Baudžiamoji byla Nr. 2K-250-387/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23026-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; 2.8.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžių.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimu. Iš nuteistojo A. K. civilinei ieškovei UAB „Lidl Lietuva“ priteista 18 788,47 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1033,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, atidėtas iš dalies, ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir trejų metų likusios bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Į atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaitytas suėmimo laikas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. liepos 1 d. A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „Lidl Lietuva“ padarytą 18 788,47 Eur dydžio žalą ir pareiga – be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Iš nuteistojo A. K. civilinei ieškovei UAB „Lidl Lietuva“ priteista 2430,64 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. B. esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 12 d. apie 4.07 val. Kaune, Baltų pr. 10, panaudodamas parduotuvės atrakinimo ir užrakinimo magnetinį raktą – priglaudęs jį prie UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centro „Lidl“ pagrindinių įėjimo durų pulto bei tokiu būdu išjungęs apsauginę signalizaciją, įsibrovė į prekybos centrą, atrakinęs tarnybinėse patalpose esančio administracijos kabineto duris, įsibrovė į šią patalpą, po to, panaudodamas jam, dirbant prekybos centro „Lidl“ vadovo pavaduotoju, priskirtą ir kito darbuotojo seifo prisijungimo kodus, įsibrovė į administracinio kabineto patalpoje esantį seifą ir iš jo pagrobė UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį didelės vertės turtą – 19 593,47 Eur įvairiomis kupiūromis bei monetomis.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti; atmesti civilinės ieškovės – UAB „Lidl Lietuva“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. K. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neištaisė 2020 m. birželio 10 d. kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-719/2020">2K-148-719/2020</a> akcentuotų bylą pirmą kartą nagrinėjusios teisėjų kolegijos apeliacine tvarka priimto sprendimo trūkumų, neįvertino visų įrodymų kaip visumos, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismai nuteistojo A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos grindė prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs tiesioginiai įrodymai, tinkamai neįvertinti nuteistąjį teisinantys liudytojos V. K. parodymai. Iš buvusių ir esamų UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centro Kaune, Baltų pr. 10, darbuotojų, kaip liudytojų apklaustų šioje byloje, parodymų matyti, kad iki 2017 m. gegužės 12 d. prekybos centre nebuvo raktų naudojimo ir pinigų inkasacijos tvarkos. Nuteistojo A. K., dirbusio parduotuvės vadovo pavaduotoju, darbo teisinių santykių pabaigos faktu (A. K. darbo sutartis nutraukta 2017 m. balandžio 28 d. šalių susitarimu) galėjo pasinaudoti kiti asmenys, siekdami jį apkaltinti vagyste. Nenustatyta 2017 m. gegužės 12 d. įvykių seka, vagystės mechanizmas, įtariamas vagystę įvykdęs asmuo.
2.2. Iš proceso antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme matyti, kad įrodymų tyrimas atnaujintas tik formaliai, tačiau nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintas tik dėl bausmės vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, be to, neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 331 straipsnyje, nes analizuojami įrodymai, pagrindžiantys ne A. K., o R. L. kaltę. Tokios neteisingos aplinkybės įrašymas į teismo sprendimą vertinamas kaip esminė teismo padaryta klaida, tačiau BPK 3081 straipsnyje nenustatyta, kaip ištaisomos apeliacinės instancijos teismų padarytos klaidos įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Ši klaida padaryta nepakankamai apdairiai vykdant tarnybines pareigas, todėl klaidos padarymo ir kitos bylos aplinkybės turi būti ištirtos ir ištaisytos kasacinio proceso tvarka.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino papildomo įrodymų tyrimo metu gautų įrodymų, nekontroliavo nuosprendžio surašymo eigos, neatsakė į gynybos užduotus klausimus: kodėl parduotuvės administracija nesikreipė į draudimo bendrovę dėl UAB „Lidl Lietuva“ padarytų nuostolių atlyginimo; kodėl klaidino teismus dėl parduotuvės „Lidl“ pinigų maišelių ir „Master“ stalčių papildymo tvarkos, saugojimo bei inventorizavimo; kodėl nepateikė teismui duomenų apie pagrobtų iš parduotuvės pinigų svorį; kodėl nereagavo į 2017 m. gegužės 12 d. parduotuvėje buvusios signalizacijos signalą; kodėl buvo susikoncentruota tik į vieną versiją, kad vagystę padarė buvęs darbuotojas A. K.; kodėl A. K. išėjus iš darbo 2017 m. balandžio 28 d. nebuvo pakeisti darbuotojų seifo prisijungimo kodai, ar A. K. apie tai žinojo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų A. K. inkriminuotos veikos požymių, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.4. Taip pat iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus surinktų duomenų matyti, kad prie namo Kaune, Šarkuvos g. 2, 2017 m. gegužės 12 d. rastų pinigų kiekis yra 805 Eur (40 vienetų popierinių pakuočių po 20 Eur, 50 centų monetomis ir 5 Eur kupiūra), jie 2017 m. lapkričio 23 d. grąžinti UAB „Lidl Lietuva“ įgaliotai atstovei. Rastų pinigų svoris, pagal oficialiai Lietuvos banko skelbiamus duomenis, turėjo būti 12,48 kg. Remiantis apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo T. K. parodymais, iš UAB „Lidl Lietuva“ buvo pagrobta 20 350 Eur, iš jų 1570 Eur – popierinėmis kupiūromis. Taigi bendra pavogtų euro monetų suma yra 18 780 Eur, todėl jos turėjo sverti ne mažiau nei 276 kg, o jei tai buvo mažesnio nominalo monetos – iki 400 kg. Tokį monetų kiekį gali išnešti ne mažiau nei šeši vyrai arba tas pats asmuo ne mažiau kaip per šešis kartus. Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad A. K. nebuvo įvykio metu įvykio vietoje, nedalyvavo jam inkriminuojamoje vagystėje, jo kvapo pėdsakų ant ištirtų daiktų, kaip ir kitų prekybos centrų darbuotojų, galėjo atsirasti nuteistajam nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. dirbant šio prekybos centro vadovo pavaduotoju. Ilgą laiką nuteistojo A. K. ryšiai buvo kontroliuojami, tačiau reikšmingos informacijos nebuvo gauta, pagal vaizdo įrašų duomenis jis neatpažintas, nebuvo azartiškas lošėjas. Liudytojų S. Ž., G. A., M. M., A. L., V. Š., I. B. ir G. T. parodymai yra susiję su šia baudžiamąja byla, tačiau niekaip nepatvirtina nuteistojo A. K. kaltės, jie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nekonkretūs.
2.5. Aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo apsiriboti tik kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o privalėjo imtis visų BK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas tik dalinį įrodymų tyrimą, nebuvo aktyvus, neatskleidė BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, pažeidė rungimosi principą, BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nei nuteistojo A. K. prašymu, nei savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, nesikreipė į specialistą tam, kad būtų nustatytas 2017 m. gegužės 12 d. iš UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centro pagrobtų monetų svoris, taip pat fizinės A. K. galimybės išnešti nustatyto svorio monetas iš UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centro patalpų. Visi bylos duomenys apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinami tiek atskirai, tiek ir kaip visuma, nė vienam iš jų neteikiant išskirtinės reikšmės, Kauno apygardos teismas šių įrodymų vertinimo reikalavimų, tikrindamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nesilaikė.
3. Atsiliepimu į nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinį skundą UAB „Lidl Lietuva“ Teisės ir atitikties departamento teisininkė Paula Juchnevič prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Kasaciniame skunde iš esmės pakartojami argumentai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 31 d. kasaciniame skunde šioje byloje. Kasacinės instancijos teismas nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-719/2020">2K-148-719/2020</a> visus kasacinio skundo argumentus jau įvertino. Teismas ištyrė įrodymus dėl pagrobtų pinigų kiekio (sumos) ir nusikaltimo kvalifikavimo kaip didelės vertės turto vagystės, ištirtos ir galimybės nustatyti pagrobtų pinigų svorį, konstatuota, kad neįmanoma nustatyti tikslaus pagrobtų pinigų svorio, taip pat pripažinta, kad tai neturi reikšmės nusikaltimui, kaip didelės vertės svetimo turto vagystei, kvalifikuoti, nustatyta, iš kokios seifo dalies pagrobti pinigai, įvertinti prekybos salės durų varstymo laiko duomenys, patvirtinantys, kad visi pagrobti pinigai galėjo būti išnešti per kelis kartus, pakeista bausmė, pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies.
3.2. Kasaciniame skunde nepateikta įrodymų, kodėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, deklaratyviai, tendencingai nurodomi galimi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Visos kasaciniame skunde reiškiamos abejonės išsamiai įvertintos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Abejonės dėl pagrobtų pinigų sumos išnagrinėtos ir atmestos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 11, 12, 16 punktuose; klausimai dėl pagrobtos pinigų sumos išnešimo per kelis kartus išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16.4, 16.5 punktuose; netiesioginių įrodymų pakankamumas nuteistojo kaltei pagrįsti įvertintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 14.5 punkte, o abejonės dėl kitų galėjusių įvykdyti nusikaltimą asmenų išnagrinėtos ir atmestos Kauno apygardos teismo nuosprendžio 15 ir 17 punktuose. Įrodymų vertinimas negali būti beribis, šiuo atveju jis buvo pakankamas ir įtikinamas.
3.3. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, sprendė klausimą dėl ekspertizės pagrobtų pinigų svoriui nustatyti pagrįstumo ir pasisakė, kad tokios ekspertizės skyrimas būtų beprasmis, nes tiksliai nustatyti monetų kiekio ir jų svorio neįmanoma, kadangi mažmeninės prekybos įmonės nefiksuoja banknotų ir monetų skaičiaus, jų nominalo, kiekvienu konkrečiu momentu esančio parduotuvių kasose ir seifuose. Mažmeninės prekybos įmonės paprastai fiksuoja tik turimą pinigų sumą, o ne jų svorį, pareiga fiksuoti svorį nenustatyta, nes jis nuolat kinta. Pagrobtų pinigų svoris ekspertizės metu negalėtų būti nustatytas tiksliai. Be to, nepriklausomai nuo pinigų svorio, visi pinigai galėjo būti ir buvo išnešti vieno asmens – tai patvirtina teismo vertinti salės durų varstymo įrašai, fiksuojantys durų atidarymo ir uždarymo laiką.
3.4. Kasaciniu skundu, be to, nepagrįstai prašoma atmesti UAB „Lidl Lietuva“ civilinį ieškinį, nors nepateiktas nė vienas argumentas, kodėl toks procesinis sprendimas turi būti priimtas.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas kitaip, nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino liudytojos V. K. parodymus byloje, paneigė nuteistojo A. K. alibi. Aplinkybė, kad A. K. namai yra už 3,5 km nuo vagystės vietos, tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jam pakako laiko per pusvalandį keliais etapais išnešti pinigus iki evakuacijai skirtų durų.
4.2. Kasatorius, argumentuodamas teiginius dėl padarytų procesinių pažeidimų, savaip interpretuoja surinktus faktinius duomenis byloje, tačiau skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Teismo proceso dalyvių pareikštų prašymų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šioje byloje iš esmės ginčijamas nesutinkant su abiejų žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodant argumentus, jog neva nebuvo paisyta ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų pažeidimų – būtinumo nustatyti pagrobto turto svorį ir kiekį, galimybes išnešti pinigus iš vagystės padarymo vietos, reikalavimo pašalinti prieštaravimus liudytojų parodymuose, įvykdyti nuteistojo ir gynėjo prašymus atlikti išsamų įrodymų tyrimą, skirti ekspertizę.
4.3. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas buvo aktyvus procese: atnaujinto įrodymų tyrimo metu apklausti liudytojai I. B., M. M., taip pat naujas liudytojas – A. Z., pastarasis detaliai paaiškino, kaip prieš uždarant seifą ir išeinant iš parduotuvės patalpų su kolega M. M., pridavusiu į seifą pinigus, suskaičiavo seifo likučius, inkasavo į maišelius popierinius banknotus, užpildė kasų stalčius – po 500–800 Eur kiekviename pagal kolegos priduotus pinigų kiekius, pasvėrė ir suskaičiavo metalines monetas, atskirai jas išskirstydamas į kasų stalčius bei didžiąją dalį – į specialų metaliniams pinigams skirtą stalčių ir atskirą „Master“ stalčių. Kolega visus inkasuotus ir kitaip apskaitytus duomenis suvedė į kompiuterį. Po to seifas buvo užrakintas mechaniniu ir elektroniniu būdu. Pagal pirmiau minėtų liudytojų bei liudytojos I. K. parodymus, į kasų stalčius pinigai dedami įvairiai ir nėra įmanoma nustatyti, kokiomis kupiūromis ir po kiek, analogiška sistema yra ir dėl monetų. Liudytojo M. M. teigimu, seifo apatinėje dalyje į didįjį stalčių, skirtą specialiai metalinėms monetoms ir kaupiamiems popieriniams pinigams laikyti, dedamas neribotas kiekis įvairių pinigų, priklausomai nuo dienos apyvartos. Seifą galima atidaryti ryte, tik administracijos vadovams – naudojant du kodus ir specialų raktą. Byloje nustatyta, kad seifas ryte buvo užrakintas, jo atidaryti ir perskaičiuoti dvylikoje stalčių buvusius pinigus bei išnešioti į parduotuvės kasas, atėjus naujai pamainai, įprastu būdu nepavyko, todėl tai buvo padaryta tik gavus generalinio vadovo A. L. leidimą ir jo kodą, dalyvaujant M. K. ir panaudojus atsarginį raktą iš biuro. Pamačius, kad dingo pinigai, vadovo A. L. nurodymu buvo iškviesta policija, likučių perskaičiavimą buvo galima atlikti tik leidus tyrėjui po tyrimo veiksmų atlikimo.
4.4. Ginčijamame nuosprendyje išanalizuotų duomenų visuma įrodo, kad pinigų suma suskaičiuota teisingai. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išanalizavo visą veikos mechanizmą, konstatavo, kad tiek fizinių galimybių, tiek ir laiko nuo seifo durų atidarymo paskutinį kartą iki evakuacijos iš pastato momento nuteistajam pakako ir jis per kelis kartus išnešė visą dvylikos kasos stalčių turinį įvairiose pakuotėse, o ta aplinkybė, kad netoli nuteistojo motinos gyvenamojo namo kiemsargė rado vieną maišelį su monetomis, kurio turinys – 805 Eur, nereiškia, kad tiek pinigų buvo pagrobta iš „Lidl“ prekybos centro. Sprendžiant turto vertės klausimą esminę reikšmę turi vakaro ir ryto seifo ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių ir išnaudojo visas galimybes abejonėms dėl A. K. kaltės pašalinti, atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, pasisakė, kodėl biologinių, odorologinių tyrimų rezultatus priima kaip tinkamus įrodymus, juos sugretino su kitais įrodymais byloje, t. y. atkurto vaizdo įrašo analize, penkių liudytojų – V. Š., J. Z., A. Z., M. K., A. L. įtariamojo atpažinimu atkurtame įraše pagal specifinius, individualius požymius (ypač eiseną, kūno sudėjimą, ūgį, laikyseną), pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais pirminiais duomenimis apie įtariamus asmenis, panaudoto specialaus kodo seifui atrakinti priskyrimą kaltininkui, saugos specialisto I. B. paaiškinimais apie vaizdo stebėjimo sistemos atkūrimą, vaizdo įrašų atkūrimą, sistemos įrangos slaptą išdėstymą be parodomųjų ženklų – lipdukų bei galimybės patekti į seifo bei serverinės patalpas, apmokymą tik administracijos atstovų atjungti stebėjimo kameras, porininko G. T. paaiškinimais apie jam priskirto specialaus kodo seifui atrakinti panaudojimo galimybę; iki vagystės dingusio specialaus elektroninio rakto – čipo – be identifikacinių požymių panaudojimo galimybę, ir teismas padarė neginčijamą išvadą, kad tik nuteistasis įvykdė pinigų vagystę iš „Lidl“ prekybos centro. Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino teisėtais būdais gautus įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek ir kaip visumą. Apylinkės ir apygardos teismų priimti sprendimai atitinka BPK 304–307, 326 ir 332 straipsniuose nustatytus sprendimų formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
6. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 10 d., išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. Martyšiaus kasacinį skundą, priėmė nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTcxOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-719/2020">2K-148-719/2020</a>. Šia nutartimi nuteistojo A. K. gynėjo kasacinis skundas buvo tenkintas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo šiuos pagrindinius nurodymus apeliacinės instancijos teismui, iš naujo nagrinėsiančiam bylą: 1) apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų dėl pagrobtų pinigų kiekio, o tai svarbu kvalifikuojant A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį; 2) neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos A. K., dydžio. Kartu kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką faktas, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismų nustatytas tinkamai.
8. Pažymėtina, kad nors žemesnės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas kasacinės instancijos teismo perduotą bylą, ir privalo atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo suformuluotus nurodymus, tačiau yra nepriklausomas daryti savarankiškas išvadas dėl bylos baigties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-693/2017">2K-156-693/2017</a>, 2K-18-719/2018, 2K-280-648/2018). Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepaisė kasacinės instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje nustatytų nurodymų. Kaip jau buvo minėta, kasatorius skunde taip pat dėsto ir argumentus, patvirtinančius, kad A. K. nedalyvavo padarant jam inkriminuotą kvalifikuotą vagystę.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, 2020 m. birželio 10 d. nutartyje aiškiai pasisakė, kad žemesnės instancijos teismai A. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką faktą nustatė tinkamai, taigi kasaciniame skunde akcentuojamas netinkamas liudytojos V. K., buvusių ir esamų UAB „Lidl Lietuva“ darbuotojų parodymų vertinimas, pakartotinai kvestionuojant A. K. veikos padarymo faktą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio matyti, jog šis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, dar kartą analizavo visus įrodymus, pagrindžiančius A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės padarymo. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino 2018 m. vasario 8 d. DNR tyrimo išvadą, 2018 m. sausio 15 d. specialisto išvadą, gautą atlikus odorologinį tyrimą, specialistų, atlikusių pirmiau minėtus tyrimus, paaiškinimus, kiekvieno iš liudytojų parodymų turinį bei patikimumą, vaizdo įrašą, liudytojų, iš vaizdo įrašo atpažinusių A. K. kaip nusikalstamą veiką darantį asmenį, parodymus ir kitus įrodymus. Pažymėtina, kad teismas įvertino apeliaciniame skunde keltas abejones dėl šių įrodymų tinkamumo ir patikimumo ir motyvuotai jas atmetė, taip pat įvertino A. K. keltą versiją, neva įvykio metu jis buvęs namuose (analizuoti jo motinos V. K. parodymai, spręsta, kad iš jos parodymų, vertintų kartu su kitais įrodymais byloje, A. K. alibi nepasitvirtino).
10. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.??????Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytojus I. K., I. B., T. K., A. Z., M. M., jų parodymus vertino kartu su liudytojų V. Š., A. L., M. K. parodymais, vaizdo įrašo, kuriuo užfiksuotas nusikaltimo padarymas, duomenimis bei kitais įrodymais ir patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, kad būtent A. K. įsibrovęs į patalpas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
11. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. A. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismo nurodymas, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo tinkamai pagrįsti BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pagrobto turto didelės vertės požymį – esminį, kvalifikuojant A. K. nusikalstamą veiką, pateikiant motyvus dėl pagrobtų pinigų kiekio.
12. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, šį nurodymą įvykdė ir motyvus dėl veikos kvalifikavimo būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išdėstė nuosprendžio 16 punkte. Apeliacinės instancijos teismas laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių visus įrodymus vertino kaip visumą. Spręsdamas dėl pagrobtų pinigų kiekio, jis aiškinosi seifo struktūrą, jo pildymo tvarką, palygino kasų ataskaitas prieš įvykį ir po jo bei paneigė bet kokią seife buvusių pinigų likučio korekcijos galimybę, konstatuodamas, kad UAB „Lidl Lietuva“ pateiktos kasos ataskaitos yra patikimos. Toks teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir kasatoriaus nurodomų baudžiamojo proceso normų nepažeidžia.
13. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad iš parduotuvės pagrobtų 18 780 Eur suma buvo monetomis ir tik 1570 Eur buvo popierinėmis kupiūromis. Manydamas, kad šis teiginys yra teisingas, kasatorius kėlė klausimą dėl monetų svorio nustatymo ir (ne)galėjimo tokį svorį išnešti vienam asmeniui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvios galimybės nustatyti, koks pagrobtų pinigų kiekis buvo popierinėmis kupiūromis, o koks – monetomis, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, šias aplinkybes aiškinosi ir aptarė skundžiamo nuosprendžio 16.3 punkte. Paminėtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio 16.4 punkte teismas analizavo galimybę išnešti tokį pinigų kiekį ir svorį vienam asmeniui ir motyvuotai patvirtino ją buvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti UAB „Lidl Lietuva“ pateiktų kasos ataskaitų patikimumu. Pagrobtų pinigų kiekis nustatytas neginčytinai (19 593,47 Eur), todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismai A. K. veika neteisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
14. Kasaciniame skunde kaip A. K. kaltę paneigiančios aplinkybės yra nurodoma, o kartu kaip argumentai, iliustruojantys netinkamą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, yra pateikiama tai, kad parduotuvėje „Lidl“ nebuvo tinkamai vykdomi saugumo tvarkos reikalavimai, kritikuojamas UAB „Lidl Lietuva“ elgesys, nesikreipiant į draudimo įmonę, „peršant“ vienintelę nusikaltimo versiją, kad nusikaltimą padarė A. K. ir kt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nebuvo ir negali būti pripažintos reikšmingomis nustatant A. K. padarytos didelės vertės turto vagystės sudėtį bei pasisakant dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės ir negali būti vertinamos kaip esminės, sutrukdžiusios teismui tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą.
15. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kaip vieną iš esminių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį, kasatorius nurodo tai, kad skundžiamame nuosprendyje (8 punkte) nurodoma R. L. pavardė (analizuojama jo kaltė padarius šią nusikalstama veiką), o ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas dirbo aplaidžiai, įrodymus vertino netinkamai, pažeidė nuosprendžio surašymo tvarką, o tokie pažeidimai laikytini esminiais.
16. Pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, nekelti abejonių dėl daromų išvadų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-204-697/2017, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019).??????Kasatorius teisus teigdamas, kad teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje vieną kartą įkėlė bendro pobūdžio dešimties eilučių tekstą iš kito nuosprendžio dalies, t. y. apie kito asmens – R. L. kaltės įrodinėjimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai negali būti pripažinta kasatoriaus nurodomu esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Teismo nuosprendis – tai vientisas dokumentas. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo procesiniame dokumente analizuojami įrodymai, susiję būtent su A. K. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, R. L. pavardės paminėjimas yra paprasčiausia techninė rašybos kompiuteriu klaida, nesuteikianti pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aiškumu, logiškumu, nuoseklumu ir įtikinamumu. Kasatorius teisus teigdamas, kad rašymo apsirikimo klaidos BPK 3081 straipsnio tvarka gali būti taisomos tik neįsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Šiuo atveju nuosprendį priėmė apeliacinės instancijos teismas ir nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą BPK 29 straipsnyje numatytame dokumente padarytų rašybos klaidų ištaisymas yra galimas ir nuosprendžio vykdymo metu (BPK 361 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Algimantas Valantinas
