Baudžiamoji byla Nr. 2K-220-719/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56686-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.2.2.3; 2.1.6.3; 2.1.6.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Romano Bareikos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Nepilnametės nukentėjusiosios V. V. atstovės pagal įstatymą L. S. civilinis ieškinys tenkintas ir V. V. iš A. K. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato R. Bareikos apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas savo mažametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip du kartus, bučiuodamas ir rankomis liesdamas nukentėjusiosios kūną, lytinius organus, laikydamas rankas, kad nesipriešintų, ir grasindamas užmušti, jei kam pasiskųs, kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios išeinamąją angą ir lytinius organus prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti šių veiksmų esmės ir būdama priklausoma nuo A. K. negalėjo adekvačiai pasipriešinti, taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę V. V., ir šiais veiksmais jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu jai diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, atsiradusios dėl seksualinio prievartavimo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Bareika prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 5 d. nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti. Jeigu kasacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo baudžiamąją bylą nutraukti, kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius apeliacinio skundo klausimus, juos nepagrįstai atmesdamas, o savo nutartį motyvavo tais pačiais argumentais, kokius nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismas. Teismas argumentuotai neatsakė į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kodėl nukentėjusiosios V. V. ir liudytojų L. S., L. L. išvestiniai parodymai apie įvykio aplinkybes vertinami kaip patikimi, o gynybos pasitelktų liudytojų A. K., R. V. (R. V.), N. K., I. G., R. K. ir kt. parodymai, savotiškai interpretuojant, vertinami itin kritiškai ir priekabiai. Aplinkybė, kad liudytojai yra kaltinamojo giminaičiai, savaime neleidžia teigti, kad jų parodymai, paneigiantys nukentėjusiosios V. V. parodymus, yra nepatikimi. Esmines įvykio aplinkybes viso proceso metu šie liudytojai nurodė nuosekliai, neprieštaringai, todėl jų parodymai laikytini teisingais. Apeliacinės instancijos teismas dirbtinai sumenkino liudytojų R. V., R. K. ir nuteistojo A. K. parodymus, duotus teisme, lygindamas juos su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių perskaitymas bendrame įrodymų kontekste gali turėti reikšmės tik formuojant teismo vidinį įsitikinimą galutinai įvertinant įrodymus, bet ne lemiamą reikšmę bylos baigčiai.
2.2. Nukentėjusiosios V. V. parodymai, kad tėvas grasino ją užmušti, kad ji sakiusi, jog jai skauda, kai tėvas jai į makštį ir analinę angą kišo lytinį organą, ir kad šiuos veiksmus tėvas du kartus atliko R. K. bute, paneigti patikimais liudytojo R. K. parodymais. Jis nuosekliai tvirtino, kad jokių garsų negirdėjo, buvo blaivus ir miegojo jautriai, nes bute buvo pašalinių asmenų, A. K. inkriminuotų veiksmų savo sūnaus akivaizdoje jis tikrai neleistų, jo butas nebuvo tinkama vieta daryti tokio pobūdžio nusikaltimą. R. K. parodymus apie tai, kad A. K. jo bute V. V. seksualiai neprievartavo, patvirtino ir socialinė darbuotoja I. G. bei nepilnametės globėja L. S., jos nurodė, kad V. V. informavo jas apie praleistą naktį R. K. bute, nebuvo panaši į seksualinę prievartą patyrusią mergaitę ir nurodė joms, kad šeimoje viskas gerai.
2.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nakvoti R. K. bute iki 2017 m. rugsėjo mėnesio A. K. ir V. V. nebuvo galimybės, paneigia pačios V. V. parodymus, kad pirmas kartas, kai su ja neva atlikti seksualinės prievartos veiksmai, buvo 2017 m. vasarą R. K. bute, ir patvirtina gynybos teiginius, kad ji nurodė apie nakvynę 2017 m. vasarą, kai A. K. leidimu nakvojo pas draugę. Akivaizdu, kad antrąjį nakvynės R. K. bute su A. K. kartą V. V. išsigalvojo. Tai patvirtina ir L. S., L. L. ir R. V. parodymai.
2.4. Nukentėjusioji V. V. iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ne vieną kartą buvo apklausta tam neįgaliotų asmenų L. S., R. G. ir T. G., todėl, sprendžiant iš jos apklausos teisme vaizdo įrašo, kai nepilnametė nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad jos parodymai buvo iš anksto modeliuojami. Be to, psichologinio tyrimo globos namuose „(duomenys neskelbtini)” išvada byloje pateikta pažeidžiant BPK 180 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes specialistas, jei jis skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, turi būti įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, o jis šioje byloje neįspėtas. Ši išvada turėjo būti pripažinta niekine, kaip ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuris yra perrašytas iš šios išvados.
2.5. Kasatorius net tris kartus prašė pridėti prie bylos ir ištirti jos baigčiai reikšmingus duomenis, kurie galėtų sukelti abejonių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto pagrįstumu, tačiau teismai šių prašymų netenkino, pateikdami neįtikinamus šių svarbių gynybai įrodymų atmetimo pagrindus. Atmetę gynybos prašymus pridėti ir išnagrinėti svarbius duomenis, teismai nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokią abejonę dėl galimo jų šališkumo, ir taip suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą ir teisingą teismą. Taip pat buvo pažeistas rungimosi principas ir nuteistojo teisė į gynybą, nustatyta BPK 7 straipsnio 2 dalyje, nes liko neištirtos svarbios bylai aplinkybės dėl V. V. seksualinės patirties įgijimo 2017 m. (bendravimo su vaikinais apleistuose pastatuose ir galimai erotinio ar pornografinio turinio filmų peržiūros). Pažymėtina, kad net ekspertizės akto aprašomojoje dalyje neatmetama galimybė nepilnamečiui įgyti seksualinės patirties iš interneto. Be to, nors ekspertizės akte nustatyta, kad kalbant su V. V. apie jos amžiaus berniukus stebimos pasišlykštėjimo reakcijos, jos inicijuotas susirašinėjimas ir noras bendrauti su Ė. B. 2017 m. gruodžio pabaigoje paneigia šį ekspertų teiginį bei kelia abejonių ir kitomis ekspertų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs kasatoriaus prašymo atlikti įrodymų tyrimą, padarė ir esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai. Dėl to apkaltinamasis nuosprendis nebuvo patikrintas tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir neatsakyta į visus esminius apeliacinio skundo klausimus, nes konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą kasatoriaus veikoje teismas galėjo konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų įrodymų visuma, be kita ko, ir išnagrinėjęs gynybos prašomus išnagrinėti duomenis.
2.6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė V. V. parodymų, nes po to, kai buvo apklausta pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, ji ekspertų siūlymu toliau tyrime nedalyvavo, todėl daugiau nebuvo galimybės užduoti jai klausimų tam, kad būtų nustatytos visos galimo seksualinio prievartavimo aplinkybės, jų pobūdis, trukmė, intensyvumas. Neišsiaiškinta, ar buvo tiesioginė intervencija į V. V. makštį ir analinę angą. Nei mergystės plėvės pažeidimo, nei analinės angos pažeidimų, būdingų įvedant į ją varpą, specialistai šioje byloje nenustatė. Tačiau teismai abstrahavosi nuo šių aplinkybių ir rėmėsi tik teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, o tai prieštarauja BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes, siekdama savo tikslų, V. V. yra linkusi meluoti. Tikslą negrįžti į namus dėl konfliktų su pamote A. K. dėl jos reiklumo vaikams V. V. suformulavo socialinei darbuotojai I. G. dar 2016 metais, t. y. iki tariamo seksualinio prievartavimo. Siekdama šio tikslo, ji pasinaudojo aplinkybe, kad su tėvu 2017 metų rudenį nakvojo pas R. K.. Darydami išvadą, kad V. V. nėra linkusi meluoti, teismai nevertino jos pačios teiginių, kad pas R. K. ji nakvojo apie penkiolika kartų; kad ją pirmą kartą išžagino, kai jai buvo vienuolika metų; kad A. K. liesdavo jos krūtis, kai jai buvo vienuolika su puse metų; kad A. K. jos galvą trankė į sieną (tyrimas nutrauktas, nenustačius V. V. galvos sužalojimų); kad namuose nėra ko valgyti, nors patikrinus rasti puodai su maistu; kad A. K. girtas, nors atvykusi socialinė darbuotoja I. G. to nenustatė.
2.7. Pagrįstų abejonių kelia byloje pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto pagrįstumas, nes iš jo aprašomosios dalies neaišku, kaip ekspertai po pusantrų metų nuo įvykio, vos po valandą pabendravę su V. V., nustatė jai psichikos sutrikimą F-43.8 – kitas reakcijas į stiprų stresą, kurių niekas iki tol nebuvo pastebėjęs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. įsakymo Nr. V-499 „Dėl Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 103 punkte nurodoma, kad „ekspertizės akto išvadose turi būti atsakyta į kiekvieną pateiktą klausimą tokia tvarka, kokia nurodyta nutartyje. Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.“ Tačiau ekspertė A. Šiaulytė atsisakė atsakyti į ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytą klausimą, ar V. V. turėjo pornografinių filmų peržiūros praktiką, pripažindama jį neetišku. Be to, šių nuostatų 102.7 punkte reikalaujama, kad tiriamoji akto dalis turi būti suprantama ne tik ekspertams, bet ir kitiems proceso dalyviams, o 20 punkte nurodoma, kad teismo psichologo eksperto psichologinio tyrimo testai ir jų rezultatai turi būti užfiksuoti ekspertizės akte. Tačiau tokių testų ir pusiau struktūrizuoto interviu plano akto tiriamojoje dalyje iš viso nėra, nepaaiškinta, kiek laiko skirta interviu ir kiek laiko skirta tiriamosios stebėjimui, tam, kad proceso dalyviai galėtų suprasti, kaip buvo atliekama ekspertizė ir naudojama tyrimo metodika. Tyrime nebuvo taikomi Lietuvos Respublikoje standartizuoti ir Lietuvos psichiatrų sąjungoje adaptuoti psichologinio vertinimo instrumentai, kuriuos nustato ASEBA („The Achenbach System of Empirically Based Assessment“) klausimynas, sukurtas vaikams. Nesinaudodami šia metodika, ekspertai pagal bylos duomenis, gautus iki tyrimo pradžios, gali turėti išankstinį nusistatymą dėl tyrimo rezultatų, be to, galimos klaidos interpretuojant tiriamųjų elgesį.
2.8. Abejonių ekspertizės akto išvadų pagrįstumu kelia ir jos atlikimo tvarka. Psichiatrė R. Drazdauskienė atliko psichiatrijos ekspertizę, jai asistavo paauglių psichiatrė stažuotoja I. Kazakevičiūtė, tikėtina, surašiusi savo ekspertizės akto dalį, toliau tyrimą atliko psichologė I. Salialionė, kuri įstaigoje nebedirba, o ekspertizės aktą surašė asmuo, net neįtrauktas į komisijos sudėtį ir net nebendravęs su tiriamąja, t. y. skyriaus vedėja A. Šiaulytė. 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu A. Šiaulytė teigė tiesiogiai nebendravusi su nukentėjusiąja, bet mačiusi jos apklausą, tačiau 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu į gynėją dominantį klausimą dėl ekspertizės trukmės A. Šiaulytė atsakė, kad su V. V. bendravo apie dvi valandas. Akivaizdu, kad šis teiginys neatitinka tikrovės ir nebendravusi su tiriamąja, o tik remdamasi bylos medžiaga ekspertė jau turėjo išankstinį nusistatymą. Be to, darytina prielaida, kad specialistės I. Kazakevičiūtė ir I. Salialionė Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje nebedirba dėl nepakankamos kvalifikacijos, apie tai liudija ir ekspertizės akto turinys. Atsižvelgiant į išdėstytas abejones dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, manytina, kad, pridėjus prie bylos gynybos prašomus pridėti rašytinius įrodymus, patikrinus jų autentiškumą ir išnagrinėjus juos teisme, teismui kiltų pareiga skirti pakartotinę V. V. kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kadangi pateiktame ekspertizės akte nenurodyta, kokiais tyrimo metodais nustatyta, kad V. V. nelinkusi meluoti ir jai nebuvo daroma suinteresuotų asmenų įtaka, kad ji negrįžtų į šeimą.
2.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir neištyrė kitų bylos duomenų kontekste 2020 m. kovo 7 d. A. K. akių monitoringo tyrimo melui atpažinti išvados, patvirtinančios, kad jis niekada neturėjo seksualinių santykių su dukterimi. Šis metodas skiriasi nuo tradicinio poligrafinio tyrimo metodikos ir, pasak VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Teisės ir kognityvinės psichologijos katedros vedėjo profesoriaus Gintauto Valicko, mokslininkai pritaria šio metodo efektyvumui, kuris yra aukštesnis (90 procentų) nei kitų poligrafinio tyrimo sistemų. Nors teismų praktikoje tyrimo poligrafu duomenys įrodymais nepripažįstami, pagal BPK 89, 205, 206 straipsnius objektų, tarp jų ir žmogaus kūno, tyrimą gali atlikti specialistai, turintys reikiamų žinių bei įgūdžių, o specialisto išvada gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, ypač labai sunkių nusikaltimų bylose. Minėtas akių monitoringo tyrimas bylos kontekste gali būti traktuojamas kaip specialisto išvada, nes tokia įrodymų rūšis nustatyta BPK, toks tyrimas gali būti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, ir gali padėti teisingai išnagrinėti bylą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir tinkamai jas kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, teismai nepažeidė ir BPK normų. Kasacinio skundo argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą, neišsamų atskirų įrodymų ir aplinkybių ištyrimą neturi pagrindo.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai kaip nepagrįstus atmetė kasaciniame skunde pakartojamus apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės akto leistinumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą surašė ekspertizę atlikusios savo srities kompetentingos specialistės. Ekspertinio tyrimo neatlikusi ekspertė A. Šiaulytė į teismą duoti paaiškinimų dėl atliktos ekspertizės atvyko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovės nurodymu, kaip Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus viršininkė, nes I. Salialionė tuo metu nebedirbo Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Ekspertė A. Šiaulytė teisme paaiškino, kad ji tiesiogiai su nukentėjusiąja nebendravo, tačiau yra išsamiai susipažinusi su tyrimo medžiaga ir kaip skyriaus viršininkė dalyvavo surašant ekspertizės aktą. Ekspertai paaiškino, kokie metodai yra taikomi, atliekant tokio pobūdžio ekspertizę, ir nurodė, kad bendravimo su tiriamuoju ekspertizės atlikimo metu laikas nėra nustatytas, jis trunka tiek, kiek reikalauja konkreti situacija. Teismas taip pat įvertino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. siuntimo pagrindu globos namų „(duomenys neskelbtini)” atliktą Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre nukentėjusiosios psichologinį įvertinimą ir pagrįstai konstatavo, kad globos namų „(duomenys neskelbtini)” pateiktų dokumentų legitimumas nekelia abejonių.
3.3. Teismai, vertindami nukentėjusiosios parodymų patikimumą, analizavo ir vertino A. K. šeimos narių (jo sutuoktinės A. K., jos dukters N. K., nuteistojo sūnaus R. V.) parodymus. Nors šie liudytojai pateikė neigiamą nepilnametės nukentėjusiosios charakteristiką ir išsakė savo nuomonę, kad A. K. negalėjo taip pasielgti su savo dukterimi V. V., pastaroji jį apkalbėjo, siekdama likti globėjos šeimoje, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tokia liudytojų išsakyta nuomonė nereiškia, jog nuteistasis neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir nuteistąjį teisinantys įrodymai. Be to, įvertinę liudytojo R. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, palyginę juos su kitų nustatytų aplinkybių visuma, teismai motyvuotai konstatavo, kad vertinti šio liudytojo parodymus kaip nekeliančius abejonių ir patikimai paneigiančius nukentėjusiosios nurodytas įvykių aplinkybes nėra jokio pagrindo.
3.4. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK reikalavimų. Šis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neignoravo kasaciniame skunde minimų nuteistojo gynėjo prašymų tirti įrodymus. Visi prašymai buvo apsvarstyti teismo posėdyje ir, išklausius proceso dalyvių nuomonių, motyvuotai atmesti. Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti išsamų įrodymų tyrimą, tenkinti visus gynybos pateiktus prašymus, nes jokių naujų, neištirtų aplinkybių, susijusių su A. K. pareikštu kaltinimu ir galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, proceso dalyviai nepateikė, o, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų teismas nenustatė. Nuteistojo ir jo gynėjo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti, suvaržytos nebuvo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato R. Bareikos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertindamas ir naujų faktinių aplinkybių nenustatydamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-135-648/2016). Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016).
6. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-102-788/2021). Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu paties nuteistojo, nukentėjusiosios V. V. ir liudytojų parodymų vertinimu, šie parodymai interpretuojami savaip, palankiai nuteistajam, ginčijama teismų nustatyta faktinė aplinkybė – V. V. nakvynių R. K. bute skaičius, deklaratyviai kritikuojama byloje ekspertizės aktą pateikusių Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperčių kompetencija ir abejojama šio akto patikimumu, nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų
7. Nesutikdamas su A. K. nuteisimu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl mažametės V. V. seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kasatorius nurodo, kad šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus – selektyviai ir nemotyvuotai nuteistajam palankius įrodymus įvertino kaip nepatikimus, o jam nepalankius įrodymus pripažino patikimais ir pakankamais jo kaltei pagrįsti, taip pat neįvertino kai kurių reikšmingų bylai aplinkybių. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
9. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
10. Patikrinusi žemesniųjų instancijų teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasatoriaus teiginiai apie teismų padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus (nuteistojo A. K., nukentėjusiosios V. V., liudytojų L. S., R. K., L. L., R. V., A. K., I. G., N. K. parodymus, eksperčių R. Drazdauskienės ir A. Šiaulytės paaiškinimus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-97/2019, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. 4301/2018 (01), globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktą nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltę, aptarė jo iškeltą gynybos versiją, kad duktė jį apkalbėjo, siekdama likti gyventi pas globėją L. S., ir motyvuotai ją atmetė.
12. Pagal nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs pažeidimų, ir pritarė išvadai dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017). Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo gynėjo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, detaliai aptarė kiekvieną įrodymą atskirai, įvertino įrodymų visumą ir dar kartą paneigė nuteistojo versiją, kad nukentėjusioji V. V. jį apkalbėjo. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu ir formuojama teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, vertindami nukentėjusiosios V. V. parodymus, teismai nepagrįstai pripažino, jog jie yra patikimi, ir jais grindė A. K. kaltę. Šis teiginys motyvuojamas tuo, kad nukentėjusioji nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, todėl nebuvo galimybės nustatyti visas galimo seksualinio prievartavimo aplinkybes. Be to, kasatoriaus teigimu, nukentėjusioji iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ne vieną kartą buvo apklausta ne BPK nustatyta tvarka ir tam neįgaliotų asmenų, todėl nuteistajam nepalankūs jos parodymai buvo iš anksto modeliuojami. Su šiais kasatoriaus argumentais nėra pagrindo sutikti.
14. Byloje nustatyta, kad pirmasis asmuo, kuriam V. V. papasakojo apie patirtą seksualinį prievartavimą, buvo jos tuometinė globėja L. S.. Vėliau tokias pačias nusikaltimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir globos namų „(duomenys neskelbtini)” Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologei T. G., atlikusiai nukentėjusiosios psichologinį įvertinimą. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kasatoriaus teiginį, kad globėja ir (ar) V. V. psichologinę pagalbą teikusi psichologė prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją mokė ir skatino nukentėjusiąją duoti jos tėvą A. K. kaltinančius parodymus. Kasatoriaus įsitikinimas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje nukentėjusioji įtartinai nuosekliai ir detaliai išdėstė visas patirto seksualinio prievartavimo aplinkybes, savaime teiginio apie galimą nukentėjusiosios parodymų modeliavimą nepatvirtina.
15. Kasatoriaus argumento, kad neapklausus nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje byla buvo išnagrinėta neišsamiai, kontekste pažymėtina, jog BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką baudžiamojo proceso teisingumas vertinamas svarstant šį procesą kaip visumą, atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).
16. EŽTT praktikoje pripažįstami sunkumai, su kuriais susiduria nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas dėl seksualinių nusikalstamų veikų, kai daugeliu atvejų vienintelis ar lemiamas kaltinantis įrodymas yra nukentėjusiojo parodymai, jų atitiktį tikrovei ir patikimumą gynyba gali kvestionuoti, apklausdama juos duodantį asmenį (pvz., 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Gani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 61800/08). Taip pat EŽTT praktikoje atsižvelgiama į baudžiamųjų procesų dėl seksualinių nusikalstamų veikų ypatybes – auka tokį procesą dažnai supranta kaip sunkų išbandymą, ypač kai iš jos reikalaujama vėl susitikti su kaltinamuoju (2005 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Scheper prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 39209/02). Šios ypatybės dar labiau išryškėja bylose, kuriose nukentėjusieji yra nepilnamečiai arba mažamečiai (2013 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D.T. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 25307/10). Sprendžiant klausimą, ar tokioje byloje buvo užtikrinta kaltinamojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį (2015 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Y. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 41107/10). Taigi baudžiamojoje byloje dėl seksualinės prievartos turi būti imamasi tam tikrų priemonių, siekiant apsaugoti nukentėjusįjį, su sąlyga, kad tokios priemonės būtų suderintos su tinkamu ir veiksmingu gynybos teisių įgyvendinimu. Siekiant įgyvendinti BPK 186 straipsnyje nustatytus jaunesnių kaip 18 metų nukentėjusiųjų apklausos reikalavimus (dėl jų apsaugos nuo pernelyg didelio žalingo baudžiamojo proceso poveikio) ir išvengti galimo teisės į gynybą pažeidimo, svarbu kaltinamajam (jo gynėjui) suteikti galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam (liudytojui) dar ikiteisminio tyrimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk0LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-494-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-494-677/2015">2K-494-677/2015</a>, 2K-539-976/2015).
17. Iš byloje esančio nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolo matyti, kad ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei. Teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo, tačiau jam atstovavo jo gynėjas (kasatorius), pastarasis aktyviai naudojosi teise užduoti nukentėjusiajai klausimus, taigi atliekant nukentėjusiosios apklausą buvo imtasi tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta nuteistojo teisė į gynybą ir būtų nustatytos visos nukentėjusiosios patirto seksualinio prievartavimo aplinkybės.
18. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusioji V. V. nebuvo apklausta, tačiau byloje galima panaudoti anksčiau duotus nukentėjusiojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tam tikrų reikalavimų.
19. Pirma, nukentėjusiojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Tokia priežastimi gali būti pripažįstama situacija, kai dėl apklausos teisme nukentėjusiajam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, kurių buvimas arba reali grėsmė paprastai patvirtinama medicininio pobūdžio duomenimis (2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Gani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 61800/08; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rosin prieš Estiją, peticijos Nr. 26540/08; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D. T. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 25307/10). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-97/2019 V. V. nustatytas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į jos amžių, santykį su A. K. ir emocinę būseną, jai diagnozuotą laikiną psichikos sutrikimą, nukentėjusiajai nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Taigi teismai, remdamiesi pirmiau nurodytomis ekspertizės akto išvadomis, pagrįstai nutarė, kad nukentėjusiosios V. V. dalyvavimas teismo posėdžiuose ir jos apklausa teisme negalimi. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė prašymo pakartotinai apklausti nukentėjusiąją. Klausimas dėl pakartotinės nukentėjusiosios apklausos keliamas tik nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde.
20. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiamai asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>, 2K-276-976/2015).
21. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai kruopščiai tyrė nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui apie A. K. prieš ją atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kad jie yra detalūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl patikimi. Teismai nustatė, kad esmines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, analogiškas nurodytoms apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nukentėjusioji ne vieną kartą nuosekliai nurodė kitiems asmenims. Apie du kartus patirtą neblaivaus tėvo seksualinę prievartą, pasireiškusią analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu ir lydimą grasinimų nužudyti, nukentėjusioji papasakojo savo globėjai L. S., globos namų „(duomenys neskelbtini)” Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologei ir ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms. Šių eksperčių pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-97/2019 nurodoma, kad V. V. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidėjusio fantazavimo, padidėjusio įtaigumo), taip pat amžiaus, pažintinių, asmenybės ypatumų, kurie trukdytų adekvačiai suvokti situacijas ir duoti adekvačius parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad L. S., V. V. dėdės V. V. ir jo žmonos A. V. V. V. užduoti klausimai apie byloje nagrinėjamus įvykius galėjo padėti V. V. suprasti, kokia informacija aktuali suaugusiesiems, tačiau negauta objektyvių duomenų, kad šie ar kiti asmenys padarė poveikį nukentėjusiosios parodymų esmei; nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertizę atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė R. Drazdauskienė patvirtino ekspertizės išvadas ir dar kartą pažymėjo, kad atlikus ekspertizę ekspertėms nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų turinio.
22. Kasatorius, nurodydamas tokius pat argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde, ginčija teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-97/2019 leistinumą ir jo išvadų pagrįstumą. Šiuos argumentus itin išsamiai aptarė ir motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas. Nors kasatorius teigia, kad ekspertizės aktą surašė ekspertinio tyrimo neatlikusi ekspertė A. Šiaulytė, šis teiginys neatitinka tikrovės, nes iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atliko Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė R. Drazdauskienė ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė I. Salialionė, jos surašė ekspertizės aktą ir patvirtino jį savo parašais. Į teismo posėdį duoti paaiškinimų dėl atliktos ekspertizės ekspertė A. Šiaulytė atvyko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovės nurodymu, kaip Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus viršininkė, nes ekspertizę atlikusi ekspertė I. Salialionė tuo metu nebedirbo Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Paaiškinimus A. Šiaulytė davė būdama išsamiai susipažinusi su tyrimo medžiaga. Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad ekspertizės akto tiriamoji dalis yra nesuprantama, iš jos neaišku, kaip buvo naudojama tyrimo metodika. Iš ekspertizės akto ir eksperčių paaiškinimų teisme matyti, kad ekspertizės metu, taikant stebėjimą ir pusiau struktūruotą pokalbį, atliktas nukentėjusiosios V. V. psichikos būklės tyrimas; be to, taikant klinikinį stebėjimą, klinikinį interviu, psichologinio įvertinimo instrumentus, taip pat analizuojant nukentėjusiosios medicininius dokumentus, bylos dokumentus ir V. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašą, atliktas jos psichologinis įvertinimas ir, remiantis šių duomenų visuma, pateiktos išvados. Pagrindo abejoti ekspertizės aktą pateikusių eksperčių kompetencija ir jų naudotais tyrimo metodais nenustatyta, jų turima medžiaga buvo pakankama išvadoms pagal pateiktus klausimus pateikti, o ekspertizės akto turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Ekspertizės akte taip pat įtikinamai paaiškintas atsisakymas atsakyti į nuteistojo gynėjo klausimą dėl galimos V. V. pornografinių filmų žiūrėjimo patirties – šis klausimas yra ne apie byloje nagrinėjamus įvykius ir yra neetiškas nukentėjusiosios atžvilgiu, be to, pornografinių filmų žiūrėjimas nėra seksualinė patirtis, tai yra teorinės žinios, netiesioginė patirtis, o ekspertizės metu nustatytos pasekmės nukentėjusiosios psichikos sveikatai būdingos patyrus seksualinę prievartą.
23. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusiosios V. V. psichologinio įvertinimo, atlikto globos namų „(duomenys neskelbtini)” Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, išvada pateikta pažeidžiant BPK 180 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes ją pateikusi specialistė nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, todėl išvadą teismai turėjo pripažinti niekine. Šis teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad V. V. psichologinis įvertinimas buvo atliktas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro iniciatyva, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. siuntimo pagrindu, kaip tai įtvirtinta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo „Dėl Kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatas (6.4, 8, 10.1–10.3 punktus). Iš tyrimo išvados matyti, kad tyrimas inicijuotas dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, jo pagrindinis tikslas buvo atlikti nukentėjusiosios psichologinį vertinimą ir suteikti psichologinę pagalbą dėl patirtos seksualinės prievartos, o ne surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis. Atlikus psichologinį įvertinimą, pateiktos ilgalaikės kompleksinės pagalbos nukentėjusiajai rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiosios V. V. psichologinio įvertinimo išvada nelaikytina specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, todėl šį dokumentą surašiusios specialistės neturėjo būti įspėtos dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Tačiau tai nereiškia, kad teismai, laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, negalėjo šio dokumento vertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir privalėjo pripažinti jį niekiniu, kaip teigia kasatorius. Bylos medžiaga patvirtina, kad kasatoriui ir nuteistajam buvo užtikrinta teisė susipažinti su psichologinio įvertinimo išvada ir ginčyti joje nurodytus duomenis, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose jie neprašė apklausti išvadą pateikusių specialisčių, kad būtų pašalintos gynybos abejonės dėl išvadoje nurodytų duomenų patikimumo.
24. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. K. R. K. išsinuomotame bute V. V. seksualiai prievartavo du kartus, tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, faktinių aplinkybių iš naujo nenustato, galutinis tokių aplinkybių nustatymas – apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus ginčijamą faktinę aplinkybę tinkamai nustatė remdamasis ne tik nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais, bet ir atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto A. K. sūnaus ir V. V. brolio R. V. parodymus, kad yra buvę du ar trys kartai, kai tėvas po konflikto su žmona kartu su V. V. išėjo iš namų ir negrįžo per naktį. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228/2014">2K-228/2014</a>, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.??? Taigi, pripažindamas, kad liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai apie A. K. ir V. V. nakvynes ne namuose yra reikšmingi tikrinant nukentėjusiosios parodymų teisingumą, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė. Pažymėtina, kad vienos A. K. ir V. V. nakvynės pas R. K. fakto neneigia ir pats A. K. bei R. K., todėl, jeigu nukentėjusioji iš tiesų būtų suinteresuota apkalbėti A. K., jai pakaktų nurodyti tik šį vienintelį atvejį, tačiau ji kategoriškai tvirtina buvus du seksualinio prievartavimo epizodus ir šiuo teiginiu, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, nėra pagrindo netikėti.
25. Teismai, tikrindami nukentėjusiosios V. V. parodymų patikimumą, taip pat analizavo ir vertino A. K. šeimos narių (jo sutuoktinės A. K. ir jos dukters N. K., nuteistojo sūnaus R. V.) parodymus. Nors šie liudytojai pateikė neigiamą nukentėjusiosios charakteristiką ir išsakė savo nuomonę, kad A. K. negalėjo taip pasielgti su savo dukterimi, pastaroji jį apkalbėjo, siekdama likti globėjos šeimoje, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tokia nuteistajam palanki jo išteisinimu suinteresuotų liudytojų išsakyta nuomonė savaime neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis neatliko jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų. Trūkumų neturi ir apeliacinės instancijos teismo atlikta liudytojo A. K. draugo R. K. parodymų analizė. Teismas šio liudytojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus palygino su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad šie parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl nelaikytini patikimais. Pritartina apeliacinės instancijos teismo teiginiui, kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo byloje nagrinėjamų įvykių teisiamajame posėdyje duoti detalesni nei ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistajam itin palankūs liudytojo parodymai kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nėra įtikinantys.
26. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai atsisakė priimti jo teikiamus dokumentus ir taip liko neištirtos itin reikšmingos bylos baigčiai aplinkybės. Pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-123-1073/2020). Kasatorių nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269-719/2019">2K-269-719/2019</a>).
27. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymus pridėti papildomus dokumentus prie bylos kasatorius pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. vykusiuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir 2021 m. sausio 20 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teismų protokolinėse nutartyse, priimtose išklausius visų proceso dalyvių nuomones, išdėstyti išsamūs motyvai, kuriais kasatoriaus prašymai atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 20 punkte dar kartą išsamiai aptarti visi nuteistojo gynėjo pirmosios instancijos teisme pateikti prašymai ir pagrįstai pritarta teismo sprendimui daugumos šių prašymų netenkinti. Tai, kad teismai nenustatė pagrindo papildomai tirti kasatoriaus pateiktų duomenų, nereiškia, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, rungimosi principas, o byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių ir būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>).
28. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. V. parodymų patikimumo vertinimas nagrinėjamoje byloje neturėjo esminių trūkumų, teismai, išvadas dėl A. K. kaltės grįsdami ir nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, neapribojo kaltinamojo teisių į gynybą ir nepadarė esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kuris būtų sutrukdęs priimti teisėtus ir pagrįstus teismų sprendimus. Nukentėjusiosios parodymai, nors ir labai svarbūs, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai rėmėsi, pripažindami A. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
29. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų procesinių sprendimų panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Romano Bareikos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Ridikas
