Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-1161-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00056-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 17 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei J. J.,

atsakovei J. G., jos įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Preikšui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Energika“ įgaliotai atstovei advokatei Ž. V.,

trečiajam asmeniui N. Č., jo įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Preikšui,

trečiajam asmeniui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei J. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Energika“, N. Č. ir V. V., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) 2025 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui N. Č. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš N. Č. ieškovės naudai 6010,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos eigoje į bylą įtraukti tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energika“ (toliau – ir rangovas) ir J. G. Teismo posėdžio metu apklausus liudytojus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė 2025 m. spalio 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo nusprendė pakeisti procese dalyvaujančių asmenų procesines padėtis, t. y. atsakove įtraukė J. G., trečiaisiais asmenimis: UAB „Energika“ ir N. Č.

Ieškovė 2025 m. spalio 1 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. G. ieškovės naudai 6010,93 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2025 m. spalio 7 d. rezoliucija ieškovės patikslintą ieškinį priėmė ir atsakovės pusėje į bylą įtraukė trečiąjį asmenį V. V.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovė užfiksavo įvykį, kad (duomenys neskelbtini), nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: elektros 10 kV įtampos kabelių linija Lz1321-Lz1323. Ieškovės paskaičiuota materialinė žala – 6010,93 Eur. Ieškovės darbuotojams nuvykus į pažeidimo vietą, pažeidimas užfiksuotas Pranešime apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą (toliau – ir Pranešimas). N. Č. pripažino pažeidęs elektros 10 kV įtampos įtampos kabelių liniją Lz1321-Lz1323 ir nurodė, jog su Pranešime surašyta informacija susipažino ir pripažino padaręs nusižengimą. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo buvo kreiptasi į rangovą UAB „Energika“, kuri atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 6010,93 Eur be PVM sumai. Ieškovė raštais kreipėsi į N. Č., kuriais prašė N. Č. apmokėti padarytą žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta. Ieškovė taip pat kreipėsi į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą (toliau – VERT), kuri 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino J. G. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 225 Eur baudą. Nurodo, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 25 straipsnio 1 dalyje, taip pat bet kuriuos kitus veiksmus, kuriais būtų gadinami elektros tinklai ir (ar) dėl kurių gali kilti pavojus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju atsakovė prieš atlikdama žemės kasimo darbus ūkio būdu elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo iškviesti ieškovės atstovą parodyti ieškovės tinklus, o taip pat imtis kitų būtinų priemonių siekiant apsaugoti elektros kabelį nuo pažeidimų, o to nepadariusi pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 ir 16 punktuose, SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) 14 punkte nustatytą tvarką. Pažeisdama minėtas nuostatas, atsakovė taip pat akivaizdžiai elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, taigi atsakovė padarė neteisėtus veiksmus. Atsakovei įvykdžius pareigą prieš žemės kasimo darbus suderinti darbus su inžinierinių tinklų savininku ir iškvieti ieškovės atstovą parodyti ieškovės tinklus, o taip pat imtis kitų būtinų priemonių siekiant apsaugoti elektros kabelį nuo pažeidimų, nebūtų pažeista ieškovei priklausanti elektros 10 kV įtampos kabelių linija Lz1321-Lz1323. Mano, kad aptarti atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovei. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą t. y. neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado žala, o atsiradusi žala tapo tų veiksmų rezultatu. Jeigu ne neteisėti atsakovės veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi 6010,93 Eur be PVM dydžio žalos, kas rodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Rangovo darbai kainavo 6010,93 Eur be PVM, už darbus rangovui buvo apmokėta, taigi ieškovė iš viso patyrė 6010,93 Eur turtinę žalą, kurią nagrinėjamu atveju atsakovė turi atlyginti. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė įrenginius, nesielgė apdairiai bei rūpestingai, ir tokiu būdu padarė ieškovei žalos, todėl yra nustatytos visos būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

Atsakovė J. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad motyvus pateiks teismo posėdžio metu.

Kai atsakovė J. G. byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, J. G. pateikė detalesnį atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame, be kita ko, pažymėjo, kad darbai, kurių metu 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo pažeistas ieškovo elektros kabelis, buvo atliekami jai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), su jos žinia. Jai perkant žemės sklypą ir namų valdą 2019 metais joks elektros kabelio apribojimas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Nurodė, kad ji nebuvo informuota nei apie jos sklype įrengtą, nei apie planuojamą įregistruoti elektros kabelio liniją. Jokie dokumentai apie privačiame žemės sklype esantį elektros kabelį jai nebuvo pateikti. I. G., iš kurios žemės sklypą įsigijo, jos neinformavo apie žemės sklype esantį ieškovės elektros kabelį, todėl ji turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad įvykio vietoje nėra daugiau apribojimų, negu buvo užfiksuota VĮ Registrų centro išraše pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Nei kabelio pažeidimo vietoje, nei tikėtinoje kabelio buvimo vietoje nebuvo jokių informuojančių ženklų. Ji įvykio vietoje nesiruošė atlikti jokių statybos darbų, jokių su tuo susijusių žemės kasimo darbų, planavo tik savomis jėgomis atlikti paviršinius augalinio sluoksnio nukasimo ir žemės lyginimo darbus. Jos nuomone, pažeistasis ieškovės kabelis nebuvo paklotas reikiamame gylyje nuo žemės paviršiaus, nebuvo tinkamai apsaugotas ir pažymėtas, kaip reikalaujama. Po įvykio ji, kaip sklypo savininkė, siekė pasitikrinti informaciją apie apsaugos zonas, tačiau jokios informacijos apie apsaugos zonas ieškovės tinklapyje nerado. Ji negalėjo žinoti, kad jos žemės sklype yra požeminė elektros linija. VĮ Registrų centro duomenų bazėje elektros kabelio tinklų apsaugos zona atsirado po to, kai ji tapo sklypo savininkė. Nurodė, kad ji su N. Č. veda bendrą ūkį.

Trečiasis asmuo N. Č. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau, kai N. Č. byloje buvo patrauktas atsakovu, pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame, be kita ko, pažymėjo, jog darbai, kurių metu 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo pažeistas ieškovės elektros kabelis, buvo atliekami J. G. priklausančiame sklype. Šie darbai buvo atliekami su sklypo savininkės žinia. J. G. žemės sklypą su namų valda (duomenys neskelbtini) įsigijo iš I. G. Tiek pirkimo pardavimo sutartyje, tiek VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuris buvo paruoštas valdos pirkimo pardavimo sutarties sudarymui, nurodoma, kad apribojimai nustatyti 2014 m. sausio 10 d. kadastrinių matavimų byloje. Akivaizdu, kad tuomet kabelis dar nebuvo įrengtas, nes pati ieškovė pripažįsta, kad jis buvo įrengtas 2017 metais. J. G. perkant žemės sklypą ir namų valdą 2019 metais elektros kabelio apribojimas ieškovės dar nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Nurodytame VĮ Registrų centro išraše užfiksuotas tik vienintelis įrašas apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – elektros linijų apsaugos zona oro (ne požeminė) linija, einanti per sklypą. Šis apribojimas pažymėtas VĮ Registrų centro išrašo 9.2. punkte, jo plotas 0,013 ha bendrame 0,3702 ha žemės sklype. Kitokių apribojimų, susijusių su elektros tinklais, žemės sklype nebuvo nurodyta. Nuo tos dienos, kai J. G. įsigijo sklypą, jokie elektros kabelio tiesimo darbai nebuvo vykdomi. Sklypo savininkė nebuvo informuota apie jos sklype įrengtą ir planuojamą įregistruoti elektros kabelio liniją. Jokie dokumentai apie privačiame žemės sklype esantį elektros kabelį sklypo savininkei J. G. nebuvo pateikti. Tiek J. G., tiek jis turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad įvykio vietoje nėra daugiau apribojimų, negu buvo užfiksuota VĮ Registrų centro išraše pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Nurodė, kad nei kabelio pažeidimo vietoje, nei tikėtinoje kabelio buvimo vietoje jokių informuojančių ženklų nebuvo ir nėra. Nei jis, nei J. G. įvykio vietoje nesiruošė atlikti jokių statybos darbų, jokių su tuo susijusių žemės kasimo darbų, planavo tik savomis jėgomis atlikti paviršinius augalinio sluoksnio nukasimo ir žemės lyginimo darbus. Jis įsitikinęs, kad pažeistasis kabelis buvo įrengtas ne pagal taisykles – nebuvo nei tinkamame gylyje, nei reikiamai apsaugotas, nei tinkamai pažymėtas. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta, kad kabelio linija atsitiktinai nebus pažeista. Jeigu ir pripažinti, kad buvusi sklypo savininkė sutiko, kad jos sklype būtų rekonstruota elektros linija, J. G. 2019 m. įsigyjant sklypą apie elektros kabelį VĮ Registrų centro išraše apie požeminį kabelį nėra jokios informacijos. Nei sklypo savininkei J. G., nei jam nebuvo pranešta nei apie atliktus darbus, nei apie planuojamą įregistruoti apribojimą, nei apie jo įregistravimą. Kadangi kabelis buvo įrengtas nesilaikant taisyklių, nei J. G., nei jis negalėjo žinoti, kad po elektros oro linija eina ir požeminė elektros linija. VĮ Registrų centro duomenų bazėje elektros kabelio tinklų apsaugos zona atsirado po to, kai J. G. tapo sklypo savininkė. Sklypo savininkė nebuvo tinkamai informuota apie naujai atsiradusį apribojimą.

Trečiasis asmuo UAB „Energika“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. iš ieškovės gavo pranešimą apie avarinę situaciją – sutvarkyti nutrauktą kabelį. Avarinė paraiška. Žalos atlyginimas. Pašalinių asmenų kaltė. Kabelis pažeistas tarp z-1323 ir Lz-132 1 (Paslaugų / darbų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr.(duomenys neskelbtini)). UAB „Energika“ šią informaciją nedelsiant perdavė subrangovui UAB „Elektrifikacijos darbai“. Buvo suformuota brigada, kuri atvyko į įvykio vietą gedimui likviduoti. Nutrauktam kabeliui suremontuoti UAB „Elektrifikacijos darbai“ sumontavo dvi jungiamąsias movas bei įrengė naują 10 kV kabelio intarpą. Po šių remonto darbų buvo atliktas kabelio bandymas, siekiant įsitikinti, ar jis veikia tinkamai. Bandymo metu, panaudojus padidintą įtampą, buvo nustatytas vienos fazės defektas, kas reiškia, kad kabelis buvo pažeistas dar vienoje vietoje. Sekančią dieną auto laboratorija nustatė, kad iš tiesų tas pats kabelis pažeistas ir dar vienoje vietoje. Siekiant tinkamai pašalinti gedimą, buvo technologiškai pakeista ankstesnė jungiamosios movos schema: pašalinta viena jungiamoji mova ir įrengtas papildomas 5 metrų ilgio kabelio intarpas su nauja jungiamąja mova. Pašalinus šį gedimą, kabelis išlaikė bandymą ir buvo įjungtas į eksploataciją. Nurodo, kad iš karto nebuvo įmanoma nustatyti kabelio abiejų pažeidimų: tokiu atveju, kol kabelis dar nėra pilnai sutaisytas vienoje gedimo vietoje (ir neišbandytas), nėra techninių galimybių identifikuoti kito pažeidimo kitoje vietoje. Todėl antras pažeidimas paaiškėjo tik atlikus aukštos įtampos bandymą po pirmojo remonto (akivaizdaus kabelio pažeidimo - nutraukimo - suremontavimo), - bandymo rezultatai parodė esant dar vieną gedimą. UAB „Energika“ patvirtina, kad už šiuos darbus ieškovė apmokėjo rangovui UAB „Energika“ 6010,93 Eur be PVM.

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliota atstovė J. J. paaiškino, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 19 d. užfiksavo įvykį, kad N. Č. nesilaikydamas elektros tinklų apsaugos zonoje keliamų reikalavimų pažeidė kabelio liniją. Ieškovė norėdama atkurti elektros tiekimą kreipėsi į rangovą, kuris pateikė atliktų darbų aktą ir ieškovė prašė atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta. Mano, kad yra visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei. Apsaugos zona buvo nustatyta ir įregistruota, ji nustatyta dar 2014 metais. 2017 metais buvo keičiama oro linija į kabelinę liniją, tačiau apsaugos zona oro linijai yra didesnė, pakeitus į kabelinę liniją apsaugos zona sumažėjo po 1 m į abi puses, tačiau ji išliko. Prieš tai buvusi savininkė sutiko su apsaugos zona, pasirašė pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo, susipažino ir sutiko su 10 kV elektros linijos įrengimu jai priklausančiame sklype. Taigi prieš tai buvusi savininkė privalėjo informuoti pirkėją apie žemės sklype esančius elektros įrenginius. Taip pat elektros apsaugos zona buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vykdant bet kokius darbus elektros apsaugos zonoje reikalingas elektros tinklų savininko sutikimas. Šiuo atveju sutikimo nebuvo gauta. Sutikime yra nurodomi darbai, ką privalo atlikti asmuo atliekantis žemės darbus, t. y. pažymėti inžinerinius tinklus, imtis priemonių apsaugoti inžinerinius tinklus, kasti virš elektros kabelio tik rankiniu būdu ir užtikrinti elektros tinklų apsaugą nuo mechaninio pažeidimo. Nebuvo kreiptasi su prašymu dėl sutikimo gavimo, taip pat nebuvo kreiptasi, kad ieškovės darbuotojai atvyktų patikslinti esančio kabelio apsaugos zoną ir esamą vietą. N. Č. atlikdamas žemės darbus pažeidė kabelio liniją. Jei jis nebūtų vykdęs žemės darbų, tai nebūtų pažeistas kabelis ir nebūtų kilusi žala. Rangovas atsiliepime patvirtino, kad ieškovė sumokėjo rangovui už atliktus darbus. VERT išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir toje byloje buvo nustatyti tam tikri reikšmingi faktai šioje byloje. N. Č. atsiliepime nurodo, kad kabelis nebuvo paklotas reikiamame gylyje, tačiau VERT nurodė, kad buvo paklotas reikiamame gylyje, taip paneigdamas tą faktą. Kabelis buvo paklotas 70 cm gylyje ir priklausomai nuo vietovės, kadangi kabelio linija ilga, tai iki 1 - 1.50 m. Kabelis buvo pažeistas dviejose vietoje, vienoje vietoje kabelis buvo sutvarkytas ir atliekant bandymus nustatyta, kad dar pažeistas, buvo bandoma rasti kitą pažeidimą, kuris buvo rastas. Kabelis buvo nutiestas tinkamai pagal tuo metu buvusius reikalavimas. Turėtų būti uždėta signalinė juosta. Kai kabelis yra patraukiamas, jis gali būti pažeistas keliose vietose. Kabelis buvo pažeistas su technika - ekskavatoriumi. Kur buvo atlikta oro linijos rekonstrukcija, ji pateikė planą, gali būti, kad dalis oro linijos liko. Tai ta pati linija, buvo oro linija, ją rekonstravo, pridėjo techninę dokumentaciją, kaip 2017 m. gruodžio 28 d. buvo rekonstruota linija (prie 2025 m. balandžio 30 d. teismui pateiktų dokumentų - demontavimo schema 51 psl., pateikti brėžiniai nuo 63 psl.). Buvo pažeista 10 kV linija. Geoportale buvo nurodytos linijos. Specialios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos Vyriausybės nutarimu ir įstatymu, bei 2019 metais buvo keičiami Nekilnojamojo turto registro įrašai. Nekilnojamojo turto registro žymos nepasikeitė, tik reikėjo jas patikslinti. Apsaugos zona nėra nurodoma oro ar požeminė. Oro apsaugos zonoje, jeigu vykdomi žemės darbai, leidimo reikia bet kuriuo atveju.

Priėmus patikslintą ieškinį, po kurio priėmimo pasikeitė šalių procesinė padėtis, ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliota atstovė J. J. papildomai paaiškino, kad N. Č. ant pranešimo dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo parašęs apie pažeidimą ir nutrauktą elektros energijos kabelį, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad N. Č. tik J. G. prašymu organizavo darbus. Žemės sklypas priklauso J. G., kurią VERT nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pripažino atsakinga už tai, kad buvo pažeistas elektros kabelis, jai buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl ieškovė pakeitė atsakovą, kadangi ne pats N. Č. pažeidė elektros kabelį. VERT nutarimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjęs, tiriant administracinį nusižengimą buvo tirtos aplinkybės, kurios aktualios nagrinėjamai bylai. N. Č. paliko trečiuoju asmeniu, kadangi J. G. galėtų kreiptis regreso teise į jį, kaip organizavusį darbą. Kadangi N. Č. pranešime buvo pareiškęs, jog jis atliko veiksmus, tai jis pradžioje buvo patrauktas atsakovu.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. G., kuri pradžioje apklausta kaip trečiasis asmuo, nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, tačiau nesutinka dėl sumos. Paaiškino, kad 2019 metais įsigijo sklypą savo vardu, kurio Nekilnojamojo turto registro išraše buvo vienas įrašas apie elektros energijos apribojimus, specialiąsias sąlygas. Kadangi vienas įrašas buvo, sklype eina oro linija, net nebuvo kažkokių minčių, kad ten yra papildomi kabeliai. Vasarą sugalvojo pasidaryti gerbūvio darbus, nusikasti augalinį sluoksnį ir pasisėti žolę. Prieš pradedant darbus ESO puslapyje ji pasižiūrėjo, susivedė unikalų numerį, ir jai buvo parašyta, kad informacijos apie jos sklypą nėra, buvo tuščia. Kadangi nebuvo parašyta, tai vadovavosi tuo, kad ten yra tik oro linija. Apie požeminę liniją jie nežinojo. Paskaitė, kad 30 cm galimas kasimas, ten yra panašiai. Kai vyko darbai ir įvykis, ji pati nebuvo, grįžo tik vakare, kai darbuotojai remontavo tą nutrauktą kabelį. Nekilnojamojo turto registro išraše, kai įsigijo sklypą, buvo vienas įrašas, po to 2023 metais, ji nepamena kada, jai dabar yra 3 apribojimai. 2019 metais buvo tik elektros linijos apsaugos zona. Apie kitus apribojimus ji nežinojo. Ji suprato, kad elektros linijos apsaugos zona, kuri įrašyta Nekilnojamojo turto registre, kad tai oro, nes per sklypą eina stulpai. Kai pirko sklypą iš I. G., tai ji neinformavo jos, buvo senyvo amžiaus. Ketino nukasti 30 cm augalinį sluoksnį. Buvo kalbėję, kad nukasti tik 30 cm augalinį sluoksnį, kuriam leidimų nereikia. Sklypas nėra lygus, tai panašiai ir nusikasė. Buvo traukta nuo namo. Prie kabelio gal buvo 40 cm, nes ten yra šlaitas. Sklype yra oro linija, ji praeina nuo kaimyno iki kaimyno. Ta požeminė linija yra toje zonoje, po ta oro linija. Pas juos yra oro linija ir požeminė linija. Ji domėjosi ESO puslapyje, kad 30 cm kasti leidimų nereikia. Kai ji atvyko, ESO jau dirbo. Ji yra vienintelė savininkė. Ji prašė, kad vyras pasirūpintu viskuo, jie kartu gyvena. Jie neneigia, kad pažeidė liniją, bet jie nežinojo, kad ten yra linija. Ji nebuvo gavusi nei vieno rašto iš ESO. Dabartiniame Nekilnojamojo turto registro išraše yra daugiau apribojimų nei tada, kai įsigijo sklypą. VERT ji yra nubausta administracine tvarka, neginčijo nuobaudos, nes turėjo kitų problemų, praleido terminą, baudą sumokėjo. Su suma nesutinka, nes jiems du kartus darbus darė, jei pirmą kartą buvo per mažai atsikasę, tai kad neapsižiūrėjo, dabar jie turi sumokėti dvigubai. Iki bandymo atlikimo griovys nebuvo užkastas. Iki darbų užsakymo ji visus darbus patikėjo N. Č. G. M. tikrai žino, nebendravo, nes grįždavo vakarais. Po įvykio ji skambino į ESO, klausė kodėl jai nebuvo pranešta apie požeminę liniją, tai ją informavo, kad tikrai nėra ir nereikės mokėti baudos. Jie vykdė darbus oro linijos apsaugos zonoje, bet iki 30 cm nereikėjo leidimo. Ji jokių kabelio pažymėjimų nematė. Ji nežino kokie pažeidimai buvo. N. Č. informavo ją, kad kabelis pažeistas.

Priėmus patikslintą ieškinį, po kurio priėmimo pasikeitė šalių procesinė padėtis, atsakovė J. G. papildomai paaiškino, kad ji pasilieka prie anksčiau duotų paaiškinimų. Paaiškino, kad savo kaltės pažeidimo ji nepripažįsta, nes nuo pat sklypo įsigijimo, jokiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota ta elektros kabelio linija, kuri, kaip supranta, 2017 ar 2019 metais buvo nutiesta. Apie tą kabelį ESO puslapyje pasitikrinus duomenų nebuvo ir jokių žymėjimų sklype nebuvo. Nebuvo ir signalinės juostos, nes jos niekas nematė. Statybos darbų jie nevykdė, savo jėgomis bandė pasilyginti sklypą. Tai tų darbų metu buvo užkabintas kabelis. Tų darbų ji nevykdė ir tuo metu namuose nebuvo. Darbus sutarimo būdu vykdė vyras N. Č. ir tik po to sužinojo, kad traktorius vykdydamas darbus užkliudė tą kabelį. Dėl VERT surašyto nusižengimo, ji jį gavo, bet jie rėmėsi ieškovės surašytais duomenimis, tuo metu turėjo kitų problemų, tai sumokėjo tą baudą ir liko pagal VERT kalta. Sklypas priklauso jai nuosavybės teise. Ji nusprendė sklypą lyginti. Savavališkai darbai nebuvo vykdyti, ji sutarė su vyru, leido N. Č. rūpintis darbais. Viskas buvo daroma su jos žinia. Antras nutraukimas kabelio galimai buvo padarytas atsikasant kabelį prieš remontą. Visiškai nesutinka su patikslintu ieškiniu, nes ji, kai įsigijo sklypą, nebuvo informuota apie naujai įrengtą kabelio liniją. Mano, kad ieškovė turėjo informuoti. Iš ieškovės nei karto negavo jokio pranešimo, jie kasdien nesitikrina Nekilnojamojo turto registre apribojimų. To kabelio gylis tikrai nebuvo reikiamame gylyje. Sutinka, kad žala buvo padaryta. Ne visai toje vietoje kur buvo kasta, bet iki dviejų metrų atstumu yra antžeminės elektros linijos.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. Č., kuris pradžioje apklaustas kaip atsakovas, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad nusprendė pasisėti žolę bei nuimti augalinį sluoksnį. Nuimant tą augalinį sluoksnį taip ir gavosi, ten pažymėjimo jokio nebuvo. Kadangi ten eina oro linija, tai nepagalvotų, kad dar ir žemės linija gali neiti. Gylis galėjo būti 40 cm maksimaliai. Jis darbus ne pats vykdė, paprašė draugo su ekskavatoriumi. Ne jis sėdėjo ekskavatoriuje. Jam žemės sklypas nepriklauso, tačiau gyvena kartu su J. G. Prašė G. M., kad nuimtų augalinį sluoksnį, to pačio asmens, kur dirbo jis nepažįsta. Telefonu jis paskambino, pasakė, kad reikia pasėti žolę, kad reikia nuimti augalinį sluoksnį. Jis skambino G. M., nes jis turi ekskavatorių, jis neklausė kieno, bet mano, kad jo darbininkas kasė. G. M. užsiima kasimo, žemės gerbūvio darbais. Kainos nesutarė, nes dar nepabaigė. 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo pirma diena, kai tas darbininkas darbavosi, jis visada buvo vietoje, prie pat nestovėjo, visko nestebėjo. Dėl atlyginimo nebuvo sutarę. Žodinis buvo susitarimas. Jis prašė viso sklypo augalinį sluoksnį nuimti. Kabelį pažeidė apie vidurdienį su ekskavatoriaus kaušu. Jam nebuvo administracinė atsakomybė taikyta. Atvažiavo ieškovės darbuotojai ir paklausė kas atsakingas, jis pasakė, kad jis atsakingas. Kabelis buvo nutrauktas. Jis nebuvo susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro išrašu. Ten yra oro linija, tiesiog daugiau niekas nežinojo, kad yra (požeminė linija). Reikalavimų, kaip reikia dirbti, jis nežinojo. Ekskavatorius ne toks didelis buvo, kad nutrauktų oro liniją. G. M. matė, kad oro linija yra. Koks gylis buvo tiksliai nepasakys, bet ten nebuvo giliai. Nuotraukas yra padarę, atrodo, kad visiškai negiliai. Nesutinka, kad pažeidė kažką, mano, kad elgėsi pagal visus reikalavimus. To augalinio sluoksnio darbai toje vietoje toliau nebuvo vykdomi, bet kitur sekančią dieną buvo vykdomi, jie dar nėra pabaigti. Jis pats pranešė ESO atstovams, kad pažeistas kabelis. Matėsi elektros srovė, kibirkščiavo. Kai buvo atvykę ieškovės atstovai, mano, kad tas darbuotojas buvo. Kai tvarkė kabelį jis pats buvo. Kai nuiminėjo augalinį sluoksnį visą sklypą skuto, toje vietoje tas kabelis buvo paviršiuje. Tas kabelis buvo nuo kelio mažiau nei 3 metrai. Kai tvarkė, tai atsikasė nemažą intarpą į ilgį. Jis nematė, kai darė bandymą, bet kai buvo atvažiavę antrą kartą, jis klausė darbuotojų, tai sakė antras pažeidimas visiškai šalia, ten nereikėjo daugiau atkasinėti, buvo per pusmetrį, sakė, kad pradėjo kibirkščiuoti. Tie darbuotojai įdėjo tą intarpą pradžioje ir išvyko, o kitą dieną darė bandymus ir po bandymų vėl atvyko. Prieš bandymo darymą griovys dar nebuvo užkastas. J. G. namui elektra tiekiama oro linija, skaitliukas yra ten kur stulpas. Kur į namą eina kabelis jis žino. Ekskavatorius skuto žemę maždaug apie 40 cm. Nuo pat namo buvo skutama. Ant kabelio nesimatė jokios juostos, ten nieko nebuvo. Kabelis buvo juodas, ta izoliacija lyg raudona. Kai nutraukė kabelį elektra name dingo. Mano, kad atvažiavę darbuotojai atkasė apie 5-6 metrus. J. G. buvo žinoma apie atliekamus darbus, jie buvo atliekami su jos žinia. Ji tada buvo darbe, jis jai pasakė, kas įvyko. Tas kabelis yra apie 10-15 metrų nuo namo. Kabelis panašiai eina kur ir oro linija. Su G. M. jie kaip draugai bendrauja. Jis jo draugiškai paprašė, buvo žodinis susitarimas. Nebuvo aptarę atsakomybės, kas rūpinsis leidimais. Klausė kas atsakingas, tai jis pasirašė, jis nepamena ar klausė, kas dirbo. Ta žemės danga buvo nukasinėjama ekskavatoriaus kaušu, koks jo dydis ir gylis jis nežino. Regia žemėlapyje jis netikslino kabelio linijos. Žadėjo kasti apie 40 cm. Jis nežinojo, kad kasant daugiau, kaip 30 cm reikia kreiptis į ieškovę, nesidomėjo.

Priėmus patikslintą ieškinį ir pasikeitus šalių procesinei padėčiai, trečiojo asmens N. Č. atstovas advokatas V. P. papildomai paaiškino, kad N. Č. su atsakove sudaro faktinę šeimą, tad jis yra atsakovės pusėje. Taisykles pažeidė klodami kabelį ieškovės atstovai, kadangi nuo kabelio paklojimo sklype nebuvo atliekami papildomi darbai, kad jis pasidarytų aukščiau žemės paviršiaus, tad N. Č. laiko, kad tai yra ieškovės kaltė. Kabelis nebuvo pažymėtas tinkamai, nebuvo pažymėta ir VĮ Registrų centro duomenyse, kad toks kabelis yra, o po to, kai kabelis buvo atkastas, jokios signalinės juostos nebuvo uždėta. Atlikdamas darbus asmuo gal greičiau būtų pastebėjęs. Kai sukibirkščiavo, darbai iškart buvo nutraukti. N. Č. taip pat galvoja, kad kai konstatavo, jog jis pažeistas dviejose vietose, tai arba kabelis buvo nekokybiškas arba iš tiesų kabelis galėjo būtų pažeistas atkasinėjant. Kabelis papildomai atkasinėjamas buvo su technika, tai galėjo pažeisti ieškovės darbuotojai ruošdamiesi remonto darbams. N. Č. su ieškiniu nesutinka. Į ieškovę jie nesikreipė, nes jokių statybos darbų, kurie atitiktų Statybos techninius reglamentus neatliko. Įsigyjant sklypą buvo nustatyta oro linijos apsaugos zona. Jie taip sprendžia, nes ten oro linija yra akivaizdi, o žemės linijos jokio žymėjimo nebuvo. Po oro linija dirbant su ekskavatoriumi gal ir reikalingas leidimas, bet tai nebuvo pažeidimo priežastis, buvo atliekamas žemės niveliavimas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Energika“ įgaliota atstovė advokatė Ž. V. palaikė atsiliepimo reikalavimus ir pažymėjo, kad daugiau neturi ką pasisakyti.

Priėmus patikslintą ieškinį ir pasikeitus šalių procesinei padėčiai, trečiojo asmens UAB „Energika“ įgaliota atstovė advokatė Ž. V. papildomai paaiškino, kad jos klientas darbus atliko tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad jos klientas būtų pažeidęs kabelį. Liudytojai nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad kabelis buvo patrauktas. Vien ši aplinkybė įrodo, kad jos klientas darbus atliko tinkamai. Jos klientas tvarkė avarinę situaciją. Laboratorija buvo kviesta dėl to, kad kabelis neveikė, nes bandymo metu buvo nustatytas vienos fazės defektas, kas reiškia, kad kabelis buvo pažeistas dar vienoje vietoje.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. V., kuris pradžioje apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad jis ūkininkauja, kitur nedirba. Paaiškino, kad G. M., kuris yra jo kaimynas, iš vakaro atvažiavo pas jį ir paprašė palyginti žemę, sakė, kad jam ranką skauda. Jie vienas kitam su G. M. draugiškai padeda. Pradėjo lyginti tą žemę, traukė ir užkabino kabelį. Nežino ar ten koks akmuo papuolė, ar per giliai kaušą (ekskavatoriaus) paleido, bet juostos nematė tikrai. Lygino gretimame kaime. Jis padėjo G. M., neklausė kam žemės sklypas priklauso, jis anksčiau nėra prašęs padirbėti kituose žemės sklypuose. G. M. jį nuvežė, pasitiko šeimininkas, jis tik tada suprato, kad kitam asmeniui priklauso. Pasakė, kad padaryti šlaitą, jis neklausė ar yra komunikacijų tame sklype. Ten jau buvo minimaliai pralyginta, jau nebuvo žolės. Jis tik prie šlaito jau keliavo. Tame sklype buvo N. Č., G. M. ir jis. Ekskavatorius stovėjo prie kelio, sklypas buvo aukščiau, lygino įstrižai ir išilgai. Jis pats pamatė, kad užkabino, ar kaušas, ar akmuo papuolė. Jis sustojo tada, išgirdo pokštelėjimą. Kažkas pamatė, kad nėra namuose šviesos. Šlaite tas kabelis buvo, kabelis buvo griovyje kokie 30-40 cm. Sustabdė darbus iškart, tada gal šeimininkas skambino ESO. Jis galėjo užkabinti tą apsauginį vamzdį, matėsi kad apsauginis vamzdis pažeistas. Jie neliko ten, išvažiavo prie savo darbų. Daugiau tame sklype nebuvo. Duobių iškasti nereikėjo, jis lygino sklypą. Atkasė gal iki 1 m kabelį. Tuo metu braukė išilgai kabelio. Apsauginis vamzdis buvo gal 10 cm, jis buvo pažeistas, kabelis liko paviršiuje. Kaušo plotis gal 2 m, skirtas lyginimui. Kaušą galima sukinėti ir paversti. Prie namo jis nelygino, prie namo jau nebuvo žolių. Kai dirbo, viršuje buvo antžeminė linija, ekskavatorius stovėjo šone, gal metras. Jis nėra susipažinęs su darbų sauga. Su kaušu vargu ar pasiektų antžeminę liniją. Ekskavatoriuje yra vairalazdės, truputį kitoks valdymas nei automobilio. Kabelis buvo prie šlaito, šlaite. Kaušu traukė žemes po elektros linija, jis leidimo neturėjo, nesiteiravo ar kiti asmenys turi leidimą. Kaušas gal 60 cm gali įlysti į žemę. Kabelis buvo šlaite, ne kelio griovyje, buvo įleistas šlaite. Tas sklypas iki jo jau buvo lygintas. Jis pamatęs žiežirbą pats sustojo ir kai sustojo, jam šeimininkas pasakė, kad name dingo elektra. Tą kabelį jis pažeidė, jis kaltas. Kabelis liko lygiame paviršiuje.

Priėmus patikslintą ieškinį ir pasikeitus šalių procesinei padėčiai, trečiasis asmuo V. V. papildomai paaiškino, kad savo paaiškinimus, kuriuos davė, kaip liudytojas patvirtina ir jais galima remtis. Paaiškino, kad jis valdė ekskavatorių ir po jo atliktų darbų buvo pažeistas kabelis. Jis neklausė kas atsakingas už leidimų išėmimą. Lygino ekskavatoriaus kaušu, kad būtų lygu. Sklype aukščiai skyrėsi iki 50 cm, buvo kur daugiau reikėjo išlyginti. Toje vietoje kur buvo kabelis, tai nepamena ar ten buvo kalnelis. Jis nežinojo kam priklauso sklypas. Suprato, kad su sklypo savininko leidimu lygina sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad jis yra ESO elektros tinklo eksploatavimo komandos inžinierius ir paaiškino, kad kiek pamena gavo pranešimą, jog vykdant kasimo darbus pažeistas jų 10 kV kabelis. Tada nuvyko į vietą, ten pamatė ekskavatorių ir kiek pamena, tai lyginant šlaitą buvo atkastas jų kabelis ir buvo akivaizdžiai matoma, jog kabelis pažeistas. Sugadintas vamzdis kabelio ir pats kabelis pažeistas, tas matėsi akivaizdžiai. Tada kvietė remonto komandą ir pradėjo tvarkymo darbus, tie darbai užtruko iki pavakarės. Sutvarkius tą akivaizdžiai matomą pažeistą vietą, kaip visada jungė kabelį, bet nepavyko, nes pasirodo, kad buvo dar vienas gedimas. Kadangi užkabinta su tokia galinga technika, patrauktas ir pažeistas kitoje vietoje. Tai nustatė sekančią dieną pasikvietę remonto komandą su tam tikra įranga, kuri nustato gedimo vietą kabeliuose ir buvo rastas dar vienas pažeidimas. Tada atkasė tą vietą, sutvarkė, prijungė ir gedimas pasišalino. Kiek jis supranta, tai ten buvo vykdyti kasimo darbai kabelio apsaugos zonoje, dar jis paklausė ar buvo gautas leidimas, jam atsakė, kad leidimo nebuvo gauta. Leidimas pas juos nebuvo registruotas. Jam atvykus į vietą, jei gerai pamena ten buvo sklypo savininkas, nes buvo kasta prie pat namų ir daugiau lyg ten nieko nebuvo. Nesakė kas dirbo su ekskavatoriumi. Ten buvo daug grunto nukasta, tai dabar pasakyti kokiame gylyje buvo tas kabelis labai sunku. Ten daug buvo nukasta šlaito. Ten buvo ne tik velėna nuimta tame sklype, ten buvo kasta tikrai nemažai. Tas kabelis yra jo atsakomybėje. Jis dirba nuo 2014 m. šiose pareigose. Kiek pamena, kai vyko rekonstrukcija tos linijos, jis priiminėjo darbus iš rangovų. Dėl gylio tikrai neturėjo pastabų, kadangi jie priiminėja tranšėjas, žiūri jas ir matuoja gylį, rangovas negali užkasti kabelio, kol jie nepriima tranšėjos. To kabelio įrengimo metu jis buvo įrengtas pagal visus reikalavimus. Jeigu kabelis klojamas vamzdyje, tranšėja yra išlyginama, ji užpilama ir 40 cm nuo žemės paviršiaus dar klojama įspėjamoji juosta. Jeigu užkabinus ekskavatoriumi tą kabelį, jis gali pasižeisti keliose vietose, tai priklauso nuo tempimo jėgos ir panašiai. Jis turbūt ne pirmas atvyko į įvykio vietą, turbūt pirmiausia atvyko operatyvinė komanda. Jei gerai pamena, tai ekskavatorius stovėjo gretimai. Akivaizdžiai matėsi, kad kabelis yra mechaniškai pažeistas, sugadintas apvalkalas. Ten buvo atkasta gal kokie 3-4 metrai. Jis nepasakys dėl įspėjamosios juostos, nepamena, bet vamzdis matėsi. Kai kabelis buvo suremontuotas jis buvo, bet remonto metu jis nestovėjo nuolatos. Ten užmautas kabelio gabalas, apsauginė juosta uždėta geltona. Testavime nedalyvavo. Kai jis atvyko elektra buvo atjungta. Jei įvyksta trumpas jungimas, ją atjungia automatiškai. Pažeistą kabelį atkasė jų rangovai ir padėjo dar atkasti tas savininkas, bet jis nematė pačio proceso. Tas kabelis buvo paklotas atviru būdu. Ten buvo intarpas įdėtas. Atliktų darbų aktą jam rangovai pateikė, jis tikslinosi, jam nekilo klausimų dėl atliktų darbų apimties. Ten dirbo, kaip avarinius darbus, jie apmokami 1,5 koeficientu.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad jis dirba UAB „Elektrifikacijos darbai“ darbų vadovu, ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. po kabelio remonto atvyko bandyti paaukštintą kabelio įtampą. Atvykęs į vietą vizualiai apžiūrėjo jau suremontuotą kabelį, nuvyko į kabelinės linijos galą, kad pasijungtų įrangą ir pradėjo bandyti. Dvi kabelio gyslos bandymą išlaikė, o trečia gysla neišlaikė, įvyko pramušimas. Tą dieną liko vartotojai prijungti nuo generatoriaus, o sekančią dieną buvo šeštadienis, buvo pakviesta diagnostikos laboratorija ir buvo antras gedimas. Antrame gedime dalyvavo, matė, kad po remonto vietos, maždaug už 4 metrų panašiai, yra gedimo vieta. Po to vėl vyko kabelio remontas. Po to kabelis bandymą išlaikė ir buvo prijungtas. Jis pačiame remonte nedalyvauja, jam praneša, kada kabelis suremontuotas ir gali bandyti. Kai pirmo bandymo neatlaikė, antras gedimas buvo už 4 metrų, toje vietoje tranšėja buvo atkasta, matėsi vamzdis, kuris buvo nepažeistas, bet jį reikėjo pjauti apie metrą ir tada pasirodė gedimo vieta. Kad pamatyti pačią gedimo vietą reikėjo vamzdžio galą nupjauti. Tokių atvejų dažnai pasitaiko. Darbus organizavo kitas žmogus, o jis tik atvyko bandyti. Antrą dieną buvo iškviesta speciali laboratorija ir prietaisas parodė, kad maždaug toje vietoje yra gedimas, taip pat girdėjosi garsas. Antroje vietoje apsauginis vamzdis buvo sveikas, tai negalėjo matyti pradžioje gedimo. Standartiškai nuo gedimo kabelis jungiasi į abi puses nuo centro po 3 metrus. Sunku pasakyti, kodėl dviejose vietose būna.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. nurodė, kad jis ūkininkas, su N. Č. yra draugai, padeda vienas kitam ūkyje. Paaiškino, kad tai yra jo ekskavatorius, kur nutraukė tą kabelį. Prieš tai jie ten lygino žemės sklypą, o tą dieną jis pasidarė kažką rankai. Kaimynas prašė palyginti šlaitelį ir ten jie lygino šlaitelį. Ten truputį nusitraukdavo velėnos, paruošimo darbai žolei užsisėti. Nutraukinėjant dingo šviesa name ir nustojo jie tuos darbus daryti. Pranešė ESO, daugiau jie nieko ten nedarė. Jis buvo tą dieną, stovėjo, buvo operatorius, kuris dirbo ir jis su N. Č. N. Č. paprašė jo lyginti sklypą, jis ten gyvena, prašė, kaip draugo. Jis prieš tai pats dieną gal lygino, po to paprašė kaimyno palyginti su kaušu. Jis buvo prie ekskavatoriaus tuo metu, stovėjo už kokių 4 metrų, pratraukė ir pasakė, kad dingo elektra. Po to, kai dingo, pradėjo žiūrėti, tai pats vamzdis matėsi. Ekskavatorius iškart nustojo dirbti. Kažkas pasakė, kad dingo elektra, jis pasakė, kad palauktų, kažkas atsitiko. Ekskavatorius dirbo ant kelio, vieškelio prie šlaito. Ten buvo oro linija. Jis susipažinęs su darbų sauga. Ta linija buvo labai aukštai. Linija buvo ant kalnelio, o ekskavatorius apačioje. Jis traukė iš viršaus žemes. Kai nustojo dirbti, pradėjo žiūrėti, pamatė patį vamzdį tamsų. Vamzdis buvo žemėje. Kai traukia kaušą, jis būna paverstas ir vienas kampas truputį rausia žemę, giliai nerausia, šiek tiek jis įsigilina. Ten šone buvo griovys ir jis suvedinėjo šlaitą. Toje vietoje dar niekas nebuvo dirbęs. Jie arti nesiartino prie vamzdžio, matė iš toliau, už kokių 4 metrų. Jam draugiškai kaimynas padėjo. Jis ekskavatorių naudoja savo ūkyje, tokiais darbais neužsiima. Kokiame gylyje buvo vamzdis labai sunku pasakyti, bet gal 30 cm. Vamzdis gavosi truputį šone, jis buvo šlaite, kai griovelis, tai truputį šone buvo. Apsauginės juostos nebuvo. Ten iškart nebuvo duobės, ten buvo šlaitas ir to vamzdžio buvo pasirodęs koks metras. Visame sklype jau buvo lyginta, tai buvo baigiamieji darbai. Jis nebuvo tuo metu, kai atvažiavo ESO. Vienoje vietoje matė kabelį įplėštą. Kai kabelis buvo atkastas, tai tranšėja buvo kokių dviejų metrų, kai pirmą kartą remontavo. Išorinių kabelio žymėjimų nesimatė aplink. Tas gruntas buvo nuimtas nuo namo kampo, kokie 6-8 m. ilgio ir 10 m. iki kelio. N. Č. jo nesamdė, jis paprašė padėti jam. Tas asmuo, kuris buvo ekskavatoriuje nėra jo darbuotojas, paprasčiausiai jis jo paprašė padėti, jis jį pažįsta. Jis žino, kad kasimo darbams reikalingas leidimas dirbant elektros apsaugos zonoje, bet kad lyginant, jis nežinojo. Pas N. Č. nesidomėjo, ar yra kokie nors kabeliai sklype. Tą pačią dieną sklypas buvo pralygintas. ESO darbuotojų nelaukė, nes liko šeimininkas. Kai buvo pažeistas kabelis, jis stovėjo 4 m nuo vietos, nėjo arti. Jis mano, kad kabelis buvo užkabintas vienu judesiu. Tas kabelis buvo šlaite ir jis išilgai patraukė kabelį. Kaušo apimtis yra apie 1 kub. m., jis į gylį iškasa apie 40 cm, tai „planiravimo“ kaušas, lygus, į gylį jis nekasa. Jeigu pasitaiko koks akmuo, visaip būna, kad ir giliau patraukia. Apsauginis vamzdis buvo gal 10 cm. Šone kelio jie traukė, šonu, įstrižai. Tas kabelis buvo metras nuo oro linijos.

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Esminės faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė J. G. yra žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkė, minėtą turtą įsigijusi iš buvusios savininkės I. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, suformuoto 2019 m. vasario 13 d., matyti, kad minėtam žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (plotas 0.3702 ha), elektros linijų apsaugos zonos (plotas 0.013 ha) ir kelių apsaugos zonos (plotas 0.0254 ha), įregistruotos 2014 m. birželio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys nurodyti ir atsakovės J. G. su I. G. sudarytoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, suformuoto 2025 m. sausio 23 d., matyti, kad minėtam žemės sklypui priskirtos žymos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) (plotas 0.3702 ha); paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) (plotas 0.3702 ha); elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) (plotas 0.013 ha); kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) (plotas 0.0254 ha), kurių įregistravimo pagrindas: 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166; 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711, įrašai galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat minėtame išraše nurodyta, kad minėtas sklypas patenka įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis).

Iš buvusios žemės sklypo savininkės I. G. pasirašyto 2017 m. kovo 15 d. Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų matyti, kad I. G. buvo informuota ir neprieštaravo, jog ieškovė įrengtų 10 kV kabelių liniją pagal su ja suderintą „0.4 kV OL L-300 iš Lz-1323 rekonstravimas sumontuojant GMT (duomenys neskelbtini), (Inv. pr. Nr. (duomenys neskelbtini))“ projektą Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. I. G. minėtu pareiškimu, be kita ko, įsipareigojo perleisdama žemės sklypą tretiesiems asmenims, juos informuoti apie pareiškime minimų klausimų išsprendimą.

Byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo vykdomi žemės sklypo lyginimo darbai, kurių metu su ekskavatoriaus kaušu mechaniškai buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas – elektros 10 kV įtampos kabelių linija Lz1321-Lz1323. Ieškovės pasamdytas rangovas UAB „Energika“ atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei 2024 m. spalio 1 d. surašytą Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo atlikta darbų viso už bendrą 6010,93 Eur sumą be PVM.

Kaip nustatyta iš pridėtų dokumentų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, atliekant pažeisto kabelio remonto darbus, jungiamoji mova, t. y. JM2 montuota 2 kartus: 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo sumontuotas 5 m intarpas JM1-JM2. 10 kV KL, kuris bandymo neatlaikė, todėl buvo pasitelkta speciali laboratorija, kurios pagalba 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo nustatytas gedimas greta JM2 į LZ-1323 pusę ir techninio prižiūrėtojo nurodymu JM2 pakeista ir sumontuotas 4 m naujas intarpas JM2-JM3.

Iš Pranešimo apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą matyti, kad trečiasis asmuo, kuris bylos pradžios buvo patrauktas atsakovu, N. Č., pasirašė kaip galimai nusižengimą padaręs asmuo, pažymėjo, kad prisipažįsta padaręs nusižengimą.

Iš pridėtų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė po įvykio ne kartą (2024 m. spalio 7 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. prašymai) kreipėsi į N. Č. su prašymais atlyginti žalą, kartu pateikdama Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas iš įvykio vietos ir Pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą. Kaip matyti iš 2025 m. spalio 25 d. Atsakymo dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo, ieškovė taip pat teikė atsakymą į atsakovės J. G. 2024 m. spalio 14 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog pritaria atsakovės nuomonei, kad atsakingas už ieškovės patirtą žalą turi būti žemės sklypo savininkas, todėl atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prašė atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, atlyginti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą materialinę žalą. Prie atsakymo priėjo Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų; Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotraukas.

Iš 2025 m. balandžio 4 d. VERT nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė J. G. minėtu nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnio 3 dalyje. Iš minėto nutarimo matyti, kad VERT vertindamas pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad pažeista elektros kabelių liniją yra įgilinta daugiau kaip 30 cm nuo žemės paviršiaus, taip pat linija buvo pažeista vykdant žemės kasimo darbus. Nutarime konstatuota, kad J. G. organizuodama žemės kasimo darbus ūkio būdu, kurių metu buvo pažeista elektros kabelių linija elektros tinklų apsaugos zonoje, neturėdama ESO sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15, 16 punktų reikalavimus, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus. Ieškovė minėtu nutarimu pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje. Bylos metu paaiškėjo, kad minėtas VERT nutarimas yra įsiteisėjęs, nebuvo apskųstas, atsakovė paskirtą baudą sumokėjo.

Byloje taip pat pateiktos žemės sklypo, kuriame įvyko elektros kabelių linijos pažeidimas, foto nuotraukos darytos iki įvykio ir įvykus kabelio pažeidimui, atliekant remonto darbus. Taip pat pateiktas sklypo planas, elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, susirašinėjimas su VERT ir kiti dokumentai.

Dėl žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

CK 6.263

Vienas iš griežtosios atsakomybės atvejų – didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala (CK 6.270 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standartą, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kaip jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto samprata – kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodyto CK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tai – netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė. Vienas iš aptariamos atsakomybės atvejų nustatytas CK 6.265 straipsnyje. Pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ekskavatoriumi atliekant žemės lyginimo darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ekskavatoriaus kaušu buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: elektros 10 kV įtampos kabelių linija Lz1321-Lz1323, dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad žemės sklypo lyginimo darbai buvo atliekami su atsakovės žinia, jos žodiniu nurodymu.

Esminės faktinės aplinkybės, su kuriomis nesutinka atsakovė - kaltės klausimas, kadangi pasak atsakovės ji nežinojo apie jos įsigytame sklype einančią požeminę elektros kabelio liniją, apie tai nebuvo tinkamai informuota, taip pat nurodo, kad požeminis elektros kabelis buvo paklotas mažesniame gylyje nei reikalaujama, nebuvo patiesta signalinė juosta, nebuvo kitų įspėjamųjų ženklų, nesutinka su padarytos žalos dydžiu, kadangi elektros kabelio linija buvo tvarkoma du kartus.

SŽNSĮ 2 straipsnio 3 punkte numatyta, jog apsaugos zona - šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tuo tarpu specialiosios žemės naudojimo sąlygos - šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių (SŽNSĮ 2 straipsnio 41 punktas).

Nustatomos šios elektros tinklų apsaugos zonos: 1) elektros oro linijų (toliau – oro linijos); 2) elektros kabelių oro linijų (toliau – oro kabelių linijos); 3) elektros kabelių požeminių linijų (toliau – požeminės kabelių linijos); 4) elektros kabelių povandeninių linijų (toliau – povandeninės kabelių linijos); 5) transformatorių pastočių, skirstyklų, srovės keitimo stočių; 6) transformatorinių ir skirstomųjų punktų (SŽNSĮ 23 straipsnis). Elektros tinklų apsaugos zonų dydis nustatytas SŽNSĮ 24 straipsnyje.

SŽNSĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktuose įtvirtinta, kad elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė J. G. nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie jos įsigytame žemės sklype esančią požeminę elektros kabelio liniją, įsigyjant sklypą joks elektros kabelio apribojimas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir ji nebuvo informuota nei apie jos sklype įrengtą, nei apie planuojamą įregistruoti elektros kabelio liniją. Vis tik, su šiais atsakovės teiginiais, teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog tiek prieš įsigyjant žemės sklypą, tiek sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su ankstesne žemės sklypo savininke dėl žemės sklypo įsigijimo, apie elektros tinklų apsaugos zoną, esančią jos sklype, atsakovė turėjo galimybę susipažinti. Kaip matyti iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, suformuoto 2019 m. vasario 13 d. ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje esančių duomenų, juose įrašyti duomenys apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o būtent apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą elektros linijų apsaugos zoną (plotas 0.013 ha). Pabrėžtina, jog nustatyta elektros linijų apsaugos zona Nekilnojamojo turto registro bazės išraše nėra konkrečiai pažymėta, kaip oro linija, oro kabelių linija ar požeminė kabelių linija, todėl iš esmės vien ta aplinkybė, kad atsakovės žemės sklype, akivaizdžiai buvo matoma oro kabelių linija, niekaip nesudarė pagrindo atsakovei būtų pagrįstai įsitikinus, kad jos žemės sklype nėra nutiesta ir požeminė kabelių linija. Be kita ko, nors atsakovė teigia, kad požeminė kabelių linija Nekilnojamojo turto duomenų bazėje buvo įregistruota tik jai įsigijus sklypą, su šiais atsakovės argumentai taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, atsakovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, jos žemės sklype elektros tinklų apsaugos zonos nepasikeitė, o tik buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro įrašai, pasikeitus norminiams teisės aktams. Kaip matyti iš byloje pateikto 2025 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypui išliko nustatytos analogiškos elektros tinklų apsaugos zonos (plotas 0.013 ha).

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buvusi žemės sklypo savininkė I. G. buvo tinkamai informuota ir sutiko, jog ieškovė įrengtų 10 kV kabelių liniją pagal su ja suderintą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), jai tuo metu nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taip pat I. G. pareiškimu įsipareigojo perleisdama žemės sklypą tretiesiems asmenims, juos informuoti apie pareiškime minimų klausimų išsprendimą. Taigi, Nekilnojamojo turto registre esant įregistruotai žymai apie elektros tinklų apsaugos zoną, tinkamai informavusi bei gavusi sutikimą iš buvusios sklypo savininkės dėl elektros kabelių linijos rekonstrukcijos ir nurodžiusi jai informuoti galimus naujus žemės savininkus apie atliktą rekonstrukciją, ieškovė neturėjo pareigos papildomai informuoti atsakovės, kaip naujosios žemės sklypo savininkės, apie jos sklype esančius elektros linijų kabelius, minėtiems duomenims esant išviešintiems ir nepakeistiems.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ji kaip sklypo savininkė, siekė pasitikrinti informaciją apie apsaugos zonas, tačiau jokios informacijos apie apsaugos zonas ieškovės tinklapyje nerado. Vis tik, pastebėtina, kad iš prie bylos pateikto atsakovės elektroninio laiško VERT, kuriame yra pateikta ekrano nuotrauka iš ieškovės tinklapio apie apsaugos zonų teritorijų planus, matyti, kad atsakovei suvedus unikalų daikto numerį, buvo gautas atsakymas, jog sistema nerado duomenų ir, kaip nurodyta tinklapyje, tai galėjo lemti kelios priežastys: a) šiam žemės sklypui jau yra įregistruota apsaugos zona; b) šiame žemės sklype nėra įrengtų ieškovei priklausančių elektros ar dujų tinklų; c) toks žemės sklypas neregistruotas. Taigi, minėti atsakymai suponuoja, jog atsakovė neabejotinai žinodama, kad įsigijo žemės sklypą, kuriam taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esant įregistruotai elektros tinklų apsaugos zonai, galėjo suprasti, kad minėti duomenys nepateikiami dėl žemės sklype jau įregistruotos apsaugos zonos ir dėl to minėti duomenys ESO tinklapyje gali būti neatvaizduojami, ir dėl šios zonos tikslesnių duomenų turi kreiptis į ieškovę tiesiogiai. Be kita ko, kaip matyti iš ieškovės viešai prieinamo tinklapio, ieškovė viešai informuoja asmenis, kad atliekant kasimo darbus ir norint išsiaiškinti, ar šalia nėra ESO eksploatuojamų inžinerinių tinklų, ESO nukreipia vartotojus į tinklapių „regia“, „geoportal“ ar „planuojustatau“ žemėlapius, kuriuose atvaizduojamas ESO elektros tinklo duomenų rinkinys bei aiškiai matomos nutiestos oro ir požeminės elektros kabelių linijos.

Be kita ko, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Dėl Lazdijų elektros tinklų teritorijų plano patvirtinimo Nr. 1-266, patvirtintas Lazdijų elektros tinklų teritorijų planas, kuris paskelbtas viešai ir kurio 144 puslapyje (143 kvadratas) matyti ginčo teritorijoje nutiesti elektros tinklai, t. y. vidutinės įtampos elektros oro linija ir vidutinės įtampos požeminė elektros linija.

Taigi, esant minėtų ištirtų dokumentų visumai, išviešintiems duomenims, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo žinoti apie jos sklype esančią požeminę elektros kabelio liniją. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kad ieškovei priklausanti požeminė elektros kabelio linija yra jos žemės sklype, kad sklypui taikomos specialios elektros tinklų apsaugos sąlygos, tačiau atlikdama žemės sklypo lyginimo darbus (būdama sklypo savininkė ir nurodžiusi asmenims atlikti darbus) neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės lyginimo darbus, laikytis (užtikrinti, kad būtų laikomasi) reikalavimų išsaugoti atitinkamą atstumą tarp inžinerinių tinklų bei nevykdyti (užtikrinti, kad nebūtų vykdomi) atitinkami darbai su sunkiąja technika – ekskavatoriumi, elektros tinklų apsaugos zonos ribose.

Šiuo atveju paminėtina ir tai, jog nors atsakovė nurodo, kad žemės lyginimo darbai buvo atliekami tik nuimant augalinį sluoksnį ne daugiau nei 30 cm, tačiau teismo posėdžio metu apklausus trečiuosius asmenis N. Č. ir V. V. paaiškėjo, kad žemės lyginimo darbai buvo atliekami ir giliau nei minimi 30 cm, per visą sklypą aukščiai skyrėsi, buvo vietų kur reikėjo daugiau išlyginti žemės sklypo reljefą. Akivaizdu, kad vykdant žemės lyginimo darbus su sunkiąją technika, o būtent pasitelkus ekskavatorių su kaušu, faktiškai nėra techninių galimybių apriboti, kad darbai būtų atliekami ne didesniame nei 30 cm gylyje, taigi atsakovė privalėjo kreiptis į ESO dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės lyginimo darbus, tuo labiau, jog sunkiąja technika žemės darbai buvo vykdomi ir virš akivaizdžiai matomos oro elektros linijos.

Teismo vertinimu, atsakovė būdama žemės sklypo savininkė, žinodama apie jos sklype nustatytą elektros tinklų apsaugos zoną, prieš pradedant žemės lyginimo darbus nesikreipdama į ieškovę, kad šios atstovai atvyktų į vietą ir tiksliai parodytų ESO inžinerinius tinklus, patikslintų elektros apsaugos zonoje esančių elektros kabelių vietas, neįsitikinusi kurioje vietoje yra elektros kabeliai ir leidusi žemės sklypo lyginimo darbus atlikinėti ne rankiniu būdu, o pasitelkus sunkiąją techniką - ekskavatorių, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai (prisiimdama sau riziką dėl galimo elektros kabelio pažeidimo) ir taip pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą.

Šioje byloje pakanka įrodymų apie konkrečią elektros kabelio pažeidimo vietą, jo pažeidimo pobūdį, pakanka įrodymų, kad būtent atsakovė, kaip sklypo savininkė, davė nurodymą ir leidimą trečiajam asmeniui žemės sklypo lyginimo darbus atlikinėti pasitelkus sunkiąją techniką – ekskavatorių, dėl ko buvo pažeista ieškovei priklausanti elektros kabelio linija, esanti elektros tinklų apsaugos zonoje, t. y. byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).

Atsakovė siekdama paneigti savo kaltę, taip pat teigia, kad požeminis elektros kabelis buvo paklotas nesilaikant nustatytų reikalavimų, t. y. mažesniame nei 70 cm gylyje ir nebuvo pažymėtas signaline juosta ar kitaip.

Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a>).

Dėl minėtų atsakovės argumentų, susijusių su pakloto elektros kabelio gyliu ir pažymėjimu pabrėžtina, jog VERT nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kurioje atsakovė pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 327 straipsnio 3 dalyje, konstatavo, kad iš fotofiksacijos aiškiai matyti, kad pažeista elektros kabelių linija yra įgilinta daugiau kaip 30 cm nuo žemės paviršiaus. Asakovė minėto nutarimo neginčijo, jo neskundė ir sumokėjo paskirtą baudą, taigi iš esmės sutiko su VERT padarytomis išvadomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais, nuotraukomis, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, taip pat neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Byloje pateikta elektros kabelio linijos rekonstravimo techninė dokumentacija, iš kurios matyti, kad projektuojami kabeliai numatyti pakloti tranšėjoje 0,7-1 m. gylyje nuo žemės paviršiaus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L., kuris priiminėjo minėtus rekonstrukcijos darbus, taip pat nurodė, kad priimdamas darbus iš rangovų dėl gylio tikrai neturėjo pastabų, kadangi jie priiminėja tranšėjas, žiūri jas ir matuoja gylį, rangovas negali užkasti kabelio, kol jie nepriima tranšėjos. To kabelio įrengimo metu jis buvo įrengtas pagal visus reikalavimus. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad žemės sklypo šlaito, kuriame buvo paklotas požeminės elektros linijos kabelis, nuolydžio laipsnis yra aiškiai pasikeitęs, todėl akivaizdu, kad atliekant žemės lyginimo darbus ir pakeitus žemės sklypo reljefą nebėra galimybės tiksliai nustatyti buvusio kabelio paklojimo gylio, tačiau vizualiai įvertinus atkasto elektros kabelio tranšėją, matomus apsauginius vamzdžius, kurie akivaizdžiai tęsiasi tolyn po neatkasta tranšėjos dalimi, jų gylį, darytina išvada, kad priešingai nei teigia atsakovė, iki žemės sklypo lyginimo darbų, pažeista elektros kabelių linija buvo paklota reikiamame gylyje ir laikantis kitų įtvirtintų reikalavimų, pagal tuo metu galiojusius norminius teisės aktus.

Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovei užfiksavus įvykį, kad (duomenys neskelbtini), nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: elektros 10 kV įtampos kabelių linija Lz1321-Lz1323, ieškovė pagal sudarytą sutartį kreipėsi į rangovą UAB „Energika“ dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo, kuri ėmėsi šalinti kilusius padarinius, t. y. kreipėsi į subrangovą, kuris suremontavo pažeistą kabelį, ir tuomet rangovas pateikė ieškovei Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 6010,93 Eur sumai be PVM. Trečiasis asmuo UAB „Energika“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį patvirtino, kad ieškovė už atliktus darbus su rangovu atsiskaitė.

Iš byloje pateikto Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kokie darbai buvo atlikti remontuojant pažeistą elektros kabelio liniją ir nurodytas jų kiekis bei kaina. Pažymėtina, jog atsakovė byloje nurodė, kad iš dalies nesutinka su atliktų darbų suma, kadangi darbai buvo atliekami du kartus, todėl mano, kad turi sumokėti dvigubai, taip pat argumentavo, kad antroje vietoje padarytas elektros kabelio pažeidimas galėjo įvykti ir ne dėl atsakovės kaltės, o atkasant tranšėja ruošiantis elektros kabelio remontui.

Vis tik, be minėtų deklaratyvių teiginių atsakovė byloje nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų ir iš esmės neginčijo konkrečių sumų už atliktus darbus, nenurodė su kuriomis darbų sumomis atsakovė iš esmės nesutinka, neprašė trečiojo asmens atstovės šių sumų patikslinti atliktų darbų sąmatos.

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad jam nuvykus į įvykio vietą buvo akivaizdžiai matomas sugadintas kabelio vamzdis ir kabelio pažeidimas. Sutvarkius tą akivaizdžiai matomą pažeistą vietą, kaip visada jungė kabelį, bet nepavyko, nes pasirodo, kad buvo dar vienas gedimas. Tai nustatė sekančią dieną pasikvietę remonto komandą su tam tikra įranga, kuri nustato gedimo vietą kabeliuose ir buvo rastas dar vienas pažeidimas. Tada atkasė tą vietą, sutvarkė, prijungė ir gedimas pasišalino. Liudytojas nurodė kad užkabinus ekskavatoriumi tą kabelį, jis gali pasižeisti keliose vietose, tai priklauso nuo tempimo jėgos ir panašiai. Nurodė, kad dėl atliktų darbų jis tikslinosi, jam nekilo klausimų dėl atliktų darbų apimties. Tuo tarpu liudytojas A. P. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. po kabelio remonto jam atvykus bandyti paaukštintą kabelio įtampą dvi kabelio gyslos bandymą išlaikė, o trečia gysla neišlaikė, įvyko pramušimas. Sekančią dieną buvo pakviesta diagnostikos laboratorija ir buvo rastas antras gedimas. Antrame gedime dalyvavo, matė, kad po remonto vietos, maždaug už 4 metrų panašiai, yra gedimo vieta. Po to vėl vyko kabelio remontas. Po to kabelis bandymą išlaikė ir buvo prijungtas. Nurodė, kad antras gedimas buvo už 4 metrų, toje vietoje tranšėja buvo atkasta, matėsi vamzdis, kuris buvo nepažeistas, bet jį reikėjo pjauti apie metrą ir tada pasirodė gedimo vieta. Kad pamatyti pačią gedimo vietą reikėjo vamzdžio galą nupjauti. Paminėjo, kad tokių atvejų dažnai pasitaiko. Antroje vietoje apsauginis vamzdis buvo sveikas, tai negalėjo matyti pradžioje gedimo.

Šiuo atveju, iš minėtų liudytojų paaiškinimų, akivaizdu, kad po elektros kabelio pažeidimo atvykus remontuoti kabelį vizualiai matėsi tik vienas mechaninis elektros kabelio pažeidimas, tuo tarpu antrasis pažeidimas buvo rastas tik po to, kai sujungus kabelį, šis neatlaikė paaukštintos kabelio įtampos bandymo. Antrasis pažeidimas buvo rastas tik iškvietus specialią laboratoriją, kadangi antrojo pažeidimo vietoje vamzdis buvo nepažeistas ir tik nupjovus jo galą buvo pamatyta gedimo vieta.

Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina tai, jog antrasis pažeidimas akivaizdžiai nebuvo matomas dėl to, jog minimoje vietoje vamzdis buvo nepažeistas. Teismui išklausius byloje dalyvavusius asmenis nekyla abejonių, jog antrasis pažeidimas taip pat neabejotinai galėjo atsirasti dėl ekskavatoriaus kaušu užkabinto kabelio patempimo, be kita ko, ištyrus Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad rangovas į darbų kainą neįtraukė nei papildomai iškviestos diagnostikos laboratorijos atliktų darbų, siekiant nustatyti antrą pažeidimo vietą, nei antrą kartą atlikto elektros kabelio bandymo, pirmajam nustačius, kad bandymas neišlaikytas, taip pat nebuvo atlikti ir papildomai nereikalingi žemės darbai, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ji turi mokėti dvigubai dėl to, kad buvo remontuojami du kabelio pažeidimai, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Kaip minėta, pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Ieškovės patirtą 6010,93 Eur žalą patvirtina pridedamas Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyti darbai, kurie teismo vertinimu, buvo būtini atstatant pažeistą elektros kabelio liniją ir laikytini pagrįstais, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtų nuostolių (žalos) dydis byloje yra įrodytas.

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsakovas, būdama žemės sklypo savininkė, siekdamas žemės sklypo lyginimo darbus, privalėjo tinkamai šiems darbams pasiruošti. Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad atsakovė neinformavo ESO apie būsimus darbus ir jokio leidimo atlikti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje negavo. Taip pat suteikė leidimą žemės lyginimo darbus atlikti naudojantis sunkiąja technika – ekskavatoriumi net ir elektros tinklų apsaugos zonoje, neinformavo ekskavatoriaus operatoriaus apie žemės sklypui taikomas specialiąsias elektros tinklų apsaugos sąlygas ir nustatytą elektros tinklų apsaugos zoną.

Šiuo atveju, atsakovei tinkamai pasiruošus žemės sklypo lyginimo darbams, pasitikslinusi elektros tinklų apsaugos zonoje esančių elektros kabelių lokalizaciją, informavusi ESO ir gavusi leidimą atlikti elektros tinklų apsaugos zonoje žemės lyginimo darbus, atlikusi darbus pagal išduotame leidime nurodytus reikalavimus, buvo galima išvengti elektros tinklų kabelio linijos pažeidimo situacijos. Vis tik, kaip minėta, atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir nerūpestingai, kiek atitinkamu atveju buvo būtina (prisiimdama sau riziką dėl galimo elektros kabelio pažeidimo) ir taip pažeidė bendrą ne tik atidumo ir rūpestingumo pareigą, bet ir galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Būtent dėl atsakovės veiksmų buvo pažeista elektros tinklų kabelio linija ir dėl šių veiksmų ieškovė patyrė žalą, taigi tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6010,93 Eur žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo atsakovės J. G. atžvilgiu teisme dienos (patikslinto ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė šioje byloje patyrė 135 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama už ieškinį žyminį mokestį. Kadangi atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, o žyminio mokesčio mokėjimas yra privalomas kreipiantis į teismą, ieškovei iš atsakovės priteistina 135 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje buvo įtraukta UAB „Energika“, kadangi byloje buvo keliami klausimai, susiję su atliktų elektros tinklų kabelio linijos darbų apimties pagrįstumu. Trečiasis asmuo UAB „Energika“ pateikė į bylą duomenis, jog proceso metu patyrė 2365 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens UAB „Energika“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš atsakovės.

Trečiaisiais asmenims atsakovės pusėje taip pat buvo įtraukti N. Č. ir V. V. Pastarasis trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas teismo iniciatyva, atsižvelgus į tai, jog priklausomai nuo proceso baigties egzistavo regreso tikimybė, kadangi V. V. teismo posėdyje apklaustas liudytoju prisipažino, jog valdydamas ekskavatorių pažeidė elektros tinklų kabelio liniją. Trečiasis asmuo V. V. procese teisine pagalba nesinaudojo ir jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė. Tuo tarpu trečiasis asmuo N. Č. iškėlus civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį byloje buvo patrauktas atsakovu, tačiau ieškovei 2025 m. spalio 1 d. pateikus patikslintą ieškinį, ieškovė pakeitė minėto asmens procesinę padėtį, t. y. N. Č. vietoje atsakovo įtraukė trečiuoju asmeniu. Pastebėtina, jog trečiasis asmuo N. Č. naudojosi teisine advokato pagalba ir dėl to patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (900 Eur iki ieškinio patikslinimo ir 300 Eur patikslinus ieškinį bei pasikeitus šalių procesiniai padėčiai).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjExLTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-211-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-211-701/2023">e3K-3-211-701/2023</a>).

CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-1075/2020">e3K-3-83-1075/2020</a>).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjQtNDIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-64-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-64-421/2022">e3K-3-64-421/2022</a>).

Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA0LTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-204-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-204-943/2022">e3K-3-204-943/2022</a>).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtOTE2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-916/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-916/2023">e3K-7-75-916/2023</a>).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovės pradinis ieškinys paduotas atsakovui N. Č., nurodant, kad būtent N. Č. pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovės minėta išvada padaryta atsižvelgus į tai, jog Pranešime apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą N. Č. prisipažino pažeidęs elektros įtampo kabelių liniją ir nurodė, kad su Pranešime surašyta informacija susipažino ir pripažino padaręs nusižengimą. Vis tik pastebėtina, jog iš minėto Pranešimo turinio matyti, kad minėtas Pranešimas laikytinas tik, kaip gauta pirminė informacija apie galimai padarytą administracinį nusižengimą ir galimai pažeidimą padariusį asmenį, tačiau nelaikytinas faktiniu kaltės prisipažinimu, tuo labiau, jog nusižengimo esmė minėtame Pranešime nurodyta ypač abstrakčiai, nenurodant jokių galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens veiksmų ar galimai pažeistų teisės aktų. Be kita ko, pabrėžtina, jog ieškovė į N. Č. kreipėsi du kartus reikalaudama atlyginti padarytą žalą: 2024 m. spalio 7 d. Prašymu atlyginti žalą ((duomenys neskelbtini).) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. lapkričio 11 d. Pakartotiniu prašymu atlyginti žalą ((duomenys neskelbtini).) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pabrėžtina, jog byloje yra ir atsakovei pateiktas ieškovės Atsakymas dėl žalos (duomenys neskelbtini) atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsakyta į 2024 m. spalio 14 d. raštą, kuris patvirtina, kad į ieškovę buvo kreiptasi galimai tikslinant tam tikras įvykio aplinkybes (atsakovės 2024 m. spalio 14 d. raštas nepateiktas), kadangi ieškovė minėtame atsakyme atsakovei nurodo, jog pritaria atsakovės nuomonei, kad atsakingas už ieškovei patirtą žalą turi būti žemės sklypo savininkas, todėl atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prašo atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, atlyginti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą materialinę žalą 6010,93 Eur. Be kita ko, iš 2025 m. balandžio 4 d. VERT nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos nubausta atsakovė, taip pat matyti, kad administracinio nusižengimo byla pradėta pagal ieškovės 2024 m. gruodžio 9 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė nurodė, jog J. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. vykdydama žemės kasimo darbus elektros kabelių linijos apsaugos zonoje šalia (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 10 kV įtampos elektros kabelių liniją Lz1321-Lz1323 iš Lazdijų transformatorių pastotės, nuosavybės teise priklausančią ESO.

Taigi, teismo vertinimu, visi minėti duomenys patvirtina, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo susirašinėjo su atsakove ir žinojo kas yra ginčo sklypo, kuriame vyko žemės lyginimo darbai, savininkas, tačiau nesiaiškino papildomų aplinkybių apie tai, kas yra tiesiogiai atsakingas už žemės lyginimo darbų metu pažeistą elektros tinklų kabelio liniją. Ieškovė taip pat kreipėsi į VERT apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame galimai administracinį nusižengimą padariusiu asmeniu nurodė atsakovę J. G., o ne trečiąjį asmenį N. Č., taip iš esmės pripažindama, kad pirminis Pranešimas apie galimai padariusį administracinį nusižengimą asmenį nepasitvirtino, tačiau vis vien, 2025 m. sausio 8 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, atsakovu pirminiame ieškinyje nurodydama N. Č. Tuo tarpu ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį N. Č. reikalavimo iš esmės atsisakė, kadangi nebereiškia jam jokio materialaus reikalavimo, tačiau paliko jį byloje trečiuoju asmeniu.

Įvertinęs susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikusi pirminį ieškinį, o vėliau jį patikslinusi pakeitė šalių procesines padėtis, taip iš esmės pripažinusi, kad pirminis ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nors iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad ieškovė tai galėjo žinoti dar iki ieškinio pateikimo, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas trečiojo asmens N. Č. bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki patikslinto ieškinio priteisimo, priteisti būtent iš ieškovės, kadangi šios išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės atliktų procesinių veiksmų, t. y. pateikiant ieškinį netinkam atsakovui (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Tuo tarpu, atsižvelgus į tai, jog patikslintu ieškiniu trečiasis asmuo N. Č. įtrauktas į bylą atsakovės pusėje, taip pat atsakovė nuo patikslinto ieškinio pateikimo naudojosi tuo pačiu atstovu, likusios trečiojo asmens N. Č. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376 naudai:

- 6010,93 Eur (šešių tūkstančių dešimties eurų 93 ct) žalą;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6010,93 Eur (šešių tūkstančių dešimties eurų 93 ct) sumos, nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2025 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Energika“ naudai 2365 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, trečiojo asmens N. Č. naudai 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis