Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-1324-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03711-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. G.,

atsakovės atstovei M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino prašo: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą „Dėl atsisakymo skirti teisėjų valstybinę pensiją“ Nr. 4R-1218-(4.34) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos direktorė N. K., gavusi pensijų skyrimo komisijos išvadą Nr.l5FB-22-(4.46), 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr.9FB-22-(4.46) atmetė pareiškėjo 2021m. vasario 26 d. prašymą ir atsisakė skirti pareiškėjui pensiją dėl to, kad trūksta trijų dienų teisėjo stažo.

Nurodo, kad Klaipėdos rajono teismo teisėju dirbo daugiau nei pilną kadenciją - nuo išrinkimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje 1990 m. liepos 13 d. iki 1995 m. rugsėjo 22., tačiau komisija, vadovaudamasi dviem Teisingumo misterijos dokumentais, nustatė, jog iki penkių metų teisėjo stažo pareiškėjui trūksta trijų dienų.

Mano, kad nustatytos išvados dėl teisėjo stažo trukmės iš esmės yra neteisingo, pareiškėjo turimas teisėjo darbo stažas yra didesnis nei penki metai. Teigia, kad darbo teisėju pradžia – 1990 m. liepos 26 d., pabaiga 1995 m. rugpjūčio 4 d.

Nurodo, kad baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, beveik dešimt metų dirbo prokuratūroje. Buvęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Teisingumo ministras prof. P. K., pažinojęs pareiškėją kaip savo studentą, rekomendavo jį dirbti teisėju Klaipėdos rajono teisme. Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.I-370 pareiškėjas nurodo buvo išrinktas teisėju, teisme pradėjo dirbti ne 1990 m. rugpjūčio mėn. 1 d., kaip tyrimo medžiagoje pagal Sodros duomenis nurodo atsakovė, o keliomis dienomis anksčiau, t. y. 1990 m. liepos 26 d. paprašius pačiam ministrui, kuris savo prašymą motyvavo tuo, kad norėtų pareiškėją skirti pareiškėją šio teismo pirmininku. Teigia, kad teisme tuo metu buvo tik du teisėjų etatai, kita teisėja buvo M. J.-U., kuri prieš tai dirbo etatine rajono partijos komiteto darbuotoja, todėl jos teismo vadove skirti nenorėjo.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal jo užrašų bloknoto duomenis, jis būtent tą dieną teisme gavo kabineto raktus, susipažino su jam priskirta sekretore J. S. ir Teisingumo ministerijos nurodymu prisistatė būtent Klaipėdos rajono tarybos pirmininkui R. S. jo kabinete savivaldybėje - būtent tą dieną dėl to, kad pirmininkas rugpjūčio mėnesį turėjo atostogauti. Be to, darbdavio atstovo nurodymu teigia prisistatęs ir prokuratūroje rajono vyriausiajam prokurorui V. J. Teigia, kad, išėjus iš darbo advokatauti teisėjui K. S., teismas buvo užverstas bylomis ir ši aplinkybė buvo būtina stabilizuoti aplinką bei tinkamais terminais išnagrinėti bylas.

Nurodo, kad profesorių paskyrus Lietuvos ambasadoriumi Beniliukso šalims, kitas ministro pavaduotojas pirmininke dėl didesnės darbo patirties paskyrė kitą teisėją. Pareiškėjas teigia pirmininku teisme pradėjęs dirbti tik 1994 m. perėmus šias pareigas iš teisėjo E. V.

Teigia visas šias aplinkybes gerai prisimenantis, be to, rado įrašus savo darbo kalendoriuose. Nurodo, kad 1995 m. baigiantis pareiškėjo kadencijai, jis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senate pranešė ministrui J. P., kad dėl per didelio darbo krūvio (1994 m. pareiškėjas buvo antras Lietuvos Respublikoje pagal išnagrinėtų teisme bylų skaičių) ir rankos alkūnės defekto (bursitas) turėjo gultis į ligoninę rankos alkūnės operacijai ir po nedarbingumo norėsiantis tapti advokatu. Teigia, kad liepos mėn. pareiškėjui buvo atlikta operacija, žaizdai pūliuojant jis oficialiai buvo nedarbingas dar du mėnesius t. y. nuo 1995 m. liepos 16 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. Pinigus visą laiką mokėjo tik teismo buhalterė M. L.

Nurodo, kad atsakovė pateikė pareiškėjui 1995 m. liepos 18 d. teismo perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo pareiškėjas, kaip teismo pirmininkas, dalyvaujant apygardos teisėjui J. S. bei teisėjui J. J. perdavė teismo dokumentus, bylas, raktus, inventorių, anspaudus ir archyvą. Pareiškėjo teigimu, jo bloknote užrašyta, kad būtent tą dieną jis buvo operuotas ligoninėje ir teismą perdavė tik 1995 m. rugpjūčio 4 d. apgijus rankos alkūnei. Nurodo, kad aktą trise teismo patalpose atgaline data pasirašė tik dėl to, kad nereikėtų dvylikos lapų akto perspausdinti mašinėle. Teigia, kad šią aplinkybę patvirtina ir J. S. tik 1995 m. liepos 27 d. išsiųstas prašymas Nr. 267 Teisingumo ministerijai atidėti terminą iki pareiškėjo nedarbingumo pabaigos.

Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos sekretorius įsakymu Nr. 39 IK įpareigojo jį, esantį ligoninėje, perduoti teismą po keturių dienų t. y. iki 1995 m. liepos 28 d. Nurodo, kad Teisingumo ministerijai nebuvo nežinoma, kad, būdamas nedarbingu, pareiškėjas negali perduoti teismo.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas 1995 m. dėl pareiškėjo įgaliojimų pasibaigimo nedarbingumo laikotarpiu įrodo, kad pareiškėjo mano darbo stažas pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėtų iš viso būti skaičiuojamas dar iki 1995 m. rugsėjo 22 d.

Mano, kad atsakovė, netikrindama šių aplinkybių, pažeidė adiatur et altero pars principą, kas sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą arba jį pakeisti, įpareigojant papildomai tirti minėtas aplinkybes ir tiksliai pagal tuo metu galiojusius įstatymus nustatyti pareiškėjo tikrą darbo trukmę.

Atsakovė Administracija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo 2021 m. kovo 8 d. gavusi pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d. prašymą skirti teisėjų valstybinę pensiją. Teigia, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 6P-88 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje Nr. 15FB-22-(4.46) „Dėl atsisakymo skirti teisėjų valstybinę pensiją V. G.“ (toliau – Išvada) pasiūlė Administracijos direktoriui įsakymu atsisakyti skirti pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją.

Administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 9FB-22-(4.46) „Dėl atsisakymo skirti teisėjų valstybinę pensiją V. G.“ (toliau - Įsakymas) nusprendė neskirti pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 3 straipsnio 4 punkte nustatyto reikalavimo - nėra įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. skundu kreipėsi į Administraciją dėl Įsakymo panaikinimo. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui pagrįstai atsisakyta skirti teisėjų valstybinę pensiją.

Vadovaujasi Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 3, 5, 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir pažymi, kad teisėjų valstybinė pensija skiriama, kai kreipimosi dėl teisėjo valstybinės pensijos skyrimo dieną asmuo atitinka visas Pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Nesant bent vienos sąlygos, asmeniui teisėjo valstybinė pensija nėra skiriama.

Teigia, jog, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir turimais faktiniais duomenimis, atsakovė nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. nėra įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo, todėl atsisakė pareiškėjui skirti teisėjo valstybinę pensiją.

Teigia, kad priimant skundžiamą Sprendimą, buvo vertinama Administracijos turima informacija: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1-370 „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo“, Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. birželio 29 d. dekretas Nr. 675 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) pateikti duomenys - Teisingumo ministro pavaduotojo 1990 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 56K, Teisingumo ministro 1995 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 391K, kuriame nurodoma paskutine pareiškėjo darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju diena laikyti 1995 m. liepos 28 d.

Teigia, kad tuo pačiu buvo vertinami ir kiti Teisingumo ministerijos pateikti duomenys: Teisingumo ministro 1994 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 558 „Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo dokumentacijos perdavimo“, kuriuo pareiškėjui buvo pavesta laikinai eiti Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas; 1995 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 338K „Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo dokumentacijos perdavimo“, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 1995 m. liepos 21 d. perduoti pagal aktą laikinai einančiam teismo pirmininko pareigas teisėjui teismo bylas, antspaudus ir kt. inventorių ir kuriame buvo nurodyta paskutine pareiškėjo darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju diena laikyti 1995 m. liepos 21 d.

Nurodo, kad, gavusi pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundą, Administracija papildomai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, Klaipėdos apylinkės teismą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba).

Teisingumo ministerija papildomai pateikė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 1995 m. liepos 21 d. raštą Nr. 267, kuriame „ryšium su buvusio Klaipėdos rajono apylinkės pirmininko V. G. sirgimu“ siūloma pakeisti Teisingumo ministro 1995 m. liepos 3 d. įsakymą ir priėmimo-perdavimo laiką pratęsti iki 1995 m. liepos 28 d. Kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes dėl darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju pradžios ir/ar pabaigos datų, Teisingumo ministerija nepateikė.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 1R-38617 pateikė pareiškėjo 1995 m. kortelės-pažymos kopiją, kurios skiltyje „Įrašai apie priėmimą į darbą ir perkėlimus“ nurodyta 1995 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 391K pagrindu pareiškėjo paskutine darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju diena laikyti 1995 m. liepos 28 d. Šioje pažymoje taip pat užfiksuota, kad 1995 m. liepos mėn. Pareiškėjui išmokėta kompensacija už nepanaudotas 19,6 dienų atostogas. Rugpjūčio mėnesio skiltyje nėra įrašų apie darbo dienų skaičių, priskaičiuotas išmokas, išmokėtinas sumas ir pan., tik dalyje prie įrašų apie nedarbingumą pažymėta, kad liepos mėn. 11 darbo dienų, rugpjūčio mėn. - 23 dienas, rugsėjo mėn. - 16 dienų pareiškėjui buvo suteiktas nedarbingumas, už kurį išmokos išmokėtos 1995 m. rugsėjo mėn.

Klaipėdos apylinkės teismas taip pat pateikė 1995 m. perdavimo-priėmimo akto (toliau – Aktas), pasirašyto perduodančio asmens - pareiškėjo ir priimančio asmens - J. J. bei priėmime dalyvavusio Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko J. S., kopiją. Pažymi, kad Akte nurodyta jo surašymo data - 1995 m. liepos 18 d. Akte nėra kitų įrašų, kurie rodytų vėlesnę jo surašymo ir/ar pasirašymo datą ir galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde dėstomus teiginius apie tai, kad Aktas pasirašytas 1995 m. rugsėjo 21 d.

Teigia, kad Fondo valdyba 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte (10.12E) 1-6684 „Dėl duomenų pateikimo“ Administracijai nurodė, kad pagal darbo knygelės įrašą, pareiškėjas nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. buvo išrinktas Klaipėdos rajono teismo teisėju ir atleistas iš šio teismo 1995 m. liepos 28 d. (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys pagal draudėjo Klaipėdos rajono teismo pateiktą 2-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą). Taip pat Fondo valdyba paaiškino, kad pagal draudėjo Klaipėdos rajono teismo 1995 m. byloje saugomą 8a-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpas už 1995 m. III ketv., pareiškėjui buvo išmokėta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 1995 m. liepos 16 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d.: už pirmas 3 dienas - 107,17 Lt (iš draudėjo (darbdavio) lėšų), 2 749,37 Lt (iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų).

Nurodo, kad, įvertinusi surinktą informaciją, Administracija padarė išvadą, jog nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde dėstomus teiginius, kad pareiškėjas dirbti Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju pradėjo anksčiau nei 1990 m. rugpjūčio 1 d. ir kad baigė vėliau nei 1995 m. liepos 28 d. Pareiškėjas nėra įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo, todėl neatitinka visų sąlygų, pagal kurias jam galėtų būti skirta teisėjų valstybinė pensija.

Teigia, jog Administracija įvertino ir aplinkybę, kad laikotarpyje nuo 1995 m. liepos 16 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui mokėta ligos pašalpa, kuri nedaro įtakos teisėjo darbo stažo apskaičiavimui, kadangi Administracijai pateiktuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota pirma pareiškėjo darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju diena - 1990 m. rugpjūčio 1 d., paskutinė darbo teisėju diena - 1995 m. liepos 28 d.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. sausio 1 d.) 7 straipsniu, 8 straipsnio 1-2 dalimis ir teigia, kad pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis prasidėjo jam einant teisėjo pareigas (1995 m. liepos 16 d.) ir įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, ligos pašalpa galėjo būti mokama ir pasibaigus darbo santykiams, o pats ligos pašalpos mokėjimo faktas savaime nereiškia, kad pareiškėjo darbas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo pareigose tęsėsi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, tiek skunde Administracijos direktoriui dėl Įsakymo panaikinimo, tiek skunde teismui savo reikalavimą grindžia asmeniniais prisiminimais, užrašais (nors jie nepateikiami), tačiau nepateikė jokių jų teisingumą bei pagrįstumą patvirtinančių objektyvių duomenų, dokumentų, paneigiančiu priimant Sprendimą padarytas išvadas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija Komisijos Išvados, kurios pagrindu priimtas Administracijos Įsakymas ir atsisakyta pareiškėjui skirti teisėjų valstybinę pensiją, todėl mano, kad pareiškėjas sutinka su Komisijos Išvada bei joje konstatuojamu faktu, kad pareiškėjas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos skyrimui reikalingos sąlygos - yra įgiję ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą.

Atsakovė pažymi, kad tais atvejais, kai skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtingose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjo darbo stažas yra sumuojamas, įskaitant metus, mėnesius, dienas: darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais (dienų skaičių dalijant iš 30), o likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas (Nuostatų 20 punktas). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisėjo darbo stažas nėra sumuojamas, Atsakovės vertinimu, ši Nuostatuose įtvirtinta taisyklė, kad į darbo stažą neįskaitomas pilną mėnesį nesu-darantis darbo stažo laikas, taip pat gali būti vertinama kaip reikšminga, sprendžiant dėl pareiškėjo teisėjo darbo stažo trukmės ir jos vertinimo teisėjų valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui kontekste (b. l. 47-52).

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal Nuostatuose įtvirtintą darbo stažo skaičiavimo tvarką pareiškėjui trūksta ne trijų dienų, o viso mėnesio.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsakovei 2021 m. vasario 26 d. prašymą skirti teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 54-55). Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje Nr. 15FB-22-(4.46) „Dėl atsisakymo skirti teisėjų valstybinę pensiją V. G.“ pasiūlė Administracijos direktoriui įsakymu atsisakyti skirti pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 76-77). Administracijos direktorius Įsakymu nusprendė neskirti pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos, kadangi pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto reikalavimo - nėra įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo (b. l. 78). Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į Administraciją, prašydamas panaikinti Įsakymą (b. l. 79). Skundžiamu Sprendimu Administracijos direktorius konstatavo, kad pareiškėjas nėra įgijęs 5 metų teisėjo darbo stažo, todėl neatitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyto reikalavimo, todėl sprendė, kad Įsakymu pareiškėjui pagrįstai atsisakyta skirti teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 98-101).

Ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėjas nereiškė reikalavimo panaikinti Įsakymą, tačiau tiek iš skundo turinio, tiek iš pareiškėjo pasisakymų teismo posėdyje aiškiai matyti, kad pareiškėjas nesutiko ir su jam teisines pasekmes sukeliančio Įsakymo turiniu, todėl teismas nagrinėjamuoju atveju vertins ir šio Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 5 dalis).

Pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnį teisėjų valstybinė pensija skiriama asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jeigu jie atitinka šias sąlygas: 1) kreipimosi dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje; 2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) nustojo dirbti teisėjais; 4) yra įgiję ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą.

Pagal Nuostatų 20 punktą teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos. Darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais – dienų skaičius dalijamas iš 30. Likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas.

Pareiškėjo teigimu, teisėjo pareigas Klaipėdos rajono apylinkės teisme pareiškėjas ėjo nuo jo išrinkimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje 1990 m. liepos 13 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1-370 „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo“ pareiškėjas išrinktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju (b. l. 62). Teisingumo ministerijos 1990 m. liepos 27 (skaičius taisytas) įsakymu Nr. 56 K pareiškėjas nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. įrašytas į Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjų sąrašą, mokant mėnesinį atlyginimą pagal patvirtintą etatų sąrašą (b. l. 63, 67). Teisingumo ministerijos 1994 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 50K iki Prezidento dekretu bus paskirtas teismo pirmininkas, pavesta pareiškėjui laikinai eiti Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas (b. l. 64).

Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. birželio 29 d. dekretu Nr. 675 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, kuris įsigaliojo 1995 m. liepos 13 d., pareiškėjas atleistas iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų (b. l. 74). Teisingumo ministro 1995 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 338K laikinai eiti Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas pavesta teisėjui J. J., pareiškėjas, kuris nuo 1994 m. kovo 1 d. laikinai ėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, įpareigotas iki 1995 m. liepos 21 d. perduoti pagal aktą laikinai einančiam Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjui J. J. visas teismines bylas, vykdomąsias bylas, raštvedybos dokumentus, asmens bylas, antspaudą, teismo inventorių ir nurodyta pareiškėjo paskutine darbo diena laikyti 1995 m. liepos 21 d. bei išmokėti pareiškėjui kompensaciją už 19,5 darbo dienas nepanaudotų atostogų (b. l. 65). Teisingumo ministro 1995 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 391K iš dalies pakeistas Teisingumo ministro 1995 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 338K – pareiškėjas įpareigotas iki 1995 m. liepos 28 d. perduoti pagal aktą laikinai einančiam Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjui J. J. visas teismines bylas, vykdomąsias bylas, raštvedybos dokumentus, asmens bylas, antspaudą, teismo inventorių, paskutine pareiškėjo darbo diena laikyti 1995 m. liepos 28 d. (b. l. 66, 69). Pareiškėjas J. J. 1995 m. liepos 18 d. 1995 m. perdavimo-priėmimo aktu perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismo dokumentus (b. l. 81- 92).

Byloje esančioje Klaipėdos apylinkės teismo pateiktos pareiškėjo 1995 m. kortelės-pažymos kopijos skiltyje „Įrašai apie priėmimą į darbą ir perkėlimus“ nurodyta 1995 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 391K pagrindu pareiškėjo paskutine darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju diena laikyti 1995 m. liepos 28 d. Šioje pažymoje taip pat užfiksuota, kad 1995 m. liepos mėn. Pareiškėjui išmokėta kompensacija už nepanaudotas 19,6 dienų atostogas. Rugpjūčio mėnesio skiltyje nėra įrašų apie darbo dienų skaičių, priskaičiuotas išmokas, išmokėtinas sumas ir pan., prie įrašų apie nedarbingumą pažymėta, kad liepos mėn. 11 darbo dienų, rugpjūčio mėn. - 23 dienas, rugsėjo mėn. - 16 dienų pareiškėjui buvo suteiktas nedarbingumas, už kurį išmokos išmokėtos 1995 m. rugsėjo mėn. (b. l. 93-94).

Kaip jau yra nustatyta, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1-370 „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų išrinkimo“ pareiškėjas išrinktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju. Pagal tuo metu galiojusio 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo Nr. XI-3684 41 straipsnio 1 dalį teisėjai ir teismo tarėjai yra Lietuvos TSR piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka išrinkti į Lietuvos TSR aukščiausiąjį teismą, rajonų (miestų) teismus. Pagal to paties įstatymo 42 straipsnio 2 dalį teisėjų ir teismo tarėjų nepriklausomumą užtikrina įstatymo nustatyta jų išrinkimo ir atleidimo tvarka, jų neliečiamumas, griežtai reglamentuota teisingumo vykdymo procedūra, teisėjų pasitarimo slaptumas priimant teismo sprendimus ir draudimas reikalauti atskleisti pasitarimo paslaptį, atsakomybė už teismo negerbimą ir kišimąsi į konkrečių bylų nagrinėjimą, reikiamų organizacinių ir techninių sąlygų teismų veiklai sudarymas, taip pat teisėjų materialinis ir socialinis aprūpinimas. Šio Įstatymo 50 straipsnyje buvo įtvirtinta teisėjų ir teismo tarėjų rinkimo tvarka bei įgaliojimų laikas: rajonų (miestų) teismų teisėjus, administracinio proceso teisėjus ir Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo teisėjus renka Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba (1 dalis); teismų teisėjai renkami dešimčiai metų, o teismų tarėjai - penkeriems metams (3 dalis).

Pagal pareiškėjo atleidimo metu galiojusios Teismų įstatymo redakcijos 56 straipsnio 7 dalį kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Kaip jau yra nustatyta, Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. birželio 29 d. dekretu Nr. 675 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“, kuris įsigaliojo 1995 m. liepos 13 d., pareiškėjas atleistas iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo pareigų.

Sistemiškai aiškinant šių įstatymų nuostatas matyti, kad teisėju asmuo buvo laikomas nuo jo išrinkimo į teisėjo pareigas iki atleidimo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjo įgaliojimai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo pareigose prasidėjo 1990 m. liepos 12 d., baigėsi - 1995 m. liepos 13 d. Jokie kiti žemesnės galios teisės aktai negali pakeisti įstatymais įtvirtintais teisėjų skyrimo ir atleidimo tvarkos.

Atsakovė, pareiškėjo darbo Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėju pradžią skaičiuodama nuo tada, kai Teisingumo ministerijos 1990 m. liepos 27 įsakymu Nr. 56 K pareiškėjas buvo įrašytas į Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjų etatų sąrašą (1990 m. rugpjūčio 1 d.), o pabaigą – nuo Teisingumo ministro 1995 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 338K nustatytos paskutinės pareiškėjo darbo dienos (1995 m. liepos 28 d.) netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas ir Įsakymas negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl yra pagrindas juos panaikinti ir įpareigoti Administraciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą „Dėl atsisakymo skirti teisėjų valstybinę pensiją“ Nr. 4R-1218-(4.34), Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 9FB-22-(4.46) ir įpareigoti Administraciją pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė

Iveta Pelienė

Violeta Petkevičienė