V. V. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-554/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.5.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant D. Ališauskaitei,

dalyvaujant prokurorui A. Kuzminui,

gynėjui advokatui D. Svirinavičiui,

nukentėjusiajai V. K., jos atstovui advokatui K. Šlitui,

išteisintajam J. V. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį, J. V. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu J. V. V. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2006 m. kovo 29 d. atlyginti nukentėjusiajai V. K. nusikaltimu padarytą žalą. Iš J. V. V. priteista 539 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai; 4071,38 Lt turtinės žalos, 1500 Lt už advokato paslaugas bei 5000 Lt neturtinės žalos V. K. naudai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu J. V. V. buvo nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 12 d., apie 2 val., Kaune, Vytauto pr. 57 namo laiptinėje, tyčia vieną kartą iššovė dujiniu pistoletu „ME 38 Compact“ V. K. į veido sritį, padarydamas jai cheminį ir terminį abiejų akių gleivinės nudeginimą, svetimkūnius akių obuolių gleivinėje bei vokų odoje esančią šalutinio sužalojimo išraišką, taip padarydamas V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu J. V. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji V. K. kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą bei priteisti atstovavimo išlaidas. Skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas įrodymus tyrė paviršutiniškai ir neobjektyviai, nesigilino į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo ir jo sugyventinės elgesį po nusikaltimo padarymo. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorė gali ne tik klysti, bet ir apkalbėti J. V. V., nes ji neparemta jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik liudytojų policininkų Keršio bei Stravinsko ir gydytojo Miliausko parodymais, kuriuose net nepasisakyta apie J. V. V., o liudytojų D. Č., F. R., V. A., V. K. ir E. G., kurie patvirtina faktines nusikaltimo aplinkybes, parodymų išvis nevertino arba vertino kritiškai. Anot kasatorės, tikrosioms nusikaltimo aplinkybėms prieštarauja tik teismo pasirinktų – paties išteisintojo ir jo sugyventinės parodymai, todėl darytina išvada, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir išteisinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai bei neteisėtai, todėl paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, bylos aplinkybes nustatė remdamasis duomenimis, kurie pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus nėra įrodymai

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo J. V. V. skundą, atliko įrodymų tyrimą, apklausdamas liudytoją V. K. bei pagarsindamas dokumentą, gautą iš Lietuvos policijos mokymo centro, dėl tarnybos metu išduodamų šaudyklių gavimo ir perdavimo tvarkos. Tačiau, pripažindamas nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas bei nustatydamas naujas įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi ne pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų duomenimis.

BPK 331 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Paneigdamas bei pripažindamas abejotinais nukentėjusiosios V. K. ir liudytojo V. K. parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, kaip jau buvo anksčiau minėta, jų ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais apklausos duomenimis. Tokia bylos duomenų vertinimo tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų. BPK 276 straipsnyje yra išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, nebuvo skelbiami, jie analizuojami iš karto nuosprendyje. Tokia tvarka pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindu paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Kitų liudytojų, tame tarpe F. R. ir V. A. parodymai, pripažinti nepakankamais priimti apkaltinamąjį nuosprendį J. V. V. atžvilgiu visai jų neanalizuojant. Dėl išvardintų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Kauno apygardos 2006 m. kovo 6 d. nuosprendis naikintinas. Kolegija negali svarstyti apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo klausimo, nes tokiu atveju reikėtų įvertinti apylinkės teismo ištirtus bylos duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, o tai yra bylos apeliacinio nagrinėjimo sritis. Todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Valerijus Čiučiulka

Alvydas Pikelis