Baudžiamoji byla Nr. 2K-246-648/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48982-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.29.1.1; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. U. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį nuteista 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. T. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartis, kuria nuteistosios T. U. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. U. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
1.1. būdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželio-pradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. suklastojo keturis prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymas, deklaracija). Ji, moksleivių tėvams sugrąžinus į mokyklą užpildytus prašymus pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui – Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželiui-pradinei mokyklai (toliau – ir mokykla), kuriuose jau iš anksto buvo įrašytas paramos gavėjo, tai yra šios mokyklos, kodas (duomenys neskelbtini), įrašė antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą – (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „X“ partijai, taip pat įrašė mokesčio dalies dydį – 1 proc. bei gavėjo tipą – 1. Taip T. U. suklastojo D. J. (D. J.) vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), B. M.-J. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. I. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Šiuos keturis suklastotus prašymus kartu su kitais moksleivių tėvų užpildytais ir mokyklai grąžintais prašymais T. U., prieš išeidama atostogų nuo 2018 m. balandžio 16 d., per savo pavaduotoją E. D., ši – per mokytoją I. A., o pastaroji – per Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir VMI) dirbusią tuometinės savo ugdytinės motiną A. V. perdavė VMI. Šiais savo veiksmais T. U. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios T. U. gynėjas advokatas M. Barkauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, nes žemesniųjų instancijų teismai įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų visumos ir savo vidinį įsitikinimą grindė prielaidomis. Be to, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta objektyvioji veikos pusė – tikro dokumento klastojimas.
2.2. Šioje baudžiamojoje byloje žemesniųjų instancijų teismai nesugretino ir nepašalino tarpusavyje egzistuojančių prieštaravimų, taip pat sprendimų nemotyvavo. Nors iš nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių yra akivaizdu, kad N. R., A. B. ir V. B. (V. B.) parodymai buvo tirti teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau motyvuojamosiose dalyse visiškai nepasisakyta ir neargumentuota, dėl kokios priežasties minėtų liudytojų parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, nevertinti. Teismai įrodymus vertino selektyviai, kaltinantiems įrodymams suteikdami prioritetinę reikšmę, o dėl teisinančių įrodymų nepasisakė. Pavyzdžiui, teismai visiškai nevertino ir netyrė V. B. parodymų, kurie teisino T. U., turinio. Taip pat teismai nevertino I. V., N. R. parodymų turinio, jog elektroninėje sistemoje dienyne yra ne T. U., o būtent E. D. atliktas įrašas (raginimas), prašant ugdytinių tėvų skirti paramą ne tik mokyklai, bet ir „X“ partijai. Tai yra tokios aplinkybės, kurios, jeigu būtų vertinamos išsamiai ir nešališkai, būtų galėjusios turėti įtakos teismų išvadoms. Atsižvelgiant į tai, kad buvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys: nepateiktas vertinimas, kodėl dienyne esančiam E. D. įrašui ir V. B. deklaracijai nebuvo suteikta įrodomoji reikšmė, kuri teisintų T. U., buvo ne tik padaryti esminiai BPK pažeidimai, bet ir pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.
2.3. Be to, žemesniųjų instancijų teismai apkaltinamąsias išvadas grindė teisme kaip liudytojos apklaustos E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. toje pačioje byloje taip pat buvo įtariamoji, todėl apklausos metu nebuvo įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo, jos procesinis statusas nebuvo neutralus tyrimo dalykui. Tai nesukėlė teismams jokių papildomų klausimų dėl parodymų patikimumo, nors šiuo aspektu teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad yra didelis pavojus, jog kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>).
2.4. Apeliacinės instancijos teismas savo vidinį įsitikinimą dėl T. U. kaltės grindė ne objektyviais bylos duomenimis, o nepagrįstomis prielaidomis. Pavyzdžiui, nutartyje motyvuodamas savo įsitikinimą, kad įrašai deklaracijoje buvo padaryti po to, kai tėvai grąžino užpildytas deklaracijas, ir paneigdamas L. I., L. P. ir kitų liudytojų parodymus, kad jie neįsigilino į pildomos deklaracijos turinį, teismas nurodo: „Tai kelia abejonių, ar iš tiesų šie liudytojai nebūtų pastebėję, kad deklaracijose įrašyti ne vienas, kaip įprastai, o du paramos gavėjų kodai.“ Analogiškai teismai remiasi prielaidomis ir intuicija teigdami, kad yra neįtikima kaltinamosios versija, jog pastaroji „X“ partijos kodą įrašė ranka į dalį paruoštų išdalyti tėvams prašymų kopijų, nes „daug greičiau ir efektyviau vienoje deklaracijoje (prašyme) įrašyti antrojo gavėjo kodą ir duoti mokytojoms jį kopijavimo aparatu padauginti“.
2.5. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, praplėtė faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir kuriomis T. U. yra kaltinama. Apie tai teisiamajame posėdyje nepranešęs apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nuosprendžiu buvo pripažinta, kad byloje nėra nustatyta ir objektyviai neįmanoma nustatyti, kas atliko „7A“ grafos koregavimą. Nepaisant to, nutartyje šiais duomenimis yra remiamasi grindžiant T. U. apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, konkrečiai nurodoma: „Tuo tarpu visi įrašai eilutėje Nr. 1 yra kopijos, be to, visų keturių deklaracijų „7A“ langelyje („Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“) yra korektoriumi užtepta žymėjimo kryžiuku kopija. Šie duomenys patvirtina, kad papildomus įrašus minėtuose keturiuose dokumentuose (prašymuose) padarė būtent nuteistoji T. U.“ (nutarties 5 lapas). Būtent iš to daroma išvada, kad toks įrodymų vertinimas, koks atliktas nutartyje, ir yra esminis ne tik BPK 20 straipsnio, bet ir BPK 255 straipsnio pažeidimas.
2.6. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų ir suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, o tai patvirtina, kad T. U. priimti teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimti nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo, nepašalinti įrodymų tarpusavio prieštaravimai, įrodymai vertinti selektyviai, praplėstos nuteistajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bei neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Taip teismai pažeidė BPK 1, 20 straipsnių, 255 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3, 6 dalių reikalavimus. Tokie pažeidimai turėtų būti vertinami kaip esminiai, suvaržę įstatymų garantuojamas nuteistosios teises ir sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus nuosprendžius.
2.7. Nagrinėjamoje byloje teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 4 dalis), bei neteisėtai ir nepagrįstai T. U. veiką kvalifikavo pagal BK specialiosios dalies straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už tikro dokumento suklastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis), nesant tam pagrindų ir sąlygų.
2.8. Teismai, konstatuodami nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, t. y. kad T. U. 2018 m. deklaracijose papildomus įrašus dėl paramos „X“ partijai skyrimo padarė jau po to, kai moksleivių tėvai sugrąžino į mokyklą užpildytus prašymus, nurodė šią teismų išvadą pagrindžiančius įrodymus, kurių tarpusavio prieštaravimai su kitais byloje esančiais įrodymais nebuvo pašalinti. Todėl teismai, remdamiesi šiais įrodymais, padarė išvadas, kad T. U. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydama antrą paramos gavėją jau po to, kai tėvai išreiškė savo valią dėl paramos skyrimo. Šios teismų išvados yra nepagrįstos ir tai tik prielaidų pobūdžio spėjimas. Todėl nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos nuteistosios naudai ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo.
2.9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytos veikos pavojingumas nebuvo vertinamas. Tuo pagrindu žemesniųjų instancijų teismai kriminalizavo nepakankamai pavojingą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>). Jei teismai baudžiamosios bylos metu nebūtų padarę esminių BPK pažeidimų ir būtų vertinę veikos pavojingumą, T. U. būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Žala šiuo atveju buvo padaryta prašymų „7A“ grafoje mėlynos spalvos rašikliu įrašant kryžiuką, o vėliau pastarąjį užtušuojant, nes būtent tai lėmė galimybę skirti politinei partijai paramą, o ši aplinkybė nebuvo inkriminuota nuteistajai.
2.10. Netgi vertinant, kad T. U. įrašus, inkriminuojamus kaltinamajame akte, atliko po to, kai ugdytinių tėvai sugrąžino deklaracijas, tai tėvams nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių. Byloje nėra duomenų, kad I. V. turėjo įgaliojimą veikti mokyklos vardu. Todėl, remiantis veikos padarymo metu galiojusio VMI įsakymo „Dėl Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 30, 33, 34 punktais, 2018 m. balandžio 16 d. pateikti VMI prašymai negalėjo būti priimti ir nagrinėjami, o apie tai turėjo būti informuota T. U.. Be to, pateikti prašymai neatitiko vientisumo ir autentiškumo reikalavimų, kurie yra keliami dokumentams, todėl tai taip pat buvo papildomas pagrindas nepriimti prašymų. T. U. niekaip negali būti atsakinga už VMI atliktus veiksmus, todėl T. U. negali būti inkriminuojamas BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvus objektyviosios pusės veiksmas – suklastoto dokumento panaudojimas. O kitas alternatyvus veiksmas – tikro dokumento suklastojimas – net jeigu ir pasireiškė, t. y. jei įrašai vis dėlto buvo padaryti tik po to, kai tėvai grąžino prašymus į mokyklą, tai veika nebuvo pavojinga, nes dėl atliktų „7A“ grafos žymėjimų ir taisymų, kuriuos galimai atliko byloje nenustatytas asmuo, užpildyti prašymai negalėjo sukelti teisinių padarinių.?
2.11. Taip pat nors motyvas ir tikslas nėra privalomi nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302/2011">2K-302/2011</a>, 2K-81-648/2018). Remiantis bylos duomenimis, T. U. neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo, kad dalis tėvų pajamų būtų skirta „X“ partijai, nes pati 37 metus yra lietuvio patrioto, istoriko žmona, nepriklauso jokiai partijai ir šeimoje yra palaikoma tik „Z“ partija, kaip ir buvo pabrėžta apeliaciniame skunde.
2.12. BPK normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie lėmė tai, kad T. U. veiksmuose nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, aprašytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai – tikro dokumento suklastojimas bei kaltė, teismų priimti nuosprendis bei nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad žemesniųjų instancijų teismai pažeidė BPK 1 ir 20 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 bei 6 dalių reikalavimus. Bylos duomenų ar įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo kompetencija, o ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bei apeliacinė kolegija bylos duomenų (tarp jų ir kasatoriaus ginamosios bei jos pavaldinių ir nuo tarnybos priklausančių asmenų – J. K., I. A., E. D. paaiškinimuose užfiksuotų suderinus pozicijas) viseto kontekste padarė kitokias išvadas dėl kasatoriaus (ir nuteistosios) iškeltos versijos apie papildomų įrašų (antro pajamų gavėjo kodo) padarymo laiką prašymuose (deklaracijose) dėl 2 proc. lėšų pervedimo dviem paramos gavėjams, nereiškia, jog bylos duomenys buvo įvertinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, argumentuodamas savo teiginius dėl tariamai padarytų procesinių pažeidimų, savaip interpretuoja surinktus duomenis, t. y. juos aiškina kitaip perteikdamas arba apibūdindamas įvykius ir teismų nustatytas faktines aplinkybes (papildomų įrašų deklaracijose atlikimo laiką ir būdą, kt.). O tai reiškia, kad sprendimai ginčijami ne teisės taikymo, bet faktų ištyrimo ir jų nustatymo, kitaip tariant, pagrįstumo, aspektu. Įvertinus bylos medžiagą, skundo turinį ir suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad kasaciniame skunde keliami konkrečių įrodymų vertinimo klausimai nagrinėtini tik tiek, kiek tai tikslinga sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teismo jau atlikto įrodymų vertinimo tikrinant žemesnės grandies nuosprendį dėl atitikties BPK reikalavimams.
3.2. Kasaciniame skunde išsakyti argumentai įrodymų vertinimo prasme yra pakartoti iš apeliacinio skundo ir absoliučiai tapatūs. Tad kyla klausimas, ką blogai išsprendė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės reikalavimus. Susipažinus su ginčijama apeliacine nutartimi, akivaizdu, kad joje aiškiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl kritiškai vertinama kasatoriaus ginamosios versija apie tai, jog antrojo paramos gavėjo kodą ji neva įrašė į parengtas išdalyti tėvams deklaracijas. Nutartyje rašoma, kad šią versiją paneigė ne tik liudytojai, bet ir gautas VMI pranešimas, jog deklarantai pasiskundė dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti iš 2 proc. ir 1 proc. politinei partijai, kad mokėtojai reikalavo panaikinti tokias deklaracijas. Nutartyje taip pat pasisakyta, kodėl dalies liudytojų, kurie kasaciniame skunde minimi kaip teikę teisinančius paaiškinimus teisme (J. K. ir I. A., E. D.), parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti kaip pagrindas (jie sutapo su kitų liudytojų, besikreipusių į VMI, paaiškinimais, o teisme išsakytos versijos dėl esminių aplinkybių skyrėsi). Ta aplinkybė, kad likusios dalies skunde minimų liudytojų (N. R., A. B. ir V. B.) parodymai nebuvo detaliai aptarti ir atskirai įvertinti, teismų nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia, nes pakanka ir kitų duomenų teismų išvadoms dėl keturių deklaracijų koregavimo – papildymo po jų grąžinimo iš tėvų patvirtinti (specialisto išvada, VMI pranešimas, 2020 m. lapkričio 23 d. mokytojų susirinkimo protokolas apie tai, kad egzistavo parengti išdalyti dvejopi prašymų blankai, t. y. ir su dviem kodais, o tai neprieštarauja N. R. ir kt. paaiškinimams).
3.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, svarstydama keturių deklaracijų klastojimo aplinkybes, ne tik pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, bet ir pati papildomai juos išanalizavo ir iš naujo įvertino atskirai, o sugretinusi su visetu bylos duomenų, padarė tapačias (analogiškas) išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, kaip ir pirmoji instancija. Vadinasi, in dubio pro reo principo pažeidimo nebuvo, o duomenys įvertinti tiek atskirai, tiek ir sugretinus visumos kontekste.
3.4. Kasatoriaus teiginiai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. U. kaltės klausimą, atsisakė vertinti ir nešališkai palyginti liudytojų D. J., B. M.-J., L. P., L. I., J. K., I. A., E. D. ir I. V. (pastarosios aptarti apeliacijoje) parodymus su kitų duomenų ir įrodymų turiniu, nemotyvuotai atsisakė tenkinti gynybos prašymus tirti kitus duomenis, susijusius su įrodinėjimo dalyku, o apeliacinės instancijos teismas klaidų neištaisė ir taip buvo suvaržyta galimybė dalyvauti procese pažeidžiant lygiateisiškumo, proporcingumo ir rungimosi principą, yra absoliučiai deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti teisiniais argumentais. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tirdami faktines bylos aplinkybes ir analizuodami bei vertindami surinktus įrodymus kaltinime išdėstytiems faktams patvirtinti ar paneigti, jokių esminių procesinių normų, įvardytų BPK 1 ir 20 straipsniuose, nepažeidė, o surašydami ginčijamus sprendimus ir išdėstydami juose motyvuotas išvadas bei teisinius argumentus, abiejų instancijų teismai laikėsi BPK 305 straipsnyje ir 320 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
3.5. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kadangi jie aiškinami per faktinių bylos aplinkybių interpretavimą ir savitą aiškinimą ginamosios naudai, kartu ginčijant tariamai netinkamai atliktą įrodymų vertinimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistoji klastojo įrašus deklaracijose, siekdama pakeisti jų turinį, kad dalis paramai skirtų mokinių tėvų lėšų patektų į jos pavaduotojos globojamos partijos biudžetą (pati davė nurodymą laikinai direktorę pavaduoti paskirtai E. D. per mokytoją I. A., kad ši, nuvežusi prašymus į VMI, perduotų juos VMI dirbusiai šios mokytojos mokinės motinai). Vadinasi, galutinis siekis buvo paleisti tokias pakeistas deklaracijas į teisinę apyvartą. Tai, kad suklastotos deklaracijos, tai pripažįsta ir pats pareiškėjas, į Mokesčių inspekciją pateko per nuteistosios pavaldinių ir bičiulių rankas, klastojimo fakto ir disponavimo tokiu dokumentu (klastotų dokumentų panaudojimo fakto) nedekriminalizuoja, o tai, kad deklaracijos neįgavo eigos dėl nuo kaltininkės valios nepriklausančių veiksnių ir nepadarė nukentėjusiesiems konkrečios materialinės žalos, nereiškia, jog veika gali būti vertinama kaip administracinis nusižengimas, juolab kaip mažareikšmis ar nežymus tarnybinis nusižengimas.
3.6. Pagal bylos medžiagą matyti, kad T. U. klastotėse (deklaracijose) užfiksuoti duomenys, priešingai nei teigia kasatorius, turi teisinę reikšmę, vadinasi, pagrįstai pripažinti dokumentais BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Suklastoti dokumentai, kuriuose buvo savavališkai užfiksuotas piniginių vertybių (2 proc. paramos lėšų) perskirstymo faktas, nagrinėjamu atveju buvo panaudoti teisinėje apyvartoje – perduoti valstybės mokesčių administratoriui. Vadinasi, priešingai nei teigia kasatorius, darytina išvada, kad suklastotuose dokumentuose užfiksuotos informacijos reikšmė svarbi, klastojimo ir disponavimo klastotėmis faktas pažeidė baudžiamaisiais įstatymais saugomas visuomenės vertybes (pažeidė nukentėjusiųjų interesus ir pan.) ir mažų mažiausiai sukėlė žalos atsiradimo valdymo tvarkai grėsmę. Pagal bylos turinį tokie nuteistosios T. U. veiksmai pavojingi baudžiamumo prasme ir negali būti vertinami kaip mažareikšmiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjItMzAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-22-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-22-303/2021">2K-22-303/2021</a>). Taigi, kasacinio skundo argumentai dėl neva netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (dėl bendrosios ir specialiosios kodekso dalies normų taikymo) yra deklaratyvūs, nesuderinami su formuojama teismų praktika, todėl visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
3.7. Įvertinus ginčijamų apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinio sprendimo turinį bei teismų instancinę nagrinėjimo procedūrą, darytina išvada, kad tiek pirmojoje instancijoje teisminis procesas, tiek apeliacinis procesas vyko nepažeidžiant principinių bylų nagrinėjimo tvarkos nuostatų, apibrėžtų BPK XIX skyriuje, ir apeliacinio nagrinėjimo taisyklių, nustatytų BPK 320 straipsnyje, o apylinkės teismo ir apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai atitinka BPK 304–307, 326 ir 332 straipsniuose reglamentuotus sprendimų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo atliktas žemesnės instancijos teismo sprendimo vertinimas pagal skundo ribas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso normų keliamus reikalavimams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą nuosprendį ir apeliacinę nutartį naikinti, o bylą nuteistajai nutraukti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios T. U. gynėjo advokato M. Barkausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK nuostatų pažeidimų
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuosprendis ir nutartis pagrįsti prielaidomis, nepašalinti prieštaravimai, pažeistas in dubio pro reo principas. Teismai įrodymus vertino selektyviai – nevertino T. U. teisinančių įrodymų (N. R., A. B., V. B. parodymų, aplinkybės, kad elektroniniame dienyne buvo E. D. įrašytas raginimas, prašant ugdytinių tėvų skirti paramą ne tik mokyklai, bet ir „X“ partijai), dėl jų nepasisakė. Be to, žemesniųjų instancijų teismai apkaltinamąsias išvadas grindė E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai ji buvo apklausta kaip įtariamoji (nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą).
6. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, įvertintais pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.???2K-276-1073/2020).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017,???2K-270-628/2020).
8. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-270-628/2020). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020).
9. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą dėl teismų atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo, daro išvadą, kad teismai išsamiai ištyrė visus bylos duomenis ir savo sprendimus dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių bei T. U. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrindė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu, byloje neliko nepašalintų abejonių. Tos abejonės, kurias kasaciniame skunde kelia nuteistosios gynėjas, iš esmės grindžiamos gynybos versijomis, kad antrąjį paramos gavėjo kodą, priklausantį „X“ partijai, T. U. į prašymus skirti paramą įrašė prieš pateikdama šiuos prašymus mokytojoms arba kad šį kodą apskritai įrašė ne T. U.. Šias versijas proceso metu išanalizavo ir motyvuotai, remdamiesi bylos duomenų visumos vertinimu, atmetė abiejų instancijų teismai. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-276-1073/2020).
10. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas E. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai ji buvo apklausta kaip įtariamoji. Tiek iš nuosprendžio, tiek iš nutarties turinio matyti, kad E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams nebuvo suteikta jokia išskirtinė įrodomoji reikšmė, jie nebuvo pagrindinis T. U. kaltės įrodymas. Teismai analizavo E. D., taip pat kitų liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, lygino juos tarpusavyje, pasisakė dėl esančių prieštaravimų, vertino patikimumą ir atsižvelgdami į bendrą kontekstą sprendė, kurie iš jų laikytini patikimais, patvirtinančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
11. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad nei pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje atskirai nepasisakyta dėl N. R., A. B., V. B. parodymų vertinimo, taip pat dėl aplinkybės, kad elektroniniame dienyne galimai buvo E. D. įrašytas prašymas ugdytinių tėvams skirti paramą ne tik mokyklai, bet ir politinei partijai – „X“ partijai. Tai laikytina nuosprendžio ir nutarties trūkumu, tačiau nėra pagrindo šį trūkumą pripažinti esminiu BPK pažeidimu, t. y. tokiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
12. Liudytojų N. R., A. B., V. B. parodymais buvo įrodinėjama aplinkybė, kad iš dalies užpildytuose prašymuose dėl paramos skyrimo, kuriuos mokytojai pateikė tėvams, buvo nurodyti du paramos gavėjų kodai: Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželio-pradinės mokyklos ir „X“ partijos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neatmestina galimybė, jog mokykloje cirkuliavo prašymai ir su dviem paramos gavėjų kodais; teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad nemaža dalis mokinių tėvų sutiko skirti paramą šiai politinei partijai. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog buvo suklastoti būtent nagrinėjamoje byloje analizuojami dokumentai, t. y. D. J., B. M.-J., L. P. bei L. I. vardu užpildyti ir pasirašyti prašymai.
13. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, kad T. U. su „X“ partija niekaip nėra susijusi ir ne T. U., o kitas asmuo (galimai E. D.) buvo suinteresuotas tuo, kad dalis paramos būtų skiriama ne mokyklai, o politinei partijai. Visų pirma pažymėtina, kad motyvas nėra būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis, todėl jo nenustatymas byloje neužkerta kelio atitinkamus kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal šią normą. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, teismai neturėjo pagrindo byloje tirti ir vertinti E. D. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai nuteistosios kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
14. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo bylos duomenis, papildė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, aprašė, kokiais duomenimis grindžia savo išvadas, kokias aplinkybes šie duomenys patvirtina. Nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas savo vidinį įsitikinimą dėl T. U. kaltės grindė ne objektyviais bylos duomenimis, o nepagrįstomis prielaidomis, kasatorius cituoja atskirtas nutarties ištraukas, išimtas iš konteksto, kurios neatspindi teismo nutartyje pateiktos argumentacijos visumos. Kasatorius taip pat deklaratyviai nurodo BPK 320 straipsnio 3 ir 6 dalių pažeidimus, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių argumentų – nenurodydamas, į kokius konkrečiai apeliacinio skundo argumentus bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neatsakė.
15. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas, praplėsdamas T. U. pareikštą kaltinimą, apie tokį pakeitimą jai iš anksto nepranešęs. Šiuos teiginius kasatorius grindžia apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties ištrauka, kad „visi įrašai eilutėje Nr. 1 yra kopijos, be to, visų keturių deklaracijų „7A“ langelyje („Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“) yra korektoriumi užtepta žymėjimo kryžiuku kopija. Šie duomenys patvirtina, kad papildomus įrašus minėtuose keturiuose dokumentuose (prašymuose) padarė būtent nuteistoji T. U.“; nors, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, jog byloje nėra nustatyta ir objektyviai neįmanoma nustatyti, kas atliko „7A“ grafos koregavimą. Iš nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog „7A“ grafos taisymus atliko T. U., o šios grafos taisymo faktu pagrindė savo vidinį įsitikinimą tuo, kad byloje aptariamos deklaracijos buvo koreguojamos jau po to, kai mokinių tėvai jas sugrąžino mokyklai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neinkriminavo T. U. naujų faktinių kaltinimo aplinkybių, t. y. T. U. pareikšto kaltinimo nepraplėtė.
16. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, nuosprendis ir nutartis tinkamai motyvuoti, surašyti laikantis įstatymo reikalavimų.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 300 straipsnio 1 dalies) taikymo
17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – T. U. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jos veikoje nesant objektyviojo šios nusikalstamos veikos požymio – dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Be to, teismai nevertino T. U. padarytos veikos pavojingumo ir kriminalizavo nepakankamai pavojingą veiką.
18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzc1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-775/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-775/2007">2K-775/2007</a>, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017).
19. Kasatoriaus teiginiai, kad T. U. veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, grindžiami gynybos pateiktomis faktinių aplinkybių vertinimo versijomis, kad į prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms blankus, kurie buvo išdalyti mokinių tėvams, abiejų paramos gavėjų (Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželio-pradinės mokyklos ir „X“ partijos) kodai buvo įrašyti iš anksto, t. y. prieš pateikiant šiuos blankus moksleivių tėvams, o ne po to, kai jie šiuos blankus, pasirašytus ir su įrašytais asmens duomenimis, grąžino mokyklai; arba kad po to, kai užpildyti ir pasirašyti prašymai buvo grąžinti į mokyklą, antrą paramos gavėjo (politinės partijos) kodą į juos įrašė ne T. U.. Šioje nutartyje jau pasisakyta apie tai, kad išvadas dėl esminių bylos aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė remdamiesi tinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Todėl spręsdama dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisėjų kolegija vadovaujasi šių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. U., moksleivių tėvams sugrąžinus į mokyklą užpildytus prašymus pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui – Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželiui-pradinei mokyklai, kuriuose buvo įrašytas paramos gavėjo (šios mokyklos) kodas – (duomenys neskelbtini), į keturis iš šių sugrąžintų ir tėvų pasirašytų prašymų įrašė antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „X“ partijai (taip pat mokesčio dalies dydį – 1 proc. ir gavėjo tipą – 1). Tokiais veiksmais T. U. minėtuose prašymuose skirti paramą, kurie yra tikri dokumentai, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. tokius, kurie neatitinka tikrosios prašymus pildžiusių asmenų valios skirti 2 proc. dydžio paramą tik mokyklai. Tokie T. U. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – tikro dokumento suklastojimą. Šiuos keturis suklastotus prašymus kartu su kitais moksleivių tėvų užpildytais ir mokyklai grąžintais prašymais T. U. per kitus asmenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip šiuos suklastotus dokumentus panaudodama.
21. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad, nuteisdami T. U., teismai kriminalizavo nepakankamai pavojingą veiką, nes ji nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių. Vertinant BK 300 straipsnio 1 dalyje ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą, teismų praktikoje yra pažymėta, kad šia nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Šiame straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.).
22. Nuteistoji T. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama dokumentus, kuriuose įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, jog prašymus pasirašę asmenys sutinka paramą skirti dviem paramos gavėjams, pasikėsino į nustatytą valdymo tvarką ir dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą. Tokios klaidingos informacijos pagrindu mokesčių administratorius, turintis teisę priimti sprendimus dėl paramos skyrimo, galėjo priimti sprendimą, neatitinkantį prašymus pasirašiusių asmenų tikrosios valios. Tai, kad reali žala nekilo, nes dalis tėvų, gavę pranešimus iš VMI, į juos sureagavo, nurodydami, kad politinei partijai paramos neskyrė, T. U. padarytos veikos pavojingumo nemažina.
23. T. U. atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo nešalina kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad I. V. (VMI darbuotoja, vieno iš mokinių motina) neturėjo įgaliojimo veikti mokyklos vardu, o pateikti prašymai, remiantis teisės aktais, negalėjo būti priimti ir nagrinėjami, nes neatitiko vientisumo, autentiškumo bei kitų reikalavimų, t. y. užpildyti prašymai negalėjo sukelti teisinių padarinių. Padariniai nėra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis, todėl nusikalstamos veikos pavojingumas vertinamas ne tik pagal tai, ar ši veika sukėlė realių padarinių. Savo veiksmais T. U. siekė neteisėtai paveikti teisinius santykius mokesčių srityje, o jos padarytos veikos pavojingumas pasireiškė tuo, kad, pateikus suklastotus prašymus mokesčių administratoriui, parama galėjo būti skirta tam, kam ji nepriklauso, t. y. tam, kam prašymą pildęs asmuo neketino jos skirti. Tai, kad šio tikslo pasiekti nepavyko, ar tai, kad minėtų prašymų, kasatoriaus nuomone, VMI neturėjo priimti, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina.
24. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai – byloje nustatyti T. U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios T. U. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
