Civilinė byla Nr. 3K-3-225-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01508-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.2; 3.4.2.8.3.3; 3.4.2.10.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir V. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo L. M. ir V. M., suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Jonas Petrikas, akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo, teismui sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje.
2. Pareiškėjai pareiškė reikalavimą iškelti jiems bankroto bylą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, kreditoriams nustatė 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį jie turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 26 dieną. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismas atstatydino pareiškėjų bankroto administratorę UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ ir paskyrė naują – MB „Adminus“. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ (buvusi MB „Adminus“) prašė teismo patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
4. Bankroto administratorė nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, jo metu buvo pateiktas svarstyti mokumo atkūrimo planas, tačiau jis nepatvirtintas, grąžintas tikslinti pagal kreditorių pastabas. 2018 m. gegužės 9 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, jame kreditoriai atsisakė tvirtinti pareiškėjų patikslintą planą iš esmės pagal analogiškus motyvus, išsakytus pirmame kreditorių susirinkime. Planas nepatvirtintas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai sumažino išlaidas maistui ir aprangai, taip nustatydami mažesnes būtinąsias išlaidas, nei patvirtino teismas, iškeldamas bankroto bylą. Pareiškėjas pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad pinigai iki plano patvirtinimo buvo pervedami bankroto administravimo procedūroms atlikti. Pareiškėjai nurodė sumą savo poreikiams tenkinti, kuri yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidos nėra nepagrįstai didelės, taip pat nurodytos išlaidos būsto nuomai yra preliminarios, kadangi nėra aišku, kada pareiškėjų turtas bus parduotas ir už kokią sumą pavyks išsinuomoti būstą. Pareiškėjų santykiai konfliktiški, planuojamos skyrybos, bendras ūkis nevedamas.
5. Skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti, bet ne kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip nurodė kreditoriai. Pareiškėjai buvo suklaidinti buvusio bankroto administratoriaus, kuris vėliau atstatydintas, nes nekaupė lėšų, neatidarė depozitinės sąskaitos, neteikė jokios informacijos apie bylos eigą. Planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti patvirtintas, nes priešingu atveju nebus galimos pareiškėjų bankroto procedūros, nebus apginti kreditorių interesai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjų kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą pareiškėjų mokumo atkūrimo planą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turi keturis kreditorius – UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, antstolį Aleksandrą Selezniovą ir Valstybinę mokesčių inspekciją. 2018 m. kovo 21 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra reikalavimų suma – 89 366,08 Eur.
8. 2018 m. gegužės 3 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepritarė plano projektui pateikdami pastabas, į šias atsižvelgus 2018 m. gegužės 9 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas svarstyti patikslintas plano projektas. 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime dalyvavo 97,15 proc. reikalavimų turinčių kreditorių, t. y. kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Už pateikto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavusių nebuvo, prieš plano patvirtinimą balsavo vienintelė susirinkime dalyvavusi kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 97,15 proc. patvirtintų reikalavimų sumos, mokumo planas nepatvirtintas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pastabas: 1) plano dalyje nurodytos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos (pvz., transporto, maisto išlaidos); 2) pareiškėjai jokių lėšų nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo nėra sukaupę, t. y. būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo daugiau lėšų, nei galėjo panaudoti pagal teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį. Taigi gautas lėšas pareiškėjai nuslėpė.
9. Iš 2018 m. balandžio 24 d. bankroto administratorės MB „Adminus“ bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad administravimo išlaidos sudaro 196,80 Eur, pateiktas bankroto administratorės preliminarus apskaičiavimas patvirtina numatomas 360 Eur administravimo išlaidas. Klaipėdos lopšelio-darželio „Vyturėlis“ pažyma apie L. M. priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėta 2260,76 Eur darbo užmokesčio. UAB „NEO group“ darbuotojo V. M. darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėtas 3894,97 Eur darbo užmokestis. UAB „Pajūrio autobusai“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio išmokėtas 1576,20 Eur darbo užmokestis. Iš pareiškėjo SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. sąskaitoje fiksuota 8739,95 Eur įplaukų, 9689,41 Eur išlaidų, 1100,37 Eur pradinis likutis.
10. Teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi, kuria pareiškėjams iškelta bankroto byla, patvirtino 700 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nekilnojamojo turto pardavimo reikalinga 380 Eur suma, po turto pardavimo – 555 Eur, pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nekilnojamojo turto pardavimo reikalinga 310 Eur suma, po turto pardavimo – 435 Eur, plane nurodyta, kad iš būtinųjų išlaidų bus apmokami su nekilnojamuoju turtu susiję mokesčiai. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su tokio dydžio išlaidomis. Kreditorė nurodė, kad pareiškėjo poreikiams reikalingos būtinosios išlaidos yra per didelės, todėl turėtų būti mažinamos (transporto, maisto išlaidos); dėl pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų kreditorė pastabų nenurodė. Teismas nesutiko su kreditorės argumentais.
11. Bendrai pareiškėjų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 690 Eur (iki turto pardavimo), t. y. 10 Eur mažiau, nei buvo patvirtinta išlaidų suma iškeliant asmenims bankroto bylą. Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius moka jis, mokesčiai yra sumokėti (galimai dėl šios priežasties kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pastabų teikiant kreditorių susirinkimui tvirtinti planą), nurodė, kad transporto išlaidos susidaro, nes kiekvieną dieną į darbą tenka važiuoti automobiliu apie 17 kilometrų į vieną pusę. Išnagrinėjus pateiktą planą nustatyta, kad didžiąją pareiškėjų išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, kurios šiuo atveju yra vienodos, t. y. kreditorė siūlo mažinti maisto išlaidas pareiškėjui, o dėl pareiškėjos išlaidų maistui sutinka. Skirtingas išlaidų detalizavimas, nors pareiškėjai yra sutuoktiniai, nulemtas blogų tarpusavio santykių, kylančių konfliktų, bendro ūkio nevedimo ir skyrybų planavimo. Pardavus turtą, pareiškėjai numatė, jog atsiras papildomų išlaidų būsto nuomai (dėl blogėjančių santykių išlaidos atsiras kiekvienam atskirai), preliminariai jas nurodė, šios išlaidos (po turto pardavimo), teismo vertinimu, nepažeidžia kreditorių interesų. Taigi pareiškėjai racionaliai paskirstė išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, pateikė išlaidų būtinumą pagrindžiančius įrodymus, todėl plane nustatytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti nelaikytinos per didelėmis.
12. Kreditorė nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo pareiškėjai nėra sukaupę jokių lėšų, nors, įvertinus pateiktus banko išrašus, pareiškėjai poreikiams tenkinti panaudojo 4900 Eur daugiau lėšų, nei galėjo pagal priimtą teismo nutartį. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnio 5 dalį plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu atidaro atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti, depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Iškeliant bankroto bylą paskirta bankroto administratorė depozitinės sąskaitos neatidarė, todėl lėšų nesukaupta. Pagal FABĮ 6 straipsnio 7 dalį fizinis asmuo kiek įmanoma greičiau nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų duomenų gavimo dienos perveda bankroto procedūroms atlikti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą lėšų sumą į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą, t. y. skirtumas, susidaręs atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys elgėsi nesąžiningai.
13. Teismas pripažino, kad bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendė patvirtinti bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
14. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį.
15. Teismas nurodė, kad iš antrajam kreditorių susirinkimui pateikto mokumo atkūrimo plano duomenų matyti, jog pareiškėjų pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1296 Eur (V. M. – 920 Eur; L. M. – 376 Eur). Išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nekilnojamojo turto pardavimo vidutiniškai sudaro 690 Eur (V. M. – 380 Eur; L. M. – 310 Eur); po nekilnojamojo turto pardavimo – 990 Eur (V. M. – 555 Eur; L. M. – 435 Eur). Kreditorių reikalavimams tenkinti per visą trejų metų laikotarpį numatyta gauti 10 786 Eur.
16. UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą netvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo plano bei nutraukti pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylą įrodinėja tuo, kad bankrutuojantys asmenys, savavališkai daug (apie 450 Eur per mėn.) viršydami teismo nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, iš esmės nuslėpė nuo kreditorių bankroto proceso metu gautas lėšas, taigi elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų, t. y. lėšų ar kito turto nuslėpimo.
17. Fizinių asmenų bankroto įstatymas neįtvirtina kriterijų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, yra (buvo) nesąžiningas. Taigi, bankroto procese fizinio asmens (ne) sąžiningumas yra vertinamojo pobūdžio kategorija. Fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu nustatoma, kad jis sąmoningai, t. y. suvokdamas arba turėdamas suvokti, kokias pasekmes sukels jo elgesys, aktyviais ir (ar) pasyviais veiksmais siekė priešingų nei FABĮ nustatytų tikslų.
18. Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2017 m. liepos 18 d. nutartimi iškėlus pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratore buvo paskirta UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi teismas atstatydino šią bankroto administratorę ir paskyrė naują – MB „Adminus“, nes buvusiai vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Šia nutartimi taip pat nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo administratorei lėšų nebuvo pervesta, depozitinė sąskaita bankroto procedūroms atlikti nebuvo atidaryta. MB „Adminus“ atstovas M. T. pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai buvo suklaidinti bankroto administratoriaus, kuris vėliau buvo atstatydintas, nes jis lėšų nekaupė, neatidarė depozitinės sąskaitos, neteikė jokios informacijos apie bylos eigą. Šios aplinkybės rodo, kad dalis atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos tenka ir pirmiau paskirtam bankroto administratoriui.
19. Fizinio asmens bankrotu visų pirma siekiama išugdyti žmogaus gebėjimą atsakingai tvarkyti savo finansus ir valdyti turtą, atkurti jo mokumą ir grąžinti aktyviai veikiantį žmogų į visuomenę, todėl tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo momento iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pareiškėjai naudojo didesnę sumą, nei jiems buvo nustatyta, savaime nereiškia, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai.
20. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai pajamas gauna į banko sąskaitas (ne grynaisiais pinigais), todėl tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai, bet kuriuo metu pareikalavę bankrutuojančių asmenų banko sąskaitų išrašo, galėjo nukrypti nuo teismo pareiškėjams nustatytos sumos. Labiau tikėtina, kad bankrutuojantys asmenys neturėjo tikslo nuslėpti bankroto proceso metu gautas lėšas ir to nedarė.
21. UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, kad siekė gauti pareiškėjos sąskaitos išrašą, tačiau jį gavo tik priėmus nutartį patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų pajamomis (sąskaitomis) UAB „Būsto paskolų draudimas“ pradėjo domėtis tik po pirmojo kreditorių susirinkimo, t. y. praėjus 9 mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo. Kitų duomenų, kad bendrovė būtų prašiusi pateikti pareiškėjų banko sąskaitų išrašus ar duomenis apie sukauptas lėšas, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ taip pat aktyviai nesidomėjo bankroto procesu, todėl nepastebėjo, kad pareiškėjai viršija teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą sumą. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai nuslėpė nuo bankroto administratoriaus ar kreditorių lėšas ar kitą turtą.
22. Skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti, tačiau neviršijant sumos, kurią nustatė teismas nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 7 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad plane turi būti nurodytos per visą bankroto procesą gautinos lėšos. Bankroto procesas prasideda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes nuo šios datos bankroto procese įgaliojimus įgauna bankroto administratorius, bankrutuojančiam asmeniui atsiranda įstatyme nurodytos teisės ir pareigos. Taigi ir nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos gautos lėšos turi būti nurodytos plane ir atitinkamai iš šių lėšų turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai pagal plane esantį kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Kreditoriams skirstytinos lėšos yra apskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų atėmus būtinųjų poreikių tenkinimui skiriamą sumą bei bankroto administravimo išlaidoms skiriamas lėšas (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Kadangi FABĮ nuostatos bankroto proceso metu sudaro galimybes atsiskaityti su kreditoriais tik pagal plane esantį kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, tai į šį grafiką turi būti įtrauktos ir lėšos, kurias bankrutuojantis asmuo turi sutaupyti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu gautas pajamas bei teismo patvirtintas FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas būtinųjų poreikių tenkinimo ir bankroto procedūrų išlaidas. Visos bankroto proceso metu gautos lėšos turi būti naudojamos tik pagal patvirtintą planą, kas reiškia, kad ir lėšos, gautos laikotarpiu iki plano patvirtinimo, kreditoriams gali būti skirstomos tik pagal patvirtintą planą, t. y. jame esantį kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 413 patvirtintos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos 30.6 punktas). Teismai patvirtino planą, parengtą neatsižvelgiant į viso bankroto proceso metu gautinas lėšas, neatsižvelgė į FABĮ nuostatas, nustatančias būtinųjų poreikių tenkinimo sumą laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
23.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2017 m. liepos 18 d. nutartimi iškeldamas V. M. ir L. M. fizinio asmens bankroto bylą, patvirtino 700 Eur sumą, reikalingą pareiškėjams kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti iki plano tvirtinimo buvo panaudota 4900 Eur didesnė nei teismo nustatyta suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl bankrutuojantys asmenys patyrė didesnes, nei nustatyta, išlaidas, sprendė, kad visos sukauptos lėšos turėtų būti skiriamos bankroto administravimo išlaidoms dengti, o ne kreditorių reikalavimams tenkinti, dėl to nekonstatavo pareiškėjų veiksmų nesąžiningumo. Būtiniesiems poreikiams tenkinti, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjai iš esmės naudojo 1130 Eur sumą, kurią prašė patvirtinti teismo ir kurią teismas sumažino iki 700 Eur, motyvuodamas gebėjimu atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti mokumą sąžiningu būdu (4900 : 10 + 700 = 1190 Eur). Taigi pareiškėjai savavališkai nesilaikė teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą nurodymų, jiems turėtų kilti tam tikros pasekmės. Tačiau teismai neanalizavo, dėl kokių priežasčių pareiškėjai žymiai viršijo teismo patvirtintas būtinąsias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas planą, paneigė savo paties priimtoje nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateiktus argumentus dėl poreikio mažinti būtinųjų poreikių išlaidas, nes pareiškėjų prašoma patvirtinti būtinųjų poreikių išlaidų suma nesudaro galimybių atkurti mokumo sąžiningu būdu. Bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu nebuvo aktyvūs – nepateikė teismui, kreditoriams įrodymų, patvirtinančių būtinybę tenkinant būtinuosius poreikius išleisti 4900 Eur didesnę nei teismo nutartimi iškelti fizinio asmens bankroto bylą patvirtintą sumą. Teismams nenustačius aplinkybių, kurios galėjo lemti būtinųjų poreikių išlaidų padidėjimą, ir FABĮ nesant nuostatos, nurodančios, kokių veiksmų turėtų imtis teismai, jeigu nustatomas nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą reikalavimų nesilaikymas, turėtų būti taikomos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos pasekmės – nutraukiama bankroto byla, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Pareiškėjų savavališkai tenkinant būtinuosius poreikius išleista suma net apie 129 kartus viršija bazinės socialinės išmokos dydį, taip pat apie du kartus viršija per 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpį kreditoriams numatomas sumokėti lėšas pagal teismo patvirtintą planą.
23.3. Teismai netinkamai vertino pareiškėjų sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Teismai neanalizavo subjektyvaus sąžiningumo kriterijaus ir nesiaiškino, ar pareiškėjai galėjo nesuprasti aiškaus teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą esančio nurodymo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirti 700 Eur per mėnesį sumą. Teismas nutartyje iškelti bankroto bylą nurodė, kad pareiškėjai privalo sumažinti savo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ši teismo nutartis pareiškėjams įteikta, pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo stadijoje atstovavo advokatas. Taigi pareiškėjai sąmoningai, suvokdami savo veiksmus, būtiniesiems poreikiams tenkinti išleido žymiai didesnes nei teismo patvirtintas sumas, tokiu būdu bankroto proceso metu mažindami atsiskaitymo su kreditoriais apimtį ir atitinkamai darydami neigiamą įtaką mokumui atkurti bankroto proceso metu. Iki šios dienos pareiškėjų savavališkai išleista suma du kartus viršija per visą trejų metų bankroto procesą kreditoriams numatomą sumokėti sumą iš gaunamų pajamų. Aplinkybės, kad pirminis pareiškėjų bankroto administratorius nebuvo atidaręs depozitinės sąskaitos ar kad kreditorė anksčiau nepastebėjo, jog pareiškėjai viršija būtinųjų poreikių išlaidas (kreditoriai neturi pareigos vykdyti bankrutuojančių asmenų pajamų ir išlaidų apskaitą, tai yra bankroto administratoriaus pareiga (FABI 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepaneigia bankrutuojančių asmenų pareigos laikytis bankroto proceso metu priimtų teismo sprendimų nurodymų, nes tik tokiu būdu yra įmanomas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimas įgyvendinant FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį. Bankroto administratoriui neatidarius depozitinės sąskaitos, bankrutuojantys asmenys lėšas, viršijančias teismo patvirtintą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, galėjo kaupti asmeninėse sąskaitose ir vėliau, atidarius depozitinę sąskaitą, sukauptas lėšas į ją pervesti.
23.4. Pareiškėjų bankroto administratore paskirta UAB „Stiprus žmogus“ įgijo visas FABĮ nustatytas bankroto administratoriaus pareigas, tarp jų nustatytą ir FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Paaiškėjus, kad pirminis bankroto administratorius nebuvo atidaręs depozitinės banko sąskaitos, naujoji administratorė tai turėjo padaryti nedelsdama (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Be to, naujoji bankroto administratorė, vykdydama fizinių asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, privalėjo kontroliuoti, jog bankrutuojantys asmenys vykdytų FABĮ 16 straipsnio 11 punkte nurodytą pareigą – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Naujoji bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ įgaliojimus pareiškėjų bankroto procese gavo 2018 m. sausio mėn., taigi nuo tada privalėjo vykdyti bankrutuojančių asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą ir atitinkamai kontroliuoti, ar bankrutuojantys asmenys laikosi teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties reikalavimų ir būtiniesiems poreikiams išleidžia tik teismo patvirtintą 700 Eur per mėnesį sumą. Taigi pareiškėjų bankroto procesas dėl susidariusios neeilinės situacijos ir pirminio bankroto administratoriaus atstatydinimo galėjo būti nekontroliuojamas apie 6 mėnesius, t. y. nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. sausio mėn. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar naujoji bankroto administratorė tinkamai vykdė FABĮ nustatytas pareigas, o visas administratoriaus pareigas ir jų nevykdymo pasekmes perkėlė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Iš V. M. 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gegužės 1 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, t. y. nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. gegužės 1 d., pareiškėjas gavo 2823,63 Eur pajamų ir patyrė 2378,20 Eur išlaidų. L. M. nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. gavo 1180,07 Eur pajamų ir patyrė 1136,77 Eur išlaidų. Taigi pareiškėjai 2018 m. vasario–balandžio mėnesiais patyrė apie 3515 Eur išlaidų, t. y. apie 1172 Eur per mėn., nors galėjo išleisti tik teismo patvirtintą 700 Eur sumą. Taigi bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ nekontroliavo pareiškėjų išlaidų, t. y. nevykdė FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos ir nesiėmė veiksmų, jog pareiškėjai neviršytų teismo patvirtintos būtinųjų poreikių išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai įstatyme nustatytą bankroto administratoriaus pareigą vykdyti bankrutuojančių asmenų pajamų ir jų panaudojimą apskaitą perkėlė kreditorei, kuriai FABĮ tokia pareiga nenustatyta, kaip ir teisė reikalauti iš bankrutuojančių asmenų jų banko sąskaitų išrašų (šiuos išrašus bankrutuojantys asmenys privalo teikti bankroto administratoriui, kreditoriai šiuos išrašus paprastai gauna tik plano tvirtinimo stadijoje). Bankroto administratorei UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ bankroto byla iškelta 2017 m. liepos 24 d., t. y. praėjus 6 dienoms po bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo. Pareiškėjai bankroto procese nebuvo aktyvūs ir matydami, jog bankroto procese niekas nevyksta ilgą laikotarpį, dėl to nesiėmė jokių veiksmų, o tik savavališkai tenkindami būtinuosius poreikius naudojo norimą, bet ne teismo nustatytą sumą. Nors apeliacinės instancijos teismas dėl tokios situacijos atsakomybę perkėlė kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, būtent ji siekė užkirsti kelią nekontroliuojamam bankroto procesui ir 2017 m. gruodžio 6 d. informavo teismą apie bankroto bylos iškėlimą pirminiam administratoriui, paprašė šį administratorių atstatydinti ir pasiūlė naujo administratoriaus kandidatūrą.
24. Pareiškėjai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Pareiškėjai antrajam kreditorių susirinkimui kiek galėdami sumažino išlaidas maistui ir aprangai, taip nustatydami sau mažesnes būtinąsias išlaidas, nei patvirtino teismas, iškeldamas bankroto bylą. Pareiškėjai siekė rasti kompromisą su kreditore. Pareiškėjas V. M. pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad pinigai iki plano patvirtinimo nebuvo švaistomi ir leidžiami nesąžiningai, V. M. pervedė lėšas bankroto administravimo procedūroms. Bankroto bylose fizinių asmenų nesąžiningumas aiškinamas kaip sąmoningas (kryptingas) siekis nuslėpti savo pajamas (turtą). Šiuo atveju kreditorei buvo teikiami visi dokumentai apie pareiškėjų gaunamas pajamas. Kreditorė nenustatė, kad dokumentuose nurodytos ne visos pajamos, t. y. kad pareiškėjai gauna papildomų lėšų, kurias nuo kreditorių slepia. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (2017 m. liepos 18 d.) paskirtas bankroto administratorius su pareiškėjais nebendradarbiavo, depozitinės sąskaitos neatidarė, teisių ir pareigų bankroto byloje pareiškėjams neišaiškino. Nei atstatydintas bankroto administratorius, nei kreditorė su pareiškėjais nesusisiekė. Pareiškėjai, būdami vyresnio amžiaus, neturintys teisinio išsilavinimo, apie savo bankroto procesą neturėjo jokių žinių. Nuo kreditorių susirinkimo šaukimo momento pareiškėjai kiekvieną mėnesį atlieka pavedimus į depozitinę sąskaitą. Būtinųjų išlaidų viršijimas iki plano patvirtinimo gali būti vertinamas kaip netinkamas FABĮ nustatytų pareigų vykdymas, kuriam turėjo įtakos kitos specifinės byloje susiklosčiusios aplinkybės, bet ne pareiškėjų nesąžiningumas.
24.2. Vienintelė aktuali teisės norma, susijusi su plano tvirtinimu, yra FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad plane, be kita ko, turi būti nurodytos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Šias gautinas lėšas pareiškėjai nurodė plane.
24.3. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Taigi, plane turi būti nurodyta, kaip asmuo per trejus metus, įgyvendindamas planą, atsiskaitys su kreditoriais, bet ne kaip jis šias pareigas vykdė iki plano tvirtinimo momento.
24.4. Skirtumas, susidaręs asmeniui atskaičius lėšas būtiniesiems poreikiams iki plano patvirtinimo, turėtų būti skiriamas bankroto administravimo išlaidoms padengti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 6, 7 dalys). Vadovaujantis įprastine praktika bankroto bylose, fizinių asmenų sukaupta suma nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo momento, atskaičius patvirtintas administravimo išlaidas iki plano patvirtinimo, yra skirstoma kreditoriams praėjus pirmajam pusmečiui po plano patvirtinimo, tai nurodant teikiamoje atskaitoje.
24.5. Kreditorės nurodomas argumentas dėl būtinųjų išlaidų sumos, nustatytos iki plano tvirtinimo, viršijimas galėtų būti vertinamas kaip FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei 17 straipsnio 10 punkto pažeidimas, tačiau ne atsisakymas tvirtinti planą dėl FABĮ 7 straipsnio pažeidimo ar bankroto bylos nutraukimas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kai yra nustatoma, kad fizinis asmuo nuslėpė lėšas.
24.6. Bankroto administratorius buvo paskirtas kreditorės siūlymu. Kreditorė turėjo visas galimybes kelti klausimus bei bendradarbiaudamas su bankroto administratoriumi išsireikalauti visų duomenų apie pareiškėjų pajamas, tačiau to nedarė. Bankroto administratorius negali atlikti už pareiškėjus jų pareigų, t. y. iš jų asmeninės sąskaitos nuskaityti lėšų. Bankroto administratorius pareiškėjams suteikė būtiną informaciją, nuolat priminė apie būtinybę vykdyti pareigas bei apie galimas šių pareigų nevykdymo pasekmes.
24.7. Fizinių asmenų bankroto byla ir taip trunka pernelyg ilgai (iškelta 2017 m. liepos 18 d., o planas patvirtintas tik 2018 m. gruodžio 14 d.). Per šį laikotarpį asmenys negali būti tikri dėl bylos tęstinumo, kadangi vienintelė kreditorė (nors kreditorių byloje yra ne vienas) siekia užkirsti kelią bankroto bylos eigai bei po beveik dvejų metų proceso pradėti priverstinio vykdymo veiksmus kartu priskaičiuodamas gerokai didesnes skolos sumas (palūkanas, delspinigius), susidariusias per dvejus metus trunkantį, bet iš esmės taip ir neprasidėjusį bankroto bylos procesą. Per šį laikotarpį V. M. neteko antro darbo, tačiau dėl kreditorės teikiamų skundų negalima išspręsti plano tikslinimo klausimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo, teismui sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo
25. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažiau kišantis į kreditorių teises.
26. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo bankroto procese, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
27. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
28. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>).
29. Kasaciniame skunde teigiama, kad bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ teismui teikiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas negalėjo bylą nagrinėjusių teismų būti patvirtintas, kadangi pareiškėjai yra nesąžiningi. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjai jokių lėšų nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo nėra sukaupę, t. y. pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo daugiau lėšų, nei galėjo panaudoti pagal teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį.
30. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (2 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Fizinių asmenų, ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2014">3K-3-516/2014</a>). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.
32. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, 2017 m. liepos 18 d. iškėlus pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratore paskirtą UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atstatydino dėl šiai įmonei pradėtos neteisminio bankroto procedūros ir paskyrė naują bankroto administratorę MB „Adminus“. Šia nutartimi teismas nustatė, jog nuo bankroto bylos iškėlimo administratorei lėšų nebuvo pervesta, depozitinė sąskaita bankroto procedūroms atlikti atidaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog šiuo atveju dalis atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos tenka ir pirmiau paskirtai bankroto administratorei. Teismas sprendė, kad tai, jog nuo bankroto bylos iškėlimo momento iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pareiškėjai naudojo didesnę sumą, nei jiems buvo nustatyta, savaime nereiškia, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai.
33. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas tvirtinti bankroto administratorės teikiamą ir du kartus kreditorių nepatvirtintą mokumo atkūrimo planą, turėjo pareigą įvertinti pareiškėjų elgesį pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus nuo bankroto bylos jiems iškėlimo iki depozitinės sąskaitos atidarymo momento. Teismas turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjų elgesys, išleidžiant daugiau lėšų, nei jiems buvo nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (objektyvusis kriterijus). Taip pat teismas turėjo išsiaiškinti pareiškėjų suvokimo laipsnį esamoje situacijoje, atsižvelgdamas į asmens amžių, išsimokslinimą, gyvenimišką patirtį, kitas galimai reikšmingas faktines bylos aplinkybes (subjektyvusis kriterijus). Nustatęs subjektyviuosius ir objektyviuosius pareiškėjų elgesio kriterijus teismas galės pagrįstai spręsti, ar pagrįsti kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ teiginiai dėl pareiškėjų elgesio nesąžiningumo ir atitinkamai – dėl teisinio pagrindo tvirtinti mokumo atkūrimo planą egzistavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjų nesąžiningumas neturėtų būti vertinamas plečiamai, t. y. nesąžiningumo samprata dėl bankroto instituto specifikos turi būti suprantama neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.
34. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ atliko neteisėtus veiksmus neužtikrindama, kad nuo jos paskyrimo momento pareiškėjai vykdytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. liepos 18 d. nutartyje iškelti pareiškėjams bankroto bylą nustatytas pareigas pervesti lėšas į atidarytą depozitinę sąskaitą.
35. FABĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius (5 punktas).
36. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisinio pagrindo teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, tačiau teismui nėra pateiktas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę bankroto administratorei. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepasisakys dėl šio kasacinio skundo argumento.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, ar pareiškėjų elgesys gali būti pripažintas (ne)sąžiningu. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiame teisme nauji įrodymai nerenkami, nevertinami ir naujos faktinės aplinkybės nenustatomos. Dėl šios priežasties kasacinis teismas nustatyto pažeidimo pašalinti negali, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3, 4 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 8,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 17 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Klaipėdos apygardos teismui šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
