Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-995-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02808-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. Z.,

atsakovo atstovui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 15B-6712 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atlikti veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde prašė ištirti kontrolieriaus (valstybės tarnautojui prilygintas asmuo), kuris 2019 m. balandžio 9 d. privalomos techninės apžiūros metų tikrino transporto priemonė BMW 525 D identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdavė techninė apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 001-1690843 veiksmus ir juridinio asmens UAB „Tuvlita“ vadovo (valstybės tarnautojui prilygintas asmuo) veiksmus atliekant pavaldžių darbuotojų priežiūrą. Pareiškėjo įsitikinimu, kontrolieriaus veiksmuose pastebimi požymiai, kurie galėtų būti apibūdinami kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Pažymi, jog pareiškėjui nebuvo atsakyta į klausimą dėl UAB „Tuvlita“ darbuotojų (atskirai kontrolieriaus ir atskirai vadovo) veiksmų.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad nėra faktų leidžiančių manyti jog paslauga techninės apžiūros stotyje buvo atlikta nekokybiškai ir netinkamai. Pažymi, jog nėra techninės apžiūros vaizdo įrašo, o atkurti atliktos techninės apžiūros eigos bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumo ir kokybės nėra jokių galimybių. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ privalo atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 reikalavimus kaip A tipo kontrolės įstaiga. Pažymi, kad pareiškėjas su 2019 m. balandžio 29 d. raštu bei 2019 m. gegužės 7 d. raštu kreipėsi į UAB „Tuvlita“ prašydamas įvertinti situaciją ir kompensuoti jam patirtus nuostolius. Pareiškėjo manymu, UAB „Tuvlita“ turėjo pakankamai laiko išsaugoti 2019 m. balandžio 9 d. techninės apžiūros vaizdo įrašą, atkurti atliktos techninės apžiūros eigą bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumą ir kokybę, bet galimai sąmoningai to nedarė. Mano, kad atsakovas turėtų įvertinti UAB „Tuvlita“ vadovo P ir Technikos vadovo T. B.veikimą/ neveikimą. Daro išvadą, kad atsakovė neatliko visų veiksmų kontroliuodama UAB „Tuvlita“, be to, neatliko jo kaip vartotojo teisių gynimo.

Atsakovė neatlikusi jokio tyrimo nurodė pareiškėjui, kad Administracija neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų pradėti administracinę teiseną kontrolieriaus atžvilgiu. Atsakovas neatliko jokio tyrimo dėl 2019 m. vasario 15 d. patikrinimo metu ir 2019 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu nustatytų trūkumų, kurie yra identiški. Atsakovė vertinat kontrolieriaus darbą nepateikia jokių teisinių argumentų ir savo nuomonę grindžia prielaidomis („galėjo nusidėvėti“, „galima manyti“ ir kt). Administracija nepateikė atsakymų dėl aptikto gedimo Nr. 5.3.4a aprašyto kaip - „DT Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairė priekis)“.

Pažymi, jog atsakovė negrąžino jam 2021 m. birželio 9 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas dėl netinkamų UAB „Tuvlita“ darbuotojų veiksmų ir institucijos neveikimo kontroliuojant techninės apžiūros įmonės paslaugos kokybę patyrė materialinių nuostolių, nes teko papildomai investuoti į naujai įsigytą daiktą. Nurodo, jog transporto priemonių trūkumams šalinti buvo samdyta įmonė UAB „Martonas“ atitinkanti Kokybės valdymo sistemos standartus LST ES ISO 9001:2008 ir LST ES ISO 14001:2005. Bendra pareiškėjui priklausančio automobilio BMW 525 D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 2019 m. gegužės 7 d. atlikto remonto kaina - 850 Eur su PVM.

Pareiškėjas negavo informacijos ar atsakovo Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus viršininkas turi įgaliojimus teikti atsakymus į pranešėjų prašymus (skundus).

Akcentuoja, jog pareiškėjui yra nepagrįstai nurodyti teiginiai dėl jo tariamai netinkamo elgesio, be to, jis turėjo pagrįstus lūkesčius vykdydamas reikalavimus gauti teisės aktuose nustatytą teisinę pagalbą (informaciją). Pareiškėjas buvo sąžiningas, domėjosi susidariusia situacija, kreipėsi į atsakingus pareigūnus, tačiau klausimas iki šios dienos liko neišspręstas. Pažymi, kad pareiškėjas gavo atsakymus iš atsakovo. Atsakymuose institucija sutinka su pareiškėjo argumentais, bet taip ir nepateikė atsakymo į pagrindinį klausimą dėl kontrolieriaus ir bendrovės UAB „Tuvlita“ vadovų atsakomybės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Administracija, atlikusi prašyme nurodytų aplinkybių analizę, priėmė sprendimą, jog pagal prieinamą faktinę medžiagą nenustatyta jokių faktų, leidžiančių manyti, kad transporto priemonės pakartotinė techninė apžiūra techninės apžiūros stotyje atlikta nekokybiškai ir netinkamai. Techninės apžiūros vaizdo įrašas neišlikęs, atkurti atliktos techninės apžiūros eigos bei jos metu atliktų veiksmų eiliškumo ir kokybės nėra jokių galimybių. Be to, po techninės apžiūros transporto priemonė buvo toliau eksploatuojama – nuo pirminės techninės apžiūros, per kurią pirmą kartą buvo nustatyti automobilio techninės būklės trūkumai ir išduota kortelė Nr. 1 iki papildomos paslaugos, kai buvo išduota kortelė Nr. 3, nuvažiuoti 5605 kilometrai, o techninės būklės trūkumai, nustatyti per pirminę techninę apžiūrą (kortelė Nr. 1) ir teikiant papildomą paslaugą (kortelė Nr. 3), nebuvo identiški.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti Komisijai ar ankstesniems teismams priimant sprendimus, o Teismo sprendime nurodyti trūkumai pašalinti pateikus patikslintą atsakymą pareiškėjui.

Pareiškėjas teigia, kad tarp privalomosios techninės apžiūros atliktos 2019 m. balandžio 9 d. (kortelė Nr. 2) ir 2019 m. balandžio 29 d. atliktos papildomos apžiūros (kortelė Nr. 3) pravažiavo ne 5605 km, o 1613 km.

Pažymi, jog Administracija visiškai neprieštarauja tokiam teiginiui, tačiau atkreipia dėmesį, kad kvestionuodamas 2019 m. balandžio 9 d. atliktos privalomosios techninės apžiūros rezultatus (kortelė Nr. 2), Pareiškėjas apeliuoja į tai, kad trūkumai buvo nustatyti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d. (kortelė Nr. 1), pagal kurią transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų. Administracijos įsitikinimu trūkumai, kurie buvo užfiksuoti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d. (kortelė Nr. 1) turėjo būti pašalinti ir transporto priemonė toliau eksploatuojama. Būtent nuo pirmosios techninės apžiūros atlikimo Administracija ir paskaičiavo automobilio ridą iki pareiškėjo atliktos papildomos apžiūros, kada vėl buvo nustatyti transporto priemonės techninės būklės trūkumai (kortelė Nr.3), ką savo atsakymuose ir konstatavo Administracija. Kiek kilometrų šiuo atveju nuvažiavo pareiškėjas su įsigyta transporto priemone visiškai nėra svarbu. Aktualu yra tai, kiek transporto priemonė buvo eksploatuojama nuo pirminio trūkumų nustatymo (kortelė Nr.1) iki momento, kai trūkumai buvo nustatyti antrą kartą (kortelė Nr.3). Todėl Administracijos nustatyti ir atsakyme pateikti ridos duomenys yra visiškai teisingi.

Administracija nesutinka su pareiškėjo visiškai nemotyvuotais teiginiais, kad tiek privalomosios techninės apžiūros atliktos 2019 m. vasario 15 d., tiek papildomos apžiūros atliktos 2019 m. balandžio 29 d. metu nustatyti trūkumai yra identiški, kadangi sutampa tik du trūkumų kodai, nustatyti atliekant privalomąją techninę apžiūrą 2019 m. vasario 15 d. ir atliekant papildomą apžiūrą 2019 m. balandžio 29 d..

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal UAB „Tuvlita“ pateiktas ekspertines išvadas techninės būklės trūkumai: DT 2.1.3.b), DT 5.3.2.b), DT 5.3.4.a) labiausiai tikėtina atsirado eksploatuojant transporto priemonę laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. transporto priemonei užvažiavus ant žymaus kelio nelygumo, pvz. duobės. Iš pateiktų transporto priemonės fotonuotraukų, aiškiai matosi skysčio prasiskverbimo iš priekinio kairės pusės amortizatoriaus naujumas. Techninės būklės trūkumas DT 1.1.14.a) įprastai yra nustatomas vizualiai, o papildomos patikros metu šis trūkumas buvo nustatytas matuojant diskus slankmačiu, kas privalomosios techninės apžiūros metu nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad per papildomą apžiūrą nustatyti stabdžių diskų ribiniai minimalūs dydžiai tik 1 mm ir 1,2 mm skiriasi nuo gamintojo nustatytų minimalių ribinių dydžių, o atliekant pakartotinę techninę apžiūrą 2019 m. balandžio 9 d., tikėtina, šie skirtumai buvo dar mažesni, kadangi tarp šių matavimų automobilis buvo eksploatuojamas ir nuvažiavo apie 1600 km, laikytina, kad kontrolieriaus D. J. veiksmuose nebuvo ir nėra sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo bei veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymius. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju kontrolieriui D. J. taikyti administracinės atsakomybės.

Pažymi, jog atliekant papildomą tyrimą buvo gauta informacija apie priemones, kurių UAB „Tuvlita“ ėmėsi užtikrinant tinkamą kontrolieriaus D. J. vykdomų funkcijų kokybę. Po 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus skyriaus kontrolinio patikrinimo ir nekokybiškai atliekamų pareigų, atleido D. J. iš techninių apžiūrų centro pamainos vadovo pareigų. Taip pat informavo, kad buvo imtasi papildomų veiksmų kontrolieriaus atžvilgiu: 1. kontrolieriui buvo skirti 24 rizikos balai ir jis priskirtas vidutinei rizikos grupei; 2. kontrolieriui, pagal surinktus rizikos balus, buvo skirtas 1 darbo kokybės stebėjimas (kontrolieriaus darbo kokybės stebėjimas – darbo patikrinimas vidaus kokybės darbuotojui stebint ar kontrolierius transporto priemonės techninę apžiūrą atlieka kvalifikuotai, kokybiškai, tinkamai atlieka procedūras, vadovaujasi jo darbą reglamentuojančiais norminiais dokumentais) ir 1 patikrintos transporto priemonės darbo kokybės kontrolinis tikrinimas (transporto priemonės kontrolinis tikrinimas – vidaus kokybės darbuotojo atliekamas pilnas arba dalinis kontrolieriaus atliktos transporto priemonės techninės apžiūros kokybės kontrolinis tikrinimas (įvertinimas)); 3. kontrolieriui 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas darbo kokybės stebėjimas – trūkumų nenustatyta; 4. kontrolieriui 2019 m. spalio 3 d. buvo atliktas transporto priemonės kontrolinis tikrinimas – trūkumų nenustatyta; 5. kontrolieriui 2020 m. sausio 27 d. buvo atliktas eilinis darbo vertinimas, kurio išvada – kontrolierius tinkamas užimamoms pareigoms. Įvertinus minėtas aplinkybes Administracija konstatavo, kad UAB „Tuvlita“ veiksmai šiuo konkrečiu atveju visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, vidaus kokybės kontrolės sistema veikia tinkamai, ją sudarančios priemonės ir procedūros yra įgyvendintos ir pakankamos. Teisės aktuose nustatytų pagrindų taikyti poveikio priemones UAB „Tuvlita“ nenustatyta.

Pažymi, jog administracinės atsakomybės įmonės vadovui ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingam asmeniui šiuo konkrečiu atveju taikyti nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi jokių kitų aplinkybių tyrimo metu nenustatyta, Administracija neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų taikyti UAB „Tuvlita“ vadovams kitų poveikio priemonių dėl veiksmų ar neveikimo dėl prašyme nurodytų aplinkybių, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo.

Atkreipia dėmesį į tai, jog kiti skunde pateikiami pareiškėjo argumentai yra sunkiai suvokiami, todėl Administracijai yra sunku pateikti argumentuotą savo poziciją. Pareiškėjas savo argumentų ir teiginių negalėjo tinkamai ir argumentuotai paaiškinti ir skundą nagrinėjant Komisijos ir teismo posėdžių metu. Pareiškėjas teigia, kad kontrolieriaus veiksmuose pastebimi nusikalstamo nerūpestingumo požymiai, tačiau ką pareiškėjas nori pasakyti nurodydamas vieną iš kaltės formų - visiškai neaišku.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Administracijos pateikto atsakymo teiginiai prieštarauja Administracijos Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 13.2.13 papunkčiui nustatančiam, kad Administracija vykdo techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo kokybės kontrolę. Tačiau ši Administracijos vykdoma funkcija visiškai nesusijusi su įmonių atliekančių privalomąją techninę apžiūrą kontrole, o tiesiogiai sietina su įmonių atliekančių transporto priemonių techninį aptarnavimą ir teikiančių remonto paslaugas kontrole vykdoma pagal teisės aktus.

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 15B-6712 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Z., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 10 dalimi, kreipėsi į Administraciją su 2019 m. gegužės 16 d. prašymu ištirti ir įvertinti UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros kontrolieriaus ir vadovų veiksmus (prašymas Administracijoje registruotas 2019 m. gegužės 17 d.). Prašyme paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. nusipirko transporto priemonę BMW 525 D; pardavėjas kaip įrodymą, kad transporto priemonė tvarkinga, pateikė UAB „Tuvlita“ 2019 m. balandžio 9 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurioje pažymėta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tačiau, pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, kilo abejonių dėl jos techninės būklės, o patikrinus techninės apžiūros istoriją, buvo rastas įrašas, kad 2019 m. vasario 15 d. techninės apžiūros metu buvo nustatyti 4 dideli trūkumai. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į UAB „Tuvlita“, buvo atlikta papildoma transporto priemonės apžiūra ir jos metu buvo nustatyti 4 trūkumai, iš kurių du tokie patys, kaip ir nustatyti 2019 m. vasario 15 d. apžiūroje.

Administracijos Teisės skyrius 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 15B-4502 „Dėl transporto priemonės techninės apžiūros“ pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Komisijai.

Iš Komisijos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 21R-582(AG-525/03-2019) matyti, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, t. y. Komisija įpareigojo Administraciją pateikti J. Z. atsakymą į jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą dėl Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ kontrolieriaus, 2019 m. balandžio 9 d. atlikusio transporto priemonės BMW 525 D (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) techninę apžiūrą, veiklos įvertinimo.

Administracijos Teisės skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 15B-6988 „Dėl transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo“, vykdydamas LAGK sprendimą, pateikė pareiškėjui pakartotinį (naują) atsakymą. Pareiškėjas ir šį atsakymą apskundė Komisijai.

Komisija 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 21R-857(AG-790/03-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas šį Komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

VAAT 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMjAzNi0zMzEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-2036-331/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-2036-331/2020">I2-2036-331/2020</a> pareiškėjo skundą patenkino; be kita ko, įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį išnagrinėti jo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą.

Administracija atsakė pareiškėjui 2020 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 15B-9721, kurį pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Komisija 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21R-88 (AG-939/02-2020) pareiškėjo skundą atmetė. VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMjQ5OS04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-2499-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-2499-860/2021">I2-2499-860/2021</a>) panaikino Komisijos ir Administracijos sprendimus bei įpareigojo atsakovę Lietuvos transporto saugos administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjo J. Z. 2019 m. gegužės 16 d. prašymą, atsakovės registruotą 2019 m. gegužės 17 d.

Administracija vykdydama VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimą pareiškėjui pateikė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su Administracijos Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo“ bei kiti teisės aktai. Nuostatų 13.16 papunktyje nustatyta, kad Administracija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus tikslus, nagrinėja asmenų prašymus ir skundus jos kompetencijos klausimais, imasi reikiamų priemonių iškilusiems klausimams spręsti.

Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (12 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taigi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas). Taip pat Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat į pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymo turinį, jame suformuluotą prašymą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo kreipimasis turi būti vertinamas kaip atitinkantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punktą, t. y. laikomas kitu prašymu, kuriuo kreipiamasi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą, tai yra kreipimąsi, kuris atitinka Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punktą (ankstesnės minėtų taisyklių redakcijos 41.4 punktą), pažymėjo, kad toks kreipimasis turi būti išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi; pasak teismo, kilus teisminiam ginčui dėl viešojo administravimo subjekto atsakymo, pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką jo kreipimosi nagrinėjimą yra savo pobūdžiu procesinė ir ginama tokia apimtimi, kuri nustatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklėse; taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas, pateikdamas atsakymą į minėto pobūdžio kreipimąsi pareiškėjui, įvykdė Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytas sąlygas (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-2452/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-1603/2012; ir kt.).

Ginčijamame Sprendime konstatuota, jog iš atlikto tyrimo matyti, kad kontrolierius pagal tikrinimo metodą vizualiai įvertino stabdžių diskus, kurie nebuvo suaižėję, įtrūkę, skilę arba nepatikimai pritvirtinti, nes stabdžių diskų suaižėjimų, įtrūkimų nebuvo nustatyta ir atliekant papildomą paslaugą. Kontrolierius, atlikdamas privalomąją techninę apžiūrą laikėsi stabdžių diskų tikrinimo metodikos. Nuo kontrolieriaus atliktos privalomosios techninės apžiūros iki papildomos paslaugos automobilio rida padidėjo 1613 km. Dėl nuvažiuoto atstumo galėjo nusidėvėti stabdžių priekiniai diskai daugiau, nei leidžia gamintojo nustatyti ribiniai minimalūs dydžiai. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog įvertinus išdėstytas aplinkybes, kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo, dėl to Administracija neturi jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų pradėti administracinę teiseną kontrolieriaus atžvilgiu. Taigi, iš nurodyto matyti, jog Administracija vertino kontrolieriaus nefiksuotas stabdžių dilimo priežastis ir padarė išvadą, jog kontrolierius nepadarė sunkaus ar labai sunkaus kontrolierių darbo pažeidimo ar administracinio nusižengimo.

Pareiškėjo teigimu, Administracija turėtų įvertinti UAB „Tuvlita“ vadovo P. I. ir technikos vadovo T. B.veikimą (neveikimą) nagrinėjamu klausimu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 440 straipsnyje įtvirtintas administracinis nusižengimas „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo reikalavimų nesilaikymas“.

Nagrinėjamu atveju teismas visiškai sutinka su atsakove, jog Administracijai nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną UAB „Tuvlita“ vadovo ir už vidaus kokybės kontrolės sistemą atsakingo asmens atžvilgiu, kadangi minėti asmenys neatliko ginčo automobilio techninės apžiūros, todėl taikyti administracinę atsakomybę minėtų asmenų atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė jam iki šiol negrąžino VAAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog jei atsakovė geruoju neįvykdė sprendimo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės pareiškėjo naudai, tuomet pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kurį pareiškėjas turėtų pateikti antstoliui dėl priverstinio sprendimo vykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo taip pat atmestinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išduoti ginklą.

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas Sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė