Administracinė byla Nr. I2-4092-872/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01505-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 22S14484 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad 2018 metais atvyko į Lietuvos Respubliką studijuoti, pradžioje turėjo studento vizą, o paskui - leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) studijų pagrindu. Pareiškėjo teigimu, per paskelbtą karantiną jis susidūrė su finansiniais sunkumais, turėjo virėjo specialybę, tačiau negalėjo dirbti Lietuvos Vyriausybei įvedus ribojimus maitinimo įstaigų veiklai, todėl mokslų nepavyko pabaigti, tačiau susirado darbdavį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Pareiškėjo teigimu, nusprendus pakeisti darbdavį, jis privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ir tik sulaukęs jų leidimo, pradėti dirbti naujoje įmonėje. Naujas darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikęs tarpininkavimo raštą per MIGRIS sistemą su prašymu leisti pakeisti pareiškėjui darbdavį. MIGRIS sistemoje šis raštas atsispindi kaip „Panaudotas“, o tai reiškia, kad Migracijos departamentui buvo žinoma apie pareiškėjo ketinimą. Pareiškėjas informavo buvusį darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie planus kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo ir buvo patikintas, kad pareiškėjas bus paliktas buvusiame darbe, kol susitvarkys visus teisinius dalykus. Nurodo, jog 2022 kovo 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įprasta, jam davė parašyti dokumentus lietuvių kalba, kurių turinio pareiškėjas nesuprato, o 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas gavo iš Migracijos departamento laišką, informuojantį, kad pareiškėjas yra atleistas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas buvo priimtas skubotai, nesuteikiant pareiškėjui galimybės įsidarbinti pas naują darbdavį. Teigia, jog pareiškėjui priverstinis išvykimas iš Lietuvos sukeltų didelių laiko ir finansinių sąnaudų, pareiškėjo tikslas yra pasilikti sąžiningai dirbti Lietuvoje pas naują darbdavį. Pareiškėjas planuoja kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
2022 m. kovo 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamų pareigų ir, kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.
Pareiškėjui Migracijos departamento Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, Migracijos departamentas negalėjo priimti sprendimo leisti pakeisti darbdavį, todėl pareiškėjas negalėjo dirbti pas kitą darbdavį. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato baigtinį sąrašą išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai su juo yra nutraukiama darbo sutartis. Pareiškėjui Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos išimtys netaikomos.
Paaiškėjus Sprendimu nustatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas yra paremtas Sodros informacinės sistemos duomenimis. Atsakovas mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 22S14484 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
2022 m. kovo 10 d. Sodra informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamų pareigų ir, kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.
Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 22 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde pripažino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog Sodros informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 6 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamų pareigų ir, kad pareiškėjas jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA1MC02NjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2050-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2050-662/2019">eA-2050-662/2019</a>).
Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 22S14484 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė - Šipkauskienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė
