Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-3331-331/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41; 55.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 780 „Dėl premijos už pateiktą informaciją“ atsisakė V. F. sumokėti premiją už jos pateiktą pranešimą dėl galimų mokestinių pažeidimų (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti 2022 m. vasario 17 d. Inspekcijos sprendimą Nr. R-780; 2) įpareigoti Inspekciją jai sumokėti vieną mėnesinį atlyginimą už pateiktą tyrimą; 3) įpareigoti Inspekciją vykdyti tiesiogines kompensacijas išoriniams pranešėjams; 4) įpareigoti Inspekciją pareiškėjai sumokėti mėnesinį atlyginimą už pateiktą tyrimą, tokį, kokį gautų R. A., jeigu, kaip pranešėja, vaikščiotų po teismus, ieškotų susijusios su G. B. bylomis medžiagos, rašytų skundus Inspekcijai, prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT).

2.1. Paaiškina, kad išaiškino ekonominį nusikaltimą ir pateikė Inspekcijai informaciją apie nemokančio mokesčių asmens G. B. realias pajamas per neteisėtai praturtėjusią UAB „Sauga“, kuri nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. turėjo 10516,49 Eur socialinio draudimo skolą. Inspekcija jo veiklą sustabdė, mokesčius išsireikalavo, o pareiškėjai iki šiol nesumokėjo premijos už detalų pranešimą. G. B. užgrobė pranešėjos vertingą turtą, nes teismas patikėjo jo deklaracija, esą jis galėjo už tą turtą sumokėti net 550 000 Lt, o Inspekcija laiku nereagavo į pareiškėjos pranešimą apie jo išsigalvotas pajamų deklaracijas ir mokesčių vengimo naudojamas schemas teismuose ir apmokestino jį tik po to, kai jis jai padarė žalą. Pareiškėja pati tyrė jo manipuliacijas teismuose, todėl ji, kaip pranešėja, nusipelnė bent jau minimalaus tyrimo laiko sąnaudų atlyginimo.

2.2. Pažymi, kad Inspekcija beveik nieko nedaro, kad skatintų išorinius pranešėjus. Nors Inspekcija turi visą eilę įstatymų, pagal kuriuos privalo skatinti pranešėjus, tačiau nuoroda Inspekcijos portale yra neaktyvi. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija iki šiol sudaro sąlygas išoriniams pranešėjams nepranešti ekonominių nusikaltimų.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija turi vadovautis taisyklėmis dėl pranešimų, patvirtintomis Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. V-223, pagal kurias skundus ar pranešimus, pateikus el. paštu [email protected], už korupcijos prevenciją atsakingas Inspekcijos padalinys ne vėliau kaip per 20 dienų perduoda informaciją STT, tačiau Inspekcijos darbuotoja R. A. per 20 dienų neatliko nei patikrinimo, nei neperdavė skundo STT ir pasiuntė pareiškėją kreiptis dėl pranešėjos statuso į nesusijusią su jos skundu prokuratūrą arba į šį teismą. Pareiškėjai priklauso premija, nes pateikta informacija priside?jo prie ekonominio nusikaltimo is?ais?kinimo. Pranešėja tai daro pagal kovos su korupcija įstatymus, nes Inspekcija deklaruoja, jog visuomenė privalo pranešti, todėl dabar už darbą turi pareiškėjai sumokėti pagal atskaitingumo principus. Pareiškėjos prašymas yra sąmoningai ignoruojamas, sudarant sąlygas toliau vešėti korupcijai Inspekcijoje.

2.4. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos pranes?e?ju? apsaugos i?statyma? pareiškėja yra išorinė pranešėja, turinti teisę gauti premiją už atskleistą G. B. ilgai darytą ekonominį nusikaltimą. Pažymi, kad siekiant motyvuoti asmenis pranes?ti, i?statyme numatyta galimybe? finansis?kai skatinti pranes?e?jus. Taip pat, atsiz?velgiant i? tai, kad pranes?e?jui tik pateikus pranes?ima? ir dar nebaigus jo tyrimo, jis jau gali patirti neigiama? poveiki? ar neigiamas pasekmes, siekiant sus?velninti pranes?e?jo praradimus ar patiriama? neigiama? poveiki?, i?statyme nurodyta galimybe?, atsiz?velgiant i? pranes?e?jo motyvuota? pras?yma?, jam skirti atitinkamo dydz?io kompensacija?, kurios skyrimo tvarka? nustatyti i?galiota Lietuvos Respublikos Vyriausybe?. Kai yra nustatyti korupcinės veikos poz?ymiai, pranes?imas turi bu?ti teikiamas kompetentingai institucijai, o šiuo atveju ta institucija yra Inspekcija.

3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad skundžiamu Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. atsakymu Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktą informaciją“ buvo tik realizuota pareiškėjos teisė gauti atsakymą į jos pateiktus pranešimus apie galimus mokestinius pažeidimus ir prašymą atsakyti, kodėl Inspekcija nesumokėjo pareiškėjai premijos už pranešimą. Inspekcijos rašte jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, nėra ir pats raštas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis Inspekcijos raštas yra informacinis dokumentas, kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. raštas nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų

3.1. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, gavusi pranešimus apie mokesčių mokėtojų galimus mokestinius pažeidimus (mokesčių įstatymų pažeidimas ir / ar mokesčių vengimas), vadovaujantis teisės aktuose suteiktais įgaliojimais, atlieka pranešime nurodytos informacijos bei Inspekcijos duomenų bazėse turimų mokesčių mokėtojo duomenų įvertinimą ir priima atitinkamus sprendimus dėl mokesčių mokėtojams taikytinų poveikio priemonių, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui mokestinių prievolių vykdymu. Be to, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 114 straipsniu, gali savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą (tikrinimo mastas apima tikrinimo sritis (temas), laikotarpius, už kuriuos tikrinama bei tikrinimo metodus) ir laiką. Įstatymų leidybos subjektas suteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisę pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, pilnutinai ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-474/2010).

3.2. Teigia, kad ne bet kokią sąsają su įstaiga turintis asmuo gali būti pripažintas pranešėju, o tik toks asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTYxLTY2Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1961-662/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1961-662/2021">A-1961-662/2021</a>).

3.3. Pažymi, kad teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją ir teisė gauti kompensaciją yra numatyta Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Pranešėjų apsaugos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies atitinkamai 4 ir 5 punktuose. Tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra, kuri, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priima sprendimus dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo, pagalbos jiems priemonių taikymo arba inicijuoja šių sprendimų priėmimą, koordinuoja šių sprendimų įgyvendinimą. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Inspekciją sumokėti mėnesinį atlyginimą už pateiktą informaciją vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, yra nepagrįstas.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad nei Inspekcijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Inspekcijos nuostatai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas), nei Lietuvos Respublikos finansų ministro ar Inspekcijos viršininko įsakymai nenumato galimybės Inspekcijai mokėti kompensacijų, atlyginimų, premijų ar kitų išmokų pranešimus pateikusiems asmenims už jų pateiktą informaciją. Inspekcija mano, kad Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. atsakyme Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktą informaciją“ pateikta informacija yra pagrįsta, todėl šis atsakymas nenaikintinas. Nėra aišku, kokios pareiškėjos teisės, įtvirtintos teisės aktuose, buvo pažeistos. Inspekcija veikė vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagal jai suteiktus įgaliojimus.

3.5. Dėl skunde nurodytų korupcinio pobūdžio pažeidimų pažymi, kad mokestinio pobūdžio pažeidimai nėra tapatūs korupcinio pobūdžio pažeidimams. Pranešimų apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vertinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-223, reglamentuoja informacijos apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas pateikimo ir nagrinėjimo Inspekcijoje tvarką, t. y. taikomos tais atvejais, kai Inspekcijoje gaunami pranešimai apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip tai suprantama pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, Inspekcijoje, kurias padarė / daro ar ketina padaryti Inspekcijoje dirbantys valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pareiškėjos atveju šios minimos taisyklės nėra taikomos, kadangi pareiškėjos pranešimai pagal turinį siejami su galimais mokesčių mokėtojų mokestiniais pažeidimais.

3.6. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 4 straipsnio 7 punktą skaidrumo principas reiškia, kad korupcijos prevencijos veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira visuomenei. Dažnu atveju skaidrumo principas siejamas su atskaitingumu visuomenei, kas reiškia veiklos viešumą, informacijos visuomenei pateikimą apie vykdomą atsparumo korupcijai politiką, korupcijos prevencijos programų įgyvendinimą ir pan., tačiau tai niekaip nesusiję su tiesioginių kompensacijų ar premijų mokėjimu asmenims, pateikusiems pranešimus. Todėl pareiškėjos argumentą, kad vadovaujantis atskaitingumo principu, Inspekcija turi būti įpareigota sumokėti pareiškėjai tiesioginę kompensaciją ir / ar mėnesinį atlyginimą, laiko nepagrįstu.

k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 780, kuriuo atsisakyta pareiškėjai sumokėti premiją už pateiktą pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. sausio 17 d. el. paštu kreipėsi į Inspekciją, prašydama sumokėti premiją už 2017 m. pranešimą dėl UAB „Sauga“ ir asmeniškai G. B., kaip fizinio asmens, nemokamų pajamų mokesčių.

5.1. Inspekcija 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjai el. laišku atsakė, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato atlyginimą pranešėjams, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, t. y. apie įstaigoje padarytus pažeidimus, o Inspekcija, gavusi informaciją iš fizinių asmenų apie galimus mokestinius pažeidimus, paprastai jiems už tokią informaciją padėkoja, tačiau, vadovaujantis MAĮ 38 ir 39 straipsnių nuostatomis, jokios papildomos informacijos neteikia, nes ji yra laikoma paslaptyje.

5.2. 2022 m. sausio 21 d. pareiškėja el. paštu Inspekcijai dar kartą pateikė prašymą, kuriame reikalavo atlyginimo ir padėkos dėl informacijos pateikimo apie G. B..

5.3. 2022 m. sausio 27 d. Pareiškėja Inspekcijai el. paštu atsiuntė pranešimą, nurodydama teisėjos D. J. deklaruoto turto pokytį, prašė Inspekcijos sumokėti pareiškėjai premiją už tai, kad nustatė D. J. 4 kartus didesnius, lyginant su kolegėmis, per tuos pačius metus gautus turtus.

5.4. 2022 m. sausio 28 d. pareiškėja el. paštu pateikė pranešimą Inspekcijai, kuriame pateikė informaciją apie galimą R. M. neteisėtą praturtėjimą. Pareiškėja prašė Inspekcijos atlikti tyrimą, pateikti jai išvadas ir skirti pareiškėjai premiją su padėka už šį pranešimą.

5.5. 2022 m. sausio 28 d. pareiškėja el. laišku buvo informuota, kad jos pateiktas pranešimas gautas, pateikta informacija bus įvertinta ir priimti atitinkami sprendimai dėl mokesčių mokėtojams taikytinų poveikio priemonių. Inspekcija taip pat padėkojo pareiškėjai už pateiktą pranešimą.

5.6. Inspekcija 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. R-510 „Dėl premijos už pateiktą informaciją“, atsakydama į pareiškėjos 2022 m. sausio 21 d., 27 d. 28 d. pranešimus, informavo, kad Inspekcijoje nėra numatyta galimybės pranešimus pateikusiems asmenims išmokėti premijas. Inspekcija informavo, kad teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją yra numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme ir taikoma asmenims, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais. Inspekcija dar kartą padėkojo pareiškėjai už jos pilietiškumą.

5.7. 2022 m. vasario 8 d. pareiškėja el. paštu pateikė pranešimą Nr. G-1935 Inspekcijai, kuriame ji nurodė, kad Inspekcija privalo gilintis į teisėjos D. J. pajamas. Pareiškėja nurodė, kad nesulaukia iš Inspekcijos premijos už pranešimą apie G. B. ir prašė atsakyti, kodėl jai iki šiol nepaskirta premija už minėtą pranešimą.

5.8. Inspekcija 2022 m. vasario 17 sprendimu Nr. R-780 „Dėl premijos už pateiktą informaciją“, atsakydama į pareiškėjos 2022 m. vasario 8 d. kreipimąsi, paaiškino, kad dėl premijos išmokėjimo pareiškėjai jau buvo atsakyta 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. R-510, nurodė, kad Inspekcijoje nėra numatyta galimybės pranešimus pateikusiems asmenims išmokėti premijas, todėl premija pareiškėjai nebus išmokėta. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Inspekcija, vadovaujantis MAĮ 114 straipsniu, gali savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką.

6. Pareiškėjos teigimu, atsakovė turi išmokėti jai premiją už pranešimą apie G. B..

7. Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka, teigdama, kad jokie teisės aktai nenumato Inspekcijai pareigos mokėti premijas už pranešimus juos pateikusiems asmenims.

8. Pareiškėja save laiko pranešėja pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

9. Pranešėjų apsaugos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 15 d., t. y. pareiškėjos pranešimų pateikimo metu) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą (Pranešėjų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

9.1. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnį, pranešimas – šiame įstatyme nustatytus formos reikalavimus atitinkantis kreipimasis į kompetentingą instituciją, kuriame pateikiama konkreti informacija apie pažeidimą, atitinkantį šiame įstatyme nustatytus požymius (2 straipsnio 7 dalis); pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju (2 straipsnio 6 dalis); kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymą priima, pagal kompetenciją nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus ar pateiktą informaciją apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą (2 straipsnio 3 dalis);

9.2. Remiantis Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, šiame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra.

9.3. Kompetentinga institucija priima sprendimus dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonių taikymo arba inicijuoja šių sprendimų priėmimą, koordinuoja šių sprendimų įgyvendinimą (Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).

9.4. Atitinkamai teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją bei teisė gauti kompensaciją yra asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus skatinimo priemonės (Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1dalies 4, 5 punktai).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, konstatavo, kad asmuo būtų pripažintas pranešėju ir įgytų tokį statusą, jis turi atitikti pranešėjo apibrėžime nurodytus požymius: tai asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje (1), su įstaiga jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.) (2) ir asmenį pripažįsta pranešėju kompetentinga institucija (3). Taip pat iš šių teisės normų-apibrėžimų turinio matyti, kad abiem atvejais jas sieja du bendri esminiai požymiai – galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas turi būti padarytas įstaigoje (1), ir tokia informacija asmeniui tampa žinoma ar prieina būtent dėl susiklosčiusių darbo, tarnybos ar sutartinių teisinių santykių su ta įstaiga (2). Tai reiškia, kad ne bet kokią sąsają su įstaiga turintis asmuo gali būti pripažintas pranešėju, o tik toks asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga (žr. LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTYxLTY2Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1961-662/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1961-662/2021">A-1961-662/2021</a>).

11. Taigi sisteminė nurodytų teisės normų analizė, LVAT praktika, leidžia daryti išvadą, kad pranešėju, kaip ši sąvoka apibrėžta Pranešėjų apsaugos įstatyme, gali būti pripažintas tik asmuo, kuris yra ar buvo susijęs tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais su įstaiga, o sprendimą dėl pranešėjų atlyginimo už vertingą informaciją bei kompensacijos gavimo priima kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos prokuratūra. Taigi šiuo atveju pareiškėja nėra pranešėja pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Atitinkamai Inspekcija nėra kompetetinga institucija pagal minėtą įstatymą, todėl ji neturi teisės priimti sprendimą dėl atlyginimo už vertingą informaciją bei kompensacijos skyrimo pranešėjams.

12. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas iš Inspekcijos uždavinių yra užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. Tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek vietos mokesčių administratorius kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 25 straipsnio 1 dalies, 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o vietos mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestines nepriemokas (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal MAĮ 114 straipsnį, mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką.

13. Nagrinėjamo ginčo atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjos pranešimus apie galimus mokestinius pažeidimus, įvertinusi pateiktą informaciją ir vadovaudamasi MAĮ 114 straipsniu, gali atitinkamus mokesčių mokėtojus patikrinti. Inspekcija tai ir nurodė skundžiamame sprendime pareiškėjai.

14. Teismo vertinimu, ginčijamas Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 780 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.

14.1. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

14.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDYxLTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3061-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3061-858/2015">A-3061-858/2015</a>).

14.3. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog ginčo Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški. Atsakovės sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

15. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 780 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismo vertinimu, jokie teisės aktai nenumato galimybės Inspekcijai mokėti kompensacijų, atlyginimų, premijų ar kitų išmokų pranešimus pateikusiems asmenims už jų pateiktą informaciją. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė tokią Inspekcijos pareigą nustatančių teisės aktų, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestini.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos V. F. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas