Administracine? byla Nr. eI3-2978-561/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01799-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Registrų centro skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) 2021 m. balandžio 30 d. išvados,,Dėl pagrįsto valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų, patirtų dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo ir (ar) neatlygintino registro objekto registravimo, dydžio“ Nr. (68.2Mr)1B-1475 (toliau – Išvada) dalį, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Registrų centro kreipimosi dalį dėl kompensavimo už 2020 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas bei priimti naują sprendimą dėl valstybės įmonės Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio pagrįstumo.
Pareiškėja nurodo 2021 m. gegužės 3 d. gavusi Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas pagrįstas dydis yra 11 212 484,78 Eur, o Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai nėra pagrįstas.
Pareiškėjos nuomone, Išvados dalis, kuria pareiškėjos 1 684 856,07 Eur prašomas kompensuoti už 2020 m. sąnaudų dydis pripažintas nepagrįstu prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teigia, kad Išvada yra galutinis viešojo administravimo subjekto – Tarnybos sprendimas, sukeliantis tiesiogines neigiamas teisines ir materialines pasekmes pareiškėjai.
Pareiškėja nurodo esanti pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkytoja, kurios veikla registruojant duomenis atitinkame registre, teikiant duomenis, informaciją ir pan., laikoma viešojo administravimo veikla, kuri yra griežtai saistoma teisės aktų nuostatomis ir paslaugas asmenims teikia atlygintinai, išskyrus teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytas išimtis.
Vadovaujasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 1, 3 dalimis, 38 straipsniu ir pažymi, kad neatlygintinai teikdamas asmenims paslaugas, Registrų centras patiria atitinkamas sąnaudas. Teigia, kad neatlygintinai suteiktų paslaugų sąnaudų kompensavimo mechanizmas numatytas tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 (toliau – Nutarimas) patvirtintame Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
Pažymi, kad Registrų centras privalo tam tikriems asmenims neatlygintinai teikti registro objektų registravimo/duomenų/dokumentų teikimo paslaugas, kai tokia teisė asmenims numatyta kituose teisės aktuose, nors juose ir nėra tiesiogiai reglamentuotas tokių Registrų centro patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas.
Vadovaujasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 4 dalimi, Nutarimo 2 punktu, Aprašo 33.5 punktu ir teigia, jog siekdamas kompensuoti patirtas sąnaudas už 2020 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas (12 901 677,69 Eur), Registrų centras atliko viešojo pirkimo procedūras, su audito įmone uždarąja akcine bendrove Moore Mackonis (toliau – Audito bendrovė) 2021 m. sausio 14 d. sudarė Kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią Audito bendrovė atliko patikrinimą ir 2021 m. vasario 12 d. parengė Registrų centro patikrinimo ataskaitą dėl kompensuojamų paslaugų už 2020 metus (toliau – Ataskaita).
Pažymi, kad Sutarties 1 priede Audito bendrovei kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninė užduotis buvo suformuluota taip, kaip buvo numatyta Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1V-1255 patvirtintoje Tipinėje kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninėje užduotyje (toliau – Techninė užduotis; nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. vasario 11 d. galiojusi redakcija). Vadovaujasi Techninės užduoties 7 punktu ir teigia, kad Audito bendrovė Atskaitoje privalėjo įvertinti, ar į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos ne tik tos sąnaudos, kurios gali būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ir tos sąnaudos, kurias Registrų centras patyrė teikdamas neatlygintinas registro objekto registravimo ir (arba) dokumentų teikimo paslaugas pagal kitus teisės aktus.
Mano, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomą principą lex retro non agit (teisės aktas negalioja į praeitį) Tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (1.9E)1V-102 pakeistos Techninės užduoties nuostatos taikomos tik po jo įsigaliojimo pradedamiems kompensuojamų sąnaudų patikrinimo paslaugų pirkimams, todėl Registrų centrui nereikėjo keisti su Audito bendrove pasirašytos sutarties. Teigia, jog Ataskaitoje vienareikšmiškai nustatyta, jog visi Registrų centro paslaugų gavėjai, kurie gavo kompensuotinas paslaugas iš biudžeto, yra pagal norminius aktus įtraukti į nemokamai gaunančių informaciją gavėjų sąrašą, į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos tik tos paslaugos, už kurias iš kitų subjektų imamas nustatyta tvarka patvirtintas atlyginimas, Registrų centro nurodytas neatlygintinai suteiktų paslaugų (registruotinų registro objektų ir / ar pateiktų dokumentų kiekis yra teisingas ir kt.
Pažymi, kad Ataskaita nėra nuginčyta ar paneigta Aprašo 35.4 punkto nustatyta tvarka (Tarnyba turi teisę savo sąskaita užsakyti papildomą institucijos ir (arba) registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, apskaičiuoto atlyginimo dydžio ar kompensuojamųjų sąnaudų dydžio auditorių patikrinimą).
Nurodo, jog, gavusi Ataskaitą, vadovaudamasi Aprašo 33.4 punktu, Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. S-20475(1.4E) (toliau – Raštas) pateikė Tarnybai informaciją apie apskaičiuotą 2020 m. 12 901 677,69 Eur kompensuojamųjų sąnaudų, kurias pareiškėja patyrė teikdama įstatymuose nustatytas neatlygintinas paslaugas, išvadai dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo gauti bei Ataskaitą.
Teigia, kad Tarnyba 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (68.1Mr)1B-723 prašė pareiškėjos patikslinti Rašte nurodytą informaciją. Pareiškėjos teigimu, ji 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-28011(1.31E) pateikė paaiškinimus ir papildomą Tarnybos prašomą informaciją. Nurodo, kad Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (68.2Mr)1B-113 pranešė pareiškėjai, kad įvertino pareiškėjos pateiktus kompensuojamų sąnaudų dydžius bei nurodė, kad pagal pateiktus duomenis pagrįstos yra 11 212 484,78 Eur kompensuotinos sąnaudos, likusi 1 689 192,91 Eur prašomų atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojamųjų sąnaudų dalis yra nepagrįsta. Teigia, kad tuo pačiu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 33.5 punktu nurodė pareiškėjai per 10 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos ištaisyti Tarnybos nustatytus trūkumus ir pateikti patikslintą informaciją apie kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumą Tarnybos išvadai gauti.
Pareiškėja nurodo 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-43521(1.4E) Tarnybai, atsižvelgdama į Tarnybos nurodytus trūkumus, 4 336,84 Eur sumažinusi kompensuojamų sąnaudų dydį ir nurodžiusi 12 897 340,85 Eur patikslintą kompensuojamųjų sąnaudų dydį.
Nurodo, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos minėtais raštais pateiktą informaciją, priėmė Išvadą, kurioje nusprendė, jog Registrų centras nepatikslino Tarnybos 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodytos informacijos dėl prašomų kompensuoti 1 684 856,07 Eur sąnaudų dydžio pagrįstumo, todėl šių sąnaudų dydžio nepripažino pagrįstomis. Pažymi, kad nėra ginčo dėl Registrų centro neatlygintinai suteiktų paslaugų kiekio, tačiau ginčas kyla dėl to, ar Registrų centrui gali būti kompensuojamos patirtos sąnaudos už paslaugas, suteiktas Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nenurodytiems subjektams už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus, tačiau ne pagal Aprašo reikalavimus apskaičiuotus paslaugų įkainius.
Nurodo, kad Tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi ir 29 straipsnio 4 dalimi Išvadoje konstatavo, kad Registrų centrui gali būti kompensuojamos neatlygintino duomenų teikimo ar registro objekto registravimo paslaugų teikimo tik apibrėžtam subjektų ratui sąnaudos. Nustačiusi, kad Registrų centras į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė ir tas sąnaudas, kurios susidarė dėl neatlygintino duomenų teikimo ar registro objekto registravimo paslaugų teikimo tiems subjektams, kurie nenumatyti Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 4 dalyje, t. y., valstybės įmonėms, antstoliams, žiniasklaidos atstovams, notarams, fiziniams asmenims.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 metais Registrų centras objektų registravimo ir registrų duomenų teikimo paslaugas antstoliams, žiniasklaidos atstovams, notarams, fiziniams asmenims tais atvejais, kai tai numato teisės aktai, privalėjo teikti neatlygintinai ir tokias paslaugas neatlygintinai teikė ne savo iniciatyva ar savarankišku sprendimu, nes tokią prievolę Registrų centrui numatė teisės aktai, todėl Registrų centras neturėjo teisės nesivadovauti toliau skunde nurodomų jų nuostatomis ir atsisakyti neatlygintinai teikti paslaugas tuo pagrindu, kad teisės aktuose, nustačiusiuose neatlygintinas registravimo/duomenų teikimo paslaugas, nebuvo tuo pačiu numatyto kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmo.
Nurodo patyręs sąnaudas dėl neatlygintino paslaugų teikimo, kurioms kompensuoti turi būti taikoma Įstatymo ir Aprašu nustatyta tvarka, kurios Tarnyba Išvadoje nepagrįstai netaikė. Tuo pačiu teigia, kad Tarnybai nevertinant sąnaudų, kurias Registrų centras patyrė dėl neatlygintino registrų objektų registravimo/duomenų teikimo paslaugų kitiems subjektams (ne valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms), šias sąnaudas Registrų centras privalės įtraukti apskaičiuodamas naujus atlyginimo dydžius, kurie turėtų įsigalioti nuo 2022 m. sausio mėn., dėl to atitinkamai brangtų paslaugos absoliučiai visiems asmenims.
Nurodo, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 patvirtintam Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašui (toliau – Sąrašas), juo patvirtintiems atlyginimo už atitinkamų registrų objektų registravimą ir registrų duomenų teikimą dydžiams bei atitinkamų registrų nuostatų pakeitimams, notarams, antstoliams atitinkamos paslaugos nebėra teikiamos neatlygintinai (išskyrus atvejus, kai antstoliai teikia pranešimus dėl sąlyginės hipotekos pakeitimo arba išregistravimo). Pagal iki 2020 m. spalio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintų pagal Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 65 punktą šio registro objektai buvo įregistruojami ir išregistruojami, duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, iki Sąrašo įsigaliojimo Registrų centras, vykdydamas jam priskirtą pareigą, notarų teikiamus registruoti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro objektus registravo neatlygintinai (neatlygintina paslauga notarams).
Nurodo, kad Hipotekos registro ir Įgaliojimų registro veiklą reglamentuojančiuose nuostatuose nebuvo numatytas atlygintinumas už registro duomenų pakeitimų įrašymą pagal duomenų teikėjo pranešimą (t. y. kai duomenų pakeitimai įrašomi dėl paties duomenų teikėjo padarytos klaidos). Atsižvelgdamas į tai, Registrų centras minėtus Hipotekos registro ir Įgaliojimų registrų duomenų pakeitimus dėl duomenų teikėjo padarytos klaidos privalėjo įrašyti neatlygintinai (neatlygintina paslauga notarams).
Vadovaujasi Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (toliau – Hipotekos registras) ir teigia, kad pagal laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. galiojusi redakcijos 42 punktą dalį Hipotekos registro paslaugų tiek iki Sąrašo įsigaliojimo, tiek ir po to (nuo 2020 m. spalio 1 d.) Registrų centras privalo antstoliams teikti neatlygintinai (neatlygintina paslauga antstoliams). Tuo pačiu nurodo, kad iki 2020 m. spalio 1 d. Sąrašo įsigaliojimo privalėjęs neatlygintinai registruoti Turto arešto aktų registro objektus pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 14 straipsnio bei Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1159 „Dėl Atlyginimo už Lietuvos Respublikos hipotekos, Turto arešto aktų, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų objektų registravimą ir naudojimąsi šių registrų duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“` patvirtintus atlyginimo už Turto arešto aktų registro paslaugas dydžius ir kuris galiojo iki 2020 m. spalio 1 d., buvo patvirtinti tik atlyginimo už Turto areštų aktų registro duomenų naudojimą, o atlyginimo dydis už šio registro objektų registravimą nebuvo patvirtintas. Atsižvelgiant į tai, Registrų centras iki Sąrašo įsigaliojimo privalėjo Turto arešto aktų registro objektus registruoti neatlygintinai (neatlygintina paslauga antstoliams).
Mano, jog svarbu yra tai, kad Tarnyba tas pačias sąnaudas, susidariusias už 2019 metais suteiktas paslaugas (registro objektų registravimo) notarams ir antstoliams, pripažino pagrįstomis, tačiau praėjus pusei metų šią savo poziciją pakeitė, nors teisinis reglamentavimas pasikeitė, kaip jau minėta, tik 2020 m. spalio 1 d. Vadovaujasi Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ir teigia privalėjęs neatlygintinai teikti jo tvarkomų registro duomenis antstoliams bei iki 2020 m. spalio 1 d. pagal Įgaliojimų registro ir Testamentų registro nuostatus notarams (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1770 patvirtintų Įgaliojimų registro nuostatų redakcijos, galiojusios laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 86 punktą; pagal, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 80 punktą; pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnį. Tuo pačiu nurodo, kad pagal Vyriausybės 2018 m. spalio 10 nutarimą Nr. 1001 buvo neatlygintinai teikiami duomenys žurnalistams. Vadovaujasi ir nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir teigia, kad pati valstybė nuosekliai laikosi pozicijos, kad Registrų centrui už kituose teisės aktuose numatytas neatlygintinai teikiamas paslaugas turi būti kompensuojama Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje ir Apraše nustatyta tvarka.
Tuo pačiu teigia privalėjęs teikti neatlygintinas paslaugas ir fiziniams asmenims ir sąnaudos į kompensuojamąsias sąnaudas įtrauktos vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 punkto 1 dalies nuostatomis, kurios apibrėžia, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą. Kaip ir minėtais kitais atvejais, Registrų centras privalo šią neatlygintiną duomenų teikimo paslaugą teikti fiziniams asmenims duomenis kartą per kalendorinius metus pagal jų prašymą.
Mano, kad sąnaudos, patirtos dėl neatlygintino duomenų teikimo fiziniams asmenims, kompensavimui taikytina Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis ir Vyriausybės 2018 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 45, laiko nepagrįsta Išvados dalį, kurioje nurodyta, kad Registrų centras nepagrįstai prašo kompensuoti patirtas sąnaudas, teikiant paslaugas fiziniams asmenims.
Nesutinka su Išvados dalimi, kuria Tarnyba konstatavo nepagrįstu Registrų centro prašymą kompensuoti 1 975,05 Eur sąnaudas už valstybės ir savivaldybių institucijoms teikdamas registro objekto registravimo paslaugas: „Teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažymėjimas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ (155 vnt., 11,97 Eur/vnt., suma 1 855,35 Eur) ir „Teritorijos pažymėjimas kadastro žemėlapyje“ (10 vnt., 11,97 Eur/vnt., suma 119,70 Eur) ir teigia, kad nes šios registro objekto registravimo paslaugos ir atlyginimas už šias suteiktas paslaugas (įkainis) yra nustatytas Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Kadastro nuostatai) – redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. spalio 6 d. iki 2021 m. sausio 21 d. 11 priedo 10 punkte, taip pat redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 5 d. 6 priedo 9 punkte. Todėl mano, kad Registrų centro patirtos tokių paslaugų teikimo sąnaudos turėtų būti pripažintos pagrįstomis ir kompensuojamos. Pažymi, kad nors Sąraše ir nėra patvirtintas šių paslaugų atlyginimo dydis, tačiau tai nekeičia fakto, kad tokias paslaugas Registrų centras privalo teikti pagal Kadastro nuostatų reikalavimus, todėl šios sąnaudos už minėtas paslaugos turi būti kompensuojamos.
Mano, kad Išvados dalis priimta formaliai, neįsigilinus į buvusį / esamą ir nuo 2021-07-01 įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą, susijusį su Registro tvarkytojo neatlygintinai teikiamomis paslaugomis (registro objektų registravimas, duomenų ar dokumentų teikimas). Tai, kad Registrų centras tam tikru laikotarpiu 2019 m. – 2020 m. neatlygintinai dalį paslaugų teikė ne tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams, tačiau ir pagal kitus teisės aktus juose nurodytiems subjektas, nepaneigia fakto, kad teikdamas paslaugas, Registrų centras patyrė ženklias sąnaudas, kurios Išvados dalimi nepagrįstai buvo nepripažintos pagrįstomis.
Registro centro nuomone, Tarnyba neatsižvelgia į įstatymų leidėjo valią, neobjektyviai ir per siaurai aiškina Įstatymo nuostatas, numatančias galimybę kompensuoti Registrų centro patirtas sąnaudas už neatlygintinai suteiktas paslaugas. Tuo pačiu vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA2NC02MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1064-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1064-602/2021">eA-1064-602/2021</a> ir teigia, kad Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas turi koreliuoti tiek su šiame įstatyme, tiek su kituose teisės aktuose įtvirtintu neatlygintino duomenų teikimo teisiniu reglamentavimu.
Nurodo į 2020 m. prašomų kompensuojamų sąnaudų dydį įtraukęs tik už tas neatlygintinai teikiamas paslaugas, kurias pareiškėjas privalėjo teikti subjektams neatlygintinai pagal kitus teisės aktus, o ne tik pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, todėl Išvados dalis turėtų būti panaikinta dėl skunde nurodytų ir netinkamai pritaikytų teisės aktų nuostatų.
Nurodo, kad Išvados dalis yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris tiesiogiai sukelia neigiamas materialines teisines pasekmes Registrų centrui. Nepanaikinus Išvados dalies, Registrų centras teigia net negalintis kreiptis ir pateikti informaciją Registrų valdytojui dėl prašomų 1 684 856,07 Eur sumos patirtų sąnaudų kompensavimo, nes Aprašo 33.6, 33.7 punktai vienareikšmiškai nustato, kad kreiptis į valdytoją dėl prašomų kompensuoti sąnaudų galima tik tuomet, kai yra gauta Tarnybos išvada, kad patirtų sąnaudų dydis yra pagrįstas bei valstybės biudžeto lėšos tvarkytojui arba registro tvarkytojui, registruojančiam registro objektą, gali būti numatytos tik gavus priežiūros institucijos išvadą, kad kompensuojamųjų sąnaudų dydis yra pagrįstas. Mano, kad Išvados dalis sukelia tiesiogines neigiamas materialines pasekmes, t. y. užkerta kelią Registrų centrui kreiptis į valdytoją, kad valstybės biudžete būtų numatytos (vėliau ir skirtos) lėšos už neatlygintinai suteiktas paslaugas. Tarnyba, priimdama Išvadą, kurios dalis yra šios administracinės bylos ginčo dalykas, būdama viešojo administravimo subjektu, atlikto teisės aktuose jos kompetencijai priskirtą funkciją, kurios rezultatas – atitinkamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, tiesiogiai įtakojantis Registrų centro teises.
Pažymi, kad dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo, arba Registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino registro objekto registravimo, įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų laikantis šios Aprašo 33.1 – 33.7 papunkčiuose nustatytos tvarkos.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 33, 33.1, 33.4, 33.5 punktais ir teigia, kad gali būti kompensuojamos tik tos pareiškėjo sąnaudos, kurių kompensavimą numato įstatymai ir kurios buvo teiktos tik ribotam subjektų ratui. Pažymi, kad patirtos sąnaudos gali būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų tik išpildžius visos iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodytos sąlygos: 1) paslaugos turi būti teikiamos susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms; 2) paslaugos nurodytiems subjektams turi būti teikiamos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 3) už tas pačias paslaugas iš kitų subjektų turi būti imamas atlyginimas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti ir nevertino, kam ir kokiais atvejais pareiškėjas privalo teikti paslaugas. Tarnyba yra įgaliota vertinti pareiškėjo sąnaudų, kurias jis patyrė, teikdamas paslaugas, pagrįstumą pagal galiojančiais teisės aktais reglamentuojamą kompensuojamųjų sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Tuo pačiu teigia Išvadą dėl 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstumo pareiškėjui pateikusi vadovaudamasi galiojančiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas, kompensavimo mechanizmą.
Nurodo neginčijanti fakto, kad pareiškėjas neatlygintinai privalėjo teikti paslaugas ne tik iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusioje Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodytiems subjektams ir dėl to patyrė sąnaudas, tačiau pabrėžia, kad pagal iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą tik teikiant neatlygintinai paslaugas Įstatyme apibrėžtam konkrečiam subjektų ratui, t. y. susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareiškėjo patirtos sąnaudos galėjo būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Teigia, kad, kaip teisingai pastebi ir pareiškėjas, patirtų sąnaudų neatlygintinai teikiant paslaugas kompensavimo tvarką nustato tik Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis ir Aprašas, o ne kiti teisės aktai, kuriuos nurodo pareiškėjas, ir kurie nustato pareiškėjo pareigą neatlygintinai teikti paslaugas. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato tik kompensuojamas sąnaudas ir Išvados priėmimo metu negalėjo būti aiškinama plečiamai remiantis kitais teisės aktais, kuriuose numatyta pareiškėjo pareiga teikti paslaugas neatlygintinai, kadangi kituose teisės aktuose nurodytų paslaugų teikimo sąnaudų kompensavimas apskritai nebuvo numatytas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas remiasi dar įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu. Be to teigia neginčijanti ir nekvestionuojanti valstybės valios keisti teisinį reglamentavimą, kad pareiškėjui būtų kompensuojamos visos sąnaudos, kurias jis patiria / patirs, teikdamas neatlygintinai paslaugas asmenims, tačiau teigia, kad Išvadoje dėl pareiškėjo 2020 m. kompensuojamųjų sąnaudų pagrįstumo vadovavosi tuo metu galiojusiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu ir neturėjo teisės taikyti, o taikyti 2021 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Įstatymo pakeitimo.
Pažymi, kad Tarnybos išvada už 2019 m. dėl pareiškėjui kompensuojamų patirtų sąnaudų už suteiktas paslaugas pagrįstumo ir Išvada yra du savarankiški dokumentai už skirtingus kalendorinius metus, Tarnyba, pateikdama išvadą dėl neatlygintino paslaugų teikimo sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, pagrįstumo, vadovaujasi Įstatymu, Aprašu, kitais teisės aktais, taip pat įvertina auditoriaus patikrinimo ataskaitą, tačiau nėra įpareigota ir neturi pagrindo remtis Tarnybos atitinkama praėjusių metų išvada, kadangi praėjusių metų išvada nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, už kurį teikiama Tarnybos Išvada, todėl nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, jog ginčijama Išvados dalis pažeidžia išsamumo principą, nes Tarnyba sąnaudas už 2019 m. tas pačias paslaugas, pareiškėjo suteiktas tiems patiems subjektams, pripažino kompensuojamomis.
Nurodo, kad Tarnyba, vertindama sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams, pagrįstumą, vadovavosi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusia 29 straipsnio 4 dalies redakcija ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, o pareiškėjo minėtos teisės aktų nuostatos teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams, nenumato. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios 29 straipsnio 4 dalies redakcijos ir Aprašo 33 punkto nuostatomis teigia, jog nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas antstoliams, mano Išvadoje pagrįstai konstatavusi, kad pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė 1 040 575,96 Eur sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas antstoliams.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba Išvadoje taip pat nustatė, jog dalis sąnaudų, patirtų teikiant paslaugas notarams (paslaugų kiekis 848 vnt., patirtų sąnaudų dydis – 9 620,25 Eur) yra kompensuotinos, nes, nors nekilnojamojo turto registro objektą registravo notarai, tačiau šiuo atveju registravimas buvo atliekamas valstybės ir savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos prašymu ir pačios šios institucijos ir (ar) įstaigos neturi galimybės tiesiogiai pareiškėjui pateikti prašymą registruoti nekilnojamojo turto registro objektą, t. y. paslauga laikytina suteikta ne notarams, o valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusia 29 straipsnio 4 dalies redakcija ir Aprašo 33 punkto nuostatomis, teigia, jog, išskyrus nurodytą 9 620,25 Eur sumą, nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas neatlygintinai teikiant paslaugas notarams, todėl teigia Išvadoje pagrįstai konstatavusi, kad pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė 269 185,77 Eur sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas notarams.
Pažymi, kad iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumatė duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, teikiant šias paslaugas žurnalistams (paslaugų kiekis 211 195 vnt., patirtų sąnaudų dydis 357 516,96 Eur). Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijos ir Aprašo 33 punkto nuostatomis mano, jog nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas žurnalistams, todėl nurodo Išvadoje pagrįstai konstatavusi, kad pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė 357 516,96 Eur sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas žurnalistams.
Pažymi, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjo patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 112 vnt., patirtų sąnaudų dydis 1 169,08 Eur), o iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija – duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 4 376 vnt., patirtų sąnaudų dydis 15 708,89 Eur). Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios 29 straipsnio 4 dalies redakcijos ir Aprašo 33 punkto nuostatomis mano, jog nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas fiziniams asmenims, todėl teigia Išvadoje pagrįstai konstatavusi, kad pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė 16 877,97 Eur sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas fiziniams asmenims.
Nurodo, kad praėjusių kalendorinių metų kompensuojamųjų sąnaudų dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo 33.1 papunkčiu, t. y. atlyginimo dydžius, nustatytus LRV sąraše ir (ar) TM sąraše dauginant iš pareiškėjo faktiškai duomenų gavėjams neatlygintinai pateiktų dokumentų arba užregistruotų registro objektų kiekio. Atsižvelgdama į tai, teigia Išvadoje konstatavusi, kad vadovaujantis Aprašo 33.1 papunkčiu, nurodytų paslaugų teikimo sąnaudos negalėjo būti įtrauktos į kompensuojamąsias sąnaudas, todėl pareiškėjas nepagrįstai į kompensuojamųjų sąnaudų dydį įtraukė 1 975,05 Eur sąnaudų, patirtų neatlygintinai teikiant paslaugas valstybių ir savivaldybių institucijoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu sutinkanti, prašo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamą Išvados dalį.
Teigia, jog pareiškėja yra pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkytoja, o Teisingumo ministerija – šių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų valdytoja, turinti pareigą kai kuriems asmenims užtikrinti valstybės registrų paslaugų prieinamumą neatlygintinai, kadangi tai susiję su valstybei svarbių funkcijų atlikimu ar kitais viešojo intereso pagrindais. Vadovaujasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 33.1 – 33.7 punktais, teigia, kad pareiškėja privalo asmenims teikti neatlygintinai registro objektų registravimo/duomenų/dokumentų teikimo paslaugas, kai tokia asmenims teisė gauti šias paslaugas neatlygintinai yra numatyta kituose specialiuose teisės aktuose (pvz., valstybės įstaigoms, antstoliams, notarams, žiniasklaidos atstovams ir kt.), nors juose ir nėra tiesiogiai reglamentuotas tokių Registrų centro patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Teigia, kad tokiais atvejais Įstatymas ir taikytini specialieji teisės aktai nustato teisinį pagrindą, o Įstatymas nustato kompensavimo principus ir tvarką.
Nurodo, kad pareiškėja neturėjo teisės atsisakyti neatlygintinai teikti paslaugas tuo pagrindu, kad specialiuose teisės aktuose, nustačiusiuose neatlygintinas registravimo/duomenų teikimo paslaugas, nebuvo tuo pačiu numatyto kompensavimo iš valstybės biudžeto mechanizmo. Išvados dalis turėtų būti panaikinta ir visos pareiškėjos 2020 metais patirtos kompensuojamos sąnaudos turėtų būti pripažįstamos pagrįstomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) atsiliepime prašo įvertinti skundo pagrįstumą ir priimti sprendimą kompleksiškai įvertinant visą sąnaudų kompensavimo teisinį reguliavimą.
Nurodo, kad pagal Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-852 patvirtintų Valstybinės įmonės Registrų centro įstatų 3 punktą Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina įmonės savininko teises ir pareigas. Vadovaujasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 33.1 – 33.7 punktais ir teigia, kad kadangi priežiūros institucija – atsakovė – privalo išnagrinėti pareiškėjos patirtų sąnaudų pagrįstumą, įvertinti audito ataskaitą ir pateikti išvadą dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš esmės neturi galimybių ir pagrindo išspręsti šį klausimą ir priimti šiuo klausimu kitokį sprendimą.
konstatuoja:
Remiantis nagrinėjamos administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad siekdama kompensuoti patirtas sąnaudas už 2020 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas, pareiškėja sudarė Sutartį, pagal kurią Audito bendrovė atliko patikrinimą ir 2021 m. vasario 12 d. parengtoje Ataskaitoje nustatė, kad visi Registrų centro paslaugų gavėjai, kurie gavo kompensuotinas paslaugas iš biudžeto, yra pagal norminius aktus įtraukti į nemokamai gaunančių informaciją gavėjų sąrašą, į kompensuojamas sąnaudas įtrauktos tik tos paslaugos, už kurias iš kitų subjektų imamas nustatyta tvarka patvirtintas atlyginimas, Registrų centro nurodytas neatlygintinai suteiktų paslaugų (registruotinų registro objektų ir / ar pateiktų dokumentų) kiekis yra teisingas ir kt.
Ataskaitą bei informaciją apie apskaičiuotas 2020 m. 12 901 677,69 Eur kompensuojamąsias sąnaudas pareiškėja 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. S-20475(1.4E) pateikė Tarnybai Išvadai gauti.
Tarnyba 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (68.1Mr)1B-723 įpareigojo pareiškėją nurodyti, kokių teisės aktų nuostatomis ji vadovavosi, apskaičiuodamas kompensuojamąsias sąnaudas: 1) už notarams, antstoliams ir valstybės įmonėms suteiktas registro objekto registravimo paslaugas; 2) patirtas dėl neatlygintino registro objekto registravimo paslaugų teikimo fiziniams asmenims ir dėl neatlygintino dokumentų teikimo žurnalistams ir fiziniams asmenims, ir jas įtraukdama į 2020 m. patirtų kompensuojamųjų sąnaudų dydį. Tuo pačiu prašė detalizuoti pateiktą informaciją apie 2020 m. kompensuojamąsias sąnaudas, patirtas dėl dokumentų teikimo, pagal paslaugų teikimo būdus ir kt.
Pareiškėja 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-28011(1.31E) pateikė paaiškinimus ir papildomą informaciją.
Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (68.2Mr)1B-113 pranešė pareiškėjai įvertinusi pareiškėjos pateiktus kompensuojamų sąnaudų dydžius ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 33 punkto nuostatomis, tekinanti išvadą, kad pareiškėjos nurodytas 12 901 677,69 Eur kompensuojamųjų sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, dydis yra nepagrįstas. Tuo pačiu, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 33.5 papunkčiu, Tarnyba įpareigojo pareiškėją per 10 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos ištaisyti Tarnybos nustatytus trūkumus ir pakartotinai pateikti patikslintą informaciją apie kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumą Tarnybos išvadai gauti.
Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S-43521(1.4E) nurodė 4 336,84 Eur sumažinusi kompensuojamų sąnaudų dydį ir nurodė 12 897 340,85 Eur patikslintą kompensuojamųjų sąnaudų dydį.
Tarnyba skundžiamoje Išvadoje įvertinusi minėtais pareiškėjos raštais pateiktus duomenis bei informaciją, nustatė, kad pareiškėja nepatikslino 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. (68.2Mr)1B-1113 nurodytos informacijos dėl 1 684 856,07 Eur prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio, todėl Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjos kompensuojamųjų sąnaudų už teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo paslaugas pagrįstas dydis yra 11 212 484,78 Eur.
Pareiškėja kelia ginčą dėl Išvados dalies, kuria Registrų centro kompensuojamųjų sąnaudų už 2020 metais teisės aktuose nustatytas neatlygintino dokumentų teikimo ir neatlygintino registro objekto registravimo suteiktas paslaugas Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydis 1 684 856,07 Eur sumai yra pripažintas nepagrįstu.
Įstatymo (akto redakcija, galiojusi Išvados priėmimo metu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad registrų, registruojančių teisės aktus, duomenys ir informacija yra teikiami neatlygintinai, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas išimtis. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai: 1) teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; 2) perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; 3) teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.
Pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį sąnaudos, kurias registro tvarkytojas patyrė dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas (toliau – neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos), finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės biudžeto lėšos registro tvarkytojui jo prašymu gali būti išmokamos vieną kartą, kompensuojant visas per praėjusius kalendorinius metus patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas, arba dalimis, kompensuojant dalį per einamuosius metus patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, o likusią jų dalį kompensuojant tik šioje dalyje nustatyta tvarka patikrinus visų per praėjusius kalendorinius metus registro tvarkytojo patirtų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų pagrįstumą. Vyriausybės nustatyta tvarka registro tvarkytojas per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia auditoriaus arba audito įmonės patikrintus duomenis apie per praėjusius kalendorinius metus patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas, apskaičiuotas remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotais ir patvirtintais atlyginimo už duomenų teikimą dydžiais. Vyriausybės įgaliota institucija per 30 darbo dienų nuo registro tvarkytojo pateiktų duomenų apie patirtas neatlygintino duomenų teikimo sąnaudas kartu su auditoriaus patikrinimo ataskaita gavimo dienos įvertina registro tvarkytojo nurodytų neatlygintino duomenų teikimo sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, pagrįstumą ir pateikia išvadą registro tvarkytojui. Šioje dalyje nurodytos registro tvarkytojo neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos patikrinamos auditoriaus ar audito įmonės registro tvarkytojo lėšomis. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad registro tvarkytojo pateiktos vertinti neatlygintino duomenų teikimo sąnaudos yra nepagrįstos, registro tvarkytojas privalo per 10 darbo dienų pateikti patikslintą informaciją. Nepatikslinus informacijos, kompensuojamos tik tinkamai apskaičiuotos ir pagrįstos sąnaudos.
Pagal Aprašo (akto redakcija, galiojusi Išvados priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d.) 33 punktą tvarkytojo sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo, arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino registro objekto registravimo (toliau – kompensuojamosios sąnaudos), įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų laikantis šios tvarkos: tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, praėjusių kalendorinių metų kompensuojamųjų sąnaudų dydį apskaičiuoja remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar valdytojo pagal Aprašą apskaičiuotais ir patvirtintais atlyginimo dydžiais, daugindami juos atitinkamai iš faktiškai duomenų gavėjams neatlygintinai pateiktų dokumentų arba užregistruotų registro objektų kiekio (33.1 punktas). Tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, apskaičiavę kompensuojamųjų sąnaudų dydį, privalo su audito įmone sudaryti apskaičiuoto kompensuojamųjų sąnaudų dydžio patikrinimo sutartį. Tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, atitinkamų kompensuojamųjų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninę užduotį parengia pagal tipinę atitinkamų kompensuojamųjų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninę užduotį, kurią, konsultuodamasi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina priežiūros institucija (33.2 punktas). Audito įmonės atliekamam kompensuojamųjų sąnaudų dydžio patikrinimui mutatis mutandis taikomos Aprašo 14–16 punktų nuostatos (33.3 punktas). Audito įmonei atlikus kompensuojamųjų sąnaudų dydžio patikrinimą, tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, informaciją apie kompensuojamųjų sąnaudų dydį kartu su audito įmonės atlikto patikrinimo ataskaita ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos pateikia priežiūros institucijai (33.4 punktas). Priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo tvarkytojo arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, pateiktų duomenų apie patirtas sąnaudas ir audito įmonės atlikto patikrinimo ataskaitos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai užsakomas papildomas auditorių patikrinimas, nurodytas Aprašo 35.4 papunktyje, įvertina tvarkytojo arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, nurodytų kompensuojamųjų sąnaudų, kurias prašoma atlyginti iš valstybės biudžeto lėšų, dydžio pagrįstumą ir pateikia tvarkytojui išvadą dėl kompensuojamųjų sąnaudų dydžio pagrįstumo (toliau – priežiūros institucijos išvada). Priežiūros institucijai pateikus išvadą, kad kompensuojamųjų sąnaudų dydis yra nepagrįstas, tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, per 10 darbo dienų nuo priežiūros institucijos išvados gavimo dienos turi ištaisyti priežiūros institucijos nustatytus trūkumus ir pakartotinai pateikti patikslintą informaciją apie kompensuojamųjų sąnaudų dydį priežiūros institucijos išvadai gauti. Informacija apie kompensuojamųjų sąnaudų dydį priežiūros institucijos išvadai gauti pakartotinai teikiama ir priežiūros institucijos išvada teikiama šiame papunktyje nustatyta tvarka. Jeigu užsakomas Aprašo 35.4 papunktyje nurodytas papildomas auditorių patikrinimas, priežiūros institucija išvadą pateikia per 10 darbo dienų nuo papildomo auditorių patikrinimo išvados gavimo dienos (33.5 punktas).
Tvarkytojas arba registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, gavę priežiūros institucijos išvadą, kad kompensuojamųjų sąnaudų dydis yra pagrįstas, informaciją apie prašomų kompensuoti sąnaudų dydį pateikia valdytojui, jeigu tvarkytojas ir valdytojas nėra tas pats asmuo. Valdytojas, jeigu jis pats nevaldo asignavimų, informuoja asignavimų valdytoją apie lėšų, kurių reikia tvarkytojo arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, kompensuojamųjų sąnaudų dydžiui padengti, poreikį ir kartu pateikia priežiūros institucijos išvadą (33.6 punktas). Valstybės biudžeto lėšos tvarkytojui arba registro tvarkytojui, registruojančiam registro objektą, gali būti numatytos tik gavus priežiūros institucijos išvadą, kad kompensuojamųjų sąnaudų dydis yra pagrįstas (33.7 punktas).
Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.
Išvadoje nurodyta, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjos patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos antstoliams (atitinkamų paslaugų kiekis 77 012 vnt., patirtų sąnaudų dydis 247 430,94 Eur), o Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis – duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos antstoliams (atitinkamų paslaugų kiekis 658 315 vnt., patirtų sąnaudų dydis 793 145,02 Eur). Tarnyba Išvadoje nurodė, kad nėra teisinio pagrindo kompensuoti sąnaudas, patirtas teikiant paslaugas antstoliams. Tarnyba taip pat nustatė, jog pareiškėja privalo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą ir pagal poįstatyminius teisės aktus, neatlygintinai teikti paslaugas notarams, tačiau Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjai patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos notarams (atitinkamų paslaugų kiekis 1 657 vnt., patirtų sąnaudų dydis 8 614,98 Eur), o Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis – duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos notarams (paslaugų kiekis 92 179 vnt., patirtų sąnaudų dydis 260 570,79 Eur). Taip pat Tarnyba pažymėjo, jog Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjai patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 112 vnt., patirtų sąnaudų dydis 1 169,08 Eur), o Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis – duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims (paslaugų kiekis 4 376 vnt., patirtų sąnaudų dydis 15 708,89 Eur). Tarnyba pažymėjo, kad nei Įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, nei kiti įstatymai nenumato duomenų teikimo sąnaudų kompensavimo, teikiant paslaugas žiniasklaidos atstovams (paslaugų kiekis 211 195 vnt., patirtų sąnaudų dydis 357 516,96 Eur).
Išvadoje nurodoma, kad atsiz?velgus i? Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareis?ke?jai gali bu?ti kompensuojamos neatlygintino duomenu? teikimo ar registro objekto registravimo paslaugu? teikimo tik apibre?z?tam subjektu? ratui sa?naudos. Nustatyta, kad Išvadoje atsakovė vadovavosi iš esmės tik Įstatymu ir neatsižvelgė į kitus teisės aktus, kurie numato, kad tam tikras paslaugas pareiškėja turėjo teikti neatlygintinai.
Nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 patvirtintam Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašui (toliau – Sąrašas), patvirtintiems atlyginimo už atitinkamų registrų objektų registravimą ir registrų duomenų teikimą dydžiams bei atitinkamų registrų nuostatų pakeitimams, notarams, antstoliams atitinkamos paslaugos nebėra teikiamos neatlygintinai (išskyrus atvejus, kai antstoliai teikia pranešimus dėl sąlyginės hipotekos pakeitimo arba išregistravimo). Iki 2020-10-01 pagal Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 „Dėl Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro reorganizavimo ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.) 65 punktą šio registro objektai buvo įregistruojami ir išregistruojami, duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai.
Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi 2019 m. liepos 26 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.) 42 punkte buvo nustatyta, kad hipoteka (įkeitimas) įregistruojama, duomenys pakeičiami, hipoteka (įkeitimas) išregistruojama, duomenys apie įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., pakeitimus į registrą įrašomi, kai sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus atvejus. Atlyginimo mokėjimo registro tvarkytojui tvarka nustatoma registro tvarkytojo tvirtinamose registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėse. Pagal teismų pateiktus pranešimus priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama, hipotekos (įkeitimo) pakeitimo duomenys įrašomi ar hipoteka (įkeitimas) išregistruojama iš registro, duomenys apie įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., pakeitimus ir pabaigą į registrą įrašomi neatlygintinai. Pagal antstolių pateiktus nuostatų 401 ir 402 punktuose nurodytus pranešimus sąlyginė hipoteka pakeičiama arba išregistruojama iš registro neatlygintinai. Nuo 2020 m. spalio 1 d. hipoteka (įkeitimas) įregistruojama, registro duomenų pakeitimas įrašomas pagal duomenų teikėjo pranešimą, hipoteka (įkeitimas) išregistruojama, duomenys apie įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., pakeitimus į registrą įrašomi, šios sutartys išregistruojamos, žymos apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą įrašomos, išbraukiamos ar duomenys pakeičiami, kai sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus atvejus. Atlyginimo mokėjimo registro tvarkytojui tvarka nustatoma registro tvarkytojo tvirtinamose registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėse. Pagal antstolių pateiktus nuostatų 401 ir 402 punktuose nurodytus pranešimus sąlyginė hipoteka pakeičiama arba išregistruojama iš registro neatlygintinai.
Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 14 straipsnis nustato, kad Turto arešto aktų registras finansuojamas lėšomis, gautomis už registro objektų registravimą, registro duomenų ir kitų paslaugų teikimą, taigi įstatyminiu lygmeniu yra įtvirtintas registravimo veiksmų šiame registre apmokestinimas. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1159 „Dėl Atlyginimo už Lietuvos Respublikos hipotekos, Turto arešto aktų, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų objektų registravimą ir naudojimąsi šių registrų duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti atlyginimo už Turto arešto aktų registro paslaugas dydžiai ir kuris galiojo iki 2020 m. spalio 1 d., buvo patvirtinti tik atlyginimo už Turto areštų aktų registro duomenų naudojimą, o atlyginimo dydis už šio registro objektų registravimą nebuvo patvirtintas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, Registrų centras, vykdydamas jam priskirtą pareigą, privalo jo tvarkomų registro duomenis teikti antstoliams neatlygintinai.
Pagal Įgaliojimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1770 „Dėl Įgaliojimų registro reorganizavimo ir Įgaliojimų registro nuostatų patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi 2016 m. spalio 20 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.) 86 punktą, registro duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo už registro duomenų teikimą dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registro tvarkytojas registro duomenis neatlygintinai teikia Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytais atvejais. Registro duomenys taip pat neatlygintinai teikiami notarams ir konsuliniams pareigūnams elektroniniu būdu jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Viešai registro tvarkytojo interneto svetainėje skelbiami registro duomenys apie informacinių technologijų priemonėmis sudarytus įgaliojimus duomenų gavėjams teikiami neatlygintinai.
Pagal Testamentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-22 nutarimu Nr. 594 „Dėl Testamentų registro reorganizavimo ir Testamentų registro nuostatų patvirtinimo“, (redakcija, galiojusi 2016 m. spalio 20 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d.) 80 punktą, registro duomenys teikiami atlygintinai. Atlyginimo už registro duomenų naudojimą ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Registro tvarkytojas registro duomenis neatlygintinai teikia Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais, taip pat Lietuvos notarų rūmams, notarams ir konsuliniams pareigūnams jų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti, o užsienio valstybių nacionalinėms įstaigoms – Konvencijoje nustatytais atvejais.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamo paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui gali būti perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis (toliau – per notarą). Atitinkamai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos minėtus prašymus taip pat teikia per notarą. Kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga notarui pati nepateikia visų Nekilnojamojo turto registro duomenų, reikalingų jos teisei į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti, kuriuos ji pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą gautų neatlygintinai, šiuos duomenis jos interesais ima notaras, nes pats prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus bus teikiamas per jį. Imdamas duomenis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos (užsakovės) interesais, notaras neturi teisinio pagrindo priskaičiuoti jai atlyginimo už duomenų teikimą. Dėl Registrų centro paslaugų apskaitos sistemos ypatumų duomenų teikimo paslaugos gavėju yra fiksuojamas notaras, tačiau valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga yra paslaugos užsakovė ir paslauga realiai teikiama jai (atkreipiamas dėmesys, kad notaras pažymi, kad paslauga yra kompensuotina valstybės biudžeto lėšomis, nes teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, o Registro tvarkytojas, šį faktą patikrina).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1001 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo žurnalistams išlaidų kompensavimo“ nutarta, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų kompensuojamos valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo žurnalistams išlaidos. Tuo teisiniu pagrindu Registrų centras jo tvarkomų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis žurnalistams teikė neatlygintinai.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėja anstoliams, notarams ir žiniasklaidos atstovams tam tikras paslaugas privalėjo teikti neatlygintinai, tačiau iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija nurodė sąlygas, būtinas tam, kad registro tvarkytojo sąnaudos, patirtos teikiant paslaugas, būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų – paslaugos turi būti teikiamos susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už kuriuos iš kitų subjektų imamas atlyginimas. Aprašo 33 punktas nustato, kad tvarkytojo sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo, arba registro tvarkytojo, registruojančio registro objektą, sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino registro objekto registravimo, įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Matyti, kad patirtų sąnaudų neatlygintinai teikiant paslaugas kompensavimo tvarką nustato tik Įstatymas ir Aprašas. Nors kiti teisės aktai numato, kokias paslaugas pareiškėja turi teikti neatlygintinai, tačiau Tarnyba priimdama Išvadą, privalėjo vadovautis Išvados priėmimo laikotarpiu galiojusiu Įstatymu ir Aprašu. Atsižvelgus į tai, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitiko iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusios Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcijos sąlygų. Be to, Tarnyba privalo vadovautis imperatyviomis Įstatyme ir Aprašo nuostatomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.
Pareiškėja skunde nurodė, kad sąnaudos, kurias Registrų centras patyrė dėl neatlygintino duomenų teikimo fiziniams asmenims į kompensuojamąsias sąnaudas įtrauktos, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 3 punkto 1 dalyje nuostatomis, kurios apibrėžia, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nenumato pareiškėjos patirtų registro objekto registravimo sąnaudų kompensavimo, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims. Taip pat iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies redakcija nenumatė, kad galimas duomenų teikimo sąnaudų kompensavimas, kai šios paslaugos teikiamos fiziniams asmenims.
Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl vėliau įsigaliojusios Įstatymo redakcijos taikymo, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., o ginčijama Išvada priimta 2021 m. balandžio 30 d. Tarnyba teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos Išvados priėmimo metu, Išvada savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos kreipimosi dalį dėl kompensavimo už 2020 metais neatlygintinai suteiktas paslaugas bei priimti naują sprendimą dėl valstybės įmonės Registrų centro prašomų kompensuoti sąnaudų dydžio pagrįstumo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos valstybės įmonės Registrų centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė
