Civilinė byla Nr. 2YT-550-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00344-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1;
3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.1.3; 3.1.7.4; 3.1.7.12
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. birželio 13 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjai A. V., jos atstovui advokatui G. M.,
suinteresuotiems asmenims R. C.,
E. V.,
R. J.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. C., E. V., R. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja A. V. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 2 - 5) prašydama nustatyti, kad ji terminą tėvo J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą atnaujinti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, kad jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties 1999 m. kovo 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu jo vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,10 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos 201702-20 pažymą apie mirusiojo šeimos sudėtį pažymima, kad J. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tai yra šalia jo tėvams priklausiusios žemės, į kurią po jo mirties buvo atstatytos nuosavybės teisės. VĮ Registrų centre įregistruotas J. J. priklausantis nekilnojamasis turtas: 276/511 žemės sklypo (5.1100 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 26/80 žemės sklypo (0.8000 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Notaro biure į tėvo J. J. turtą paveldėjimo byla nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą neišduotas. Tėvas J. J. prieš mirtį visiems vaikams pasakė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną, ar po mirties priklausys jam, kur jis bebus ir iš ko besusidės, tiek tą, kuris dabar jam priklauso arba į kurį jis dabar jau turi teises, tiek tą, kuris jam priklausys ateityje arba į kurį ateityje turės teises, paliks jai, A. V., - tai gali patvirtinti jos brolis R. J., sesuo R. C., sesuo E. V., kurie su tuo pilnai sutiko, bei motina O. J.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis tėvas J. J. mirė būdamas ištuokoje, duomenys apie vaikus pateikiami (Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis), todėl jos motina O. J. į paliktą turtą nepretenduoja. Sutvarkius grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pirminius dokumentus, ji sirgo, todėl juos 1999 m. sausio 29 d. Prienų rajono žemėtvarkos skyriuje atsiėmė jos sesuo R. C., kuriai nebuvo paaiškinta tolimesni nekilnojamojo turto - žemės teisinio registravimo, nuosavybės perėmimo, palikimo priėmimo ir kiti teisiniai klausimai, todėl įsivaizdavo, kad tėvo palikimas priimtas teisėtai, ir ji jį gali valdyti. Pagrindinius paveldėjimo dokumentus paėmė brolis R. J., nes ji tuo metu mokėsi Kauno aukštesniojoje medicinos mokykloje (diplomo kopija pridedama) ir darbo dienomis namuose nebūdavo. Dėl didžiulių šeimos problemų - tuo metu labai sunkiai ir ilgai sirgo jo dukra L. J. (med. pažymos pridedamos) - brolis nesugebėjo perduoti jai arba pats sutvarkyti paveldėjimo dokumentų, todėl nekilnojamojo turto paveldėjimo terminas ir buvo praleistas. Po kurio laiko, jai pradėjus domėtis tėvo paliktu nekilnojamuoju turtu, sužinojo, kad yra praleidusi palikimo priėmimo terminus, jai kažkas iš bendrasavininkų pareiškė, kad, praleidus nuosavybės paveldėjimo priėmimo terminus, žemė pereina bendrasavininkams, todėl ilgą laiką nesikreipė į teisines institucijas dėl tėvo palikimo perėmimo, praleistų terminų atstatymo ir tik paskutiniu metu sužinojo, kad yra teisine galimybė praleistą terminą atstatyti, kuo ir pasinaudojo.
Pareiškėja teismo posėdyje (b. l. 78 - 79) nurodė, kad sužinojus apie atkurtą nuosavybę dokumentus sesuo R. iškart paėmė iš žemėtvarkos, nes tuo metu ji pati sirgo. Praleido terminą, nes iš pradžių galvojo, kad viskas pereina savaime, kadangi dokumentai buvo pas juos. Jos aukštesnysis medicininis išsilavinamas, teisinio išsilavinimo neturi. Neturėdama teisinių žinių ir nežinojo, kad dokumentus reikia iki galo susitvarkyti. Jai tuo momentu niekas nepaaiškino, kad reikia dar kažkur kreiptis, todėl viską taip ir paliko. Vėliau pradėjus domėtis buvo nuvykę pažiūrėti tos žemės, tai tuo metu tą žemę dirbantys žmonės pasakė, kad praleisti terminai ir nėra ko ieškoti, todėl viską paliko ramybėje, nors buvo likusi mintis, kad turėtų priklausyti. Prieš kelis metus pasitarus su teisininkais nusprendė, kad galima bandyti atgauti žemę. Sesės, brolis nepretenduoja į šį turtą, ginčo dėl to nėra. Iš seno taip buvo, nes tėvas būdamas gyvas žadėjo žemę palikti jai. Pas brolį dokumentai atsirado, nes tuo metu ji mokėsi ir jis paėmė tuos dokumentus. Jie visą laiką vieni kitiems padeda. Žemė kur atkurtos nuosavybės teisės randasi (duomenys neskelbtini), nuo jos gyvenamosios vietos apie 10 km.
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 49 - 50).
Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tėvas visiems vaikams girdint ir tam neprieštaraujant buvo pasakęs, kad jis visą turtą paliks A. V.. Tėvai buvo išsituokę, jie- vaikai jauni, įstatymų nesuprato, niekas jiems nepaaiškino. Pirminius dokumentus paėmė sesuo R. C., jis taip pat kažkokius dokumentus paėmė, nes sesuo V. studijavo ir neturėjo galimybės jų paimti. Tuo metu labai sirgo jo dukra L. J., todėl jis iš viso sunkiai suvokė situaciją.
Teismo posėdžio metu (b. l. 78 - 79) minėtas suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, kad žinojo, kam ta žemė priklausys. Tuo reikalu nesidomėjo, kadangi po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) jam prasidėjo visos bėdos, jis turėjo kelias operacijas, paskui sirgo mergaitė, mama, todėl praktiškai visą laiką leido Vilniaus onkologijos ligoninėje. Sunkus periodas prasidėjo nuo 1995 m. ir tęsiasi iki dabar, tik dabar jau šiek tiek lengviau.
Suinteresuotas asmuo E. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 51 - 52).
Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tėvas, būdamas gyvas, visiems vaikams girdint ir tam neprieštaraujant keletą kartų buvo pasakęs, kad jis visą turtą paliks A. V.. Tėvai buvo išsituokę, jie- vaikai jauni, įstatymų nesuprato, niekas jiems nepaaiškino.
Teismo posėdžio metu (b. l. 78 - 79) minėtas suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, kad vyriausia sesuo R. paėmė dokumentus, parvežė juos namo, nes V. tuo metu sirgo. Tuos dokumentus jie padėjo, nes sesei pasakė, kad kaip ir viskas gerai - pasirašei, priėmei ir niekas neaiškino, o gal buvo toks metas, kad niekas nesigilino. Paskui po ilgo laiko buvo pradėta domėtis ir išaiškėjo, kad reikia daugiau visko padaryti. Žinau, kad ir brolis buvo paėmęs kažkokius dokumentus. Pas mus šeimoje tuo metu tikrai buvo sunkus metas, kuris ilgą laiką tesėsi. Tuo metu brolis buvo susilaužęs abi rankas, jam buvo reikalinga priežiūra, po metų – dviejų susirgo jo dukra vėžiu, po to mamai pripažino vėžį. Mes esame tokia šeima, kad vieni kitais rūpinamės ir tuo momentu viskas nuėjo į antrą planą kas buvo susiję su paveldėjimu, tiesiog žiūrėjome vieni kitų labiau. Kai sesė Vainauskienė studijavo Kaune, tuo pat metu ir brolis Kaune gulėjo ir gydėsi apie 4 – 5 metus, nes turėjo daug operacijų.
Suinteresuotas asmuo R. C. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu visiškai sutiko (b. l. 53 - 54).
Sutikimas grindžiamas tuo, kad tėvas, būdamas gyvas, visiems vaikams girdint ir tam neprieštaraujant keletą kartų buvo pasakęs, kad jis visą turtą paliks A. V.. Tėvai buvo išsituokę, jie- vaikai jauni, įstatymų nesuprato, niekas jiems nepaaiškino. Ji pirminius dokumentus paėmė, bet jai niekas nesakė ką su jais dar reikia daryti, vėliau kažkokius dokumentus paėmė brolis, nes sesuo V. tuo metu studijavo, tačiau ir broliui niekas nepaaiškino ką su jais daryti. Be to, tuo metu labai sirgo jo dukra, jis išgyveno didžiulę depresiją.
Teismo posėdžio metu (b. l. 78 - 79) minėtas suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, kad ji nori, kad sesuo atsistatytų tą žemę ir tam neprieštarauja. Ji dokumentus iš savivaldybės tik paėmė, tiesiog kažkur pasirašė ir jai pasakė, kad viskas tvarkoje, nebuvo paaiškinta, kad reikia toliau tvarkytis. Daugiau ji tame nedalyvavo, po to nepamena kur tie dokumentai buvo, kadangi tuo metu jie turėjo svarbesnių momentų šeimoje. Toks metas šeimoje buvo, kad dokumentai nebuvo jiems tokie svarbūs. Jie manė, kad sesei priklauso turtas ir nereikia nieko registruoti. Tuo metu buvo toks momentas, kad tuos reikalus kam papuolė tas tvarkė. Tuo metu sunkiai sirgo mama, brolis, jo dukra. Jie sirgo 5 – 7 metus.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 64). Pateikė atsiliepimą (b. l. 55 -58), kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad termino, nustatyto palikimui priimti, praleidimo priežasčių vertinimas yra teismo diskrecijoje, todėl pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. J., būdamas išsituokęs, mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 - 9). Suinteresuoti asmenys R. J., R. C., A. V., E. V. yra mirusio J. J. vaikai (b. l. 10 – 12, 15 – 23, 26). Pareiškėja A. V. 2000 m. baigė Kauno aukštesniosios medicinos mokyklos burnos higienos kursą (b. l. 13). J. J. nuosavybės teise nuo 1999 m. kovo 2 d. pagal 1999 m. kovo 2 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 276/511 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 26/80 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 – 29, 35 - 39). Paveldėjimo byla į J. J. palikimą nėra užvesta (b. l. 30). Kaip nustatyta iš pareiškėjos A. V. pareiškime nurodytų ir teismo posėdyje pareiškėjos patvirtintų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja į notaro biurą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo teismą paveldėjimo tikslu atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą J. J. palikimui priimti.
Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei, atsirado subjektyvinė teisė į velionio turtą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2007">3K-3-258/2007</a>; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>, 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2007">3K-3-103/2007</a>). CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, nes kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2014">3K-3-54/2014</a> kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
Nagrinėjamojoje byloje priežastys dėl kurių pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą yra iš esmės susiję su nežinojimu, kad gavus dokumentus iš savivaldybės apie atkurtą nuosavybę reikia juos toliau įstatymų nustatyta tvarka tvarkytis, su teisinių žinių neturėjimu, su sunkiu periodu dėl šeimą užklupusių sunkių ligų. Minėtas pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja neturėjo teisinių žinių ir nežinojo bei nesuprato nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo formalumų ir su tuo susijusių dokumentų tvarkymo patvirtino ne tik pati pareiškėja, bet ir suinteresuoti asmenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio aukštesniojo mokslo diplomo matyti, kad pareiškėja įgijusi burnos higienisto kvalifikaciją. Tiek pati pareiškėja teismo posėdžio metu, tiek suinteresuoti asmenys R. C., E. V., R. J. vienodai ir neprieštaringai bei nuosekliai paaiškino, kad tiek pasiimant pirminius dokumentus iš savivaldybės vienam iš palikėjo vaikų, tiek paimant kitus žemės atkūrimo dokumentus kitam iš palikėjo vaikų nebuvo paaiškinta ką reikia toliau daryti, nebuvo rekomenduota susitvarkyti iki galo dokumentus ir apskritai nebuvo pasakyta, kad šių dokumentų paėmimas nereiškia nuosavybės įgijimo, todėl natūralu, kad asmenys, neišmanydami specifinių, su žemės atkūrimu susijusių, sudėtingų teisės aktų, neišmanydami paveldėjimo materialinių teisės normų, apskritai neturėdami teisinių žinių, suprato, kad turėdami Kauno apskrities viršininko sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. nekilnojamąjį turtą, ir įregistruodami minėto sprendimo pagrindu tėvui J. J. priklausantį turtą, jie kaip mirusio tėvo vaikai įgijo tėvui atkurtas nuosavybės teises, įgijo jo vardu įregistruotus žemės sklypus. Be to, pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, dėl ko buvo iškart kreiptasi į savivaldybę ir ko pagrindu buvo išduotas Kauno apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybės teises (b. l. 39). Pareiškėjos valios išreiškimą priimti palikimą- tėvui atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, rodo ir tai, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų ir įvykdė Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 2 d. įsakyme Nr.02-07-1139 nurodytą įpareigojimą – įregistravo žemės sklypus registre (b. l. 27 – 29, 35) tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Tai, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti ir dėl svarbių individualių gyvenimo aplinkybių – studijų kitame mieste, sunkaus šeimoje periodo, mamos onkologinės ligos, brolio ligų, brolio vaiko onkologinės ligos, prioritetinės šeimos vienybės, išgyvenant minėtas ligas, patvirtino teismo posėdyje apklausti ir prisiekę sakyti tiesą visi suinteresuoti asmenys: R. C., E. V., R. J., kurių paaiškinimai byloje sutapo, buvo nuoseklūs ir atitiko byloje esančius rašytinius įrodymus (b. l. 31 – 34, (b. l. 78 - 79), CPK 178, 185, 186 straipsniai). Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti yra svarbios, susiję su ne nuo jos priklausančiomis priežastimis, kadangi pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai, nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, kreipėsi dėl atkurtos nuosavybės dokumentų pasiėmimo iš savivaldybės, įregistravo viešame registre atkurtas palikėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl palikėjo turto tarp įpėdinių kilę nėra, visi suinteresuoti asmenys sutiko, kad viena pareiškėja priimtų palikimą, paaiškindami, kad tokia buvo velionio tėvo valia. Konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. nurodytos aukščiau priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, kadangi pirma, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą yra nustatytos byloje pateiktais dokumentais, proceso dalyvių paaiškinimais; antra, minėtos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, termino palikimui priimti pratesimas įtakos tik asmens, prašiusio pratęsti terminą, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, laikytina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniai).
Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 12,51 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. C., E. V., R. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo tenkinti.
Pareiškėjai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą palikimui priimti po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Baumilė
