J. P. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-487/2012

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02202-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2; 2.3.6.3; (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. P. nuteisimas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2010 m. lapkričio 4 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens neteisėtai įsigijo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydamas cigarečių pakelyje savo striukės kišenėje nugabeno į savo namus, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur 2010 m. lapkričio 4 d. dalį narkotinės medžiagos – heroino suvartojo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

J. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 4 d., apie 19 val., savo namuose, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti laikė ir išplatino narkotinę medžiagą ‑ heroiną, t. y. už 20 Lt pardavė ją A. P. (A. P.), kuris dalį narkotinės medžiagos – heroino kartu su A. F. (A. F.) suvartojo, kitą dalį – 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki ši, 2010 m. lapkričio 4 d., 19.20 val., buvo paimta, tai užfiksuota reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes prielaidos ir preziumavimas iš kitų veikų dispozicijų neleidžiamas, juo negalima patvirtinti narkotinės medžiagos įsigijimo, gabenimo, laikymo ir platinimo. Nuteistasis teigia, esąs nekaltas. Pasak jo, niekas nepaneigė jo apeliacinio skundo teiginio, kad „nuoširdaus prisipažinimo“ tekstas 2010 m. lapkričio 11 d. jam buvo padiktuotas darant psichologinę įtaką, neteisėtu būdu be vertėjo ir nedalyvaujant gynėjui. Nuteistasis teigia, kad jis negalėjo parašyti tokio plataus pobūdžio „prisipažinimo“, nes gerai nemoka lietuvių kalbos.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminiame tyrime jo tariamai pateikti duomenys apie narkotikų įsigijimą, laikymą ir pardavimą atspindėjo ne objektyvią tiesą, bet pareigūnų versiją. Pasak jo, tikriesiems jo paaiškinimams gauti buvo būtina pasinaudoti BPK 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausti jį kaip įtariamąjį.

Kasatorius nurodo, kad net kilus abejonių dėl veikos padarymo, šios turėjo būti aiškinamos jo naudai.

Skunde teigiama, kad buvo pažeisti ir BPK 290 straipsnio 1 dalis ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes nenurodyta nuteistojo vėlesnių paaiškinimų kilmė. Šie pažeidimai akivaizdūs iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuri nors ir pašalino narkotinės medžiagos įgijimo, gabenimo ir dalies suvartojimo faktą, tačiau paliko 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino laikymo turint tikslą platinti ir išplatinimo veikas nepakeistas.

Kasatoriaus manymu, buvo pažeisti BPK 1 straipsnis, 44 straipsnio 6 dalis, nes nuosprendyje, kalbant apie heroino kiekį, remtasi tik nuteistųjų A. F. ir A. P. tvirtinimais, kad dalį tos medžiagos jie suvartojo, tačiau neatkreiptas dėmesys į tai, jog šių asmenų narkotikų vartojimo pėdsakų specialistai netyrė.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo nuteistojo J. P. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji J. P., A. F., A. P. dalyvaujant gynėjams ir vertėjams buvo apklausti BPK 178, 179 ir 188 straipsniuose nustatyta tvarka, įtariamųjų parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant gynėjams ir vertėjams, buvo atliktas BPK 178, 179, 196 straipsniuose nustatyta tvarka, liudytojai byloje apklausti BPK 178, 179 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka, iš A. F. folijos lankstinukas su rusvos spalvos milteliais buvo paimtas BPK 179, 97 straipsniuose nustatyta tvarka, kiti procesiniai veiksmai atlikti taip pat baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, todėl kasatoriaus teiginys, kad jis nuteistas remiantis ne baudžiamojo įstatymo būdu gautais įrodymais, neatitinka faktinės bylos medžiagos, neteisingas, deklaratyvus ir atmestinas. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaltinamieji J. P., A. F., A. P., liudytojai D. V., R. L., kiti bylos protokolai ir dokumentai ištirti BPK 290 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl nepagrįstas ir atmestinas kasatoriaus teiginys, kad teismas rėmėsi tais įrodymais, kurių neištyrė teisiamajame posėdyje.

Prokuroro manymu, kasatoriaus teiginiai, kad jo paaiškinimai yra išgauti neteisėtais BPK normoms prieštaraujančiais būdais, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes skunde nėra nurodyta, kokias konkrečias BPK normas pažeidžiant buvo gauti nuteistojo paaiškinimai. 2010 m. lapkričio 11 d. J. P. nuoširdus prisipažinimas surašytas paties nuteistojo, tokio dokumento surašymas nėra reglamentuotas baudžiamojo proceso normų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šį dokumentą pridedant prie bylos buvo pažeistos kokios nors baudžiamojo proceso normos. 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d. J. P. buvo apklaustas kaip įtariamasis, 2010 m. gruodžio 6 d. jis savo parodymus patvirtino patikrinimo vietoje metu, šie veiksmai buvo atlikti teisingai, dalyvaujant gynėjui ir vertėjui bei laikantis BPK 178, 179, 188 ir 196 straipsniuose nustatytos tvarkos. Kasatoriaus teiginys, kad jeigu jam rašant nuoširdų prisipažinimą būtų dalyvavęs vertėjas, tai jis tokio turinio teksto nebūtų rašęs ir pasirašęs, yra nepagrįstas. Tokius kasatoriaus teiginius paneigia J. P. apklausos įtariamuoju protokolai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Šiuose protokoluose užfiksuota, kad J. P. davė parodymus dalyvaujant vertėjui ir gynėjui, kurie iš esmės analogiški J. P. nuoširdžiame prisipažinime nurodytoms aplinkybėms, J. P. savo parodymus ir procesinių veiksmų teisingumą dalyvaujant vertėjui patvirtino savo parašu. Apklausų protokoluose nėra jokių pastabų, pareiškimų apie tai, kad J. P. apklausų metu būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai; iš nuteistojo apklausos matyti, kad kai kurios aplinkybės galėjo būti žinomos tik nuteistajam. Prokuroras taip pat pažymi, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nėra būtinas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Pagal BPK 189 straipsnį tokį prašymą galėjo pateikti ir pats įtariamasis J. P., tačiau jis to neprašė, nereiškė nušalinimų ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje tinkamai įvertino nuoširdų prisipažinimą, savo sprendimą motyvavo, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 290 straipsnio 1 dalies, 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Nuteistojo J. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Kasatorius ginčija nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti. Tačiau kasatorius nenurodo motyvų, dėl ko jis mano, kad nepadarė jam inkriminuotos veikos, teigia tik tiek, kad nuosprendis paremtas prielaidomis ir pažeista nekaltumo prezumpcija.

Teisėjų kolegija laiko, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti byloje surinktų įrodymu vertinimu. Ta nuosprendžio dalis, kuri buvo pagrįsta prielaidomis, t. y. dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta, o ta, kuri pagrįsta įrodymais, palikta.

Faktas, kad kasatorius platino narkotinę medžiagą, įrodytas tiek paties kasatoriaus parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taip pat A. P. bei A. F. parodymais. Kasatorius teigia, jog pirkęs narkotikus A. P. tik dėl to, kad šis prašė. Bet ši aplinkybė neturi reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui. Nėra svarbu, ar kaltininkas įgyja narkotines medžiagas turėdamas tikslą platinti savo noru, ar įkalbėtas kito asmens. Kito asmens prašymas nėra aplinkybė, šalinanti ar lengvinanti asmens, įgijusio narkotines medžiagas, atsakomybę.

Dėl baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų

Kasatorius teigia, kad buvo pažeista BPK 173 straipsnio 2 dalis, nes jis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. BPK 173 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, vienas iš jų ‑ įtariamųjų apklausa, kurią ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Atsakant į nuteistojo teiginį, pažymėtina, kad įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvarką reglamentuoja BPK 189 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prašymą dėl įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali pateikti prokuroras savo iniciatyva, įtariamasis, jo gynėjas ‑ jų iniciatyva. BPK 189 straipsnio 3 dalis numato, kad prokuroro iniciatyva įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas tada, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Taigi įstatymas nereikalauja privalomos įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras inicijuoja įtariamojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ne bet kada, o esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, apie kurių realumą ir būtinumą sprendžia pats prokuroras. Šioje byloje prokuroras, pasinaudodamas savo teise, tokio prašymo nepateikė, nes tam, manytina, nebuvo pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ikiteisminio tyrimo tyrėjo, vėliau atliktas parodymų patikrinimas vietoje. J. P. ar jo gynėjas jokių prašymų dėl jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nepateikė, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pažymėjo, kad jokių prašymų ar papildymų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nėra privalomas ikiteisminio tyrimo procesinis veiksmas, bei į situacija, susiklosčiusią byloje, nėra jokio pagrindo manyti, kad kokiu nors būdu buvo pažeista BPK 173 straipsnio 2 dalis. Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, gali būti įrodinėjama ir remiantis kitais įrodymais.

BPK 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali būti apžiūrimi. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas paskelbė apie byloje esančius dokumentus, turinčius reikšmės bylai, taip pat ir apie esantį J. P. prisipažinimą. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kasatoriaus nurodyto prisipažinimo nepripažino įrodymu, juo nėra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl J. P. prisipažinimo įrodomosios reikšmės, pažymėdamas, kad J. P. kaltė įrodyta ne jo surašytu prisipažinimu, bet kitų bylos įrodymų visuma. Pažymėtina, kad teismai vertino tuos J. P. parodymus, kurie buvo duoti ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu pagal visus įstatymą atitinkančius reikalavimus. Todėl teigti apie ranka rašyto prisipažinimo kaip vienintelio kaltės įrodymo sureikšminimą ir BPK pažeidimus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ė:

Nuteistojo J. P. (J. P.) kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Viktoras Aidukas

Vytautas Piesliakas