. Aplinkybę, kad ieškovė suprato pasirašiusi ne kažkokią sutartį, o būtent įgaliojimą, patvirtina tai, jog praėjus savaitei ji vėl atvyko į notarų biurą ir išreiškė konkrečią valią panaikinti savo įgaliojimą. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės sutuoktinis parodė, kad šį jam sakė pasirašiusi įgaliojimą, kurį reikia atšaukti. Ieškovė, atsakydama į Kauno miesto apylinkės teisėjos klausimą, pripažino, kad, prieš pasirašydama įgaliojimą, skaitė jo tekstą.

3. Nors ieškovė 2004 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu prašė 1995 m. kovo 17 d. įgaliojimą pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo, apeliacine tvarka skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad įgaliojimas buvo sudarytas apgaule. Tai patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

IV. Atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašė kasacinį skundą atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kauno apylinkės teismui baudžiamojoje byloje nustačius L. B. nusikalstamų veiksmų pasekmes, teisėjų kolegija pagrįstai vadovavosi CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir jų nepažeidė.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik paties notaro duotais paaiškinimais. L. B. atliktų veiksmų pas notarą seka paneigia notaro aiškinimą apie jo neva tinkamai atliktus notarinius veiksmus. Aplinkybę, kad ieškovė siekė pasirašyti nuomos sutartį, patvirtina byloje esantis nuomos sutarties projektas, kurį L. B. iš anksto derino su ieškove.

Aukščiausiojo Teismo nutartys yra išvardytos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tačiau kasatoriaus nurodyta nutartimi teisėjų kolegija nesivadovavo.

3. Ieškovė išdavė įgaliojimą veikiama L. B. nesąžiningų veiksmų. Tai, kad įgaliojimas buvo išgautas L. B. nusikalstamais veiksmais, nustatyta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Teismas pagrįstai įgaliojimą pripažino negaliojančiu pagal 1964 m. CK 57 straipsnį. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir CK 1.91 straipsnio 5, 6 dalyse.

4. Sandoris pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai teismas laikė, kad įkeitimo sandorio sudarymo metu V. M. neturėjo įgaliojimo įkeisti ieškovės turtą.

5. Teismas pagrįstai ir teisingai taikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies ir 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatas.

6. Teisingai pritaikius CK 4.96 straipsnio 2 dalies normą, atsakovo nesąžiningumas iš esmės nebeturi jokios reikšmės, tačiau kasatorius sutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad banko sąžiningumas, sudarant įkeitimo sutartį, kelia rimtų abejonių.

Atsiliepimu į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovė prašė kasacinį skundą atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius nepateikė įrodymų, kad bylą nagrinėjantis teismas pažeidė CPK 59 straipsnį. Ieškovė nuo 1995 m. dalyvavo bylos nagrinėjime. Ji dalyvavo ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išskyrus paskutinį teismo posėdį. Ir civilinėje, ir baudžiamojoje bylose yra ieškovės paaiškinimai nuo 1995 m.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ir baudžiamojoje, ir civilinėje bylose surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė su V. M. nebuvo pažįstamos. Notaras neperskaitė tvirtinamo teksto, o uždengęs jį ranka, liepė pasirašyti. Notaras nedavė ieškovei pasirašyto dokumento egzemplioriaus.

Ieškinio pateikimo metu ieškovė neprašė pripažinti įgaliojimo negaliojančiu, nes jis buvo jos pačios panaikintas 1995 m. kovo 24 d. pareiškimu. Papildyti ieškinio reikalavimus yra ieškovės teisė.

Tai, kad L. B. turėjo tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, buvo nustatyta baudžiamojoje byloje.

Kasatoriaus nurodytose Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir šioje civilinėje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a :

Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

Dėl įgaliojimo

Įgaliojimas išduotas 1995 m. kovo 17 d, todėl vertinant jo pripažinimą negaliojančiu turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Šio kodekso 63 straipsnyje buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti fizinių asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme. Pagal šią įstatymo normą ieškovė turėjo teisę išduoti įgaliojimą atsakovei.

1964 m. CK 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad įgaliojimas pasibaigia įgaliotojui panaikinus įgaliojimą. Teismai nustatė, kad ieškovė 1995 m. kovo 24 d. pareiškimu minėtą įgaliojimą panaikino. Taigi įgaliojimas pagal šį ieškovės pareiškimą pasibaigė, todėl pasibaigusio įgaliojimo pripažinimas negaliojančiu nebeteko teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą jį pripažinti negaliojančiu. Nors šio teismo sprendimo motyvai nelaikytini pagrįstais, tačiau priimtas iš esmės teisingas sprendimas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina galioti, atitinkamai pakoreguojant apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl įkeitimo sutarties

Byloje nustatyta, kad atsakovė V. M. veikė pagal įgaliojimą, kuris buvo panaikintas. Pareiškime pripažinti įgaliojimą negaliojančiu yra notaro R. P. žyma apie šio pareiškimo išsiuntimą įgaliotinei V. M.. Namą V. M. įkeitė ir paskolą iš Banko gavo pagal sutartį, sudarytą 1995 m. kovo 28 d., t. y. po to, kai įgaliojimas buvo pasibaigęs. 1964 m. CK 66 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria. Minėta, kad namo įkeitimas ir paskolos sutartis su Banku sudaryta po to, kai įgaliojimas buvo pasibaigęs. Taigi nebuvo E. B. pritarimo V. M. veiksmams, todėl E. B. sudaryta sutartis teisinių padarinių negalėjo sukelti ir nesukėlė.

Banko kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis sudarydamas sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti, jog V. M. veikė pagal pasibaigusį įgaliojimą. Su šiais Banko argumentais iš dalies būtų galima sutikti, nes 1964 m. CK 76 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta įgaliotojo pareiga apie įgaliojimo panaikinimą (75 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pranešti įgaliotiniui, taip pat jam žinomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti duotas įgaliojimas. Tačiau yra kitos bylai reikšmingos aplinkybės, kurios paneigia Banko argumentus. Minėta, kad notaras apie įgaliojimo panaikinimą pranešė įgaliotinei V. M.. Byloje nenustatyta, kad apie tai Bankui buvo pranešta. Bet įgaliotoja nežinojo, kad V. M. įkeičia jos namą konkrečiam Bankui. Taigi pagal tuo metu buvusias komunikacijos priemones šios pareigos E. B. objektyviai negalėjo įvykdyti. Vertinant tokią situaciją, būtina atsižvelgti į 1964 m. CK 55 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu, taip pat į 67 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis įgalinimas, vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Sistemiškai aiškinant šias normas darytina išvada, kad įgaliotinis turėjo sudaryti sandorį ne savo, bet įgaliotojo naudai.

Byloje nustatyta, kad pagal įgaliojimą V. M. įkeitė Bankui kito asmens turtą gaudama paskolą savo įsteigtai individualiai įmonei, t. y. iš esmės sau pačiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Banko, kaip specifinio ūkio subjekto, veiklos ypatumai lemia didesnę jo atidumo ir rūpestingumo pareigą. Taigi, buvęs teisinis reglamentavimas Bankui turėjo būti žinomas, nes Banke buvo juridinė tarnyba. Apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jo išdėstytais argumentais šis teismas pagrįstai pripažino negaliojančia įkeitimo sutartį. Banko argumentai, kad sudarydamas sutartį jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog V. M. veikė pagal pasibaigusį įgaliojimą, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo konstatuoto jo nesąžiningumo. Taigi atsakovo akcinės bendrovės banko,,Hansabankas“ kasacinis skundas netenkintas ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl Ramutės E. B. 1995 m. kovo 17 d. išduoto įgaliojimo atsakovei V. M., panaikinti.

Palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį atmesti ieškinį dėl Ramutės E. B. 1995 m. kovo 17 d. išduoto įgaliojimo atsakovei V. M..

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė