Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2102-331/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04835-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, D. G. dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 68-72 patvirtino Kauno apskrities VMI 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-124 dėl papildomai apskaičiuoto 5 177,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 2 961,02 Eur GPM delspinigių ir paskirtos 1 553 Eur (30 proc.) GPM baudos.

2. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. S-161(7-148/2021) patvirtino VMI 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-72.

3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. S-161 (7-148/2021); panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-72; panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (7.45)-FR0682.

3.1. Paaiškina, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo tėvo V. G. turėtus 1995 m. rugsėjo 7 d. terminuotus indėlius banke, neatsižvelgė į 1996 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria tėvas pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt, neatsižvelgė į 1994 m. vasario 8 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1935/1994-01-28 iš „Sekundės banko“ tėvui priteistą 44 000 Lt, neatsižvelgė į 2004 m. kovo 1 d. tėvų parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 6 800 Lt, taip pat į 2010 m. gegužės 21 d. tėvų parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt. Teigia, kad visi sandoriai patvirtinti notaro, įstatymo nedraudžiami, priverstinis vykdymas vykdytas antstolio kontoroje.

3.2. Teigia, kad Kauno apskrities VMI, vertindama pareiškėjo tėvų finansines galimybes pareiškėjui 2011 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais dovanoti pateiktose dovanojimo sutartyse nurodomas sumas, įvertino ir pripažino pareiškėjo tėvų vienkartinėje deklaracijoje deklaruotas pinigų sumas kaip realiai turėtus pajamų šaltinius, tačiau Komisija neatsižvelgė į vienkartinėje deklaracijoje deklaruotų sumų ir jų nepripažino. Pareiškėjo nurodomas tėvų indėlių sumas, tėvo teismo priteistas sumas ar nekilnojamojo turto pardavimo pajamas VMI turėjo vertinti kaip papildomus pinigų šaltinius.

3.3. Pažymi, kad mokestinis patikrinimas už 2012 metus yra atliktas be teisinio pagrindo, nes Kauno apskrities VMI pareiškėjo mokestinį patikrinimą pradėjo pagal 2017 m. gruodžio 22 d. išrašytą pavedimą tikrinti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsnio 1 dalį mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedimo tikrinti išrašymo metu galiojusio MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija, nuo 2016 m. sausio 1 d., TAR, 2015, Nr. 2015-11087) numatė, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio 7 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Kaip buvo nurodyta, mokestinio patikrinimo pradžia yra 2017 m. gruodžio 22 d., o patikrinimas atliktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Todėl mokesčių administratorius visas aplinkybes vertino neatsižvelgęs į dokumentinius ar kitus leistinus įrodymus, o išskirtinai užėmė poziciją bet kokį sandorį apmokestinti.

4. Atsakovė VMI nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad atlikus pareiškėjo tėvų mokestinį tyrimą nustatyta, jog pareiškėjo motina E. G. neturėjo finansinių galimybių 2011 m. gruodžio 23 d. duoti pareiškėjui pinigų dovanojimo sutartyje nurodytų 43 000 Lt. Mokestinio tyrimo metu buvo atsižvelgta į visas nustatymui reikšmingas aplinkybes: gautas pajamas, patirtas išlaidas, vykdytus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorius, Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (forma FR0593) pateiktus duomenis. Pareiškėjo tėvai neturėjo galimybių duoti pareiškėjui minėtų 43 000 Lt.

4.1. Pažymi, kad pareiškėjo tėvai yra pateikę vienkartinę deklaraciją ir joje deklaravę 93 000 Lt ne banke turimas lėšas, taip pat 87 050 Lt paskolintas lėšas, deklaruojant konkrečius negrąžintų paskolų gavėjus ir paskolintų bei negrąžintų lėšų sumas. Kauno apskrities VMI, vertindama pareiškėjo tėvų finansines galimybes pareiškėjui 2011 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais dovanoti pateiktose dovanojimo sutartyse nurodomas sumas, įvertino ir pripažino pareiškėjo tėvų vienkartinėje deklaracijoje deklaruotas pinigų sumas kaip realiai turėtus pajamų šaltinius. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką dėl vienkartinėje deklaracijoje deklaruotų sumų pripažinimo, atsakovo vertinimu nėra pagrindo pareiškėjo nurodomas jo tėvų indėlių sumas, pareiškėjo tėvui teismo priteistas sumas ar nekilnojamojo turto pardavimo pajamas (iki 2003 m. gruodžio 31 d. atsiradusius pajamų šaltinius) vertinti kaip papildomus pajamų šaltinius ir į juos papildomai atsižvelgti.

4.2. Atkreipia dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo tėvui, remiantis Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, iš I. L. priteista 38 000 Lt skola, 20 520 Lt delspinigių ir 1 900 Lt palūkanų. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo tėvas realiai gavo pinigus, buvo pateiktas tik pats įsakymas su prierašu, jog skola yra grąžinta, kuris nepatvirtina paties pinigų perdavimo fakto. Informacija apie tai, jog skola yra grąžinta pakartotinio patikrinimo metu buvo gauta iš pačios I. L., kuri nurodė, kad skola yra grąžinta 2012 m. rugsėjo 25 d. Todėl, paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjo tėvas V. G. 2012 m. rugsėjo 25 d. gavo 61 173,15 Lt pajamų, buvo atliktas pajamų perskaičiavimas už 2012 metų laikotarpį ir skirtingai nei pirminio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjo tėvai turėjo finansines galimybes dovanoti pareiškėjui 2013 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartyje nurodytus 38 000 Lt ir 2013 m. gruodžio 24 d. dovanojimo sutartyje nurodytus 45 000 Lt. Įvertinus šias aplinkybes buvo perskaičiuotos pareiškėjo 2013 metais gautos pajamos bei iš naujo nustatytos turėtos piniginės lėšos ne banke 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 38 000 Lt didesnės nei pirminio patikrinimo metu. Taigi atsižvelgus į didesnes gautas pajamas pareiškėjo išlaidų viršijančių gautas pajamas suma 2014 metų laikotarpiu atitinkamai buvo sumažinta nuo 37 660,68 Eur iki 26 655,12 Eur.

4.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nepagrįstai atsisakyta pripažinti visas pagal 2012 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartį gautas 48 000 Lt pajamas, nes pareiškėjo motina turėjo galimybę duoti tik 11 707,68 Lt. Ši aplinkybė buvo nustatyta dar pirminio patikrinimo metu ir pakartotinio patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareiškėjo tėvai turėjo galimybę jam 2012 m. birželio 20 d. dovanoti 48 000 Lt. Vadovaujantis teismo įsakymu V. G. skola grąžinta 2012 m. rugsėjo 25 d., t. y. vėliau nei nurodyta dovanojimo sutartyje, todėl pagrįstai atsisakyta pripažinti, jog pareiškėjas gavo visą dovanojimo sutartyje nurodytą sumą, kadangi naujai nustatytos aplinkybės nepaneigia mokestinių tyrimų metu, pirminio ir pakartotinio patikrinimų metu nustatytų aplinkybių.

4.4. Teigia, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai galėjo turėti mokesčių administratoriui nežinomų piniginių lėšų šaltinių bei nenustatytų išlaidų, todėl įvertinus pareiškėjo tėvų mokestinio tyrimo metu nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjo tėvai neturėjo finansinių galimybių dovanoti sūnui jo nurodytų ir deklaruotų piniginių sumų konstatuota, kad pareiškėjas negalėjo turėti tikrinamojo laikotarpio pradžiai piniginių lėšų ne banke, išskyrus sesers dovanotus 29 000 Lt. Taip pat pažymi, kad skirtingai nei skunde nurodo pareiškėjas, nustatant piniginių lėšų likutį buvo atsižvelgta į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 1 d. pardavimo sandorį bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 21 d. pardavimo sandorį. Be to, mokestinio tyrimo metu butų pirkimo pardavimo sandorių vertė nebuvo nustatyta ir buvo remiamasi vidutine butų rinkos verte, kuri buvo nustatyta masinių vertinimų metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad parduotų butų sandorių vertė yra mažesnė už vidutinę rinkos vertę ir tai reiškia, kad Inspekcija vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais pripažino pareiškėjui didesnes gautas pajamas nei jos būtų vertinant pagal realią sandorių vertę. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas galimai tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2012 m. sausio 1 d.) galėjo turėti 29 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke.

5. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

6. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui apskaičiuoto 5 177,83 Eur GPM, 2 961,02 Eur GPM delspinigių ir 30 proc. 1 553 Eur GPM baudos, mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiškėjo išlaidos 2012 ir 2014 m. viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais pagrįstas pajamas, tai yra pareiškėjas yra gavęs pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

8. Nustatyta, kad mokesčių administratorius pakartotinai atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vykdydamas Komisijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S-204/2020, kuriuo Komisija panaikino Inspekcijos 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 68-60 ir perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisija savo sprendime iš esmės sutiko su mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu vertinimu, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pateikė Komisijai naujus įrodymus dėl papildomo savo tėvo V. G. pajamų šaltinio (I. L. V. G. grąžintų pinigų), Komisija pavedė Inspekcijai įvertinti šio šaltinio realumą ir jo įtaką pareiškėjo apmokestinimui.

8.1. Kauno apskrities VMI pagal 2021 m. vasario 4 d. pavedimą tikrinti Nr. (7.45 Mr)FR0773-230 atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą už 2012-2015 m. ir 2021 m. kovo 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-92. Inspekcija pakartotinio patikrinimo akte pažymėjo, kad pareiškėjo išlaidos 2012 m. - 4 766,88 Eur, o 2014 m. - 26 655,12 Eur viršijo gautas pajamas, pareiškėjas minėtų pajamų metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo, nuo gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo GPM, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8.2. Kauno apskrities VMI 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtino patikrinimo akte Nr. (7.45 Mr)FR0682-124 apskaičiuotą 5 177,83 Eur GPM, 2 961,02 Eur GPM delspinigius ir skyrė 30 proc. dydžio GPM baudą (1 553 Eur).

8.3. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jo netenkino, 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 68-72 patvirtino Kauno apskrities VMI 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (7.45) FR0682-124 dėl papildomai apskaičiuoto 5 177,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 2 961,02 Eur GPM delspinigių ir paskirtos 1 553 Eur (30 proc.) GPM baudos.

8.4. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jo netenkino, 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. S-161(7-148/2021) patvirtino VMI 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 68-72, konstatuodama, kad pareiškėjo tėvai neturėjo galimybės jam padovanoti nurodytų lėšų, nes nedisponavo pateiktoje dovanojimo sutartyje nurodytomis lėšomis, todėl pareiškėjas disponavo tik 29 000 Lt likučiu (sesers dovanotomis lėšomis).

2. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nurodomas tėvų indėlių sumas, tėvo teismo priteistas sumas ar nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turėjo vertinti kaip papildomus pinigų šaltinius, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į vienkartinėje deklaracijoje deklaruotas sumas bei nepagrįstai jų nepripažino.

3. Mokesčių administratorius nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad pareiškėjas negalėjo turėti tikrinamojo laikotarpio pradžiai piniginių lėšų ne banke, išskyrus sesers dovanotus 29 000 Lt., buvo atsižvelgta į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 1 d. pardavimo sandorį bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 21 d. pardavimo sandorį, tačiau pardavimo sandorių vertė nebuvo nustatyta ir buvo remiamasi vidutine butų rinkos verte, kuri buvo nustatyta masinių vertinimų metu, parduotų butų sandorių vertė yra mažesnė už vidutinę rinkos vertę, o tai reiškia, kad Inspekcija vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais pripažino pareiškėjui didesnes gautas pajamas nei jos būtų vertinant pagal realią sandorių vertę.

4. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymas (toliau – ir GPMĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įvertinimo taisyklės).

11.1. Pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

11.2. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o pagal 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

11.3. Mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, vadovaudamasis VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Įvertinimo taisyklėmis. Mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą mokesčių administratorius turi teisę tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte, t. y., kai apskaičiuojant mokesčius mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir / ar nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į išvardintus dokumentus įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis (4.1 punktas), kai netinkamai vykdo savo pareigas bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (4.2 punktas), apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų (4.3 punktas), kai neišsaugo arba išsaugo ne visus dokumentus (4.4 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, apskaičiuodamas mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius parenka tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį (įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai) (Taisyklių 6.2 punktas) bei atlieka vertinimą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, pasirenka tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis (siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus) (Taisyklių 6.3 punktas). Vienas iš Taisyklėse nustatytų vertinimo metodų, kuriuos prireikus gali taikyti mokesčių administratorius, yra ekonominių modelių metodas (Taisyklių 6.3.6 punktas). Taikant ekonominių modelių vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus.

2. Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo teisėtą pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį (apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą) ir šio straipsnio taikymą tinkamai pagrindė, konstatuodamas, kad pareiškėjo išlaidos 2012-2014 m. viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais pagrįstas pajamas, t. y. pareiškėjas yra gavęs pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM. Mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjo išlaidos 2012 m. - 4 766,88 Eur, o 2014 m. - 26 655,12 Eur viršijo gautas pajamas. Pareiškėjas minėtų pajamų metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo ir nuo gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo GPM, pažeisdamas GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjo tėvo V. G. pajamomis pripažinti I. L. grąžinti pinigai, todėl pareiškėjui pagrindus dalį pajamų šaltinių, jam dėl šio pažeidimo apskaičiuota mažesnė GPM suma nei pirminio patikrinimo metu. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas vertėsi pinigų skolinimosi veikla, neįregistravęs individualios veiklos ir 2014 m. gavo 2 465,38 Lt pajamas, kurių nedeklaravo ir nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo GPM, taip pažeisdamas GPMĮ 5, 25, 27, 35 straipsnių nuostatas.

3. Teismas, vengdamas pasikartojimų bei sutikdamas su mokesčių administratoriaus pateiktu teisės aktų nuostatų vertinimu, plačiau šių nuostatų ir faktinių ginčo bylos aplinkybių, kurios yra išdėstytos tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos sprendimuose neaptarinės, tačiau pasisakys dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų nesutikimo argumentų su skundžiamais sprendimais.

4. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir GPMĮ 5, 25, 27 straipsnių 1 dalies nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjo išlaidos 2012 m. - 4 766,88 Eur, o 2014 m. - 26 655,12 Eur viršijo gautas pajamas, pareiškėjas minėtų pajamų metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo, nuo gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėjo GPM.

5. Teismas, įvertinęs mokesčių administratoriaus pateiktą mokestinio patikrinimo medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgęs į medžiagos visumą (patikrinimo metu surinktus įrodymus, pareiškėjo teiktas deklaracijas, paaiškinimus), išnagrinėjęs skundo argumentus, mokesčių administratoriaus atsiliepime pateiktus argumentus, sprendžia, kad Inspekcija išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl papildomai apskaičiuotų mokėtinų sumų į valstybės biudžetą. Mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2012 m. sausio 1 d. galėjo turėti 29 000 Lt grynųjų pinigų likutį. Tačiau pateiktame paaiškinime Inspekcijai yra pažymėjęs, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2012 m. sausio 1 d. jis disponavo 72 000 Lt grynaisiais pinigais, kuriuos sudarė 43 000 Lt mamos (2011 m. gruodžio 23 d.) ir 29 000 Lt sesers (2011 m. birželio 16 d.) dovanoti pinigai. Todėl, Inspekcija, tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu įvertinusi pareiškėjo tėvų vienkartinės turto deklaracijos duomenis, tėvų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, taip pat su iš sesers gauta dovana susijusią informaciją, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo tėvai neturėjo galimybės padovanoti pareiškėjui nurodytų piniginių lėšų, nes nedisponavo pateiktoje dovanojimo sutartyje nurodytomis lėšomis. Taigi, Inspekcija, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas disponavo tik 29 000 Lt piniginių lėšų likučiu. Bylos medžiaga nepatvirtina galimai didesnio pareiškėjo turėto grynųjų pajamų likučio ir didesnių tėvų galimai turėtų pajamų, kurios iki tikrinamojo laikotarpio galėjo būti dovanotos pareiškėjui. Todėl, tesimo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai į juos neatsižvelgė.

6. Teismas toliau pasisakys dėl pareiškėjo argumentų susijusių su jo tėvų pajamų šaltiniais, t. y. tėvui V. G. iš komercinio banko „Sekundės bankas“ priteista 40 000 Lt pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir 4 000 Lt palūkanų iš viso 44 000 Lt, taip pat dėl jo tėvų pagal 1995 m. rugsėjo 7 d. terminuoto indėlio sutarties su Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialu (kiekvienas iš tėvų turėjo po 5 000 JAV dolerių terminuotus indėlius Lietuvos akciniame inovaciniame banke, kredito įstaiga buvo įsipareigojusi indėlininkams mokėti 18 proc. metines palūkanas). Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad šios piniginės lėšos pagal jų gavimo laiką buvo gautos iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjo tėvai aptartomis lėšomis disponavo ir jų nebuvo išleidę, šios lėšos turėjo būti deklaruotos tėvų pateiktoje vienkartinėje iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje. Vadovaujantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, tėvai šias lėšas turėjo deklaruoti vienkartinėje deklaracijoje iki 2005 m. gegužės 1 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo tėvai E. G. ir V. G. yra pateikę vienkartinę deklaraciją ir joje deklaravę 93 000 Lt ne banke turimas lėšas, taip pat 87 050 Lt paskolintas lėšas, deklaruojant konkrečius negrąžintų paskolų gavėjus ir paskolintų bei negrąžintų lėšų sumas. Todėl, mokesčių administratorius pripažino tėvų vienkartinėje deklaracijoje deklaruotas pinigų sumas kaip realiai turėtus pajamų šaltinius. Tačiau LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčio mokėtojas pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų realų pinigų gavimo faktą (LVAT administracinės bylos Nr. Nr. A-602-27/2013, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03NzctNDM4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-777-438/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-777-438/2016">A-777-438/2016</a>). Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimas pinigų gavimo fakto nepagrindžia, todėl nenustačius kitų aplinkybių, mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai atsisakė pripažinti visas iš tėvų dovanojimo būdu gautas pinigines lėšas, t. y. pareiškėjo nurodomas tėvų indėlių sumas, jo tėvui V. G. teismo priteistas sumas ar nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, atsiradusias iki 2003 m. gruodžio 31 d. vertinti kaip papildomus pajamų šaltinius ir į juos papildomai atsižvelgti.

7. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius neįvertino jo ir sutuoktinės nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, t. y. nevertino 2004 m. kovo 1 d. ir 2010 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutarčių bei gautų pajamų. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius 2017 m. atlikęs pareiškėjo mokestinį tyrimą, rėmėsi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, vertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir informaciją apie juos aptarė mokestinio tyrimo ataskaitoje 2017 m. gruodžio 20 d. Nr. FR0686-1718. Šioje ataskaitoje pažymėta, kad pareiškėjas su sutuoktine pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2003 m. gruodžio 2 d. pagal turto perdavimo išieškotojui aktą), pagal 2010 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2010 m. kovo 29 d. pagal turto perdavimo išieškotojui aktą). Teismas pažymi, kad Komisija šiuos pajamų šaltinius jau yra įvertinusi savo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. S-204 (7-166/2020). Tuo tarpu pareiškėjas iki šio teismo posėdžio nepateikė jokios naujos informacijos, paneigiančios ankstesniuose procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, todėl teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo papildomai jo grynųjų pinigų likučiui priskirti šias pajamas. Pareiškėjas Inspekcijai 2017 m. lapkričio 1 d. paaiškinime yra paaiškinęs turėto grynųjų pinigų likučio dydį, iš kokių pajamų šaltinių jis yra susidaręs, laikydamas, kad yra gavęs 43 000 Lt dovaną iš mamos ir 29 000 Lt dovaną iš sesers. Todėl, mokesčių administratorius vertino šių pajamų realumą mokestinio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad įprastai pirmenybė teikiama pirminiams, laiko ir kitų aplinkybių nepaveiktiems parodymams, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti turėto piniginių lėšų likučio šaltiniai, todėl pareiškėjo nauji argumentai, kai mokestines prievoles įtakojantys dokumentai ir pozicija atsiranda po įvykdytų kontrolės veiksmų, teismo vertintini kritiškai (LVAT administracinėse bylose Nr. A-556-695/2009, Nr. A-556-983/2010, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODktNTU2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-289-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-289-556/2016">A-289-556/2016</a>). Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad jo turėtam likučiui papildomai turėtų būti priskirtos ir šios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, vertintini kritiškai. Teismas tai laiko pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant pagrįsti pareiškėjui naudingas, bet jo ankstesniam paaiškinimui prieštaraujančias aplinkybes. Be to, nekilnojamojo turto sandoriai pasižymi privaloma sutarties sudarymo forma ir kitais reikalavimais, todėl atsižvelgus į formalaus pobūdžio reikalavimus tokių sutarčių sudarymui, gautų pajamų dydį, mažai tikėtina, kad pareiškėjas iš 2004 ir 2010 m. sudarytų sandorių, gautas pajamas prisiminė 2020 m. teikdamas mokesčių administratoriui, Komisijai ir teismui skundus, tačiau neprisiminė 2017 m. lapkričio mėn., teikdamas Inspekcijai paaiškinimą. Todėl, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nevertino šių pajamų kaip papildomų, pareiškėjo 2012 m. sausio 1 d. turėtą grynųjų pinigų likutį didinančių pajamų šaltinių.

8. Pareiškėjo manymu, šioje byloje turi būti taikoma mokesčių apskaičiavimo ir mokesčių išieškojimo senatis. Teismas pažymi, kad Inspekcija pareiškėjo mokestinį patikrinimą pradėjo pagal 2017 m. gruodžio 22 d. išrašytą pavedimą tikrinti. Pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalį mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedimo tikrinti išrašymo metu galiojusio MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos. Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Taigi, Inspekcija, pradėjusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą 2017 m., turėjo teisę perskaičiuoti mokesčius už einamuosius ir 5 praėjusius metus (2012-2016 m.), taigi, mokesčių administratorius mokesčių perskaičiavimą atliko laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o naikinti papildomai apskaičiuotą GPM bei su juo susijusias sumas nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl, šio ginčo atveju nėra pagrindo taikyti mokesčių išieškojimo 5 metų senatį, apibrėžtą MAĮ 103 straipsnio 1 dalyje, nes šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, kuri apibrėžta MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti pareiškėjui mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotą GPM ir su juo susijusias sumas nėra atsiradusi, nes vyksta mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra ir priverstinis mokesčių išieškojimas yra sustabdytas. Vadinasi, mokesčių administratorius tinkamai vertino faktines kilusio ginčo aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestinas.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, laiko, kad mokesčių administratorius pagrindė mokestinio patikrinimo metu padarytas išvadas dėl pareiškėjo GPM apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tuo tarpu pareiškėjas, apsiribodamas deklaratyviais paaiškinimais, nepagrįstais argumentais, nepaneigė mokesčių bazės apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo.

10. Teismo vertinimu, MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatos skirtos ne tam, kad būtų nustatytas tikslus, t. y. objektyviais duomenimis paremtas mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo, teisingumo, objektyvumo kriterijus. Todėl, mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka įvertinimo kriterijus. Tam, kad būtų paneigtas nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų nebuvo laikytasi, t. y. įrodyti, jog mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų. Tuo tarpu pareiškėjas, išskyrus nesutikimo argumentų teikimą, objektyvių įrodymų, pagrįstų mokesčių bazės skaičiavimų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokestinės prievolės sumas, nepateikė.

11. Teismas pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikra aplinkybe pagrindžiančiais įrodymais.

12. Teismas laiko, kad pareiškėjas ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

23. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybės, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad ginčijami Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. S-161 (7-148/2021), VMI 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 68-72, Kauno apskrities VMI 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (7.45)-FR0682-124 dėl papildomai apskaičiuoto 5 177,83 Eur GPM, 2 961,02 Eur GPM delspinigių ir paskirtos 1 553 Eur (30 proc.) GPM baudos savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pagrindinės procedūros ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo A. G. skundą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas