Dėl baudos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-522/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4; 42.8

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui UAB „PVP“ dėl baudos priteisimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „PVP“ 16 656 Lt baudą. Ji nurodė, kad 2003 m. gruodžio 3 d. sudarė su atsakovu preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 4.2.4. punktu šalys susitarė per tris dienas po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 5.4.1. punkte nustatyta, kad kaltoji šalis už pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą šioje sutartyje nustatytais terminais moka 3.6. punkte numatytą „Pirmos įmokos“ dydžio baudą, kuri pagal sutarties 3.6. punktą yra 16 656 Lt. Ieškovė tinkamai, laiku ir sąžiningai stengėsi vykdyti preliminariosios sutarties reikalavimus ir siekė, kad pagrindinė sutartis būtų pasirašyta šalių sutartu terminu. Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės ir taip jis pažeidė preliminariosios sutarties 6.7 punktą bei darbų priėmimo akto 4 punkto reikalavimus. Dėl šių pažeidimų ieškovė turėjo išlaidų, todėl atsakovas privalo sumokėti preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (CK 6.71 – 6.73 straipsniai, 6.165, 6.256-6.261 straipsniai).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. sausio 18 d., t. y. praleidus preliminariosios sutarties 4.2.4 punkte ir darbų priėmimo-perdavimo akte nustatytą terminą. Ieškovė įrodė, kad atsakovo prievolinių įsipareigojimų nevykdymas - termino praleidimas - sukėlė pasekmes dėl jos teisinių santykių su kitais asmenimis. Aplinkybes, kad atsakovas 2004 m. gruodžio 2 d. buvo įregistravęs butą kaip savo nuosavybę, jo veiksmus, vilkinant pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, teismas įvertino kaip pelno siekiančios įmonės piktnaudžiavimą silpnesnės šalies - vartotojo – atžvilgiu. Už kuriuos atsakovas privalo atsakyti netesybų forma – bauda. Teismas konstatavo, kad, sudarius preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja ne CK 6.165, bet 6.401 straipsnis, kuris skiriasi savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis, atsirandančiomis neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Kolegija sprendė, kad šalys sudarė pagrindinę sutartį, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti J. M. 16 656 Lt baudą. Ta aplinkybė, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2005 m. sausio 18 d., savaime nesukuria atsakovui prievolės mokėti preliminariojoje sutartyje nurodyto dydžio baudą. Kolegija sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytus terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti ieškovė, būdama kvalifikuota teisininkė, raštu būtų kreipusis į atsakovą, ragindama skubiai sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „PVP“ nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove ir dėl to ši patyrė nuostolių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

1. Aplinkybė, kad šalys sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį praleidus preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą, reiškia ne tai, kad buvo įvykdyta preliminariojoje sutartyje nustatyta prievolė, o tai, kad tarp šalių susiklostė nauji teisiniai santykiai, kurių atsiradimas nenaikina civilinės atsakomybės už prievolės pagal ankstesniąją sutartį pažeidimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.73, 6.165, 6.401 straipsnių normas.

2. Konstatuodamas, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta vėliau, ir tai savaime nesukuria atsakovui prievolės sumokėti ieškovei baudą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2001. Joje konstatuota, kad aplinkybė, jog skolininkas yra visiškai įvykdęs prievoles kreditoriui, nesuponuoja galimybės atleisti skolininką nuo netesybų mokėjimo, kada nustatoma, jog prievolė, nors ir visiškai įvykdyta, tačiau pažeidžiant prievolės įvykdymo terminus. Kasatorės nuomone, šį išaiškinimą neabejotinai reikėjo taikyti ir nagrinėjamoje byloje.

3. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad susitarimas dėl baudos už preliminariosios sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą neatitiko šalių valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. vasario 2 d. nutartyje, konstatavo, kad nors preliminariosios sutarties užtikrinimas rankpinigiais nėra galimas, įstatymai nedraudžia užtikrinti tokias sutartis kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (netesybomis, įkeitimu ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs priteisti kasatoriai teisėtai priklausančias netesybas, ignoravo pagrindinius civilinės teisės principus – sutarčių laisvės ir privalomumo.

4. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, skolininko kaltė preziumuojama, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įmonė, užsiimanti verslu, taikytinos ir CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad atsakovo atsakomybė atsiranda be kaltės. Tai suponuoja skolininko pareigą įrodinėti, kad nebuvo jo kaltės. Atsakovas nepateikė teismams jokių įrodymų dėl aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas atleisti skolininką UAB „PVP“ nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šiuos materialinės teisės normų imperatyvius reikalavimus.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino nuostolių ir netesybų institutus. Preliminariosios sutarties 5.4.1 punkte nurodyta bauda, o ne nuostoliai. Ieškovė teismo prašė priteisti ne nuostolius, kurie būtų atsiradę, jei pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų sudaryta, o netesybas, t. y. sutartyje nustatytą 16 656 Lt sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui už praleistą prievolei įvykdyti terminą, t. y. netinkamą prievolės įvykdymą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad šalys sudarė pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, vykdant visus preliminariojoje sutartyje nustatytus atsakovo įsipareigojimus. Atsakovas teigia, kad preliminariosios sutarties paskirtis yra ne prievolių dėl turto perėjimo iš vienų civilinės teisės subjektų kitiems sukūrimas, o būsimos sutarties dėl turto perėjimo turinio nustatymas, sudarymo ypatumų reglamentavimas bei įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį įtvirtinimas. Minėta sutartimi šalys susitaria sukurti ateityje apibrėžtas sutartines prievoles, o už šio įsipareigojimo nevykdymą CK numatyta galimybė taikyti civilinę teisinę atsakomybę: tuo atveju, kai kita šalis dėl jos kaltės neįvykdo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusi šalis gali apginti savo teises tik išsireikalaudama nuostolius. Su įsipareigojimų, atsirandančių pagal preliminariąją sutartį, pobūdžiu susijęs ir draudimas preliminariąją sutartį užtikrinti rankpinigiais. Atsakovo teigimu, preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, pagal kurią šalių mokėjimo pareigos neatsiranda, o nesant tokios, preliminariajai sutarčiai užtikrinti negali būti naudojami rankpinigiai, nes sumokėta pinigų suma negali atlikti rankpinigiams būdingos mokėjimo funkcijos.

Atsakovas nurodo, kad kasatorės argumentai dėl nuostolių ir netesybų sąsajų neatitinka tikrovės. Pasak jo, pagrindinė netesybų funkcija – padengti nukentėjusios šalies nuostolius. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis buvo sudaryta pasibaigus preliminariojoje sutartyje nurodytam terminui nesant atsakovo kaltės, kita vertus, kasatorė nepatyrė jokių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, liudijančius, kad šalių santykiai buvo geranoriški ir dalykiški, kasatorė buvo patenkinta preliminariosios sutarties vykdymu, vėlesnis pagrindinės sutarties pasirašymas buvo inicijuotas kasatorės ir atitiko jos valią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovė J. M. ir atsakovas UAB „PVP“ 2003 m. gruodžio 3 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį ir nustatė, kad nustatytais terminais, t. y. iki 2004 m. gruodžio 1 d., atsakovui nesudarius su ieškove pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, jis sumokės 16 656 Lt baudą (netesybas). Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik 2005 m. sausio 18 d., t. y. praleidus terminą, dėl kurio šalys susitarė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas kasatorės ieškinį, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybas ir prievolės įvykdymą (6.73 straipsniai), preliminariąją sutartį (6.165 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Kasacinio skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti.

Byloje teismų nustatyta, kad šalys, 2003 m. gruodžio 3 d. sudarydamos preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį, 4.2.4 punktu susitarė, kad per tris darbo dienas po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos atsakovas sudarys su ieškove pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 5.4.1 punktu šalys sutarė, kad, nepasirašius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatytais terminais dėl atsakovo kaltės, šis sumokės ieškovei 3.6 punkte nurodyto dydžio baudą (16 656 Lt). Šalys 2004 m. lapkričio 5 d. pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą ir kartu sutarė, kad pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys iki 2004 m. gruodžio 1 d. (b. l. 36). Byloje nustatyta, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik 2005 m. sausio 18 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas sutarties sąlygų pažeidimas savaime nesukuria atsakovui prievolės mokėti preliminariojoje sutartyje nurodyto dydžio baudą. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka, nes jos padarytos netinkamai aiškinant sutarčių teisę reglamentuojančias normas.

Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatymuose nustatytos priemonės, kad sutartys būtų įgyvendintos. Taigi jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones. Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia sudarė buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį ir abipusiu susitarimu nustatė preliminariosios sutarties sąlygų netinkamo įvykdymo pasekmes – netesybas. Toks veiksnių šalių susitarimas yra pakankama sąlyga, kad sutartis galiotų ir būtų tinkamai įvykdyta (CK 6.159 straipsnis).

Atsakovas minėtos šalių sudarytos sutarties ar jos sąlygų neginčija, tačiau nurodo, kad už netinkamą sutarties įvykdymą ginčo atveju jis galėtų sumokėti ieškovei nuostolius, jei ši įrodytų, kad juos patyrė dėl atsakovo kaltės. Atsakovo teigimu, CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta kaltosios šalies pareiga atlyginti kitai šaliai nuostolius, tačiau kitų prievolės užtikrinimo būdų joje nėra., Kadangi ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės būtų patyrusi nuostolius, tai, atsakovo teigimu jo civilinės atsakomybės nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pakankamai siaurai aiškina šalių sutartinius santykius bei kylančią iš jų civilinę atsakomybę, jos formas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šalys, sudarydamos buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir tokiais prievolių užtikrinimo būdais kaip netesybos ar įkeitimas. Tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-7-23/2000; Nr. 3K-3-218/2003; Nr. 3K-3-621/2005. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, šia praktika nesivadovavo.

Nors CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovė nereiškė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, o prašė priteisti netesybas, nustatytas sutartyje. Taigi preliminariojoje sutartyje, kaip ir kokioje kitoje, šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Tinkamam teisės normų, reglamentuojančių netesybas, taikymui būtina nustatyti, už kokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys nustatė netesybas. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje šalys nustatė netesybas už pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymą nustatytais terminais. Atsakovas su šia sąlyga sutiko, ginčo dėl to byloje nėra. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad jis nurodytą sutarties punktą suprato kitaip, nes šis yra juridinis asmuo, užsiimantis butų pardavimu, taigi tokių sutarčių sudarymas ir jų vykdymas yra viena iš atsakovo veiklos rūšių.

Jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad prievolę įvykdė tinkamai ar kad negalėjo jos tinkamai įvykdyti dėl force majeure.

Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra naikinamas kaip neteisėtas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, dėl to šio teismo sprendimas yra paliekamas galioti.

Patenkinus kasacinį skundą, kasatorei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme sudaro žyminis mokestis (499,68 Lt) ir atstovavimo išlaidos (300 Lt) - iš viso 799,68 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei J. M. iš atsakovo UAB „PVP“ 799,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius