Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-3006-816/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.8; 2.2.7; 27.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jūratei Radzevičienei,

atsakovės atstovui Viktorui Popandopulai,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Mariui Bakanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anykštos redakcija“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Š. ir L. P., dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Anykštos redakcija“ skunde prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. EKS-31/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad, žurnale „Aukštaitiškas formatas“ 2021 m. birželio mėn. buvo paskelbta V. Š. publikacija „Kaip sėkmingai pragerti žemę“ (toliau – Publikacija). Skundžiamu sprendimu Etikos komisija nutarė pripažinti, jog V. Š. publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 19, 20 ir 25 straipsniai.

Nurodo, jog nesutinka su Etikos komisijos išvada dėl Kodekso 25 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, vien ta aplinkybė, jog V. S. yra publikacijos autorius pusseserė, savaime niekaip nereiškia, jog publikacijos autorius profesinę informaciją panaudojo savo asmeniniams tikslams ir naudai. Etikos komisija netyrė, kokiems asmeniniams tikslams ir naudai publikacijos autorius panaudojo profesinę informaciją, o tiesiog formaliai konstatavo pažeidimą. Nurodo, jog publikacijos autorius jokių asmeninių tikslų ir naudos neturėjo. Pažymi, jog Etikos komisijos posėdyje tai buvo aiškiai publikacijos autoriaus nurodyta ir pažymėta, jog jis rengdamas ginčo straipsnį nenusišalino, nes nemanė esąs šališkas. Pareiškėja paaiškina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepalaiko jokių artimų santykių su savo giminaičiais, t. y., G. S. ir V. S.. Teigia, jog Etikos komisijos išvada menkina pareiškėjos bei publikacijos autoriaus dalykinę reputaciją bei daro žalą leidinio prestižui.

Pareiškėja nesutinka, kad publikacija pažeidžia ir Kodekso 20 straipsnį. Nurodo, jog, nors Etikos komisijos sprendime yra konstatuota, jog publikacijoje buvo pažeista G. S. teisė būti išklausytam, tačiau nėra gauta jokio G. S. kreipimosi, jog publikacija ar kokia nors jos dalis kaip nors pažeidžia šio teises ar teisėtus interesus. Priešingai, publikacijoje aiškiai nurodyta, jog G. S. su savo turtu pasielgęs kaip norėjęs, į kalbas šia tema nesileidžiantis. Nurodo, jog ginčo publikacijoje diskutuojama visuomenei reikšmingu klausimu, su kuo sprendime sutinka ir Etikos komisija. Tą akivaizdžiai patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens kalbintų asmenų komentarai bei pateiktos pozicijos.

Pažymi, kad Etikos komisija skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, jog publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 19 straipsnis. Anot pareiškėjos, publikacijoje yra aiškiai nurodyti informaciją suteikę asmenys, informacija pateikta aiškiai, be to, minėti asmenys patys viešosios informacijos rengėjui atskleidė publikacijoje nurodytus duomenis, būdami informuoti, jog jie bus paviešinti, t. y. publikacijos autorius turėjo jų sutikimą. Mano, jog šiuo atveju atsakomybė už skelbiamos informacijos patikimumą tenka informaciją suteikusiam asmeniui, o ne viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui.

Pareiškėjo įsitikinimu skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija priimtame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė neturi galimybių patikrinti, kiek artimai V. Š. bendrauja su V. S. ir (ar) G. S., tačiau akivaizdu, jog publikacijos iniciatore buvo V. S.. Todėl laikytina, jog publikacija buvo parengta, be kita ko, ir V. S. interesais, o V. Š. siekė ir asmeninių tikslų – pagelbėti savo giminaitei. Etikos komisijos vertinimu, V. Š., gavęs giminaitės prašymą paviešinti jos brolio (savo pusbrolio) istoriją, privalėjo nuo šios temos nusišalinti ir leisti publikaciją parengti kitam redakcijos darbuotojui, kadangi tik taip buvo galima tinkamai užtikrinti tiek publikacijos nešališkumą, tiek ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida.

Nurodo, kad Kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę nėra siejama nei su kritikos pagrįstumu, nei su galimu kritikuojamo asmens teisų ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Tinkama ir pakankama sąlyga šiai pareigai atsirasti yra tai, kad asmuo tiesiog yra kritikuojamas. G. S. publikacijoje buvo nušviestas neigiamame kontekste, kaltinamas pragėręs šeimos turtą ir savo giminaičių jam suteiktą materialinę pagalbą, o tokia informacija neabejotinai laikytina neigiama šio asmens kritika. Pažymi ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, jog Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į žiniasklaidos priemonę pasinaudoti atsakymo teise (LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEyMy0xMDYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1123-1062/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1123-1062/2017">eA-1123-1062/2017</a>), todėl daro išvadą, jog Etikos komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 20 straipsnio pažeidimą.

Nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens skunde yra aiškiai nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjas negavo pašnekovų sutikimo paskleisti jų asmens duomenis. Atkreipia dėmesį, vien tai, kad asmuo sutiko pabendrauti su žurnalistu ir pakomentuoti jį dominančius įvykius, jokiu būdu negali būti tapatinama su jo sutikimu paviešinti asmens duomenis, juo labiau, neigiamame kontekste. Pažymi ir tai, jog publikacijoje buvo paskleisti ne tik V. Š. pašnekovų asmens duomenys, bet ir duomenys asmenų, kurie ne tik su juo nebendravo, t. y. fiziškai negalėjo tokio sutikimo duoti, bet ir nėra publikacijoje aprašomo sandorio šalimis, todėl jų asmens duomenų paviešinimas negali būti pateisinamas net ir viešu interesu. Etikos komisija sutinka, jog viešas interesas nušviesti su alkoholizmu susijusias problemas neabejotinai yra, tačiau taip pat akivaizdu ir tai, jog viešas interesas nebūtų nukentėjęs, jeigu su publikacijoje aprašoma istorija susijusių asmenų duomenys nebūtų buvę atskleisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas menkina trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos dalykinę reputaciją. Iš publikacijos trečiasis suinteresuotas asmuo teigia neturėjęs jokios naudos. Mano, kad atsakovė nenustatė jokių aplinkybių, paneigiančių šiuos teiginius. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, vien tai, kad V. S. yra publikacijos autoriaus pusseserė, savaime nereiškia, kad publikacijos autorius profesinę informaciją panaudojo savo asmeniniams tikslams ir naudai. Be to, atkreipia dėmesį, jog Etikos komisija nepasisakė apie tai, jog G. S. yra trečiojo suinteresuoto asmens pusbrolis. Sutinka su pareiškėjos skunde dėstomu argumentu, kad atsakomybė turėtų tekti informaciją suteikusiam asmeniui, o ne viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui. Taip pat mano, kad publikacija nepažeidžia G. S. teisių ir pareigų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog, nors ir pats G. S. į Etikos komisiją dėl jokių savo teisių pažeidimo nesikreipė, įstatymo normos nenumato, jog tokiu pagrindu Etikos komisija galėtų atsisakyti priimti nagrinėti kito asmens pateiktą skundą. Įstatymas aiškiai suteikia teisę skundą teikti suinteresuotiems asmenims, neišskirdamas, jog suinteresuotas asmuo gali būti tik pagrindinis publikacijoje minimas asmuo. Be to, atkreipia dėmesį, jog publikacijoje neigiamame kontekste minima visa P. šeima, atskleidžiami asmens duomenys, įskaitant ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ne tik turi formalią teisę, bet ir aiškų tiesioginį suinteresuotumą kreiptis į Etikos komisiją su skundu.

Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į pareiškėją su konkrečiais bei aiškiais klausimais, į kuriuos jam nebuvo atsakyta. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėja neatsakydamas į paklausimą nepaisė įstatymo advokatui garantuojamos teisės gauti reikalingą informaciją kliento interesams apginti. Mano, kad pareiškėja pasielgė neprofesionaliai, netinkamai, nes trečiasis suinteresuotas asmuo turi pateikti savo poziciją ir atsakymus į jam iškeltus klausimus dėl jo visuomenei išplatintos informacijos. Pažymi, kad P. šeimynai neleido pasinaudoti Etikos kodekso 17 bei 20 straipsniuose suteiktomis teisėmis, t. y. patikrinti publikacijoje pateiktus faktus, išsiaiškinti publikacijoje pateiktų minčių tikrąją prasmę, atsakyti į kritiką, ir, jei reikalinga – pateikti konkrečią poziciją dėl tam tikros publikacijoje pateiktos informacijos paneigimo. Etikos komisijos posėdžio metu poziciją pateikė tik pareiškėjo darbuotojas, kuris patvirtino, kad paklausimas buvo gautas ir perskaitytas (ką anksčiau raštu patvirtino ir pareiškėjos administracija). Etikos komisijai posėdžio metu pareiškėjos darbuotojo žodžiu buvo paaiškinta tik tiek, jog pareiškėjai paklausimas nebuvo suprantamas ir vien tik dėl šios nurodytos priežasties pareiškėja neatsakė į paklausimą. Jei pareiškėja nesuprato oficialaus paklausimo (kas yra neįtikėtina), privalėjo elgtis atitinkamai, t. y. atsakydamas į paklausimą turėjo informuoti kokie klausimai jam nėra suprantami, prašyti patikslinti klausimus ir pan.

Teigia, kad publikacijos autorius pažeidė Kodekso nuostatas dėl asmeninių interesų. Pažymi, kad Etikos komisijos posėdžio metu publikacijos autorius patvirtino, kad G. S. ir V. S. atitinkamai yra jo pusbrolis ir pusseserė, t. y. juos visus sieja giminystės ryšys. Publikacijos autorius nepaneigė, jog jis ir V. S. nepalaiko ryšių. Tai, jog publikacijos autorius nepalaiko ryšių su giminaičiais, nurodo ne publikacijos autorius, kuris galėtų įvertinti tokias aplinkybes, o savo skunde nurodo pareiškėja. Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad rengdamas publikaciją, pareiškėjos darbuotojas nemanė esąs šališkas, nesiekė naudos. Vien formalus ir tuo pačiu nepaneigiamas giminystės ryšys tarp pareiškėjos darbuotojo ir publikacijos autoriaus bei V. S. ir G. S., jau sukelia abejonių dėl autoriaus šališkumo.

Nurodo, kad publikacijoje neigiamame kontekste minima visa P. šeimyna, nors publikacijos autoriui galėjo ir turėjo būti žinoma, taip pat publikacijos autorius privalėjo patikrinti (įsitikinti savo šaltinio pateikiamais duomenimis, ką nesunkiai galėjo padaryti), kad su publikacijoje aprašomu sandoriu yra susijęs tik vienas asmuo iš visos P. šeimynos. Publikacija buvo pateikta visuomenei būtent tuo metu, kada V. S. ėmė reikšti priekaištus visai P. šeimynai, o būtent tai, neigiamame kontekste visos P. šeimynos atžvilgiu ir atsispindi publikacijoje.

Pažymi, kad giminystės ryšiai yra ne tik tarp publikacijos autorius ir V. S. bei G. S., bet ir pareiškėjos vadovo ir vyriausiojo redaktoriaus G. Š.. Trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis, G. Š. yra publikacijos autoriaus V. Š. sutuoktinė, o redakcijoje taip pat dirba ir žurnalistė A. Š.. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, esant tokiai situacijai, jei jau pareiškėjos darbuotojas nedeklaravo giminystės ryšių ir nenusišalino nuo tokio turinio publikacijos rengimo, tą, veikdamas skaidriai bei principingai, turėjo padaryti pareiškėja, vadovaujama G. Š.. Vien faktas, kad pareiškėjos vadovė, leido viešai išpublikuoti publikaciją (su visais neleistinais aspektais), o vėliau, nepaaiškindama priežasčių, kategoriškai atsisakė pateikti atsakymus į paklausimą, patvirtina, kad pareiškėja nesiekė pateikti masiniam vartotojui aktualią temą. Priešingai, kaip matyti iš publikacijos turinio ir kitų aplinkybių, nesilaikydama esminių principų, pažeisdama Etikos kodeksą, buvo siekiama patenkinti vieno asmens interesus.

Teigia, kad pareiškėja kratosi atsakomybės, kad neigiamame kontekste sąmoningai viešai pateikiami su situacija visiškai nesusijusių asmenų asmens duomenys (kaip tai apibrėžia BDAR), kad šie su situacija visiškai nesusiję asmenys (apart, kad visi yra vienos šeimos nariai) viešai pateikiami kaip padarę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką ir t. t.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu Etikos komisija sprendime neakcentavo eilės pareiškėjos ir jos darbuotojo padarytų Etikos kodekso pažeidimų, tačiau pritaria Etikos komisijos sprendimo daliai, kuria Etikos komisija konstatavo, jog kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį, pirmenybę žiniasklaidos priemonė turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui.

Pažymi, kad publikacijos autorius ne kartą visą P. šeimą publikacijoje pateikia kaip sukčius. Mano, kad tai ypatingai grubus ne tik griežtų įstatymo normų ir kitų žurnalistų veiklą reglamentuojančių nuostatų pažeidimas, tačiau ir asmens teisę į nekaltumo prezumpciją pažeidžiantis akibrokštas. Publikacijos autorius yra profesionalus savo profesijos atstovas, privalantis ne tik žinoti savo teises, tačiau ir pareigas, veikimo principus bei ribas. Publikacijoje yra pateikiama melaginga informacija, šmeižianti P. šeimą.

Teigia, kad, nors ir pareiškėja deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjos samdinys gavo sutikimus dėl publikacijoje viešinamos informacijos, kalbindamas P. šeimos narius, nenurodė nei pareigų, nei redakcijos, nei kokiais tikslais renka ir ar naudos bei kaip naudos informaciją ir asmens duomenis. Be to, P. šeimos nariai nedavė jokių sutikimų cituoti publikacijoje savo pasisakymų. Teigia, kad atsakomybė, kokia publikacija parengiama ir ar tokia publikacija išplatinama viešai, tenka pareiškėjai.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja praeityje ne kartą buvo bausta atsakovės ar kitų priežiūros institucijų komisijų sprendimais. Paskutinį kartą neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu priėmė Vilniaus apygardos administracinis 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTQxNDktODYwLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-4149-860/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-4149-860/2020">eI2-4149-860/2020</a>.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą iš esmės palaikė skunde nurodytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. pažymėjo, kad visiems buvo atskleistas jo giminystės ryšys su publikacijoje minima pussesere. Jokios naudos jis negavo. Su S. taip pat bandė pabendrauti prie vietinės parduotuvės, tačiau nepavyko, atsisakė šis. Pažymi, kad būtų nelikę publikacijos esmės ir paskirties, jei būtų pašalinti asmens duomenys. Teigia, sutikimus gavo iš visų kalbintų asmenų, visus informavo apie publikacijos rengimą. Pažymi, kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. kitų šeimos atstovų buvo nurodytas kaip jų atstovas, su kuriuo reikią bendrauti.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. P. atstovas palaikė iš esmės atsiliepimo į skundą argumentus.

Skundas iš esmės tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Etikos komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 19, 20 ir 25 straipsnius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio mėn. „Aukštaitiškas formatas“ buvo paskelbta publikacija „Kaip sėkmingai pragerti žemę“.

L. P. 2021 m. spalio 8 d. kreipėsi į Etikos Komisiją su prašymu įpareigoti publikacijos autorių ir pareiškėją paneigti klaidingą ir netikslią informaciją bei paskelbti atitinkamą Etikos komisijos sprendimą, jeigu toks bus priimtas. Prašyme nurodė, kad publikacijoje buvo paskleista eilė tikrovės neatitinkančių teiginių, siejant šiuos teiginius su publikacijoje minimais asmenimis ir konkrečia šeima. Pažymėjo, kad publikacijos autorių V. Š. ir publikacijoje minimą V. S. sieja giminystės ryšiai, t. y. jie yra pusbroliai. Jo teigimu, V. S. paprašius ir buvo parengta bei paviešinta tikrovės neatitinkanti ir P. šeimą juodinanti publikacija. P. teigimu, 2020 m. vasario mėn. G. S. padovanojo žemę G. P.. G. S. dovanojo tik savo nuosavybės teise valdomą žemę, sandoris buvo patvirtintas notariškai. Įvykus šiam sandoriui, apie jį sužinojo ir nepasitenkinimą ėmė reikšti G. S. sesuo V. S.. P. manymu, publikacijos autorius, pateikdamas publikaciją, vykdė ne visuomenės informavimo funkciją, o veikė išskirtinai vieno asmens interesais ir naudai, o būtent pateikė niekuo nepagrįstą nuomonę apie konkrečią šeimą ir konkrečius asmenis, atskleidžiant ir šeimos privataus gyvenimo aspektus, pažeisdamas privataus asmens kritikos ribas.

Publikaciją rengęs žurnalistas V. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog publikacijos rengimą paskatino viešas interesas nušviesti su alkoholizmu susijusias problemas ir tai patvirtina publikacijoje pateikti specialistų komentarai. V. Š. pripažino, kad jį ir V. S. sieja giminystės ryšiai, tačiau nuo publikacijos rengimo jis nenusišalino, kadangi nemanė esąs šališkas. Publikacijos autoriaus teigimu, P. šeimynos nuomonė publikacijoje buvo pateikta, o į G. S. dėl jo nuomonės jis nesikreipė, kadangi žinojo, kad šiuo sandoriu yra patenkintas ir su niekuo kalbėtis nesiruošia.

Etikos komisija ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti, jog pareiškėja pažeidė Kodekso 19, 20 ir 25 straipsnius ir išaiškinti pareiškėjai, kad ji privalo paskelbti šį sprendimą žurnale „Aukštaitijos formatas“. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog, Etikos komisijos nuomone, publikacijoje kaltinimai P. šeimai buvo paviešinti publikacijos autoriaus pusseserės V. S. interesais, todėl publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 19 ir 25 straipsnių reikalavimai. Publikacijoje G. S. buvo nušviestas neigiamame kontekste, jis buvo kaltinamas prageriantis (pragėręs) šeimos turtą. Etikos komisijos nuomone tokia informacija laikytina neigiama G. S. kritika, tačiau galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti galimai neteisingą informacija jam nebuvo suteikta, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

Vykdydama viešąjį administravimą, Etikos komisija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimami sprendimai būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTUwLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1150-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1150-502/2018">A-1150-502/2018</a>), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00Ni02MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-46-624/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-46-624/2019">A-46-624/2019</a>). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Kodekso 19 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui. Atsakovė šio straipsnio pažeidimą konstatavo padariusi išvadą, jog publikacija neigiamai apibūdina P. šeimą. Sprendime nėra išskiriama, kas publikacijoje (3 leidinio lapai) konkrečiai neigiamai apibūdina P. šeimą. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nenustatyta, kad Etikos komisija būtų surinkusi objektyvius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti nevienareikšmišką išvadą, kad Publikacijoje pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli įvertinus byloje neginčijamas aplinkybes, jog publikacijoje minima alkoholizmo problema iš tiesų egzistavo, taip pat tai, kad priklausomybės problemų turintis asmuo kaimynystėje gyvenančiam asmeniui padovanojo savo nekilnojamąjį turtą. Publikacijoje nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus pašnekovų pasisakymus etikos komisija išsamiai neįvertino. Etikos komisija privalo pagrįsti priimamus sprendimus faktiniais duomenimis ir pateikti sprendimo (jame daromų išvadų) motyvus, atmetant ar pritariant administracinės procedūros dalyvių bent pagrindiniams argumentams. Skundžiamame sprendime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinimas, motyvacijos nėra. Vien išvadų skundžiamame sprendime išdėstymas nėra tinkamas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvavimas. Pažymėtina, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją ar hiperbolizavimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama publikacijoje panaudojamos lingvistinės formuluotės santykyje su nustatytais žurnalistinio tyrimo tikslu, nustatytais faktais, padarant išvadą dėl jų adekvatumo (proporcingumo) ir pakankamo faktinio pagrindo atitinkamos nuomonės (jei nustatoma, jog tai nuomonė) paskleidimui buvimo. Tam būtinas sisteminis publikacijos vertinimas santykyje su žurnalisto teises ir pareiga informuoti visuomenę apie svarbius įvykius, atkreipti dėmesį į reikšmingus procesus ir pan.

Kodekso 25 straipsnyje nustatyta, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai. Šių normų pažeidimą atsakovė konstatavo dėl to, kad publikacijos autorius yra publikacijos užsakovo giminaitis (pusbroliai). Teismas pažymi, jog netoleruojami žurnalisto teisiniai santykiai su kitu subjektu, kuris yra ne viešosios informacijos rengėjas, kurie visuomenei galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl žurnalisto nepriklausomumo ir objektyvumo, jo profesinės veiklos skaidrumo. Tačiau vien faktas, kad publikacijos autorius yra publikacijos užsakovo giminaitis, savaime negalima daryti išvados, jog pareiškėja publikacijos leidėjas pažeidė Kodekso 25 straipsnį. Pažymėtina, jog atsakovė ginčijamame sprendime nurodomas teiginys, kad publikacija parengta publikacijos užsakovo naudai nėra pakankama išvada Kodekso 25 straipsnio pažeidimo konstatavimui, kadangi, kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir rašytinės medžiagos, tai nebuvo trečiajam suinteresuotam asmeniui nežinoma. Atsakovė nemotyvavo, kaip pareiškėja ir/ar žurnalistas savo turimą informaciją panaudojo savo asmeniniams tikslams ir naudai. Pažymėtina, kad publikacijoje kalbinti įvairūs vietos veikėjai, gydytojas psichiatras siekiant nušviesti egzistuojančią ir publikacijos autoriaus tirtą aktualią alkoholizmo problemą.

Kodekso 20 straipsnyje nustatyta, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad G. S. nebuvo sudaryta galimybė paneigti informaciją, patikslinti, paaiškinti. Atsakovės išvada dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo nėra motyvuota, kadangi žurnalistas nurodė, jog bandyta susisiekti su nurodytu asmeniu, šis skundo nėra pateikęs ir jo paaiškinimų etikos komisija nėra prašiusi. Pagrindo netikėti žurnalisto paaiškinimais atsakovas nenurodė.

Pažymėtina, jog teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad atsakovė atsiliepime nurodo motyvus skundžiamo sprendimo išvadoms apginti, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš naujo nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundą atkreiptinas dėmesys, kad jis turi būti pilnai išnagrinėtas atsakant į esminius pagrindinius argumentus, o daliai argumentų išeinant už Etikos komisijos kompetencijos ribų, - turi būti sprendžiama dėl skundo ar jo dalies perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą būtent šis pareigūnas specializuotai nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d.).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, skundžiamo Komisijos sprendimas pripažintinas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis išsamumo ir objektyvumo reikalavimų (ABTĮ 91 str., VAĮ 10 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Trečiojo suinteresuoto asmens L. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, kadangi procesinis interesas byloje buvo priešingas nei pareiškėjo, kurio skundas iš esmės tenkintas.

Pareiškėja buvo atstovaujama pagal 2021 m. birželio 21 d. atstovavimo sutartį ir jos 2022 m. sausio 28 d. įgaliotos advokatės Jūratės Radzevičienės. 2022 m. vasario 14 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2022 m. vasario 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. SER 2022 Nr. 02/402 už skundo parengimą (560 Eur) ir 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimą dėl šių išlaidų apmokėjimo. Pareiškėja už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja teismui nepateikė 2022 m. vasario 8 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2022 m. I ketvirtį (parengtas skundas, pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. III ketvirčio – 1 598,1 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį numatytas 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 3995,25 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 582,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. EKS-31/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.

Patenkinti pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Anykštos redakcija“ iš atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos 582,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos

Gitana Butrimaitė

Jovita Einikienė

Violeta Petkevičienė