Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-895/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02313-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.7; 21.9.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarimu E. K. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16.30 val. Vilniuje, Žolyno g., tarp 6-ojo ir 8-ojo namo, vairavo automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 ir 221 punktų reikalavimus (2014 m. spalio 3 d. redakcija), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Aygo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, jam buvo nustatytas 2,23 prom. (vidutinis) girtumas.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimu E. K. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus: panaikinti jų dalis, kuriomis buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o sprendimų dalį, kuria nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, palikti nepakeistą arba abiejų instancijų teismų sprendimus iš dalies pakeisti – už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam terminui, negu nustatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, arba trumpesniam terminui, negu paskyrė abiejų instancijų teismai. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Teismai, nagrinėdami bylą ir priimdami skundžiamus nutarimus, esmingai pažeidė ANK 563, 567 straipsnių reikalavimus visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, taip pat 629 straipsnio 1 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, įtvirtintas ANK 8 straipsnyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 423 straipsnio 3 dalyje, tai lėmė neteisingų sprendimų priėmimą.
4.2. Apylinkės teismas nesilaikė ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatų ir bylą išnagrinėjo E. K. nedalyvaujant, šios klaidos apygardos teismas neištaisė.
4.3. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš šios proceso normos gramatinės konstrukcijos matyti, kad nėra imperatyviai nurodyta, kokia forma turi būti pateikiamas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą – rašytine (pristatant fiziškai dokumentą į teismą), elektroninėmis ryšio priemonėmis ar paskambinant telefonu.
4.4. Apeliaciniame skunde E. K. išdėstė neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis ir pridėjo įrodymus, t. y. kad nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 24 d. sirgo ir, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, paskambino telefonu į teismą bei pranešė negalėsiantis dėl ligos dalyvauti 2018 m. spalio 23 d. 9.00 val. vyksiančiame teismo posėdyje. E. K. buvo pasakyta, kad teisėjas bus informuotas ir jam (E. K.) bus pranešta apie kitą teismo posėdžio datą. Būtent į naujai paskirtą teismo posėdį jis ketino pristatyti ligos įrodymus, tačiau šaukimo negavo, o gavo teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusižengimą. Dėl to ligos įrodymus jis pridėjo prie apeliacinio skundo.
4.5. E. K. buvo kaltinamas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kurios sankcija baudos dydžiu ir administracinio poveikio priemonės terminu prilygsta sankcijoms, skiriamoms už BK nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, todėl apylinkės teismui buvo pagrindas pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (ANK 629 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į paskirtą teismo posėdį, tačiau nenurodė, ar buvo imtasi veiksmų patikrinti, ar jis informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, ar jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio nusižengimo protokolą E. K. pasirašė būdamas neblaivus, dėl to galėjo nesuprasti, ką pasirašo, galėjo pamesti. Byloje yra jo kontaktiniai duomenys. Bylos išnagrinėjimas E. K. nedalyvaujant, tačiau esant jo žodiniam prašymui atidėti bylos nagrinėjimą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
4.6. Pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Iš ANK 8 ir 9 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ir neatsargi kaltė alkoholio vartojimo po eismo įvykio atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl teismai, pripažindami E. K. kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, privalėjo išsiaiškinti visus psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus ir atskleisti jo kaltės (tiesioginės tyčios) turinį, tačiau to apylinkės teismas nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas jo veiką kaip tyčinę vertino formaliai, neišsiaiškinęs, kaip E. K. suvokė visus daromo administracinio nusižengimo sudėties požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių.
4.7. Priimant procesinį sprendimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiškėjas, bestatydamas automobilį kliudęs kitą automobilį, suprato eismo įvykio sukėlimo faktą ir, nevengdamas administracinės atsakomybės, paliko už apgadinto automobilio stiklo valytuvo užkištą raštelį su savo telefono numeriu. Supratęs, kad pasielgė labai atsakingai (paliko savo kontaktus), su draugu išgėrė alkoholio. Jau būdamas nuvežtas į policijos komisariatą, jis sulaukė apgadinto automobilio savininkės skambučio, ji pasakė, kad viską per draudimą susitvarkys. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai neužfiksavo raštelio buvimo fakto, todėl jis apygardos teismo prašė apklausti pareigūnus apie šią aplinkybę, tačiau, pažeidžiant ANK 567 straipsnio nuostatas, to nebuvo padaryta. Pareiškėjo susirasta apgadinto automobilio savininkė N. A. raštu patvirtino, kad rado jo raštelį ir su juo susisiekė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vyriausiojo patrulio D. A. 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apgadinto automobilio vairuotojui už valytuvo buvo paliktas policijos pranešimas, tačiau automobilio savininkė N. A., kai su ja buvo susisiekta, nurodė, kad už stiklo valytuvo rado tik E. K. paliktą raštelį, policijos šaukimo nebuvo. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, negalima teigti, kad bylos nagrinėjimas buvo visapusiškas ir objektyvus.
4.8. Tyčios nebuvimą rodo ne tik paliktas raštelis su prisipažinimu, bet ir eismo įvykio vietoje paliktas pareiškėjo automobilis bei tai, kad pareiškėjas nepasišalino. Jis sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Palikdamas užkištą raštelį su prisipažinimu ir kontaktiniais duomenimis už apgadinto automobilio stiklo valytuvų, E. K. manė, kad apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog toks poelgis prieštarauja KET reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Jis turėjo telefoną ir bet kuriuo momentu galėjo sulaukti apgadinto automobilio savininkės skambučio. Kadangi manė besielgiantis gerai, jis nesuvokė, kad turi pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo.
4.9. Teismai, skirdami pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusižengimą, pažeidė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-3-2014).
4.10. Apylinkės teismas, skirdamas baudą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neatsižvelgė į pareiškėjo kaltės formą ir rūšį, nevertino asmenybės, įvertino tik jo, kaip eismo dalyvio, charakteristiką, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Šių kriterijų turinio plačiau netyrė ir apygardos teismas. Apeliaciniame skunde E. K. nurodė, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra teisingas, proporcingas ir adekvatus padarytam pažeidimui, nes yra per griežtas. Tačiau apygardos teismas dėl to pasisakė tik formaliai ir nemotyvuotai, nesivadovavo teismų praktika dėl administracinės nuobaudos taikymo atitikties teisingumo ir proporcingumo reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-382/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-382/2012">2K-382/2012</a> nurodė, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK nurodytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.
4.11. Kiekvienas pažeidimas įvykdomas skirtingomis aplinkybėmis, todėl įstatymo leidėjas ir nustato diskreciją skiriant bausmes (nuo minimalios iki maksimalios arba mažesnės už minimalią). Teismas atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes gali individualizuoti bausmę pažeidėjui. Apylinkės teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad padarytas vienas sunkiausių nusižengimų, tačiau visiškai neanalizavo konkrečios situacijos. Priešingai – pareiškėjo veika savo pavojingumu yra gerokai mažesnė nei rūšinis ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytas pažeidimas: jis automobilį vairavo trumpą atstumą (keletą metrų), esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio. Be to, kaip minėta, po eismo įvykio už apgadinto automobilio stiklo paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktais, apgadinto automobilio savininkė susisiekė su pareiškėju tą pačią dieną, ji raštu nurodė, kad neturi pretenzijų ir prašo griežtai jo nebausti. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir tinkamai neįvertino pažeidimo pavojingumo. Net baudžiamosiose bylose, kuriose baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys už vairavimą neblaiviam, kai neblaivumas yra daugiau nei 1,5 prom., veikos padarymo vieta turi reikšmės vertinant veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUtNzE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35-719/2018">2K-35-719/2018</a>). Be to, nebuvo įvertinta, kad E. K. neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nuolatinis kraujo donoras, iki administracinės poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško KET pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už KET pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. K. padarytas pažeidimas nėra tokio sunkumo, o jis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketverių metų terminui.
4.12. Teismai nepagrįstai nenustatė E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. K. sėdėjo ant suoliuko ir, priėjusiems pareigūnams paklausus, ar jis vairavo ir apgadino kitą automobilį, iš karto prisipažino bei paaiškino įvykio aplinkybes; apeliaciniame skunde E. K. išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo netinkamų veiksmų. Be to, kita pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti pripažinta tai, kad jis atlygino padarytą žalą.
4.13. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. nevairuoja automobilio, o nuo 2018 m. spalio 23 d. neteko taksi vairuotojo darbo. Jo sesuo serga onkologine liga ir pastaruoju metu labai suprastėjo jos sveikata, sveikatos problemų turi ir jo motina A. K., gimusi 1952 metais, gyvenanti už 138 km Zarasų rajone. Tiek seseriai, tiek ir motinai reikia priežiūros ir jis yra vienintelis, galintis jomis pasirūpinti (tėvas miręs, kitų seserų ar brolių neturi). Be to, jis finansiškai remia motiną ir išlaiko nepilnametę dukterį.
4.14. Šis įvykis pareiškėją sukrėtė ir pamokė, pasižada būti atidus ir atsakingas. Jis darbštus, socialiai integravęsis visuomenėje ir savo gyvenimo būdu nekelia pavojaus aplinkiniams. Šiuo atveju jam paskirta labai didelė bauda ir net ketveriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atimtas įrankis leido pakankamai gerai uždirbti ir tinkamai rūpintis artimaisiais. Už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
5. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje reglamentuoja ANK 629 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Pareiškėjas prašyme teisingai nurodo, kad ANK nenustato prašymo atidėti bylos nagrinėjimą formos, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad E. K. norėjo atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-101-693/2015, 2AT-42-507/2016). E. K. nebuvo pakankamai aktyvus. 2018 m. lapkričio 12 d. apeliaciniame skunde jis nurodė, kad sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2018 m. spalio 17 d. ANK nereglamentuoja svarbių asmens nedalyvavimo administracinių nusižengimų teisenoje priežasčių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis yra ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinti ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. E. K., telefonu informuodamas apylinkės teismą apie negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos, medicinos įstaigos išduotos pažymos teismui nepateikė. Todėl nebuvo teisinio pagrindo svarstyti E. K. telefonu pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam E. K. išnagrinėta teisėtai, jam buvo žinomas administracinio nusižengimo protokole pateiktų kaltinimų turinys, gavęs protokolo kopiją, E. K. susipažino su ANK 577 straipsnyje įtvirtintomis atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo, todėl apylinkės teismui medicinos įstaigos išduotą pažymą galėjo pateikti laiku, iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.
5.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvis privalo po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Pagal KET 222 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, E. K. privalėjo apie jį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir KET nenustato. Vertinant Bendrajam pagalbos centrui 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16.50 val. eismo įvykio liudytojo pateiktą informaciją, eismo įvykio liudytojo L. G., jo žmonos užfiksuotus parodymus, darytina išvada, kad E. K. su eismo įvykiu buvo susijęs, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo E. K. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
5.3. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzLTE5NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-13-195/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-13-195/2011">ATP-13-195/2011</a>, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnyje) nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį (ANK 34 straipsnio 5 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015).
5.4. E. K. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Administracinių nusižengimų registre esanti medžiaga neigiamai apibūdina E. K., jo elgesys kelyje rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Policijos informacinės sistemos duomenimis, E. K. sistemingai daro teisės pažeidimus, ne kartą trauktas atsakomybėn dėl šiurkščių pažeidimų padarymo, baustas už KET pažeidimus devynis kartus. Sušvelninus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, byloje nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019).
Dėl administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis)
8. ANK 577 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis su ja susijusiomis teisėmis. Tačiau dalyvavimas bylos nagrinėjime asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, nėra privalomas, tai yra jo teisė. Svarbu, kad toks asmuo būtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti.
9. Apylinkės teisme administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjamos žodinio nagrinėjimo tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį prašymą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taigi iš aptartų normų matyti, kad administracinio nusižengimo bylą galima išnagrinėti nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui tada, kai: 1) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. pasirašytinai buvo supažindintas su 2018 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolu, šį protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo išaiškintos. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2018 m. spalio 23 d., laikas – 9.00 val., vieta – Vilniaus miesto apylinkės teismas, taigi jis tinkamai ir laiku buvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą. E. K. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir medicinos įstaigos pažymos, kad tuo metu sirgo, apylinkės teismui nepateikė, todėl, į teismo posėdį neatvykus nė vienam kitam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teisėjas, vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nusprendė bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, negavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, teismui nebuvo jokio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (taip pat ir jo įgaliotas atstovas) savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga: atvykti į bylos nagrinėjimą; negalint atvykti į bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių laiku apie tai informuoti teismą; akivaizdžiai nevilkinti administracinio proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-101-693/2015, 2AT-42-507/2016 ir kt.).
11. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismui buvo pagrindas pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (ANK 629 straipsnio 2 dalis) dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos griežtumo. ANK 629 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, o ne pareiga spręsti dėl būtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. savo rašytiniame paaiškinime faktinių įvykio aplinkybių neginčijo ir byloje buvo pakankamai duomenų spręsti jo atsakomybės klausimą.
12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, išnagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., esminių proceso teisės normų nepažeidė.
Dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija)
13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Pareiškėjo teigimu, palikdamas už apgadinto automobilio priekinio stiklo valytuvo raštelį su prisipažinimu ir kontaktiniais duomenimis, jis manė apie įvykį nukentėjusiajam pranešęs tinkamai, t. y. nesuvokė, jog toks poelgis prieštarauja KET reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, o kadangi manė besielgiantis gerai, jis nesuvokė ir to, kad turi pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
14. ANK 423 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) nustatyta administracinė atsakomybė neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.)) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).
15. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nustatė, kad E. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16.30 val. Vilniuje, Žolyno g., tarp 6-ojo ir 8-ojo namo, vairavo automobilį BMW, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Aygo“ ir jį apgadino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, jam buvo nustatytas 2,23 prom. (vidutinis) girtumas. Tokius E. K. veiksmus teismas kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.
16. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą, konstatavo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, E. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Su tokia apygardos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. K. veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi reikšmės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog, padaręs eismo įvykį ir jo metu apgadinęs kito asmens automobilį, jis apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo telefono numeriu. Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o to negalint padaryti – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 punktas), jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenustato. Be to, teisės aktuose – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte ir Kelių eismo taisyklių 221 punkte – su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad E. K. padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą ignoravo. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo E. K. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad E. K. akcentavimas, jog, padaręs eismo įvykį, paliko raštelį apgadinto automobilio savininkui, rodo, jog jis aiškiai suvokė padaręs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau juos vartojo, t. y. jo veiksmuose yra tyčinė kaltė.
17. Kiti pareiškėjo argumentai, kad teismai padarė esminius ANK 563 ir 567 straipsnių pažeidimus, kurie lėmė neteisingų sprendimų priėmimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis), materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nenustatė.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
18. Pareiškėjo argumentai dėl jam pagal ANK 426 straipsnio 3 dalį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ketveriems metams – griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui atmestini kaip nepagrįsti.
19. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).
20. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
22. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
23. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) vairuotojams nustatyta bauda nuo 1200 Eur iki 1400 Eur. Už jį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
24. Apylinkės teismas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį E. K. paskyrė 1300 Eur dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams, atsižvelgdamas į E. K. padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį (teismo vertinimu, buvo padarytas vienas pavojingiausių nusižengimų, kai vairuotojas, padaręs eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Šio teismo vertinimu, E. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dirba taksi vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo motina ir sunkiai sergančia seserimi, vežioti ją į ligoninę, netekus darbo sunku išlaikyti dukterį, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. K. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Šis teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog E. K. yra vienintelis, galintis pasirūpinti savo seserimi ar motina, taip pat kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį ir baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pareiškėjo prašyme akcentuojamos, jo manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo trumpą atstumą, esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, apgadinto automobilio savininkei paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktiniais duomenimis, ji pretenzijų neturi ir prašo griežtai jo nebausti), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinis kraujo donoras, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku) nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. Pažymėtina, kad, sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Šiuo atveju itin didelę reikšmę turi E. K. kaip vairuotoją apibūdinantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vien 2018 metais (2018 m. kovo 20 d. ir birželio 9 d.) jis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vienu atveju įvažiavo į sankryžą ir ją pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kitu – persirikiuodamas į kitą juostą, kliudė autobusą, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, 2017 metais net tris kartus viršijo leistiną greitį (23, 32 ir 41 km/val.). Toks E. K., kaip eismo dalyvio, elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po tokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nepaisydamas paskirtų nuobaudų, E. K. vėl padarė itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nagrinėjamoje byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad pareiškėjas minėtą administracinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ne atsitiktinai, o sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklėse nustatytą pareigą taip nesielgti.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistus.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
