Administracinė byla Nr. eI2-636-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01248-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokato padėjėjui P. M.,
atsakovės atstovei N. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priimta nagrinėti T. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. gegužės 17 d. patikslinto skundo dalis dėl Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir atsakovas arba Skyrius) 2021 m. kovo 24 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad, veikdamas kaip sūnaus atstovas pagal įstatymą, per SPIS sistemą Skyriui pateikė prašymą Nr. 84780 dėl universalios vaiko išmokos skyrimo (toliau – ir Prašymas) savo sūnui M. M., gim. 2006 m. balandžio 20 d., prašydamas pervesti išmoką į sūnaus asmeninę banko sąskaitą, kurią sūnus valdo kaip vyresnis nei 14 metų asmuo. Teikdamas Prašymą sūnaus vardu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo (toliau – ir SADM) ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 (2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A1-647 redakcija), nurodė gyvenamąją vietą, o langelį,,faktinė gyvenamoji vieta“ paliko tusčią, nes šis langelis pildomas tik tuo atveju, jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių (nedeklaravusių) asmenų apskaitą.
Atkreipia dėmesį, kad Skyrius 2021 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 8814 nutarė neskirti išmokos, nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų, faktinių aplinkybių ar įstatyminio pagrindo, todėl pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 21R-176 (AG-85/06-2021) Skyriaus sprendimą panaikino ir įpareigojo Skyrių pagal pareiškėjo Prašymą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį jam keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Tačiau Skyrius 2021 m. kovo 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą, laikydamas jį nepaduotu, nes pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo Prašymo pateikimo dienos nepateikė trūkstamų dokumentų: teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pažymos iš švietimo įstaigos.
Teigia, kad Skyriaus reikalavimas pateikti pažymą iš mokymosi įstaigos yra perteklinis ir neparemtas jokiomis teisės nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, Skyrius klaidingai interpretuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, susijusias su teise kreiptis dėl universalios vaiko išmokos. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta išimtis yra skirta ne Lietuvos Respublikos piliečiams, o išimtinai užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilagalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, todėl netaikoma pareiškėjo sūnaus, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, atžvilgiu. Teigia, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga mokytis,,pagal bendrojo ugdymo programą“ taikoma tik asmenims, vyresniems nei 18 metų, o pareiškėjo sūnui, kaip ir vaikams nuo 0 iki 18 metų, ji yra netaikoma, kadangi priešingas aiškinimas, kad neva kūdikiai, kurie yra Lietuvos piliečiai, negali kreiptis dėl išmokos, nes nesimoko „pagal bendrojo ugdymo programą“, diskriminuotų Lietuvos piliečius iki 18 metų ir neatitiktų įstatymo leidėjo valios. Taigi minėtame straipsnyje nurodyti vaikai - Lietuvos piliečiai nuo 0 iki 18 metų, sudaro vieną grupę, kuriai, kreipiantis dėl išmokos, įstatymas netaiko reikalavimo mokytis „pagal bendrojo ugdymo programą“, kas taikoma tik užsieniečiams.
Pažymi, kad reikalavimas pateikti pažymą taikomas išimtinai pilnamečiams (18-24 m.) asmenims, o taip pat užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o vaikams nuo 0 iki 18 metų, kurie yra Lietuvos piliečiai, tokios pažymos pateikimo įstatymas nenumato, taigi Skyrius negalėjo reikalauti šio perteklinio dokumento, kuris netaikomas pareiškėjo sūnaus atveju, todėl pareiškėjo atsisakymas pateikti neteisėtai prašomą pažymą iš mokymo įstaigos negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo Prašymą ar jo nenagrinėti.
Nurodo, kad nesutinka ir su Skyriaus reikalavimu pateikti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Atkreipia dėmesį, kad atsisakė pateikti Skyriui sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nes Skyrius nepateikė motyvuoto, teisėto ir teisės normomis pagrįsto prašymo, taip pat dėl to, jog Lietuvoje teismų sprendimai yra viešai skelbiami, todėl Skyrius ir pats galėjo jį gauti.
Teigia, kad pagrįstai ir teisėtai atsisakė pateikti sprendimą dėl santuokos nutraukimo, nes šis sprendimas niekaip nesusijęs su prašymo nagrinėjimu, kuris paremtas pareiškėjo, kaip tėvo, pagal įstatymą atstovaujančio savo nepilnamečio sūnaus interesus, teise kreipiantis dėl išmokos. Skyrius nepaaiškino, kokias įstatyme numatytas aplinkybes turi paaiškinti prašomas teismo sprendimas ir koks teisės aktas numato, kad pareiškėjas privalo šiuo konkrečiu atveju pateikti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Pažymi, jog Skyriui nurodė, kad reikalavimas pateikti teismo sprendimą neteisėtas ir nepagrįstas, nes Įstatymas nustato, kad prašymą gali pateikti bet kuris iš vaiko tėvų, o atstovauti vaiką, kreipiantis dėl išmokos, gali bet kuris iš tėvų, nes tėvų teisės ir pareigos yra lygios, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau Skyrius nepagrindė savo reikalavimo motyvų ir nenurodė jų Sprendime.
Nurodo, kad Skyriui taip pat buvo paaiškinta, kad pareiškėjo sūnui yra daugiau nei 14 metų, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.8 straipsniu, jis pats valdo savo lėšas asmeninėje banko sąskaitoje, į kurią prašoma pervesti išmoką, t. y. kad pareiškėjas Prašymą pateikė kaip vaiko (kuris pats yra savo lėšų valdytojas) atstovas pagal įstatymą, o ne kaip vaiko turto valdytojas. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisinės reikšmės, nes abu tėvai atstovauja vaiką vienodai.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdžio metu Skyrius patvirtino, jog informaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi, taigi reikalavimas pateikti Skyriui žinomą informaciją, kuri nesusijusi su sprendimo priėmimu ir kurią pats Skyrius gali gauti (ką savo konkliudentinais veiksmais patvirtino, gaudamas informaciją), neatitinka jokių teisėtumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų ir turi piktnaudžiavimo valstybės suteiktomis galiomis požymių.
Teigia, kad Skyrius neatsižvelgė, kad tarp tėvų nėra ginčo, kuris iš jų atstovaus vaiką kreipiantis dėl išmokos, Skyriui pateiktas tik vienas prašymas ir nėra jokio pagrindo aiškintis, kurio iš tėvų – tėvo ar motinos prašymą nagrinėti. Be to, vaiko motina yra užsienietė, kuriai nėra taikomas Įstatymas ir ji negali atstovauti sūnaus, kreipiantis dėl išmokos. Skyriui nepagrįstai šią teisę apribojus ir tėvui, niekas negali kreiptis dėl išmokos, kurios netekus bus pažeisti vaiko interesai.
Nurodo, kad 2004 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 801 nustato, kad teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo privalo pateikti tik tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o kitam iš tėvų šis reikalavimas netaikomas, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl Skyrius nagrinėjimo metu teigia, kad Skyriui žinoma, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bet teismo sprendimą privalo pateikti tėvas, kuriam šios pareigos taisyklės ir joks teisės aktas nenumato.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvirtintą vyrų, moterų ir abiejų tėvų lygias teises ir diskriminavo pareiškėją, kaip vyrą ir tėvą, kėlė perteklius, neteisėtus reikalavimus, taip pažeisdamas pareiškėjo atstovaujamo mažamečio sūnaus, kuris yra Lietuvos pilietis, teisę į socialinę paramą – universalią išmoką vaikui, prašomą mokėti į paties vaiko asmeninę sąskaitą, kurią nuo 14 metų amžiaus pats vaikas valdo pagal įstatymą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo sūnus asmeniškai kreipėsi į Skyrių ir jam buvo paskirta išmoka vaikui, kuri yra mokama nuo 2021 m. liepos mėn. Pareiškėjas vengė atsakyti į teismo klausimus, ar jo Prašymo pateikimo Skyriui metu jo sūnus gyveno Lietuvoje, taip pat teigė nežinantis, ar jo sūnus lankė ugdymo įstaigą.
Atsakovas Skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo su skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjo Prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė nuo 2020 m. gegužės 1 d. skirti išmoką vaikui už pareiškėjo vaiką M. M. S., gim. 2006 m. balandžio 20 d. Nagrinėdama Prašymą Skyriaus 2-ojo išmokų skyrimo poskyrio vyriausioji specialistė L. K. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis Nr. 52889953 nustatė, kad pareiškėjo šeimyninė padėtis yra „išsituokęs“ ir įvertinusi šiuos duomenis 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į pareiškėją elektroniniu pranešimu, suformuotu ir siunčiamu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, ir paprašė pateikti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir pažymą dėl vaiko mokymosi mokymo įstaigoje.
Pažymi, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad teismo sprendimas yra būtinas nustatant pareiškėjo teisę gauti išmoką, nes CK 3.190 straipsnio 1 dalis nustato, jog ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Nurodo, kad remiantis Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 10 punktu, asmuo, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kreipdamasis dėl išmokos turi užpildyti prašymą bei pateikti teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsakovas cituoja Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas bei pažymi, jog išmokos vaikams skiriamos ir mokamos vienodomis sąlygomis visiems asmenims, nurodytiems Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, t. y. tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai (trečiųjų šalių piliečiai) ar Europos Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad pareiškėjo ir jo vaiko nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta yra tik vienas iš duomenų nustatant pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Asmens gyvenamoji vieta nustatoma remiantis CK 2.12 straipsnyje apibrėžtais nuolatinės asmens gyvenamosios vietos nustatymo požymiais (pvz.: valstybė, ar jos teritorijos dalis, kurioje asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; asmuo savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą (ketinimas gali būti išreikštas, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais); vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą) bei remiantis CK 2.17 straipsnyje nurodytais gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais (pvz.: asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas, duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose bei paties asmens pareiškimai apie jo gyvenamąją vietą). Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsakovas cituoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto nuostatas ir pažymi, kad Skyriui 2020 m. lapkričio 23 d. patikrinus Mokinių registro duomenų bazės išrašo Nr. 1216398 duomenis buvo nustatyta, kad minėtame registre nebuvo jokių duomenų apie M. M. S. mokslą mokymosi įstaigose vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo mokymo programas, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y. ar jis atitinka reikalavimus, nustatytus Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje - gyvena Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad remiantis Įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas vaikams (asmenims), skiriant išmoką jų mokymosi užsienio valstybių mokymo įstaigose laikotarpiu, taigi išmokos skyrimas vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, sietinas su nuolatiniu asmens gyvenimu Lietuvos Respublikoje arba mokymusi užsienio valstybių mokymo įstaigose ir skirdamas išmoką pateikto prašymo pagrindu Skyrius privalo nustatyti pareiškėjo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą arba mokymosi užsienyje faktą, todėl Skyriaus Specialistė paprašė pateikti pažymą dėl vaiko mokymosi mokymo įstaigoje.
Pažymi, kad apie prievolę pateikti papildomus dokumentus, reikalingus nustatyti pareiškėjo teisę į išmoką, tinkamai informuotas pareiškėjas juos pateikti atsisakė, nors Įstatymo 22 straipsnio 1 punktas nustato, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti Išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius pareiškėjui 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. A740-4781/20(3.3.2.26E-SOI) „Dėl prašymo gauti išmoką nagrinėjimo“, paaiškino, kad reikalaudamas papildomų dokumentų rėmėsi Įstatymo 24 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad Savivaldybių administracijos turi teisę apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl išmokų ir (ar) kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas. Akcentuoja, jog Skyrius turi teisę reikalauti pateikti ne tik nurodytus dokumentus, bet ir kitus dokumentus, kurie pagrindžia pareiškėjo teisę į išmoką.
Atkreipia dėmesį, kad sprendimas dėl pareiškėjo Prašymo išnagrinėjimo nebuvo vilkinamas. Pareiškėjo ankstesnių krepimosi į Skyrių dėl išmokos vaikui skyrimo metu Skyrius 2019 m. sausio 7 d. buvo gavęs Federalinės darbo biržos Šiaurės Bavarijos šeimos kasos raštą F32-KG Nr. 004FK026461, kuriame nurodoma, jog Pareiškėjui Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2018 m. vasario mėnesio kas mėnesį buvo mokama 194 Eur išmoka vaikui už sūnų. Pažymi, kad kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas negyvena Lietuvos Respublikoje ar turint informacijos, kad šeima galimai yra išvykusi į užsienio valstybę ir nedeklaravusi išvykimo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, Skyrius, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl išmokos skyrimo ar mokėjimo bei nustatyti pareiškėjo Prašyme pateiktos informacijos tikrumą, Įstatymo 24 straipsnio 1 punkto pagrindu turi teisę patikrinti valstybės ir žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitus turimus duomenis apie pareiškėją.
Nurodo, kad įvertinęs Mokinių registro, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės teikiamus duomenis Skyrius turėjo pagrindą teigti, kad nei pareiškėjas, nei jo vaikas M. M. S. su Lietuva neturėjo jokių sąsajų, nes informacinėse sistemose nebuvo jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko mokymąsi ar pareiškėjo darbinę ar kitokią veiklą.
Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į kompetentingas Vokietijos ir Nyderlandų Karalystės institucijas dėl esminės papildomos informacijos, būtinos siekiant nustatyti pareiškėjo teisę į išmoką Lietuvoje suteikimo ir tik gavus oficialius atsakymus Skyrius galėjo priimti galutinį sprendimą dėl išmokos, o priėmimo terminas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, dar nebuvo pasibaigęs. Be to, pareiškėjo 2020 m. lapkričio 4 d. pateikto prašymo nagrinėjimo metu, įvertinus Nyderlandų Karalystės kompetentingos įstaigos pateikto struktūrizuoto elektroninio dokumento (SED) atsakymo duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo sūnus M. M. S. su savo motina gyvena Nyderlandų Karalystėje. Skyrius, įvertinęs šiuos duomenis, bei vykdydamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R-176(AG-85/06-2021) priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo Prašymo nenagrinėti ir laikyti jį nepateiktu, nes pareiškėjas per vieną mėnesį nuo Prašymo pateikimo datos nepateikė trūkstamų dokumentų, nurodytų informaciniame lapelyje, t. y. teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pažymos iš švietimo įstaigos. Mano, jog atsižvelgus į šią aplinkybę nėra pagrindo konstatuoti vilkinimą priimti sprendimą.
Akcentuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. kovo 12 d. sprendime Nr. 21R-176 (AG-85/06-2021) nustatė, jog Skyrius pagrįstai ir teisėtai, t. y. pagal Įstatymo ir Nuostatų reikalavimus bei neviršydamas jam suteiktos kompetencijos ribų pareikalavo iš pareiškėjo papildomų dokumentų, siekdamas nustatyti pareiškėjo sūnaus faktinę gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjas pats atsisakė juos pateikti.
Apibendrindamas nurodo, kad pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo “ (toliau – ir Aprašas), išmokomis šeimai yra laikomos išmokos, mokamos pagal Įstatymą. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Aprašo 7.6 punktu, jei abu vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse narėse, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijų, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė narė, kurioje gyvena vaikas. Taigi, pareiškėjui per jam nustatyta terminą nepateikus papildomai prašomų duomenų (dokumentų) ir gavus Nyderlandų Karalystės kompetentingos įstaigos atsakymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo sūnus M. M. S. su savo motina gyvena Nyderlandų Karalystėje, Skyrius nusprendė pareiškėjo Prašymo nenagrinėti.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo sūnui, kuris kreipėsi dėl išmokos vaikui asmeniškai, išmoka yra paskirta, kadangi duomenimis Mokinių registro bazėje buvo nustatyta, jog jis Lietuvoje lanko ugdymo įstaigą.
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo 2021 m. kovo 24 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjo Prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, laikant jį nepateiktu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas Skyriui pateikė prašymą gauti išmoką, kuriuo prašė nuo 2020 m. gegužės 1 d. skirti išmoką jo nepilnamečiam sūnui M. M. S., gim. 2006 m. balandžio 20 d. Prie Prašymo pridėta ir pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. užpildyta SP-1 forma,,Šeimos duomenys socialinei išmokai gauti“ bei jos priedas,,Duomenys apie vaikus“.
Skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į pareiškėją elektroniniu pranešimu, kuriame nurodė, kad jo Prašymas priimtas, pareiškėjo prašoma peržiūrėti informacinį lapelį ir per mėnesį pateikti jame nurodytus reikiamus dokumentus. Be to, Skyrius 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. A740-4781/20 (3.3.2.26E-SOI),,Dėl prašymo gauti išmoką nagrinėjimo“, informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 punktu, sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus papildomą informaciją, įrodančią teisę gauti išmoką vaikui.
Skyrius 2021 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 8814,,Dėl išmokos vaikui skyrimo“, kuriuo nusprendė neskirti išmokos vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 20 d.
Nesutikdamas su minėtu Skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė skundą,,Dėl Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus sprendimo Nr. 8814“, kuriame nurodė, kad priimtas sprendimas nemotyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis pareiškėjo Prašymas buvo atmestas, todėl prašė jį panaikinti ir įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti jo Prašymą.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-176 (AG-85/06-2021), kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti Skyriaus 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 8814,,Dėl išmokos vaikui skyrimo“ ir įpareigoti Skyrių pagal pareiškėjo Prašymą, priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Skyrius 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. A740-618/21(3.3.2.26E-SOI),,Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo ir prašymo gauti išmoką vaikui nagrinėjimo“, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 801,,Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 8 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą, laikant jį nepaduotu, nes pareiškėjas per vieną mėnesį nuo Prašymo pateikimo dienos nepateikė informaciniame lapelyje nurodytų trūkstamų dokumentų – teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pažymos iš švietimo įstaigos.
Nesutikdamas su Skyriaus Sprendimu pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801,,Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).
Įstatymo 6 straipsnyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (1 dalis). Išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas (3 dalis). Jeigu vaikas (asmuo) mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, atitinkančias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) (ar turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas, o kitas iš vaiko (asmens) tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) gyvena Lietuvos Respublikoje (4 dalis).
Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kreipiantis dėl išmokų, teikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymas skirti atitinkamą išmoką ir Įstatyme Nuostatuose nurodyti dokumentai, būtini išmokai skirti.
Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 punktą, savivaldybių administracijos turi teisę apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl išmokų ir (ar) kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti išmokas.
Įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio išmokų gavėjų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus.
Pagal Nuostatų 8 punktą, kai kreipiantis dėl išmokos su prašymu pateikiami ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį, o šis įteikiamas pareiškėjui. Visi trūkstami dokumentai, reikalingi išmokai skirti, pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu pareiškėjas per vieną mėnesį nepateikia reikiamų dokumentų, jo prašymas laikomas nepateiktu.
Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad jei dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiasi vaiko tėvas ar motina, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jie turi pateikti savivaldybės administracijai dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nuostatų 12.1 papunktyje nustatyta, kad kreipiantis dėl išmokos vaikui skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, būtina pateikti mokymo įstaigos pažymą, jeigu 18–24 metų asmuo mokosi, ir šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose. Jei vaikas mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje, būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius mokymąsi pagal mokymo programas, atitinkančias Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek Skyriaus reikalavimas pateikti pažymą iš mokymosi įstaigos, tiek ir reikalavimas pateikti sprendimą dėl santuokos nutraukimo yra pertekliniai, nemotyvuoti ir neparemti jokiomis teisės nuostatomis.
Iš jau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nustatė tokią paramos vaikui skyrimo tvarką, kuria vadovaujantis, prašymą teikiančiam asmeniui yra nustatyta pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, taip pat patvirtinti, jog prašyme nurodyti duomenys yra teisingi. Nagrinėjamu atveju Skyrius turėjo nustatyti, ar pareiškėjo atstovaujamas nepilnametis sūnus atitinka Įstatymo bendrųjų nuostatų reikalavimus, t. y. jog faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje arba mokosi užsienyje. Nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą Skyrius nustatė, kad Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis nuo 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjo sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužės 30 d. yra registruota pareiškėjo ištuoka. Taip pat, kad Mokinių registro duomenų bazėje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sūnaus mokymąsi. Įvertinus tai, kas paminėta, pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į pareiškėją elektroniniu pranešimu, kuriame nurodė, kad jo Prašymas priimtas, pareiškėjo prašoma peržiūrėti informacinį lapelį ir per mėnesį pateikti jame nurodytus reikiamus dokumentus. Kaip matyti iš byloje pateikto informacinio lapelio, jame buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi pateikti pažymą iš švietimo įstaigos ir teismo sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip ir minėta, Nuostatų 8 punkte nustatyta, jog visi trūkstami dokumentai, reikalingi išmokai skirti, pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Jeigu pareiškėjas per vieną mėnesį nepateikia reikiamų dokumentų, jo prašymas laikomas nepateiktu. Kadangi pareiškėjas įstatyme nustatytu terminu atsakovui nepateikė prašomų pateikti papildomų dokumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Prašymą ir laikyti jį nepaduotu.
Vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą, be kita ko, teismas privalo įvertinti ar Sprendimas atitinka privalomuosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus VAĮ 10 straipsnyje, t. y. ar individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, ar individualiame administraciniame akte aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo turinį galima daryti išvadą, jog Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Kaip matyti, Sprendime atsakovas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Skundžiamo Sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami, leidžiantys pareiškėjui suvokti esmines priežastis, lėmusias tokio Sprendimo priėmimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
