Civilinė byla Nr. e2YT-10009-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03531-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.4.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 13 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja G. S. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. liepos 21 d. nutarimą palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir grąžinti medžiagą prokurorui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2024 m. gegužės 26 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama pradėti tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo – A. J. atlikto pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir imtis veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento šio pastato rekonstravimui užginčijimo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2024 m. liepos 10 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, tuomet pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą panaikinti minėtą prokuroro nutarimą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024 m. liepos 10 d. nutarimas buvo panaikintas ir medžiaga perduota prokurorui nagrinėti iš naujo, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį pareiškėja 2025 m. sausio 24 d. prašė panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2025 m. vasario 21 d. nutarimu panaikino 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir medžiagą perdavė prokurorui nagrinėti iš naujo, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2025 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. 3VI-22 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, dėl kurio pareiškėja pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, kuri 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 13.12.-54 paliko galioti minėtą 2025 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjos teigimu, tiek priimant Generalinės prokuratūros 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 13.12.-54, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 3VI-22, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nebuvo tinkamai išanalizuotos ir teisiškai įvertintos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išvados apie viešojo intereso nebuvimą padarytos remiantis išimtinai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (toliau – AAD) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) pateikta netikslia ir neteisinga informacija bei išvadomis, kurios nėra pagrindas prokurorui atsisakyti ginti viešąjį interesą. Pareiškėja pažymėjo, kad prokurorui, vykdančiam Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu deleguotas funkcijas, kilo pareiga padaryti savarankiškas išvadas dėl statybų adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo, vertinti statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisiniam reglamentavimui, tirti kitas jos išdėstytas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju savarankiško tyrimo prokuroras neatliko. Pareiškėjai kartu su sutuoktiniu priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 29/50 dalių pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos kaimynui A. J. priklauso pastatas-sandėlis ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, kaimynas, prisidengdamas seno vieno aukšto sandėlio rekonstrukcija, neturėdamas kitų statinių savininkų, sklypo bendraturčių ar žemės sklypo naudotojų raštiško sutikimo, vykdo naujo didelio pastato statybą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurį neteisėtai priblokavo prie jai priklausančio ūkinio pastato bei apribojo įvažiavimą į ūkinį pastatą. Kaimynui 2020 m. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, architekto G. V. projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. buvo išduota VTPSI pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Tuo tarpu buvęs pastatas-sandėlis yra visiškai nugriautas, naujas statinys pastatytas neišlaikant norminių atstumų, galimai neleistinai arti sklypo ribos neturint reikiamų leidimų ar sutikimų, statinio aukštis viršija leidžiamą aukštį, rekonstrukcija / statyba vykdyta ant (duomenys neskelbtini), pažeidžiant (duomenys neskelbtini) regioninio parko apsaugos režimą, be to, buvo pašalintas žemės sklype augęs beržas, apgenėtas ir galimai žalojamas cheminiais preparatais šalia augantis ąžuolas, o statybinis laužas užkastas vandens telkinio apsaugos zonoje, galimai buvo kasamas upės krantas, dėl ko galimai suskilo ir deformavosi pareiškėjos ir sutuoktinio ūkinio pastato rūsio grindys, įlūžo perdanga, buvo uždarytas lietaus vandens nubėgimas. Pareiškėja pabrėžė, kad skundžiamuose prokurorų nutarimuose visiškai nepasisakoma, kad 2018 m. spalio 26 d. žemės sklypo bendraturčių sutikimas išduotas sandėlio rekonstrukcijai, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją, bet ne į viešbučių, be to, pareiškėjai apskritai nebuvo pranešta ir žinoma apie žemės sklype esančių statinių savininkų išreikštą sutikimą rekonstruoti minėtą pastatą-ūkinį pastatą, kadangi buvę statinių savininkai apie sutikimą statinio rekonstrukcijai į svečių namus jos neinformavo. Tokiu būdu pareiškėja nesutinka su prokuroro padaryta išvada, kad minėto pastato rekonstrukcija vykdyta pagal teisėtai išduotą statybos leidimą, pažymėdama, jog šią aplinkybę patvirtina jos kartu su skundu pateikta konsultacinė išvada. Taip pat nesutinka ir su VTPSI informacija, kuri, be kita ko, jos nuomone buvo pateikta remiantis melagingais statytojo paaiškinimais, kad svečių namų statybos darbai nebuvo vykdomi, kadangi fotonuotraukos įrodo, jog darbai vyko nuolat, be to, fotofiksacija patvirtina ir tai, kad prisidengiant projektu rekonstrukcijai, kuriame nurodomi du pastato aukštai, faktiškai pastatytas trijų aukštų pastatas, viršutiniame trečiame aukšte įrengiant įstiklintą patalpą (2025-09-15 DOK-36000).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime išreiškė prašymą pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde teismui iš esmės jokių naujų argumentų nenurodo, skundą grindžia tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pirminiame prašyme prokuratūrai ir skunduose aukštesniajam prokurorui, bei kurie yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose. Pareiškėja taip pat nenurodo visiškai jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusi skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 3VI-22, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nagrinėjusi aukštesnioji prokurorė. Skunde išdėstyti argumentai dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 13.12.-54 pagrįstumo (dėl statybų ginčo sklype teisėtumo, statybų sklype rūšies, dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nesant tinkamo žemės sklypo bendraturčių sutikimo žemės sklype vykdyti statybos darbus (rekonstrukcijos darbus), taip pat gretimo sklypo savininko / naudotojo (nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimo dėl statybos darbų arčiau kaip 3 metrų atstumu iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos, dėl VTPSI ir AAD išvadų vertinimo ir kt.) yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga imtis priemonių viešajam interesui ginti, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalykas. Aukštesniosios prokurorės pozicija dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuri detaliai išdėstyta skundžiamame nutarime, skirtingai nei teigia pareiškėja, priimta teisiškai įvertinus visus tyrimo metu surinktus įrodymus, neapsiribojant vien tik VTPSI ir AAD išvadomis, paremta teisės aktų analize. Šiuo atveju nesurinkus įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o tuo pačiu ir viešasis interesas, vykdant statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagrįstai atsisakyta taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesnioji prokurorė, tirdama pareiškėjos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūroje surinktą medžiagą Nr. 16.95-3-33-/24, įskaitant ir papildomo tyrimo metu surinktus duomenis, juos teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais; nutarime aiškiai atsakyta į visus pareiškėjos skundo argumentus dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad prokurorės išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra tik subjektyvi jos nuomonė. Proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras aukštesnioji prokurorė nepažeidė, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nei prokurorė nuomonę dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir išnagrinėjimo rezultato, pareiškėjos skundo aukštesniajam prokurorui išnagrinėjimo rezultato, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniosios prokurorės priimtą procesinį sprendimą. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešojo intereso pažeidimo įrodymas. Atsiliepime akcentuota ir tai, kad pareiškėjos prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties, prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti (2025-09-26 DOK-37706).
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. S. 2024 m. birželio 11 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė prašymą taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl A. J. atlikto pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir imtis veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento, 2020 m. vasario 13 d. Informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimo Nr. LRS-23-200213-00007, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, užginčijimo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. Č. 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 3VI-22 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo. Pareiškėja dėl šio nutarimo 2025 m. birželio 18 d. pateikė Generalinei prokuratūrai skundą, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir spręsti klausimą (pradėti tyrimą) dėl statybą leidžiančio dokumento, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir pažymos apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, ginant viešąjį interesą, panaikinimo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. Š. 2025 m. liepos 21 d. nutarimu 13.12.-54 paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 3VI-22. Nutarime nurodė, kad Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, spręsdamas dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-23-200213-00007 ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-230626-02538 teisėtumo, tinkamai įvertino visus tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Iš sprendimo motyvų matyti aiški prokuroro pozicija dėl tyrimo metu surinktų duomenų, skundžiamas nutarimas argumentuotas tiek faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis, neprieštarauja teismų praktikai dėl viešojo intereso sampratos ir jo gynimo taisyklių. Prokurorė pažymėjo, jog, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą, susipažinusi su VTPSI išvadomis, AAD Kauno valdybos ir AAA pateikta informacija bei, atlikusi tyrimo metu surinktos medžiagos teisinį vertinimą, padarė išvadą, kad žemės sklype, patenkančiame į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) parką, (duomenys neskelbtini) draustinį – vykdoma statinio rekonstrukcija (o ne naujo statinio statyba) nepažeidžia viešojo intereso. Prokurorė nutarime taip pat nustatė, kad šiuo atveju nenustačius viešojo intereso pažeidimo, pareiškėjos skunde keliami klausimai dėl rekonstruojamo pastato prijungimo prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio ir galimybės įvažiuoti į ūkinį pastatą ribojimai ir šios situacijos išsprendimas turėtų įtakos tik pačiai pareiškėjai, todėl neturėtų būti ginami Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis viešojo intereso gynimo priemonėmis, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nei prokuroras nuomonę dėl prašyme pradėti tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo – A. J. atlikto pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje ir imtis veiksmų dėl statybą leidžiančio dokumento šio pastato rekonstravimui užginčijimo nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo ir šio prašymo nagrinėjimo rezultato, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei nesudaro pagrindo aukštesniajai prokurorei jį pakeisti ar panaikinti.
Pareiškėja kaip pagrindą panaikinti skundžiamą Generalinės prokuratūros nutarimą nurodo aplinkybes, kad jame nebuvo tinkamai išanalizuotos ir teisiškai įvertintos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išvados apie viešojo intereso nebuvimą padarytos remiantis išimtinai AAD ir VTPSI pateikta netikslia bei neteisinga informacija. Jos vertinimu, prokurorai neatliko savarankiško tyrimo, nerinko įrodymų, jų nevertino bei savo išvados nemotyvavo, t. y. nepasisakė, kad 2018 m. spalio 26 d. žemės sklypo bendraturčių sutikimas išduotas sandėlio rekonstrukcijai, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją, bet ne į viešbučių, neanalizavo statybą leidžiančio dokumento teisinio reglamentavimo bei neskyrė statinio projekto ekspertizės.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-501/2012">3K-3-501/2012</a>). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-414/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-414/2014">3K-7-414/2014</a>, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Taigi, teismas vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Tokiu būdu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad šiuo atveju teismas tikrina Generalinės prokuratūros prokurorės veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau neprivalo nagrinėti jos argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Iš nutarimų turinio, taip pat pareiškėjos skundo duomenų matyti, kad tiriant pareiškėjos skundą prokurorė rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą, visi pareiškėjos nurodyti argumentai, dėl jos nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Kaip matyti, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras dėl tyrimui aktualių dokumentų ir informacijos pateikimo papildomai kreipėsi į įvairias reikiamas institucijas, t. y. atliko papildomą tyrimą, siekdamas išspręsti klausimą dėl pastato rekonstravimo didinant tūrį teisėtumo pagal teisės aktų reikalavimus paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose ir valstybinių parkų teritorijose. Gauti duomenys, susiję su ginčo statiniu, buvo vertinami pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir aktualių teisės aktų nuostatų kontekste bei pateiktos išvados. Nors iš valstybės institucijų gautos išvados ar atsakymai nesaisto prokuroro, priimančio sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti, tačiau iš nutarimo turinio matyti, jog prokuroras sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmė neapsiribodamas tik VTPSI išvadomis (kuriomis įvertintas statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-23-200213-00007 ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-230626-02538 išdavimo teisėtumas) ir papildomo tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atlikto patikrinimo rezultatais bei AAA pateikta informacija, o šiuos tyrimo metu surinktus duomenis vertino visų tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste. Buvo konstatuota, kad ginčo pastato rekonstrukcija vykdyta pagal teisėtai išduotą statybos leidimą, nepažeidžiant projektinių sprendinių. Teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti ir kiti pareiškėjos argumentai, jog nutarime nepasisakyta, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimas išduotas sandėlio rekonstrukcijai, pakeičiant paskirtį į gyvenamąją, bet ne į viešbučių, bei neanalizuotas statybą leidžiančio dokumento teisinis reglamentavimas bei neskirta statinio projekto ekspertizė. Pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros prokurorė nutarime itin išsamiai aptarė ir išanalizavo tiek statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusias įstatymų nuostatas, jo teisėtumą, visapusišką atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams, tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl kitų dokumentų iš atitinkamų institucijų / asmenų gavimo būtinybės, tiek prokuratūros nustatytas faktines aplinkybes bei visą šią medžiagą vertino galimo viešojo intereso priemonių taikymo kontekste. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, nutarime yra pasisakyta ir pateikta argumentuota pozicija dėl 2018 m. spalio 26 d. žemės sklypo bendraturčių sutikimo, pateikiant išvadą, kad su tuo susijusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pakankamos taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Tuo tarpu vien tai, kad nebuvo paskirta statinio projekto ekspertizė, bei atitinkamai pareiškėjos kartu su skundu pateikta 2025 m. rugpjūčio 20 d. konsultacinė išvada, nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant proceso normas. Taigi, prokurorų nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjos pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjos pareiškime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos procesinių sprendimų priėmimui. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys apie prokuratūros atliktą nepakankamą tyrimą. Minėtas bei kiti pareiškėjos teiginiai, jog Generalinės prokuratūros prokurorė, atsisakydama tenkinti skundą dėl žemesnės instancijos prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą, aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai, netinkamai įvertino įrodymų nerinkimo svarbą, yra pagrįsti tik jos prielaidomis. Nagrinėjamu atveju, visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Matyti, kad pareiškėjos argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutarimą, iš esmės nesutinkama su prokurorų nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, tačiau pažymėtina, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Juo labiau, kad pareiškėja nenurodo jokių konkrečių prokurorų padarytų procesinių pažeidimų, kaip ir nenurodo proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prokurorai nevertino pareiškėjos įrodymų ar argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas.
Be kita ko, paminėtina ir tai, kad teismas, susipažinęs su pirminiu pareiškėjos pateiktu skundu, 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, atkreipdamas pareiškėjos dėmesį į tai, jog tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu, bei išaiškindamas, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.). Tokiu būdu pareiškėjai buvo pasiūlyta patikslintame pareiškime nurodyti tik konkrečius prokuroro atliktus procedūrinius pažeidimus, vengiant nesusijusių su pareiškimo reikalavimais aplinkybių dėstymo ir pan.
Išsamiai įvertinęs visą gautą iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens medžiagą teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Tokiu būdu, nenustačius prokurorės veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavus prokurorės veiksmų tinkamumą, pareiškėjos skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsniu, 290-291 straipsniais, 443 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos G. S. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 13.12-54 panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
