Dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. eI3-1278-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03607-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienė, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Šimkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aurimui Baniui,

atsakovų atstovui advokatui Sauliui Avižai,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja VšĮ „Teniso slėnis“ (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalyje, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos VšĮ „Teniso slėnis“ projekto įgyvendinimui; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 372 078,03 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėja nurodo, kad pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1318 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – Paraiška). Skundžiamu įsakymu finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“ (iš viso Paraiška surinko 63,5 balo).

Skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” Nr. V-1866 (toliau – ir Kvietimas). Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – Aprašas) 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

Pareiškėjos įsitikinimu pakartotinis Paraiškos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant sporto projektų vertinimo tvarką. Ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privaloma Kvietimo 3 priede patvirtintos Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – Forma) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

Paraiškai pagal ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ elementą „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“ ekspertas (ekspertai) skyrė 0 balų iš 5 galimų. Skirdamas 0 balų ekspertas turėjo pagrįsti ir motyvuoti, jog Paraiškoje pateiktas rizikų vertinimas yra abstraktus; Paraiškoje pateiktas rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms ir nenumatyti už rizikos valdymą atsakingi asmenys. Tačiau prie šio vertinimo elemento stiprybių ekspertas (ekspertai) apskritai nieko nenurodė, nors, pagal aukščiau aptartą sporto projektų vertinimo tvarką, ekspertai privalo išskirti tiek stiprybes, tiek tobulintinas sritis.

Ekspertai niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia, jog Paraiškoje pateiktas rizikų vertinimas yra abstraktus ar kad pateiktas rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms. Šiuo atveju tik nurodoma, kad „Pateikiamos 2 rizikos, kurių valdymo planas abstraktus ir nepakankamas įvardintų rizikų suvaldymui”, tačiau toks teiginys yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir, eksperto žodžiais tariant, abstraktus, todėl neaišku, kokiu faktiniu pagrindu padarytas toks vertinimas. Pateikta pastaba, jog „Nenumatoma rizika, susijusi su pandemine situacija, ir šios rizikos valdymo priemonės“ apskritai yra nelogiška, nei Formoje pateiktos vertinimo gairės, nei Aprašas, nei Taisyklės, nei kiti taikytini teisės aktai nenumato, kad sporto projektuose, kuriems prašoma finansavimo, ir jų finansavimo paraiškose turi būti įvardinta pandemija, kaip rizika, bei šios rizikos valdymo priemonės. Todėl nėra aišku, kodėl šiuo atveju skirta 0 balų iš 2 galimų.

Mano, kad analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus. Paraiškoje aiškiai įvardintos Projekto galimo srizikos turėsiančios pasekmių Projekto įgyvendinimui. Be to, Projekto rizikų vertinimas yra išsamus, numatytas aiškus jų valdymo planas ir tinkamai parinktos priemonės, numatyti atsakingi asmenys.

Nurodo, kad skundžiamas įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo Projekto įgyvendinimui neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes skundžiamame įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos.

Pagal trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ pirmojo elemento „sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais “ Paraiškai skyrė 3,5 balo iš 10 galimų. Toks vertinimas nemotyvuotas ir prieštaringas. Šiuo atveju ekspertas nurodo, kad neva „sąmatoje projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, sporto projekto biudžetas suplanuotas nenuosekliai, didelė dalis projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su projekto veiklomis ir uždaviniais“, tačiau nenurodo, kokios Projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, nepagrindžia, kokių konkrečiai sąmatai keliamų reikalavimų nebuvo laikytasi planuojant Projekto įgyvendinimo išlaidas, dėl ko ekspertas sprendė, jog didelė dalis projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais, taip pat nepagrindė, kokios konkrečiai išlaidos tariamai neturi tiesioginiai ryšio su Projekto veiklomis ir uždaviniais.

Pareiškėjos įsitikinimu, Paraišką pakartotinai vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. LAGK savo sprendimu yra pripažinusi, jog pirminį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi ir neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Atitinkamai, LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl to pareiškėja turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė tiesioginius nuostolius ir žalą negautų pajamų forma. Pareiškėja patyrė su Paraiškos rengimus susijusias išlaidas (UAB „Konsultacijos verslui“ už paraiškos parengimą sumokėjo 1089 Eur), taip pat pareiškėja patyrė teisines išlaidas, kai ginčijo pirminio Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (665,50 Eur). Pareiškėja nurodo, jog patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 370 323,53 Eur. Pabrėžia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos negautų pajamų forma – jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėja žalos nebūtų patyrusi.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 m. sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Įstatymas), Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – Aprašas), Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.V-1866 patvirtintu Kvietimu.

Pažymi, kad Ministerija neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjos projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjos projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog šioje pirminėje pareiškėjos Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Fondo neteisėti veiksmai. Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko net dviejų bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. trečiojo bendrojo sporto projektų kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“; ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi pateiktas išvadas, priėmė skundžiamą įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjos projektui. Mano, kad pareiškėjos Paraiška buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirminės Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektu, todėl mano, kad pareiškėjos argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

Pažymi, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus.

Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo, vertintojas už 4.3. elementą skyrė 0 balų ir motyvuotai, atsižvelgdamas į šį kriterijų, pateikė poziciją dėl tobulintinų sričių. Atsakovė nesutinka, jog kad Paraiška turėjo būti įvertinta maksimaliais 2 balais. Atsakovės vertinimu, vertintojo sprendimas Paraiškai skirti 0 balų yra pagrįstas, kadangi vertintojas turėjo net tris esmines pastabas dėl Projekto rizikų valdymo. Tai, kad pareiškėja įvardijo galimas projekto rizikas, dar nereiškia, kad šios rizikos ir jų valdymas yra pakankamos ir pagrįstos Projekto kontekste ir Projektas automatiškai tampa finansuotinas. Esminių rizikų neįvardijimas tik rodo, kad pateikta Paraiška yra nekokybiška.

Atsiliepime pažymima, kad ne atsakingos institucijos, vertindamos Paraišką turi įvardyti Projekto esmines rizikas ir jas Paraiškoje nurodyti, o Pareiškėjas. Vien tai, kad vertintojas, vertindamas Paraišką įvardijo, kad nebuvo atsižvelgta į pasaulinę pandemiją COVID-19, jau įrodo aplinkybę, kad ne tik kad Pareiškėjo Paraiška yra nekokybiška. Nesutinka su Pareiškėjo argumentu neva tai iškelta pastaba dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 yra nelogiška. Vertintojas nurodė itin svarbią, netgi kritinę pastabą, t. y. - „<...> neįvardintos esminės projekto rizikos, kurios gali sutrukdyti projekto įgyvendinimui - tokios kaip rizika, kad statybos ir įrengimo darbai nebus baigti laiku <...>. Ministerijos vertinimu teniso kortų statybą ir įrengimo darbų galimas vėlavimas turi esminės reikšmės, kadangi statybos darbams užsitęsus ar netgi neįvykus, Projektas negalėtų būti įgyvendintas. Kvietime yra aiškiai numatyta, kad Projektuose numatyta veikla privalo prasidėti ne vėliau kaip gruodžio 1 d. Kadangi dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 yra didelė rizika, jog statybos darbai gali užsitęsti, šios rizikos įsivertinimas yra logiškas ir pagrįstas.

Atsakovas nesutinka, kad skundžiama Įsakymo dalis nepagrįsta teisės normomis. Mano, kad skundžiamas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų ar paaiškinimų, kaip konkrečiai buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų vertinimo gairių.

Atsiliepime pažymima, jog tai, kad Pareiškėja nesutinka su vertinimo lape išdėstytais motyvais, nereiškia, kad šie motyvai buvo nepagrįsti. Be to, pareiškėjos teiginiai dėl vertintojų tariamo nenurodymo, kokios išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, neatitinka tikrovės, nes galutinio vertinimo dalyje „biudžeto peržiūra“ vertintojai peržiūri bei pakomentuoja biudžeto sąmatą, todėl šioje dalyje yra pateiktos vertintojų pastabos net konkrečioms sąmatų eilutėms. Atitinkamai Ministerija sprendžia, kad atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atliko savo darbą ir pateikė pagrįstus ir motyvuotus komentarus. Pareiškėjos argumentai kad vertintojo trečiojo bendrojo kriterijaus 3.1. elementas yra prieštaringas, yra deklaratyvūs ir prieštarauja ABTĮ 24 str. 2 d. 7 punkte nurodytiems reikalavimams.

Pažymi, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Atitinkamai 1089 EUR patirtos žalos sumą už Paraiškos parengimą, pareiškėja turėtų reikalauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš nekokybiškai paslaugą suteikusio ūkio subjekto. Pareiškėjos nurodomos 665,50 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir traukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjos nurodomos negautos pajamos – 370 323,53 Eur finansavimo suma yra nepagrįstos. Pažymi, kad finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką, kurios atžvilgiu buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjos reikalavimas dėl 370 323,53 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas bei neįrodytas būtent tokios žalos dydis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepimo argumentais palaikė atsakovės poziciją. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos Paraišką vertino dvi Fondo darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką darbuotojos skyrė 65 ir 62 balų (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 63,5 balai (konsoliduotas vertinimas). Paraiška neatitiko trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“, iš kurio buvo surinkti 6 balai (minimalus minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų) ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“, iš kurio buvo surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

Pažymi, kad pareiškėjos teiginiai, dėl vertintojų tariamo nenurodymo kokios išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, neatitinka tikrovės, nes galutinio vertinimo dalyje „biudžeto peržiūra“, kurioje vertintojai ir peržiūri bei pakomentuoja biudžeto sąmatą, yra pateikiamos vertintojų pastabos konkrečioms sąmatų eilutėms: Lentelės „1. Projekto tiesioginės veiklos išlaidos, išskyrus išlaidas, įvardintas 2 ir 3 išlaidų kategorijose“ dalyse Eil. Nr.: 2; 3; 4; 7; 8; 9; 12; 13; 14; 16; 17; 18; Lentelės „2. Ilgalaikio turto (sporto inventoriaus ir įrangos, kito projektui skirto materialiojo turto, kurio vieneto vertė yra didesnė arba lygi 500 Eur) įsigijimo išlaidos. Šioje išlaidų kategorijoje planuojamoms išlaidoms pateikite kainų pagrindimo dokumentus, pvz., komercinius pasiūlymus, technines specifikacijas, internetinių parduotuvių kainų pasiūlymus ir kt.“ dalyse Eil. Nr. 1; 2;3; Lentelės „3. Projekto viešinimo išlaidos prekėms ir paslaugoms (ne daugiau kaip 3 procentai nuo projekto įgyvendinimui prašomų (ir skirtų) Sporto rėmimo fondo lėšų)“ dalyse Eil. Nr. 1; 2; 3. Lentelės „4. Projekto administravimo (netiesioginės) išlaidos (ne daugiau 15 procentų projekto įgyvendinimui prašomų (ir skirtų) Sporto rėmimo fondo lėšų): pvz., projekto vadovo, finansininko atlyginimai ir su jais susiję mokesčiai, biuro nuomos, komunalinių paslaugų, ryšių paslaugų, kanceliarinių prekių, komandiruočių ir kitos projekto tikslams pasiekti reikalingos administravimo išlaidos.“ dalyse Eil. Nr. 1; 2; 3. Atsižvelgiant į tai, jog vertintojai pakomentavo atskirai kiekvieną sąmatos eilutę, kuriai turėjo pastabų, patvirtina faktą, jog aptariama kriterijaus dalis buvo įvertinta tinkamai ir motyvuotai.

Pareiškėja teigia, jog ekspertai niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia, jog Paraiškoje pateiktas rizikų vertinimas yra abstraktus ar kad pateiktas rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms. Fondas nesutinka su šiuo teiginiu, nurodydamas, kad abstraktumą vertintojai pagrindžia, t.y. nurodo jog neįvardintos esminės rizikos ir konkrečiai net nurodo dvi galimas esmines rizikas: teniso kortų statybos darbų pabaiga rugsėjo mėn., bei COVID-19 rizikos.

Teisme gauti trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepasinaudojo teise pasitelkti ekspertus ir paraišką vertino atsakinga institucija (Fondas), kuri paskyrė trečiojo suinteresuoto asmens sporto programų skyriaus projektų koordinatores R. J. ir I. Ž.. Su rašytiniais paaiškinimais trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė darbuotojų pareigybių aprašymus.

Teisme taip pat gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose pareiškėja nurodo, jog jai turi būti atlyginamos visos LAGK procese patirtos išlaidos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-1685 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas projektui pagal pareiškėjos paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1318, teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.

Pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-1318.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 21R- 553 (AG-474/06-2021) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), 52 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. V-1522 „Dėl viešosios įstaigos „Teniso slėnis“ sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-1318 pakartotinio vertinimo atlikimo“ pagrindu atlikus paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 63,5 balus.

Pareiškėja nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė (2 dalis). Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose <…> nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas (5 dalis). To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Paraiškų turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal Aprašo ir Taisyklėse nustatytas sąlygas (Aprašo 38 p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123, detalizuoja Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas). Paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsdami informuoja Atsakingą instituciją. Tokiu atveju paraiška, dėl kurios vertintojas deklaruoja galimą interesų konfliktą, pakeičiama kita atsitiktine paraiška (Taisyklių 58 punktas). Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 eurų (60.1 p.); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 eurų. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. (Taisyklių 60.2 punktas).

Pareiškėjos teikta Paraiška surinko 63,5 balus iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi VšĮ Švietimo mainų paramos fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, ES teisės aktais, reglamentuojančiais ES ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties.

2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtintos 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede vertinimo gairės.

Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: pagal kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ skirti 15 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ surinkti 6 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); „Sporto projekto valdymas“ surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

Aprašo 41 punkto ir Taisyklių 54 punkte nurodyta - jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Galutiniame (konsoliduotame) vertinime pareiškėjos Paraiška neatitiko trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“, iš kurio buvo surikti 6 balai (minimalus balo kriterijus – 10 balų) ir ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“, iš kurio buvo surinkti 7,5 balai (minimalaus balo kriterijus – 10 balų).

Pareiškėja skunde nurodo, kad pagal ketvirtojo bendrojo sporto projekto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ dalį „Nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“ pareiškėja nepagrįstai skirti 0 balų iš 2 galimų.

Gairėse nurodyta, jog 0 balų skiriama, jeigu „projekto rizikų vertinimas abstraktus, rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms apžvelgtoms rizikoms, nenumatyti už rizikos valdymą atsakingi asmenys“.

Vertintojai prie 4.3. vertinimo kriterijaus nurodė, jog „4.3 Projekto rizikų planas yra nepakankamas: neįvardintos esminės projekto rizikos, kurios gali sutrukdyti projekto įgyvendinimui - tokios kaip rizika, kad statybos ir įrengimo darbai nebus baigti laiku (numatoma darbų pabaiga 2021 m. rugsėjo mėn., numatoma projekto pradžia 2021-10-01). Nenumatoma rizika, susijusi su dalyvių pritraukimu bei išlaikymu veiklose ir šios rizikos valdymo priemonės. Nenumatoma rizika, susijusi su pandemine situacija, ir šios rizikos valdymo priemonės. Pateikiamos 2 rizikos, kurių valdymo planas abstraktus ir nepakankamas įvardintų rizikų suvaldymui.“

Paraiškos 5.6.1 ir 5.6.2 papunkčiuose pareiškėja nurodė dvi rizikas, t.y. finansinę riziką, kuri gali pasireikšti papildomų išlaidų poreikiu dėl išorinių veiksnių – ekonominės krizės, tiekėjo pajėgumų vykdyti įsipareigojimus sumažėjimo ir profesionalių trenerių trūkumą – Plungės rajone nėra daug specialistų, kurie turėtų aukštą kvalifikaciją ir tinkamą kompetenciją vesti teniso treniruotes.

Pareiškėja skunde teigia, jog vertintojai niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia, jog pareiškėjos pateiktas rizikos vertinimas yra abstraktus, o pateiktas rizikų valdymo planas nenumato konkrečių priemonių arba numato priemones ne visoms rizikoms.

Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka, nes kaip matyti iš pateikto galutinio vertinimo lapo, jame nurodyta, jog vertinimą, kad pateiktas Projekto rizikų planas yra nepakankamas lėmė tai, jog nebuvo įvardintos esminės projekto rizikos, t.y. rizikos, kurios iš esmės gali sutrukdyti įgyvendinti Projektą. Vertintojai nurodė, jog viena iš tokių rizikų yra statybos darbų pabaiga rugsėjo mėnesį, kai numatoma projekto pradžia 2021-10-01. Kvietimo sąlygose nurodyta, jog projekto veikos turi prasidėti ne vėliau kaip gruodžio 1 d., todėl statybos darbams užsitęsus Projektas iš viso negalėtų būti įgyvendintas. Statybos darbų vėlavimas pagrįstai nurodytas kaip esminė rizika, nes kaip matyti iš Paraiškos aprašymo (1.2 punktas) jos pateikimo metu statybos darbai dar nebuvo prasidėję (baigiamas rengti techninis projektas), o teniso centro statybos darbus planuojama pradėti 2021 m. pavasarį. Taip pat kaip rizika Projektui vertintojų buvo įvardyta su pandemine situacija susijusi rizika ir jos valdymo priemonės. Teismas pažymi, jog paraiška buvo pateikta 2021 m. sausio 5 d. dar galiojant dėl COVID-19 ligos valstybės paskelbtai ekstremaliai situacijai, kurios metu buvo ribojamos kontaktinės veiklos, todėl vertintojai pagrįstai kaip riziką susijusią su Projekto tinkamu įgyvendinimu išskyrė riziką, susijusią su pandemine situacija. Pažymėtina tai, kad planuojamos sporto veiklos vyktų visus metus, ne tik lauko bet ir dengtose aikštelėse, o sporto veiklose (be vaikų ir jaunimo) dalyvautų ir senjorai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skirdami 0 balų vertintojai nenurodė projekto rizikų valdymo plano stipriųjų pusių, ir pateikė motyvuotą poziciją dėl tobulintinų sričių, turėjo keletą esminių pastabų dėl Projekto rizikų valdymo, todėl vertintojų sprendimas skirti 0 balų yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas.

Pareiškėja taip pat nesutinka su trečiojo bendrojo sporto projekto vertinimo kriterijaus „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ dalimi „Sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais“ vertinimu, kuri buvo įvertinta 3,5 balo iš 10 galimų.

Vertintojai šioje Paraiškos vertinime nurodė, jog „3.1. Nedidelė dalis projekto išlaidų turi tiesioginio ryšio su veikomis. Išlaidos suplanuotos tinkamose išlaidų kategorijose, paraiškoje neviršijamas maksimalus viešinimo ir administravimo išlaidų procentas.“ Kaip tobulintinas sritis nurodė „3.1 Sąmatoje projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, sporto projekto biudžetas suplanuotas nenuosekliai, didelė dalis projekto išlaidų neturi tiesioginio ryšio su projekto veikomis ir uždaviniais“.

Pareiškėja skunde nurodo, jog vertinimas nemotyvuotas ir prieštaringas, nėra nurodoma kokios Projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos nesilaikant sąmatai keliamų reikalavimų, nepagrindžia, kokių reikalavimų nebuvo laikytasi planuojant Projekto įgyvendinimo išlaidas.

Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka, nes kaip matyti už pateikto galutinio vertinimo, vertintojai dalyje „biudžeto peržiūra“ pateikė pastabas konkrečioms sąmatų eilutėms. Lentelės „1. Projekto tiesioginės veiklos išlaidos, išskyrus išlaidas, įvardintas 2 ir 3 išlaidų kategorijose“ eilutėse prie pateiktos informacijos apie išlaidas yra pateiktos konkrečios vertintojų pastabos: „Nepagrįstos išlaidos, neatitinkančios ekonomiškumo principo. Pagalbinis personalas (funkcijos bei kompetencijos) taip pat neaprašytas paraiškos 5 dalyje (Eil. Nr. 2; 7; 12); „Išlaidų eilutė nedetalizuota. Kiekviena prekė turi būti pateikiama atskiroje sąmatos eilutėje, aiškiai įvardijant išlaidų paskirtį, kitu atveju paraiškos nesudaro galimybės patikrinti išlaidų atitikimo ekonomiškumo principui“ (Eil. Nr. 16; 17; 18). Lentelėje „2. Ilgalaikio turto (sporto inventoriaus ir įrangos, kito projektui skirto materialiojo turto, kurio vieneto vertė yra didesnė arba lygi 500 Eur) įsigijimo išlaidos“ vertintojai nurodė, jog išlaidos (ar jų dalis) nepagrįstos veiklomis, neatitinka Aprašo reikalavimų arba ekonomiškumo principo (detaliau apie kiekvieną aptariama 3 bendrojo kriterijaus tobulintinų sričių skiltyje) (Eil. Nr. 1; 2;3). Lentelėje „3. Projekto viešinimo išlaidos prekėms ir paslaugoms“ vertintojai nurodė, jog „el. puslapio sukūrimo poreikis nepagrįstais veiklomis, prekinis ženklas, reprezentacinės priemonės nepagrįstos veiklomis. Viešinimas TV, radijuje nenumatomas projekto viešinimo plane“ (Eil. Nr. 1; 2; 3). Lentelėje „4. Projekto administravimo (netiesioginės) išlaidos.“ Vertintojai nurodė, jog pagal Taisyklių 6.2.1 punktą, Darbo užmokestis projekte apskaičiuojamas valandomis (valandinis darbo apmokėjimo būdas) arba mėnesiais. Kiekvieno žmogaus darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas atskiroje išlaidų eilutėje, kai atliekamos skirtingos pareigos arba jo darbo užmokestis skiriasi nuo kitų ir perskaičiavo tam tikrų pareigybių darbo užmokestį (Eil. Nr. 1; 2; 3). Vertinimo 3 dalyje (3.2 punkte) be kita ko nurodyta, jog “klaidingai nurodoma, kad 1.5, 1.10, 1.15 išlaidų eilutės pagal išlaidų pobūdį yra kompensuojamosios išlaidos (turi būti nurodomos paslaugos). Paraiškos 1.16, 1.17, 1.18 eilutėse numatomos išlaidos yra nepakankamai gerai suplanuotos, nedetalizuotos. Pareiškėjas didelį kiekį sportinio inventoriaus pateikia neišskaidydamas į atskiras eilutes. Dėl to nesudaroma galimybė įvertinti inventoriaus atitikimo vidutinėms rinkos kainoms, perskaičiuoti skiriamo inventoriaus kiekius ir atitinkamai tam skiriamas lėšas“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertintojai pakomentavo atskiras sąmatos eilutes, pateikdami pastabas dėl netinkamo išlaidų nurodymo (prekė turi būti pateikiama atskiroje sąmatos eilutėje, aiškiai įvardijant išlaidų paskirtį), suplanuotų išlaidų nepagrindimo veiklomis, todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog vertinimas šioje dalyje nemotyvuotas.

Pareiškėja, nors ir nurodė, kad jai abejones sukėlė eksperčių, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais svariais įrodymais nepagrindė. Fondas į bylą pateikė Paraišką vertinusių darbuotojų pareigybių aprašymus ir turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs. Darbuotojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis ir tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos nekilo. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nebuvo nurodyta ir į bylą nėra pateikta įrodymų, turinčių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, todėl teismas neturi pagrindo šių pareiškėjos abejonių, išsakytų teismo posėdžio metu, vertinti kaip pagrįstų.

Pareiškėja Įsakymo dalies neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad Paraiškos vertinimo rezultatai (skiriami balai) nėra aiškiai atskleisti (ar visai nepakomentuoti).

Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, beveik ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

Iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Kita vertus, pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl laikytina, kad jos nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėja, nesutikdama su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz., kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU0LTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-154-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-154-823/2020">e3K-3-154-823/2020</a>).

Nenustatyta, kad pareiškėja dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius 1089 Eur už pareiškėjai parengtą Paraišką ir jos priedus, ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 370 323,53 Eur. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad Ministerijos veiksmuose neteisėtumo nėra nustatyta.

Dėl negautų pajamų pažymėtina, jog pagrįstai atmestos paraiškos atveju nėra teisino pagrindo projektui neskirstas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjos negautomis pajamomis, kurias ji būtų gavusi. Sąlyga finansavimo gavimui buvo paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Taisyklių atitinkamų nuostatų, vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas dar taip pat negarantavo, jog netgi pilnai atranką praėjusiai paraiškai (pareiškėjos paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas. Be to projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjos negautomis pajamomis, nes įgyvendindama projektą ir atitinkamai patirdama su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėja niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavusi. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Dėl to atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodomų projektui finansuoti sumų negavimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjos prašomos atlyginti 1089 Eur paraiškos rengimo išlaidos yra patirtos pareiškėjos, nusprendusios dalyvauti kvietime teikti paraiškas, laisva valia ir, paraiškai nesurinkus reikiamo balų skaičiaus turinio vertinimo etape, nėra pagrindo konstatuoti, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais. Kiekvienas asmuo nusprendęs dalyvauti konkurse savo rizika sprendžia dėl investavimo į paraiškos rengimą išlaidų prisiėmimo. Kvietimą teikti paraiškas pateikusi institucija nenumatė (viešai neįsipareigojo), jog, paraiškai nepraėjus paraiškų turinio vertinimo, su paraiškos rengimu susijusios išlaidos bus kompensuojamos. Nenustačius neteisėtų veiksmų dėl paraiškų konkurso organizavimo, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovo civilinės atsakomybės.

Dėl to nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir projekto rengimo išlaidų) negali būti tenkinamas, todėl reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti turtinę žalą iš Ministerijos, kuri buvo patirta pirmą kartą ginčą nagrinėjant LAGK (665,50 Eur).

Pareiškėja teismui pateikė įrodymus (2021 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomas paslaugos aprašymas – skundo LAGK rengimas, 2021 m. spalio 21 d. sąskaitos išrašo kopiją), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodytos sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui – advokatų profesinei bendrijai B., S., B., 2021 m. birželio 8 d. atstovavimo sutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUyNy05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4527-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4527-968/2020">eA-4527-968/2020</a>).

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, priimdama 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas priedo 108 eilutėje nurodytam pareiškėjos projektui „Fizinio aktyvumo veiklų visuomenei organizavimas Telšių apskrityje“ ir kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos panaikintas 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovė nesutinka su tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus ir savo poziciją argumentuoja tuo, kad pareiškėjos nurodomos patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant LAGK skundą nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vertintini būtent atsakovės veiksmai priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo dalį, kuri buvo panaikinta LAGK 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, bei aptariamoje LAGK byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad atsakovė, LAGK panaikinus 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, vėliau priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai, priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, buvo teisėti ir pagrįsti ar kad pareiškėja neturi teisės į žalos (t. y. atstovavimo išlaidų LAGK byloje) atlyginimą, kuris buvo patirtas nagrinėjant bylą LAGK būtent dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsiteisėjusiame LAGK sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamuoju atveju byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėja, patyrusi išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (minėta, toliau – ir Rekomendacijos).

LVAT yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjos skundas LAGK buvo surašytas ir pateiktas 2021 m. II ketvirtį, todėl pagrindu imami 2020 m. IV ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1 524,2 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pareiškimo LAGK surašymą yra 457,25 Eur (1 524,2 * 0,3). Pateiktas procesinis dokumentas – skundas LAGK – atitinka anksčiau minėto ir Rekomendacijose apibrėžto procesinio dokumento sąvoką - pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, jis atitinka šio dokumento esmę.

Apibendrinus, dėl aukščiau pateiktų argumentų skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai 457,25 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 605 Eur išlaidų teisinių paslaugų išlaidų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme bei 22,50 Eur žyminio mokesčio. Į bylą pateiktos pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2021 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas nedidele apimtimi, t. y. reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos, kuri buvo patirta pirmą kartą ginčą nagrinėjant LAGK. Atsižvelgdamas į teismas pareiškėjos prašymą tenkina iš dalies, priteisdamas jai iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjos VšĮ „Teniso slėnis“ 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į skundą parengimą (1 452 Eur) ir už atstovavimą teismo posėdyje (363 Eur). Teismui pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 21-0929, 2022 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 22-0230, jų apmokėjimą patvirtinančius 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

Teisėjų kolegija, taikydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad atsakovo atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kitų jai pavaldžių ar ministerijos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus tam, kad būtų sumažintos atstovavimo išlaidos ir kitai bylos šaliai tenkančių pareigų, jei sprendimas priimamas ne jos naudai, atlyginti atstovavimo išlaidas apimtis. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos VšĮ „Teniso slėnis“ skundą.

Priteisti pareiškėjai VšĮ „Teniso slėnis“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 457,25 (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 25 ct) turtinę žalą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai VšĮ „Teniso slėnis“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė

Iveta Pelienė

Violeta Petkevičienė